Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovei Vilmai Vaitkienei,

atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, atstovui Michailui Norbutui (Michail Norbutui),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. D. ir A. K. skundą dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų R. D. ir A. K. skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016, 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-309/2013 ir kt.).

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga pasireiškia neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ši teisės norma numato prejudicinius faktus, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-656-552/2016, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3226-415/2018).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į administracinėje byloje Nr. I-2281-257/2015 nustatytus faktus, teismas konstatuoja, kad atsakovų neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme yra nustatyti ir įrodyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklosčiusių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2012), taip pat į restitucijos objekto specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Nagrinėjamu atveju taikant restituciją žemės sklypų dalys grąžintos valstybei, panaikinus administracinius aktus dėl jų neteisėtumo, t. y. dėl valstybės padarytos klaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai restitucija taikytina dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme.

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšmingi teisingo atlyginimo už valstybei natūra grąžinamą turtą dydžio nustatymo principai, išdėstyti EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07), kuriame, be kita ko, išaiškinta, kad kompensacijos sąlygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna pareiškėjai neproporcingos naštos (65 punktas). Pirmiau minėta pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto „rinkos“ verte, nustatyta turto nusavinimo metu (66 punktas). Kompensacijos dėl pareiškėjos nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną (67 punktas). Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai bus laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Siekdamas įvertinti pareiškėjams tenkančią naštą, teismas privalo įvertinti individualias kiekvienos bylos aplinkybes, o būtent – sąlygas, kuriomis buvo įgyta ginčijama nuosavybė, bei kompensaciją, kurią už atimtą nuosavybę pareiškėjai gavo, taip pat pareiškėjų asmeninę ir socialinę padėtį (51 punktas).

Byloje pateiktas teismo eksperto Renato Griciaus „Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 90202“, kuriame, atsakant į teismo užduotus klausimus, pateikta išvada, jog 0,0923 ha ploto žemės sklypo dalies – 0,03 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2016 m. gruodžio 16 d. buvo 3100 Eur; 0,0923 ha ploto žemės sklypo dalies – 0,04 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2016 m. gruodžio 16 d. buvo 4200 Eur.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjų atstovas advokatas Vilius Jonaitis, pareiškėjai, atsižvelgdami į atliktos ekspertizės aktą, sutinka su teismo eksperto nustatyta valstybės nuosavybėn grąžintų sklypų verte. Atsakovai taip pat sutinka su tokiu žalos dydžiu.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjos R. D. skundą dalyje dėl 4200 Eur turtinės žalos priteisimo už 0,04 ha žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), grąžinimą valstybės nuosavybėn; tenkinti pareiškėjo A. K. skundą dalyje dėl 3100 Eur turtinės žalos priteisimo už 0,03 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), grąžinimą valstybės nuosavybėn.

Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, pareiškėjui turėtų būti kompensuota realiai patirta žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais. Tokiu būdu, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius turtinius praradimus.

Pagal teismų praktiką pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, kurioje konstatuota, kad „nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta“).

Atsižvelgiant į išdėstytą, pažymėtina, kad turtinė žala yra jau turėtos išlaidos. Pareiškėjai teismui pateikė dokumentus, nurodydami galimas išlaidas ateityje, kurios atsirastų įrengiant privažiavimą prie jiems priklausančių sklypų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 6491,71 Eur turtinės žalos buvimą, nėra pagrindo teigti, kad ši nurodoma žala buvo patirta, todėl nėra pagrindo tenkinti šį pareiškėjų reikalavimą ir priteisti 6491,71 Eur turtinę žalą.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (LVAT administracinėse bylose Nr. A756-73/2009, Nr. A756-2195/2010).

Civilinio kodekso 1.136 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda inter alia ir dėl žalos padarymo (1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). CK 6.37 straipsnis reglamentuoja palūkanų pagal prievoles mokėjimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas ir už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi ši norma numato vadinamąsias „procesines“ palūkanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši norma reikšminga esant nesutartinėms prievolėms, t. y. ir prievolėms dėl žalos atlyginimo. Palūkanų dydis šiuo atveju nustatytas CK 6.210 straipsnyje – 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjai iš atsakovų priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (LAT 2012 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju, skundas priimtas 2018 m. spalio 25 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl subjekto, kuriam kyla pareiga atlyginti patirtą turtinę žalą, nėra būtina nustatyti viešosios atsakomybės proporcijas, t. y. individualiai įvertinti kiekvieno iš atsakovų atsakomybės apimtis. Pareiškėjo patirta žala yra susijusi su nuosavybės teisių atkūrimo procesu, kuris pagal savo pobūdį ir esmę yra vientisa procedūra. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, remiantis CK 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalimis, valstybės ir savivaldybės atsakomybė nagrinėjamu atveju laikytina solidaria.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1269/2013, 2014 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-442/2014).

Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, turi aiškintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, neigiamos pasekmės pareiškėjui ir t.t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016).

Teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Pažymėtina, kad pareiškėjai teismui nepateikė jokių rašytinių, individualizuotų, išsamių paaiškinimų, įrodymų, kuo jiems pasireiškė neturtinė žala. Neturtinės žalos nekonkretizavo ir pareiškėjų atstovas advokatas teismo posėdyje. Teismo vertinimu, esminį argumentą, kaip neturtinės žalos atsiradimo faktą, pareiškėjai nurodo prarastą lūkestį tėvų padovanotuose sklypuose statytis gyvenamuosius namus. Sutiktina, kad pareiškėjai galėjo patirti nepatogumus bei nukrypimą nuo įprastos gyvenimiškos veiklos, tačiau šie nepatogumai neatitinka CK 6.250 straipsnyje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų turinio.

Vertinant byloje pateiktą medžiagą bei pareiškėjų atstovo advokato parodymus teismo posėdžio metu spręstina, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad jie patyrė neturtinę žalą, kuri apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, todėl vertintina, kad jų patirti nepatogumai negali būti pagrindu konstatuoti neturtinės žalos buvimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytas, pareiškėjų skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjai teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.

Byloje pateiktas pareiškėjų atstovo Viliaus Jonaičio prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo, kuriame nurodyta, kad pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 780 Eur už skundo parengimą ir pateikimą teismui (13 val.), 180 Eur už teisines konsultacijas ir patarimus (3 val.), 300 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. sausio 8 d. teismo posėdyje (5 val.) bei 300 Eur už pasirengimą atstovauti ir atstovavimą 2019 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje (5 val.). su prašymu pateikti dokumentai: 2019 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 508, 2019 m. gegužės 8 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 944, 2019 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 201111733, 2019 m. gegužės 8 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 945, 2018 m. spalio 31 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 943542, 2018 m. spalio 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 901, 2018 m. spalio 31 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 943543.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas patyrė išlaidas už skundo rengimą. Skundas teismui per Elektroninių paslaugų portalą įteiktas 2018 m. spalio 23 d., t. y. ketvirtas 2018 metų ketvirtis. Užpraėjęs ketvirtis yra 2018 m. antras ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2018 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 926,70 Eur.

Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo rengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo rengimą galėtų būti iki 2316,75 Eur (koeficientas 2,5 padaugintas iš 926,70 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2018 m. antrą ketvirtį). Prašyme nurodyta 780 Eur suma neviršija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos.

Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas 0,1 maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų valandą ir už pasirengimo teismo posėdžiui valandą. Pastebėtina, kad pareiškėjo atstovas nurodo, kad teisinės konsultacijos truko 3 val., tačiau nedetalizuoja, kada buvo suteiktos teisinės konsultacijos. Teismo vertinimu, už teisines konsultacijas galėtų būti priteista iki 92,67 Eur už 1 val. prieš rengiant 2018 m. spalio 23 d. skundą. Advokato nurodyta 180 Eur suma neviršija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 8 d. posėdis (nuo 9 val. 06 min. iki 9 val. 40 min.) užtruko 34 min. Už dalyvavimą 2019 m. sausio 8 d. posėdyje, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, galėtų būti priteistina iki 93,57 Eur (935,70 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018 m. trečio ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius). 2019 m. gegužės 27 d. posėdis (nuo 9 va. 10 min. iki 10 val.10 min.) užtruko 1 val. Už dalyvavimą 2019 m. gegužės 27 d. posėdyje, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, galėtų būti priteistina iki 97,03 Eur (970,30 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018 m. ketvirto ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius). Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, jog pareiškėjų atstovas advokatas rengė skundą teismui, tai yra jau rengiant skundą analizavo visą situaciją, teisinę bazę, teikė pareiškėjams teisines konsultacijas (3 val.), vertintina, kad už pasirengimą teismo posėdžiams galėtų būti priteistina 388,12 Eur (97,03 x 4 val.).

Taip pat pareiškėjai skunde nurodė, kad išlaidos už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimą sudaro po 302,50 Eur. Teismas vertina, kad šios išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu teisme, todėl priteistinos.

Iš viso pareiškėjams galėtų būti priteistina 2143,99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LVAT 2008 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-422/2008). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų byloje pateiktus reikalavimus (33,33 proc. reikalavimų patenkinta) vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, jog pareiškėjams priteistina 715,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu,

Pareiškėjų R. D. ir A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai R. D. 4200 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai eurų) turtinės žalos iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus ir Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos.

Priteisti pareiškėjui A. K. 3100 Eur (trys tūkstančiai vienas šimtas eurų) turtinės žalos iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus ir Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos.

Priteisti pareiškėjai R. D. iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus ir Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus ir Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti pareiškėjai R. D. iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus ir Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 357,50 Eur (trys šimtai penkiasdešimt septyni eur 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus ir Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 357,50 Eur (trys šimtai penkiasdešimt septyni eur 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjos R. D. skundo dalį dėl 3245,86 Eur turtinės žalos ir dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą

Pareiškėjo A. K. skundo dalį dėl 3245,86 Eur turtinės žalos ir dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.