- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-15
- Bylos Nr.
- eAN2-143-988/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00169-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-1145-2025 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas ir A. P. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1145-2025 A. P. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 31 d., 12.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, pažeidimas padarytas pakartotinai. Tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, už ką jam paskirta 830 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
2. Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, A. P. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti Institucijos 2025 m. sausio 3 d. priimtą Nutarimą – netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti kaip įmanomai trumpesniam terminui.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartimi A. P. skundas dėl Institucijos 2025 m. sausio 14 d. nutarimo atmestas. Teismas nutartyje nurodė, kad Pareiškėjui administracinio poveikio priemonė paskirta pagrįstai. Įvertinus padarytą nusižengimą, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, daryti išvadą, kad administracinė nuobauda individualizuota netinkamai, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, nėra pagrindo. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, nes A. P. iš esmės sistemingai daro administracinius nusižengimus, anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos bei poveikio priemonės nepasiekė tikslo ir nesustabdė A. P. nuo naujų nusižengimų padarymo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
4. Apeliaciniu skundu A. P. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį bei netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pareiškėjas sutinka ir pripažįsta, kad padarė vieną iš šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų bei gailisi dėl padaryto pažeidimo. Vis dėlto, Pareiškėjo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti neatimant teisės vairuoti transporto priemones arba sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį. 2024 m. gruodžio 31 d. A. P. neišlaikė vairavimo egzamino. Po egzamino, norėdamas užsimiršti ir praleisti laiką su savo įsūniu, jis nusprendė vykti į karjerą pasivažinėti su radijo bangomis valdomais džipais. Pareiškėjas priėmė sprendimą vairuoti automobilį, nors dar neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Tuo metu nepagalvojo, kad toks poelgis gali turėti tokių skaudžių pasekmių tiek jam pačiam, tiek šeimai.
4.2. A. P. yra išklausęs papildomus vairavimo kursus, 2025 m. sausio 9 d. VĮ „Regitra“ išlaikė vairavimo egzaminą ir yra įgijęs teisę vairuoti, kas rodo, kad Pareiškėjas deda visas pastangas keistis ir siekti teisėto bei atsakingo elgesio kelyje. Be to, Pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, atsižvelgiant į jo darbo, asmeninio gyvenimo bei akademinių studijų aplinkybes. A. P. šiuo metu studijuoja ir yra paskutinio kurso studentas (duomenys neskelbtini) universitete. Kadangi jis studijuoja ir už studijas moka pats, Pareiškėjui yra būtinos finansinės lėšos, skirtos studijų įmokoms bei kitoms su mokslais susijusioms išlaidoms padengti, todėl turi studijų paskolą, kurią privalo mokėti. Pareiškėjas yra inžinierius automatikas ir nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėjo eiti „(duomenys neskelbtini)“ produkto vadovo pareigas. Šios pareigos reikalauja labai daug mobilumo, kadangi darbe tenka dažnai vykti pas klientus, į gamyklas, be to, vyksta susitikimai įvairiuose Lietuvos vietose. A. P. vairuotojo pažymėjimas yra būtinas darbo funkcijos atlikti tiek dėl lankstumo, tiek dėl efektyvumo. Negalėjimas vairuoti transporto priemones reiškia minėtų pareigų netekimą, o taip pat ir galimybę netekti darbo. Be kita ko, Pareiškėjas yra aktyvus šeimos bitininkystės ūkio, esančio Klaipėdos rajone, dalyvis. Kartu su tėčiu savaitgaliais vyksta į ūkį prižiūrėti bityną ir mokytis visų šios veiklos subtilybių. Bitininkystė reikalauja nuolatinio judėjimo – tiek tarp bitynų, tiek perkant reikalingas medžiagas ar gabenant produkciją. A. P. siekia perimti ūkio valdymą iš savo tėčio ir užtikrinti šios veiklos tęstinumą šeimoje. Taigi, Pareiškėjui be vairuotojo pažymėjimo grįžti iš Vilniaus į Klaipėdą ir tęsti darbus nebus jokios galimybės.
4.3. Pažymėtina, kad Pareiškėjas gyvena nuomojamame bute su savo sužadėtine ir jos sūnumi, todėl pajamų netekimas labai pakenktų šeimai. A. P. nežino, kaip netekus pajamų reikėtų mokėti už nuomą, padėti išlaikyti vaiką. Taigi, vairuotojo pažymėjimas yra būtinas tiek Pareiškėjo profesinei veiklai, tiek studijoms, tiek šeimos ūkio veiklai, tiek jo šeimai. A. P. paskirtos administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti bei visuomenės viešasis interesas užtikrintas ir neskyrus jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Netekus teisės vairuoti tokiam ilgam laikotarpiui, jam būtų sukeltos pernelyg didelės neigiamos pasekmės ne tik jam pačiam, bet ir Pareiškėjo darbui, studijoms, šeimai, bitininkystės ūkiui ir būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, kuris laikytinas mažiau pavojingu negu vairavimas būnant neblaiviam.
Atsiliepimas
5. Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad A. P. pateiktame skunde nenurodė jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje, bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir Pareiškėjo skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-1145-2025, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. prašoma neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti šios priemonės terminą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis vertins tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. A. P. pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti, kai ši teisė vairuojančiam asmeniui yra atimta ir pažeidimas padarytas pakartotinai. ANK 424 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju A. P. buvo paskirta ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcijos minimumui artima 830 Eur dydžio bauda ir paskirtas minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – terminas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, pritardamas Institucijos paskirtam minimaliam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminui, atsižvelgė į aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą nusižengimą, tiek Pareiškėjo asmenybę. Apylinkės teismas įvertino, kad A. P. per 5 metų laikotarpį 7 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, Pareiškėjas buvo baustas pinigine bauda ir už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Taip pat teismas atžvelgė ir į Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, kadangi turi darbo reikalais vykti į objektus, pas klientus, vykti į ūkį, esantį Klaipėdos rajone, pasirūpinti sužadėtinės sūnumi, nuvykti į studijas. Skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad Pareiškėjas prisipažino dėl padaryto nusižengimo ir nuoširdžiai gailėjosi.
10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant tokių teisinių aplinkybių taikymo galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad jos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
11. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014, 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai neskirti.
12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykdant darbo funkcijas, o netekus teisės vairuoti transporto priemones jis gali netekti pareigų bei prarasti darbą. Pareiškėjas studijuoja, moka už mokslą, turi studijų paskolą, gyvena nuomojamame bute su sužadėtine ir jos sūnumi, rūpinasi šeimos bitininkystės ūkiu, todėl praradus darbą, netektų pajamų ir negalėtų tinkamai pasirūpinti tiek savimi, tiek šeima. Visgi, apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde pateikti argumentai nėra susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių A. P. administracinio poveikio priemonė turėtų būti neskirtina ar trumpinamas jos terminas.
12.1. Nors apeliaciniame skunde pateikiami paaiškinimai, kokiomis aplinkybėmis bei kodėl Pareiškėjas vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, tačiau šios aplinkybės nėra kažkuo išskirtinės. Priešingai, A. P. nurodytos aplinkybės, kad jis neišlaikė vairavimo egzamino ir suprasdamas, kad neturi teisės vairuoti, vis tiek sėdo vairuoti automobilį, rodo neatsakingą Pareiškėjo požiūrį į visuotinai priimtinas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus, A. P. atžvilgiu 2021 m. kovo 9 d. buvo priimtas nutarimas ir jis nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, jam buvo paskirta 320 Eur bauda. Be to, Pareiškėjo atžvilgiu 2024 m. vasario 27 d. buvo priimtas nutarimas už analogiško nusižengimo padarymą, t. y. vairavimą neturint teisės vairuoti, jam buvo paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2024 m. gruodžio 31 d vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti ir pažeidimas padarytas pakartotinai. Taigi, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, A. P. tris kartus per penkis metus buvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o Pareiškėjo neatsakingo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Ankstesniais nutarimais A. P. taikytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės jo nesulaikė nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. Įvertinus aptartas aplinkybes, Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažesnio pavojingumo nei kiti tokios pat rūšies nusižengimai ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jo padaryto nusižengimo negalima lyginti su vairavimu išgėrus, nes tai skirtingo pobūdžio teisės pažeidimai, už kuriuos įstatymo leidėjas numato nevienodas sankcijas ar kai kuriais atvejais net ir skirtingą atsakomybės rūšį.
12.2. Skunde akcentuojama tai, jog Pareiškėjas dirbantis, eina „(duomenys neskelbtini)“ produkto vadovo pareigas, todėl vykdant šio pobūdžio darbinę veiklą jam yra reikalinga galimybė vairuoti transporto priemonę. Pareiškėjas gyvena nuomojame bute su sužadėtine ir jos vaiku, studijuoja, turi studijų paskolą, be to, padeda šeimos bičių ūkyje, todėl negalėjimas vairuoti tokį ilgą laiko tarpą reikštų pareigų netekimą, o taip pat ir galimybę apskritai netekti darbo bei pajamų. Kaip matyti, Pareiškėjas skunde apygardos teismui nurodė analogiškus argumentus, kaip ir skunde apylinkės teismui. Apylinkės teismas motyvuotai atsakė į visus Pareiškėjo skundo argumentus, įvertino tiek jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, asmenybę bei priežastis, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padarytomis teisinėmis išvadomis. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad Pareiškėjo įvardinti poreikiai įgyvendinami patogiau turint teisę vairuoti transporto priemones, tačiau vis tik teisės pažeidėjo interesas negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės intereso. Kaip nustatyta šioje byloje, A. P. sėsdamasis už automobilio vairo, žinojo neturįs teisės vairuoti transporto priemones, dar iki inkriminuoto nusižengimo padarymo suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina asmeninių ir darbo poreikių tenkinimui, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama Pareiškėją sulaikyti nuo nusižengimo padarymo. A. P. skunde nurodė, kad gyvena nuomojame bute kartu su sužadėtine ir jos sūnumi, o praradus teisę vairuoti, jis gali prarasti ne tik pareigas, bet ir patį darbą, kas reiškia, kad gali netekti pajamų šaltinio ir negalės pasirūpinti šeima. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. P. yra vienintelis šeimą aprūpinantis finansiškai ar tai, kad, iš tikrųjų netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis prarastų darbą ir negalėtų susirasti kito. Pažymėtina, kad darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje charakteristikoje A. P. apibūdinamas teigiamai ir nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimas yra būtinas užtikrinant tinkamą Pareiškėjo darbo funkcijų vykdymą, tačiau jokios informacijos apie tai, kad Pareiškėjas praradęs teisę vairuoti netektų darbo, nėra. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų ir apie tai, jog jo sužadėtinė negali vairuoti transporto priemonės ir nėra kitų asmenų, kurie galėtų prisidėti padedant įgyvendinti visus šeimos poreikius. A. P. nurodytos aplinkybės apie šeimos bičių ūkį, jo priežiūrą bei kokiu tikslu tai daroma, leidžia spręsti, kad ūkis iš esmės yra tik kaip papildoma veikla, o ne tiesioginio darbo funkcijos. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog A. P. minimas tėvas, kuris rūpinasi bičių ūkiu, negali vienas ūkio prižiūrėti dėl turimų sveikatos problemų ar kitų aplinkybių, ar pasiimti sūnaus kartu, vykstant į minėtą ūkį. Apygardos teismo vertinimu, Pareiškėjas, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turėjo pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios aukščiau aptartos gyvenimiškos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti daug švelnesnes poveikio priemones arba iš visų jų neskirti, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024).
12.3. Vertinant A. P. charakterizuojančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad per 5 metų laikotarpį jis 7 kartus baustas administracine tvarka, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. penkis kartus už paliktą stovėti automobilį nesumokėjus vietinės rinkliavos ir du kartus už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti. Taigi, sistemingai daromi administraciniai nusižengimai rodo tai, jog A. P. nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio ir vengia šį gyvenimo būdą keisti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. P. charakterizuojantys duomenys bei visos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde įvardintos aplinkybės nelaikytinos itin išskirtinėmis ir leidžiančiomis daryti išvadą, kad Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės ir jos nustatytas 18 mėnesių terminas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas neskiriant administracinio poveikio priemonės.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog Pareiškėjas dirbantis, gyvena nuomojame bute su sužadėtine ir jos vaiku, studijuoja, turi studijų paskolą ir padeda rūpintis šeimos bičių ūkiu, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, savaime nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės. Apeliaciniame skunde nurodomos labiau įprastos, niekuo neišsiskiriančios aplinkybės, kurios nepaneigia Institucijos Nutarimo bei apylinkės teismo nutarties pagrįstumo bei nesudaro pagrindo dar labiau švelninti A. P. paskirtą minimalią nuobaudą ar trumpinti administracinio poveikio priemonės terminą.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.