Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės N. V. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-28-722/2015 pagal ieškovų A. K. ir V. K. ieškinį atsakovei N. V. dėl valdymo pažeidimo, išvadą duodanti institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų ieškinį atsakovei dėl valdymo teisės pažeidimo. Ieškovai prašė įpareigoti atsakovę per vieną savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybines atliekas nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 14 d. gavo ieškovų ieškinio atsisakymus bei prašymą dėl 579 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovai nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 3 d. administracinė komisija prie Jonavos rajono savivaldybės tarybos nutarimu Nr. 7 nubaudė atsakovę už statybinio laužo supylimą ant ieškovų žemės sklypo. Tai įrodo, kad ieškinio padavimo metu ieškovų teisės buvo pažeistos. Atsakovė statybines atliekas nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos pašalino tik po to bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šaliai atsisakius ieškinio. Teismas nepasisakė dėl atsakovės prašymo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Padavę nepagrįstą ieškinį, ieškovai privalo atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis. Ieškovus atstovavo profesionalūs teisininkai, todėl jie turėjo galimybę tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus, pateikti tinkamai parengus įrodymus. Priešingai negu nurodė teismas, tvora, prie kurios buvo ir yra sukrautas statybinis laužas, yra atsakovės, o ne ieškovų nuosavybė. Ieškovai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurias paneigė išvadą duodanti institucija. Institucija, remdamasi atliktais matavimais bei dokumentais, padarė išvadą, kad statybinis laužas yra sandėliuojamas atsakovės žemės sklypo dalyje. Išvadoje nurodė, kad esama tvora (nuosavybės teise priklausanti atsakovei) buvo pastatyta ant ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribų. Ieškovų naujos tvoros pamatas sumontuotas jų žemės sklypo dalyje, neužstatytas žemės ruožas tarp senosios tvoros ir ieškovų pamatų priklauso ieškovams. Taigi, atsakovė niekaip nekliudė ieškovams rekonstruoti naujai statomos tvoros pamatus. Ieškovai nepagrįstai teigė, kad atsakovė pradėjo pilti statybines atliekas ant jų tvoros ir žemės sklypo. Jeigu ieškovai būtų veikę sąžiningai, būtų įvertinę išvadą duodančios institucijos pateiktus įrodymus. Ieškovai kaip žemės sklypo savininkai turi teisę su šiais duomenimis susipažinti. Duomenų neturėjimas nelaikytinas tinkamu savo interesų gynimu. Kita vertus, nėra duomenų, kad ieškovai šių duomenų neturėjo ar kad siekė juos gauti, bet negavo.

Ieškovai nepagrįstai ieškinį grindė J. K. įmonėje parengtu žemės sklypo planu, kuris yra be koordinačių. Šį planą paneigia institucijos, duodančios išvadą, atlikti matavimai. Išvadoje išdėstytos aplinkybės, rodo, kad ieškovams turėjo būti žinoma, jog esama tvora yra pastatyta ant žemės sklypų ribos, o ne ieškovų žemėje. Ieškovai sąmoningai klaidino teismą.

Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas 2015 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje atsisakė ieškinio. Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, nurodė, kad atsakovė pažeidimo nėra pašalinusi. Prašyme atsiimti ieškinį taip pat nenurodė, kad atsakovė ieškinio reikalavimus patenkino. Mano, kad ieškovų atsisakymas nuo ieškinio susijęs su institucijos išvada, kuri aiškiai paneigia ieškinio motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovei paskirta nuobauda administracine tvarka nepatvirtina ieškinio pagrįstumo, nes administracinė byla paremta įrodymais, kuriuos paneigė institucijos išvada.

Mano, kad ieškovai ieškiniu siekė atlikti statomos tvoros pamatų rekonstrukciją, patekdami į atsakovės žemės sklypo dalį. Institucijos išvada šiuos ieškovų neteisėtus ketinimus sugriovė, todėl jie atsiėmė nepagrįstą ieškinį.

Prašo panaikinti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovų naudai priteisimo, priimti naują sprendimą, ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai prašo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2014 m. balandžio mėn. atsakovė pradėjo pilti statybines atliekas ant ieškovų tvoros, kuris trukdė rekonstruoti tvoros pamatą. Šias aplinkybes patvirtino antstolio A. Š. 2014 m. birželio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ne kartą žodžiu prašė atsakovės pašalinti statybinį laužą nuo jų tvoros ir žemės sklypo, tačiau atsakovė nereagavo. Ieškovai dėl atsakovės neteisėtai supilto statybinio laužo kreipėsi į Kauno apskrities VPK Jonavos policijos komisariatą. Administracinė komisija prie Jonavos rajono savivaldybės tarybos priėmė nutarimą, kuriuo atsakovei paskyrė baudą. Atsakovė nutarimo neskundė. Po minėto nutarimo priėmimo atsakovė dalinai pašalino pažeidimą, nuėmė statybinį laužą nuo tvoros, tačiau statybinis laužas vis dar buvo ieškovų žemės sklype. Ieškinio pateikimo dieną atsakovė buvo pažeidusi ieškovų teises. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė pašalino statybinį laužą nuo tvoros ir sklypo tik po ieškinio pateikimo teismui, tuo įvykdydama ieškinio reikalavimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria, atsisakius ieškinio, ieškovams priteistos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos ir kodėl atsisakė ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-73-370/2015). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

Tenkindamas ieškovų reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad, iškėlus bylą, atsakovė pašalino ieškovų teisių pažeidimą, pasireiškusį netinkamu atsakovės elgesiu, supilant statybinį laužą ant šalių žemės sklypus skiriančios tvoros, dėl ko tvora buvo apkrauta, įlinkusi, supiltas statybinis laužas trukdė ieškovams tvorą rekonstruoti. Apeliantė atsakovė teigia, kad statybinio laužo ji iki šiol nėra pašalinusi, nes jis supiltas jai priklausančiame žemės sklype, o ieškinio ieškovai atsisakė, iš bylos nagrinėjimo surinktų įrodymų metu supratę, jog statybinis laužas yra supiltas atsakovei priklausančioje sklypo dalyje, tvora yra pastatyta ant ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos, ieškovų naujos tvoros pamatas sumontuotas jų žemės sklypo dalyje, neužstatytas žemės ruožas tarp senosios tvoros ir ieškovų pamatų priklauso ieškovams, taigi atsakovė niekaip nekliudė ieškovams rekonstruoti naujai statomos tvoros pamatus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė statybinį laužą susikrovė savo sklype, tačiau antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu padarytose nuotraukose užfiksuotu neestetišku būdu kaimyno atžvilgiu (b.l.14,15, 89-91). Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši aplinkybė būtų pakankamas pagrindas nuspręsti, kad, kreipiantis į teismą dėl pažeistų teisių, susijusių su tvoros apkrovimu, gynimo, ieškovų elgesys buvo sąžiningas. Įvertinimui, ar ieškovai atsisakė ieškinio dėl šios jo dalies patenkinimo, ar dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, būtina nustatyti, ar po bylos iškėlimo atsakovė statybinį laužą nuo tvoros pašalino. Pirmosios instancijos teismas nenurodė įrodymų, kuriais grindė savo išvadą, jog atsakovė po bylos iškėlimo nuo tvoros pašalino statybinį laužą. Apeliacine tvarka vertinamoje nutartyje abstrakčiai nurodyta, kad byloje esantys duomenys nepaneigia fakto, jog atsakovė pašalino statybinį laužą nuo tvoros, tačiau tai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra, priešingai – byloje yra tvoros apkrovimą statybiniu laužu paatvirtinantys duomenys. Remiantis CPK 94 straipsniu, pastaroji aplinkybė yra svarbi, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nutraukus bylą CPK 293 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu. Kadangi iš byloje esančių duomenų jos negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs nemotyvuotą išvadą apie ieškinio patenkinimą po bylos iškėlimo, netinkamai pritaikė 178, 185 straipsnio nuostatas ir dėl to galėjo netinkamai pritaikyti CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl to panaikintina nutarties dalis, kuria ieškovams iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priėmęs šį procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarties dalį, kuria ieškovams iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusios nutarties dalies nekeisti.