Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-04-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-366-817/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-14
Bylos Nr.
II-366-817/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00342-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Skundas Nr. II-366-817/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00342-2022-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė

sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2022 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 10 – ANR_N – 4065 – 2022 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2022 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 10 – ANR_N – 4065 – 2022 (toliau – ir Nutarimas) L. V. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad ji 2022 m. sausio 31 d. 17.24 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankų pagalba, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 20 punkto reikalavimus. Jai paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda.

Šalies argumentai

Pareiškėja L. V. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti skirtą baudą arba sumažinti ją iki minimalios baudos. Pareiškėja nurodė, kad važiavimo metu (duomenys neskelbtini) buvo kamščiai, automobiliai judėjo lėtai, telefonas gulėjo ant keleivio sėdynės ir ji paėmė telefoną į rankas tam, kad atmestų skambutį – skambino namuose esantys sergantys vaikai. Skambutį atmetė tuo metu, kai automobilis stovėjo, ne važiavo. Be to, pareiškėja pažymėjo, kad jos automobilyje yra sumontuota laisvų rankų įranga, todėl nėra poreikio laikyti telefoną rankoje ar prie ausies.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti, nurodė, kad byloje surinktų duomenų pakanka pripažinti, kad pareiškėja padarė Nutarime nurodytą pažeidimą, todėl Nutarimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. Be to, pati pareiškėja skunde patvirtino, kad ji paėmė telefoną į rankas. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareiškėjai paskirtos baudos dydis yra lygus įstatymo sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, aplinkybių, leidžiančių mažinti skirtą baudą, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, nesilaikymą. Kelių eismo taisyklių 20 punkte taip pat įtvirtintas draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas bei pabrėžiama, jog transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. A. 2022 m. sausio 31 d. tarnybinį pranešimą, byloje pateiktą policijos pareigūno kūno kamera darytą vaizdo įrašą), taip pat vadovaudamasis liudytojo policijos pareigūno E. A. parodymais teismo posėdžio metu, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad L. V. 2022 m. sausio 31 d. 17.24 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu.

Pati pareiškėja tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skunde nurodė, kad ji paėmė telefoną į rankas ir atmetė skambutį, tai yra, pati pripažino, kad rankomis naudojosi telefonu. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad jos automobilyje yra sumontuota laisvų rankų įranga tik patvirtina, kad ji, nepaisydama turimos galimybę atmesti telefono skambutį šios įrangos pagalba, to nepadarė ir naudojosi telefonu rankomis. Teismas pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta sąvoka – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, plačiąja prasme reiškia, kad draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu. Pagal formuojamą teismų praktiką, naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis yra draudžiamas, jei transporto priemonės variklis neišjungtas, ir nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo trumpąsias žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją ir tokiu būdu jis atlieka veiksmus, nesusijusius su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir taip jis kelia grėsmę eismo saugumui.

Teismas išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą sumažinti jai skirtą bausmę, pažymi, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

ANK 34 straipsnio 6 dalyj e nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-38-303/2020).

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjos atsakomybę sunkinančių bei jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjai Nutarimu yra paskirta ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkį atitinkančio dydžio bauda. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pareiškėjai paskirti mažesnė baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba administracinės nuobaudos iš vis neskirti, administracinio nusižengimo byloje nėra. Tokių išskirtinių aplinkybių skunde nenurodė ir pati pareiškėja.

Pažymėtina, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda L. V. paskirta tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę. Teismo vertinimu, paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti skundžiamą Nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2022 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 10 – ANR_N – 4065 – 2022 palikti nepakeistą ir L. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė