Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja K. I., sekretoriaujant Miglei Virbickaitei, Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovei D. G. ir jos atstovui Elmarui Urbonui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui M. F. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo atsakovui įteiktas teisminiu pavedimu (25-26 b. l.). Pranešime dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo išaiškintos CPK 805 str. nuostatos dėl pareigos paskirti savo įgaliotą asmenį Lietuvoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Atsakovas įgalioto asmens Lietuvoje nenurodė, todėl kiti procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami, liko byloje ir laikomi įteiktais tinkamai (CPK 805 str. 2d.). Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje liudytoja V. G. (ieškovės mama) patvirtino, jog pinigų automobiliui įsigyti dukrai davė ji. Automobilis buvo naudojamas ieškovės ir liudytojos verslo poreikiams. Ieškovė liudytojai niekada nepasakojo apie tai, kad atsakovas būtų smurtavęs ar panaudojęs kitokią prievartą prieš ieškovę. Ieškovė (duomenys neskelbtini)gyvendavo atsakovo nuomojamame būste, atsakovas ją pilnai išlaikydavo. Apie tai, kad atsakovas galimai turi kitą moterį liudytoja sužinojo tik iš ieškovės draugių, tuo tarpu pati ieškovė apie tokias aplinkybes nepasakojo. Liudytoja patarė ieškovei visas žinutes, gautas iš atsakovo, ištrinti ir į jas neatsakinėti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). Nepilnamečių vaikų šalys neturi.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja aplinkybe, kad šis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina bei ieškovei grįžus į Lietuvą, atsakovui susiradus kitą moterį. Daugiau aplinkybių, patvirtinančių atsakovo kaltę, ieškovė nenurodė, papildomų dokumentų dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje (smurto ir pan.) nepateikė. Byloje nenustatyta, kad atsakovas kada nors būtų panaudojęs prie ieškovę kokią nors prievartą ar pan. Liudytoja V. G. patvirtino, jog ieškovė, nuvykusi į (duomenys neskelbtini), atsakovo buvo pilnai išlaikoma, ieškovė niekur nedirbo, gyveno atsakovo nuomojamame būste. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, ieškovė pati apsisprendė palikti sutuoktinį Jungtinėje Karalystėje bei grįžti į Lietuvą. Ieškovė byloje neįrodė aplinkybių, jog sprendė su sutuoktiniu klausimą dėl gyvenimo skyrium, dėl galimybės grįžti į Lietuvą kartu ar tolimesnio gyvenimo užsienyje. Taip pat ieškovė nesprendė galimybės grįžti pas sutuoktinį vasaros metu, kuomet ieškovės studijos dėl atostogų nevyko. Ieškovė taip pat byloje nepateikė jokių įrodymų, jog sutuoktiniams gyvenant kartu, atsakovas buvo neištikimas, nesirūpino savo šeima, tuo pažeisdamas lojalumo šeimai principą. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, spręstina, jog nei vienas iš sutuoktinių pastangų išsaugoti šeimą nedėjo, juos tenkino esama situacija. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Teismas neturėjo galimybės išklausyti atsakovo dėl bendro gyvenimo aplinkybių ir santuokos iširimo priežasčių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje nepakanka duomenų vienareikšmiškai išvadai, kad santuoka iširo vien dėl atsakovo kaltės. Teismas pripažįsta, kad šalims gyvenant santuokoje šalys nebuvo viena kitai lojalios, nevykdė pareigos remti viena kitą moraliai. Nors atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, tačiau atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 d., kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nevienareikšmiškai suprantama CK 3.88 str. 3 d. norma, kurioje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. taisyklėmis.

Ieškovė prašo santuokos metu, t. y. 2012-03-15, įgytą automobilį Opel Astra, v.n. (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe. Ieškovė aplinkybę dėl automobilio pripažinimo asmenine jo nuosavybe įrodinėja tuo, kad šį automobilį ji įsigijo savo asmeniniams poreikiams, lėšas šiam automobiliui pirkti ieškovei paskolino tėvai, atsakovas nei įgyjant nurodytą turtą, nei jį išlaikant, lėšų neįdėjo. Kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje ginčo dėl automobilio pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe nėra.

Iš VĮ „Regitros“ pažymos matyti, kad santuokos metu ieškovės vardu įregistruotas automobilis Opel Astra, v.n. (duomenys neskelbtini) (10 b. l.). Byloje liudytoja V. G. patvirtino, jog ši davė pinigų ieškovei automobiliui įsigyti. Ieškovė automobilį naudojo išimtinai tik savo poreikiams bei mamos šeimos verslo poreikiams tenkinti. Išdėstytos faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad automobilis Opel Astra, v.n. (duomenys neskelbtini), įgytas panaudojant asmenines ieškovės lėšas. Atsisakymas pripažinti, kad ginčo turtas buvo įgytas panaudojus asmenines ieškovės ir jos tėvų lėšas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad automobilis Opel Astra, v.n. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Pripažinus turtą asmenine ieškovės nuosavybe, jis yra nedalintinas, jo vertė nenustatinėjama.

Daugiau kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovės ir atsakovo vardu neregistruota (11 b. l.). Ieškovė nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas jokių duomenų apie turtą ir kreditorius savo gyvenamojoje valstybėje nepateikė.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė – G., atsakovui – F.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė pateikė prašymą priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė duomenis, jog byloje buvo patirtos 528 Lt bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovei yra teikiama 100 proc. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugos, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t.y. tenkino 75 proc. pareikštų reikalavimų, todėl valstybei iš atsakovo priteistinos 396 Lt bylinėjimosi išlaidos bei 108 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.). Šioje byloje teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 20,72 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl ieškinį tenkinus tik iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina 15,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso iš atsakovo valstybei priteistina 519,54 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteitinos, kadangi jos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. F., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą ir įregistruotą 2011 m. vasario 12 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. G. palikti pavardę – G., atsakovui M. F. – F.

Pripažinti, kad automobilis Opel Astra, v.n. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Priteisti iš atsakovo M. F., gim. (duomenys neskelbtini) valstybei 396 Lt (tris šimtus devyniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo M. F., gim. (duomenys neskelbtini) valstybei 108 Lt žyminio mokesčio ir 15,54 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 123,54 Lt (šimtą dvidešimt tris litus 54 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.