- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-591-555/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01549-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- N. V.
- Ieškovas
- V. K., A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės N. V. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2977-559/2015 pagal ieškovų V. K. ir A. K. ieškinį atsakovei N. V. dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai V. K. ir A. K. 2014 m. birželio 20 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę N. V. per 1 savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybines atliekas nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos. Savo argumentų pagrįstumui įrodyti pateikė 2014 m. birželio 2 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 11, kurio vaizdinėje medžiagoje (fotonuotraukose) buvo užfiksuotas pažeidimo faktas 2014 m. gegužės 28 dienai.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-28-722/2015 buvo priimtas ieškovų A. K. ir V. K. ieškinio atsakovei N. V. dėl valdymo pažeidimo atsisakymas, o civilinė byla nutraukta. Ta pačia teismo nutartimi iš atsakovės N. V. ieškovams V. K. ir A. K. buvo priteista 579 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 12,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės N. V. atskirąjį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, 2015 m. spalio 15 d. nutartimi (Nr. 2S-2235-324/2015) panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarties dalį, kuria ieškovams iš atsakovės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nustatė, kad įvertinimui, ar ieškovai atsisakė ieškinio dėl jo dalies patenkinimo, ar dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, būtina nustatyti, ar po bylos iškėlimo atsakovė statybinį laužą nuo tvoros pašalino. Teismo procesiniame sprendime akcentuota, kad pastaroji aplinkybė yra svarbi, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nutraukus bylą CPK 293 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi priteisė iš atsakovės N. V. ieškovams V. K. ir A. K. 579 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 12,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas pakartotinai įvertinęs byloje esančius įrydomus, sprendė, kad ieškinio teisme pareiškimo dieną (2014 m. birželio 20 d.) pažeidimas buvo. Teismas iš 2014 m. birželio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo medžiagos nustatė, kad atsakovės statybinis laužas buvo sukrautas ant sklypus jungiančios tinklinės tvoros, kuri akivaizdžiai įlinkusi (nuo statybinio laužo svorio) į ieškovų žemės sklypo pusę, dėl to esant tokiai situacijai, ieškovams buvo apribotos galimybės remontuoti (rekonstruoti) jų žemės sklype esančią tvorą. Šių faktinių aplinkybių kontekste teismas padarė išvadą, kad ieškovai pagrįstai kreipėsi teisminės gynybos tikslu apginti savo, kaip turto savininkų teises. Teismas iš ieškovo duotų paaiškinimų administracinėje byloje bei teismo posėdyje nustatė, kad ieškovai ne kartą bandė tartis su atsakove taikiai, tačiau ji buvo nesukalbama. Aplinkybė, kad iki ieškinio pateikimo teismui su atsakove nebuvo galimybės susitarti taikiai, teismo vertinimu, patvirtina ir pačios atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kur ji su ieškinio reikalavimu ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis visiškai nesutiko ir priešingai, ketino įrodinėti, kad ieškovai yra užėmę jos sklypo dalį, taigi teismas taip pat padarė išvadą, kad nebuvo jokių prielaidų išspręsti šalių ginčą taikiu būdu. Teismas nustatė, kad pažeidimo faktas buvo nustatytas ir 2014 m. birželio 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad ant sklypo ribos buvo supiltas statybinis laužas, tuo tarpu aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu statybinis laužas buvo atitrauktas patvirtino ir pats ieškovas savo paaiškinimuose administracinio teisės pažeidimo byloje, kur nurodė, kad po policijos pareigūno apsilankymo ir surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, N. V. šiek tiek atitraukė statybinį laužą nuo tvoros į savo sklypo dalį, o šio fakto neneigė ir pati atsakovė N. V.. Tai, kad statybinis laužas buvo atitrauktas į atsakovės sklypo teritoriją patvirtina ir žemėtvarkos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. išvadoje nurodyta informacija, kad patikrinimo metu statybinis laužas buvo sandėliuojamas atsakovės žemės sklypo, esančio Kalnų g. 2, ribose. Remdamasis abiejų šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodomais (Administracinės komisijos prie Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 7 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. išvada), teismas nustatė, kad po bylos iškėlimo atsakovė statybinį laužą nuo tvoros pašalino. Teismas sprendė, kad būtent dėl atsakovės neveikimo, nesutikimo išspręsti ginčą taikiai, pašalinant statybinį laužą, ieškovai buvo priversti savo pažeistas teises ginti teismine tvarka ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl įvertinęs ginčo šalių elgesį, turėjusį įtakos bylinėjimosi išlaidų atsiradimui, teismas pakartotinai konstatavo, jog atsakovė turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas ieškovams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovų naudai priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo atmesti, o atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šaliai atsisakius ieškinio, be to, teismas pakartotinai spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neįvykdė 2015 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nutarties. Nurodo, kad statybinis laužas yra iki šiol nepašalintas, kadangi jis supiltas jai priklausančiame žemės sklype, o ieškinio ieškovai atsisakė supratę, kad tvora yra pastatyta ant ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos, ieškovų naujos tvoros pamatas sumontuotas jų žemės sklypo dalyje, neužstatytas žemės ruožas tarp senosios tvoros ir ieškovų pamatų priklauso ieškovams, taigi atsakovė niekaip nekliudė ieškovams rekonstruoti naujai statomos tvoros pamatus.
2) Pirmosios instancijos teismas nenurodė įrodymų, kuriais grindė savo išvadą, jog atsakovė po bylos iškėlimo nuo tvoros pašalino statybinį laužą. Skundžiamoje nutartyje abstrakčiai nurodyta, kad byloje esantys duomenys nepaneigia fakto, jog atsakovė pašalino statybinį laužą nuo tvoros, tačiau tai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra, priešingai – byloje yra tvoros apkrovimą statybiniu laužu patvirtinantys duomenys.
3) Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, teismas neįvykdė aukštesnės teismo instancijos nutartyje iškeltų užduočių, o nutartį grindė išimtinai tomis pačiomis aplinkybėmis bei atsakovo paaiškinimais, kurie yra prieštaringi, ko pasėkoje padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovų sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovų teisių pažeidimas buvo, turėjo aiškiai įvardinti kokioje dalyje pagal ieškovų pareikšto reikalavimo apimtį šis pažeidimas buvo ir kokioje apimtyje atsakovė jį pašalino. Atsakovė statybinį laužą nuo tvoros šiek tiek atitraukė, tačiau ir iki jo atitraukimo, šis statybinis laužas buvo jos žemės sklype, todėl ieškovų reikalavimas pašalinti statybinį laužą nuo jų žemės sklypo negalėjo būti patenkintas, nes tokio ieškovų teisių pažeidimo nebuvo.
4) 2015 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio metu, dar nesant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus specialistų išvados bei atliktų žemės sklypo ribų matavimo, ieškovas teigė, kad jo teisės pažeidimas iki šiol nėra pašalintas ir palaikė ieškinį, o atsiradus nurodytai išvadai, tačiau atsakovei po 2015 m. gegužės 22 d. neatlikus jokių veiksmų, ieškovas poziciją pakeitė, teigė, kad atsakovė jo teisių pažeidimą pašalino, nurodė, kad tai buvo padaryta 2014 metų rudenį. Tai patvirtina, kad ieškovai ieškinio atsisakė ne todėl, kad atsakovė jų teisės pažeidimą pašalino, o dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus specialistų atliktų matavimų ir duotos išvados.
5) Ieškovai nepaisė proceso ekonomiškumo principo, kadangi jie pirmiausia naudodamiesi to paties profesionalaus teisininko pagalba patikė skundą policijai ir nelaukdami šio skundo išnagrinėjimo, kreipėsi dėl tos pačios pažeistos teisės gynimo į teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą ieškovai prašo jį atmesti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį. Ieškovai nurodė, kad 2014 m. balandžio mėn. apeliantė pradėjo pilti statybines atliekas ant ieškovų tvoros. Ne kartą buvo žodžiu prašyta atsakovės pašalinti statybinį laužą nuo jų tvoros ir žemės sklypo, tačiau atsakovė į ieškovų prašymus nereagavo. Supiltas statybinis laužas trukdė jiems rekonstruoti tvoros pamatą. Šias aplinkybės patvirtino ir antstolio A. Š. 2014 m. birželio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir darytos nuotraukos. Buvo kreiptasi į Kauno apskrities VPK Jonavos PK. Administracinė komisija prie Jonavos rajono savivaldybės tarybos, išnagrinėjusi Kauno apskrities VPK Jonavos PK administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 61 P-14579196-14, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 7 nubaudė atsakovę N. V. 43,44 Eur bauda.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos objektą sudaro Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria iš atsakovės ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą ieškovams atsisakius ieškinio reikalavimo atsakovės atžvilgiu byloje, kuri baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos ir dėl kokių priežasčių, įvertinus ir šalių elgesį proceso metu, byla buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6 p.) priteisimo byloje, užbaigtoje nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, taip pat vadovaujamasi ir CPK 98 straipsnio nuostatomis. Nurodytos išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai yra pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-28-722/2015 buvo priimtas ieškovų A. K. ir V. K. ieškinio atsakovei N. V. dėl valdymo pažeidimo atsisakymas, o civilinė byla nutraukta. Ta pačia teismo nutartimi iš atsakovės N. V. ieškovams V. K. ir A. K. buvo priteista 579 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 12,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės N. V. atskirąjį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, 2015 m. spalio 15 d. nutartimi (Nr. 2S-2235-324/2015) panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarties dalį, kuria ieškovams iš atsakovės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą bylą pabaigus kai nėra priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės, skundžiama nutartimi patenkino ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš atsakovės ieškovų naudai priteisė 579 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 12,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio teisme pareiškimo dieną (2014 m. birželio 20 d.) ieškovų teisių pažeidimas buvo, todėl būtent dėl atsakovės neveikimo, nesutikimo išspręsti ginčą taikiai, pašalinant statybinį laužą, ieškovai buvo priversti savo pažeistas teisės ginti teismine tvarka ir dėl to patirti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nustatė, kad atsakovė statybinį laužą nuo ginčo tvoros pašalino jau po bylos iškėlimo teisme. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos tesimo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad po bylos iškėlimo atsakovė statybinį laužą nuo tvoros pašalino, o ieškovų ieškinio atsisakymas nesusijęs su aplinkybe, kad jų teisių pažeidimą atsakovė pašalino, tačiau susijęs išimtinai su Nacionalinės žemės tarnybos Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus pateikta 2015 m. birželio 9 d. išvada Nr. 5SD-1511-(14.5.9.), kurioje konstatuota, kad statybinis laužas sandėliuojamas jos (apeliantės) žemės sklype, dėl to ieškovai savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, kas nesudaro teisėto pagrindo dėl jų prašomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tarp šalių konfliktas prasidėjo 2014 m. balandžio mėn., apeliantei pradėjus pilti statybinį laužą ant šalių žemės sklypų ribos ir tvoros. Ieškovai V. K. ir A. K. 2014 m. birželio 20 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę N. V. per 1 savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybines atliekas nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos. Savo argumentų pagrįstumui įrodyti pateikė 2014 m. birželio 2 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 11, kurio vaizdinėje medžiagoje (fotonuotraukose) buvo užfiksuotas pažeidimo faktas 2014 m. gegužės 28 dienai, kuris patvirtina, kad atsakovės statybinis laužas buvo sukrautas ant sklypus jungiančios tinklinės tvoros, kuri akivaizdžiai įlinkusi (nuo statybinio laužo svorio) į ieškovų žemės sklypo pusę. 2014 m. birželio 30 d. atsakovės atžvilgiu taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2014 m. balandžio 15 d. 9.00 val. ant sklypo ribos su Turgaus g. 13, Jonava, supylė statybinį laužą, tuo trukdydama kaimynui V. K. statyti naują tvorą, nes statybinis laužas užima dalį V. K. žemės sklypo. Administracinės komisijos prie Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 7, N. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 43,44 Eur (150,00 Lt) dydžio bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai kreipėsi į teismą pagrįstai manydami esant jų teisių pažeidimui. Aplinkybę, kad atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, patvirtina tiek 2014 m. liepos 14 d. atsiliepimas į ieškinį, tiek Administracinės komisijos prie Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo turinys, kuriuose pati apeliantė nepripažino, jog statybinis laužas yra supiltas ne vietoje ir neigė dėl to savo kaltę, nurodė, kad patys ieškovai tvorą užtvėrė užimdami dalį jos žemės sklypo. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nebuvo linkusi ginčą išspręsti taikiai, o statybinį laužą pašalino tik ieškovams iškėlus civilinę bylą dėl valdymo pažeidimo. Nors apeliantė nesutinka, kad statybinis laužas nuo ginčo tvoros buvo pašalintas jau po civilinės bylos iškėlimo, tačiau tiek administracinės bylos nagrinėjimo metu ieškovo duoti paaiškinimai, tiek pačios apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai patvirtina, kad statybinis laužas nuo tvoros buvo šiek tiek atitrauktas jau po to, kai civilinė byla buvo iškelta teisme. Tuo tarpu apeliantės nurodoma byloje esanti Nacionalinės žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. išvada Nr. 5SD-1511-(14.5.9.) tik patvirtina aplinkybę, kad tarp apeliantei ir ieškovams priklausančių žemės sklypų yra dvi tvoros: sena vielos tvora (kuri ir matyti antstolio 2014 m. birželio 2 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 11) ir naujai statoma tvora (esanti ieškovų žemės sklype), o pagal senąją tvorą yra nustatyta bendra riba, skirianti ieškovų ir apeliantės žemės sklypus. Nors minėtoje išvadoje ir konstatuota, kad statybinis laužas sandėliuojamas žemės sklype, priklausančiame apeliantei, tačiau nėra paneigta aplinkybė, kad civilinės bylos iškėlimo metu, minėtas statybinis laužas buvo sukrautas taip, kad pažeistų ieškovų teises, t. y. apeliantei statybinį laužą sukrovus ant sklypus jungiančios tinklinės tvoros, kuri, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, akivaizdžiai buvo įlinkusi (nuo statybinio laužo svorio) į ieškovų žemės sklypo pusę, ko pasėkoje statybinės atliekos trukdė rekonstruoti ieškovų teritorijoje esantį naujos tvoros pamatą ir naudotis pačiu žemės sklypu.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai turėjo pagrįstą pagrindą kreiptis į teismą dėl jų pažeistų teisių gynimo, tuo tarpu nustačius, kad apeliantės atsakomybę (kaltę) dėl proceso, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagrįstai tenka apeliantei, kurios neteisėtų veiksmų (neveikimo) priežastyje ir susidarė ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Taip pat nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos. Ieškovai yra nurodę, kad jų bylinėjimosi išlaidas sudaro 434 Eur už suteiktas teisines paslaugas (ieškinio parengimas) bei 145 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, iš viso 579 Eur. Nustačius, kad ieškovai pagrįstai kreipėsi į teismą siekdami apginti savo pažeistas teises, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodomais bei neviršija rekomenduojamo bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl nėra teisinio pagrindo jas mažinti.
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo jame išdėstytais argumentais ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovams iš apeliantės priteistinos apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Ieškovai prašo iš apeliantės jų naudai priteisti 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas (b. l. 167-168). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d. Nr. 1R-77) nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Teismas atsižvelgęs į paminėtą teisinį reglamentavimą, bei įvertinęs atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį ir jo apimtį, kuriame iš esmės keliais sakiniais yra pakartoti, jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nurodyti ieškovų argumentai bei pažodžiui pacituota pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, sprendžia, kad tokio procesinio dokumento parengimas neatėmė didelių laiko sąnaudų, dėl to ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra tik iš dalies pagrįstos, todėl mažintinos trečdaliu ir ieškovams iš atsakovės priteistina 34 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. (CPK 93 str. 4 d., 98 str. 2 d., Rekomendacijų 2 p.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.