- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- eB2-2787-392/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Suinteresuotas asmuo
- D. L. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „KVDC“ nemokumo administratorės MB „Nemokumas ES“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „KVDC“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo D. L. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „KVDC“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „KVDC“ bankrotą tyčiniu ir kaltu asmeniu dėl BUAB „KVDC“ tyčinio bankroto pripažinti D. L. J., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sąmoningas bendrovės dokumentų ir turto neperdavimas, apgaulingas ir netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas, savalaikis nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo, sąlygoja tai, jog kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą dėl vykdomų tokių bendrovės vadovo veiksmų ir tai yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Buvęs įmonės vadovas administratorei neperdavė įmonės dokumentų ir turto, neperdavimo priežastys nežinomos, toks elgesys laikytinas sąmoningu siekiu nuslėpti nuo administratorės duomenis apie bendrovės finansus ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį. Vadovo siekis perduoti turtą ir dokumentus yra tik imituojamas, nes jo siųstas pranešimas administratoriui nebuvo gautas. Administratorė, įvertinusi turimus bendrovės dokumentus, gautus iš kreditorių, nustatė, jog bendrovės finansiniai įsipareigojimai pradėjo formuotis 2020 m. kovo mėn. ir šiuo metu sudaro 18 770,10 Eur. Taigi, bendrovė nemoki buvo nuo 2020 m. kovo mėn. Buvęs bendrovės vadovas sąmoningai nuslėpė bendrovės buhalterinius apskaitos dokumentus, kad administratorei būtų sudarytos kliūtys nustatyti bendrovės nemokumo momentą ir pareikšti ieškinį teisme, kad buvęs vadovas galėtų išvengti atsakomybės prieš bendrovės kreditorius. Be to, paskutinis bendrovės balansas VĮ Registrų centrui pateiktas už 2021 m. Iš įmonės banko išrašų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2022 m. sausio 24 d. matyti, kad akcininkei S. J. periodiškai buvo išmokamos sumos, nurodant pagrindą „avansinis apmokėjimas ūkio išlaidoms“. Viso 27 mokėjimais buvo išmokėta 18 185 Eur suma. Tik įmonėje atsiradus lėšų, jos iškart buvo pervedamos S. J.. Buvusiam vadovui nevykdžius savo pareigos kontroliuoti, kaip vedama buhalterinė apskaita, nesant su įmonės veikla susijusių dokumentų, nėra galimybės įvertinti realią įmonės turtinę padėtį, įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Administratorei nepateikus sutarčių, sąskaitų faktūrų, debitorių sąrašų, nėra galimybės išieškoti debitorinių skolų, nėra aišku, kokia piniginių lėšų mokėjimų, išgrynintų iš bendrovės banko sąskaitų paskirtis. Administratorės nuomone, visos nurodytos aplinkybės patvirtina esant nustatytą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo, buvęs įmonės vadovas D. L. J., atsiliepimu prašė atmesti prašymą pripažinti BUAB „KVDC“ bankrotą tyčiniu; įpareigoti administratorę perimti įmonės dokumentus ir automobilį; skirti administratorei MB „Nemokumas ES“ 5 000 Eur baudą už tyčinius veiksmus; kreiptis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Finansų ministerijos inicijuojant administratorės veiklos patikrinimą. Nurodė, kad 2023 m. balandžio 14 d. raštu pranešė administratorei dėl dokumentų ir turto perdavimo, tačiau iki šios dienos administratorė turto ir dokumentų neperėmė. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškime dėl BUAB „KVDC“ pripažinimo bankrotą tyčiniu, rašoma netiesa.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pripažinti bankrotą tyčiniu tenkintinas.
3. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi UAB „KVDC“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumas ES“, bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 28 d.
4. VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo D. L. J., S. J. nuo 2010 m. vasario 3 d. buvo įmonės akcininke. Nemokumo administratorė įmonės vadovui pranešimą apie iškeltą bankroto bylą ir prašymą perduoti administratorei įmonės dokumentus ir turtą siuntė jo gyvenamosios vietos adresu, taip pat elektroniniu paštu, skambino telefonu, tačiau buvęs įmonės vadovas neperdavė jokio įmonės turto ir įmonės buhalterinių dokumentų.
5. Nemokumo administratorė kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl baudos skyrimo D. L. J.. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi buvusiam įmonės vadovui D. L. J. skyrė 300 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi įmonės vadovui D. L. J. skyrė 500 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 28 d. nutartimi apribojo D. L. J. teisę 2 (dvejus) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
6. Faktas, kad tokia prievolė perduoti įmonės turtą ir dokumentus buvusiam įmonės vadovui D. L. J. yra žinoma ir suprantama yra akivaizdus bei pripažintas tiek atsiliepimu pateiktu šioje byloje, tiek dar 2023-04-17 teismui D. L. J. pateiktu prašymu dėl paskirtos baudos už panaikinimo ar suamžinimo.
7. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką tyčiniu bankrotu laikomas įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant juridinį asmenį (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarant sandorius, kai tapo arba turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
8. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015). Viena iš juridinio asmens vadovo pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.
10. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
11. VĮ Registrų centro duomenimis paskutinį kartą įmonė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2021 metų laikotarpį. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams pradėjo formuotis nuo 2020 m., t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai įsiskolinimai atsirado nuo 2020 m. kovo mėn., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – nuo 2020 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 18 770,10 Eur sumai (VSDFV – 11 640,53 Eur, VMI prie FM – 7 015,57 Eur, AB Šiaulių bankas – 114 Eur). Pagal VĮ Registrų centrui bendrovės pateiktą balansą už 2020 m. laikotarpį, matyti, kad įmonė turėjo turto už 20 493 Eur, įsipareigojimų suma sudarė 51 544 Eur. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovė jau nuo 2020 m. kovo mėn. atitiko nemokios įmonės statusą pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintą nemokumo sąvoką.
12. Pareiškėja nurodo, kad neturint įmonės dokumentų, negali įvertinti realią įmonės turtinę padėtį, įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nagrinėjamo tyčinio bankroto požymio (netinkamai ir (arba) apgaulingai vykdomos buhalterinės apskaitos) specifika pasireiškia tuo, kad dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
14. Teismo vertinimu, administratorės pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai. Svarbu pažymėti, kad Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2022 m., buvęs įmonės vadovas nenurodė jokių šių dokumentų nepateikimo priežasčių ir šios priežastys iš kitų bylos duomenų nėra žinomos, todėl tokie buvusio įmonės vadovo veiksmai gali būti laikomi sąmoningu siekiu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus. Teismas sprendžia, jog dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taip pat ir išsamiai įvertinti bankrotą nulėmusias priežastis. Kaip minėta anksčiau, viena iš juridinio asmens vadovo pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas. Nors bendrovės vadovas D. L. J. teigia, kad administratorės nurodyti argumentai pareiškime yra neteisingi, tačiau jokių įrodymų paneigiančių tai nepateikia. Pažymėtina, kad iki šiol buvęs įmonės vadovas administratorei nėra perdavęs įmonės automobilio, kito turto bei dokumentų. Šiuo klausimu jis atsisako bendradarbiauti tiek su administratoriumi, tiek su teismu.
15. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog įmonės buhalterinė apskaita organizuota netinkamai, todėl nėra galimybės nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Taigi tokie veiksmai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.
16. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
17. Pareiškėja nurodo, kad UAB „KVDC“ buvęs vadovas D. L. J. ne tik neperdavė dokumentų, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, bet ir laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditorei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pradėjo formuotis nuo 2020 m. kovo mėn. Nuo 2020 m. balandžio 30 d. įsiskolinimai atsirado Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Bankroto byla įmonei iškelta tik 2023 m. sausio 24 d., kurią inicijavo kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Vilniaus skyrius, bendrovės įsiskolinimas 2022 m. gruodžio 22 d. valdybos duomenimis kreditorei buvo 11 633,16 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 18 770,10 Eur sumai
19. Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo D. L. J., būdamas įmonės vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, jos nemokumą, nesiėmė jam įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti įmonės bankroto procedūrą ar ieškoti būdų pagerinti jos finansinę padėtį. Todėl teismas daro išvadą, jog įmonės buvęs vadovas D. L. J., laikytinas atsakingu dėl BUAB „KVDC“ tyčinio bankroto.
20. Suinteresuoto asmens prašymas įpareigoti administratorę perimti įmonės dokumentus ir automobilį, atmestinas, kadangi JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje įmonės vadovui nustatyta pareiga perduoti administratorei UAB „KVDC“ dokumentus ir turtą, todėl jis turi bendradarbiauti su administratore ir dėti pastangas atlikti įstatyme nustatytas pareigas, o konkrečiai – fiziškai pristatyti administratorei įmonės automobilį, kartu su dokumentais.
21. Suinteresuotas asmuo prašė teismo skirti administratorei MB „Nemokumas ES“ 5 000 Eur baudą už tyčinius veiksmus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2417/2013). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Suinteresuotas asmuo savo prašymo dėl baudos skyrimo nepagrindė, nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti administratorės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir jai skirti baudą. Taip pat nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymo kreiptis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Finansų ministerijos inicijuojant administratorės veiklos patikrinimą.
22. Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „KVDC“ (j. a. k. 126290679) bankrotą pripažinti tyčiniu.
Pripažinti buvusį likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „KVDC“ vadovą D. L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakingu už įmonės tyčinį bankrotą.
Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.
Įpareigoti nemokumo administratorę su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.