Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „K. S. L.“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Departamento nuomone, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo, kad pareiškėja 2017–2019 metais išgavo (duomenys neskelbtini) m³ požeminio vandens, jį minėtu laikotarpiu išgavo neturėdama Geologijos tarnybos išduoto leidimo ir pareiškėja 2017–2019 metais buvo mokesčio mokėtoja už valstybinius gamtos išteklius, t. y. požeminį vandenį, tačiau mokesčio laiku nedeklaravo ir jo nemokėjo. Pažymi, jog pareiškėja mokestį deklaravo ir sumokėjo jau prasidėjus mokestiniam patikrinimui – 2020 m. gruodžio mėn. Departamentas nemano, kad mokestinių prievolių nevykdymas įstatymų leidėjo nustatyta tvarka gali būti toleruojamas, kad mokesčių apskaita už gamtos išteklių naudojimą turi vykti tik griežtai pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad pareiškėjos apyvarta 2018 m. siekė (duomenys neskelbtini) be PVM, todėl toks pelningai veikiančios įmonės prašymas sumažinti paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu yra nesąžiningas kitų verslo subjektų, kurie įstatymų laikosi, atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 26 d. Departamento pareigūnai atliko UAB „K. S. L.“ planinį teminį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą už 2017-2019 metus bei surašė Patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog pareiškėja už 2017 m. I-IV ketvirtį, už 2018 m. I-IV ketvirtį bei 2019 m. I-IV ketvirtį nepateikė deklaracijų KIT708 Valstybinei mokesčių inspekcijai ir nedeklaravo išgauto vandens kiekio, tuo pažeisdama MVGIĮ 7 str. 4 d. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. D1-614/VA-99 „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių“ 12.3 punkto nuostatas. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „K. S. L.“ už 2017 m. I- IV ketvirtį ir už 2018 m. I-IV ketvirtį, 2019 m. I-IV ketvirtį Valstybinei mokesčių inspekcijai iš viso nepateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų KIT708, nedeklaravo per 2017-2019 m. I-IV ketvirčių laikotarpius išgauto vandens kiekio, tuo pažeidė MVGIĮ 7 str. 4 d. Pareiškėjas už naudojamą vandenį iš Gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. I ketvirtį nedeklaravo (duomenys neskelbtini) m³ požeminio vandens, už 2018 m. I-IV ketvirtį nedeklaravo (duomenys neskelbtini) m³ požeminio vandens, už 2019 m. I-IV ketvirtį nedeklaravo (duomenys neskelbtini) m³ požeminio vandens. Už naudojamą vandenį iš Gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. I ketvirtį nedeklaravo (duomenys neskelbtini) m³ požeminio vandens, už 2018 m. II-IV ketvirtį nedeklaravo (duomenys neskelbtini) m³ požeminio vandens, už 2019 m. I-IV ketvirtį nedeklaravo (duomenys neskelbtini) m³ požeminio vandens išteklių. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėja 2017-2019 metų I-IV ketvirčius vykdė gamtos išteklių gavybą neturėdama Geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 str. 1 d., 12 str. 1 d. 4 p., 15 str. 1 d., Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 str. 2 d.

Vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį pareiškėjai paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu - 26 691 Eur.

2020 m. gruodžio 30 d. pareiškėja pateikė Departamentui rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriomis prašė sumažinti paskaičiuotą mokestį.

Departamentas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Patikrinimo aktą ir juo didesniu tarifu paskaičiuotą mokėtiną 26 691 Eur mokesčio sumą. Sprendime nurodė, kad pareiškėja 2017–2019 m. laikotarpiu pažeidė teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išgavo požeminio vandens išteklius neturėdama tam leidimo, laiku nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, todėl neplaninio (pakartotinio) patikrinimo metu pagrįstai paskaičiuota 26 691 Eur mokesčio didesniu tarifu suma.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas keliamas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjai buvo skirta ekonominio poveikio priemonė – 26 691 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėja prašo įvertinti jai paskirtos ekonominio poveikio priemonės proporcingumą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės gelmių įstatymas, MVGIĮ, MAĮ.

Žemės gelmių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.

MVGIĮ 4 straipsnyje nurodyta kokie valstybiniai gamtos ištekliai yra mokesčio objektas. Mokesčio objektu laikytinos naudingosios iškasenos, nurodytos MVGIĮ 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (MVGIĮ 4 straipsnio 1 punktas); vanduo ir gruntas, nurodyti MVGIĮ 2 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 2 punktas); medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 3 punktas). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys MVGIĮ apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis MVGIĮ 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalis). Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo, kad pareiškėja 2017–2019 metais išgavo (duomenys neskelbtini) m³ požeminio vandens, jį minėtu laikotarpiu išgavo neturėdama Geologijos tarnybos išduoto leidimo ir nors pareiškėja 2017–2019 metais buvo mokesčio mokėtoja už valstybinius gamtos išteklius, t. y. požeminį vandenį, tačiau mokesčio laiku nedeklaravo ir jo nemokėjo.

Pareiškėja skunde nurodė, jog Sprendimu paskirta sankcija yra neadekvati pažeidimo turiniui, ją paskiriant nebuvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Pirmiausia pažymėtina, kad MVGIĮ nenumato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei nustatyta, o teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti, iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose kaip nagrinėjamoje byloje, ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Nustatyta, jog pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą ir bendradarbiavo su Departamentu, t. y. pateikė prašomą informaciją. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi ar trukdžiusi Departamentui atlikti patikrinimus ir (ar) nustatyti svarbias bei reikalingas aplinkybes. Taip pat nustatyta, jog pareiškėja praleisdama MGVIĮ 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą ir tik mokestinio patikrinimo metu, t. y. 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijas už 2017–2019 m. I-IV ketvirtį, 2020 m. I–III ketvirčius, o taip pat 2020 m. gruodžio 15 d. sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai mokestį už nurodytą laikotarpį išgautą požeminį vandenį bei 2020 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą Geologijos tarnybai dėl leidimo naudoti požeminio vandens išteklius išdavimo. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą, tačiau jos vertinamos sprendžiant pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu sumažinimo klausimą.

Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Sprendimu patvirtintas 26 691 Eur mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti bei MVGIĮ numatytoms ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka 2 669 Eur mokestį dėl laiku nedeklaruoto išgautų gamtos išteklių kiekio už 2017–2019 metų laikotarpį padidinti 2 kartus. Todėl pareiškėjos ginčijamu Departamento 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotas 26 691 Eur mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 5 338 Eur (2669 x 2).

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs ir į tai, kad 2020 m. spalio 14 d. teisės aktų registre yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės užregistruotas įstatymo projektas Nr. 20-13835 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo“, kuris numato, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas požeminio vandens kiekį ir (ar) be leidimo išgautą požeminio vandens (išskyrus mineralinį vandenį) kiekį būtų taikomas 2 kartus didesnis mokesčio tarifas vietoj šiuo metu taikomo 10 kartų didesnio mokesčio tarifo. Taip pat, 2021 m. kovo 16 d. yra registruotas iš esmės analogiškas Seimo narių grupės parengtas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIVP-145(2), kuris 2 kartus didesnį tarifą vietoj šiuo metu taikomo 10 kartų didesnio tarifo, numato taikyti būtent požeminio vandens naudojimo pažeidimams.

Pareiškėja taip pat skunde prašo įskaityti pareiškėjos sumokėtą mokesčio sumą (2 669 Eur).

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog Patikrinimo akte ir (ar) Sprendime nebuvo įvertintos pareiškėjos sumokėta suma (mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius 2017–2019 m. I-IV ketvirčius) pareiškėjos teisinei padėčiai šiuo atveju neturi įtakos, nes Sprendimu yra apskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius padidintu tarifu neatsižvelgiant į įprastu tarifu sumokėtas sumas. Vykdant Sprendimą, pareiškėjos sumokėta mokesčio dalimi turi būti sumažinama didesniu tarifu apskaičiuota mokesčio suma, t. y. sumokėta mokesčio suma galės būti įskaitoma ar grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėjimo tvarka nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau dėl to nepasisakytina. Tokia praktika vertinant jau sumokėtus mokesčius už valstybinius gamtos išteklius yra suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr. LVAT 2020 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eA-543-492/2020). Atsižvelgus į tai kas nurodyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėtoje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-142-525/2018; 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-679-602/2018; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1333-520/2019).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies ne dėl to, kad atsakovo veiksmai, priimant Sprendimą ir juo patvirtinant mokestį didesniu tarifu, buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, o dėl to, jog teismas sprendžia sumažinti mokesčio didesniu tarifu dydį dėl aplinkybių, kurios yra nesusijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais. Atsakovas, priimdamas Sprendimą ir patvirtinęs pareiškėjai mokestį didesniu tarifu, veikė savo įgaliojimų srityje. Atsižvelgus į tai kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „K. S. L.“ skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 27 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą mokesčio už nedeklaruotus ir be leidimo išgautus gamtos išteklius (požeminį vandenį) dydį pakeisti, sumažinant jį nuo 26 691 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt vieno euro) iki 5 338 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.