Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kurt Koenig statybinės mašinos“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Grundolita“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3803-160/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kurt Koenig statybinės mašinos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Grundolita“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Žemda“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo pagrindinės trečiojo asmens prievolės ieškovui. Trečiajam asmeniui iškėlus restruktūrizavimo bylą, jo prievolių vykdymas ĮRĮ nustatyta tvarka nereiškia, jog trečiojo asmens prievolės nevykdomos. Trečiajam asmeniui iškėlus restruktūrizavimo bylą dar net nebuvo suėjęs atsakovo prievolės ieškovui įvykdymo terminas, t. y. šalių susitarimu prievolė turėjo būti įvykdoma per 12 mėnesių nuo pranešimo įteikimo, o trečiojo asmens restruktūrizavimo bylos iškėlimo faktas reiškia, jog laikotarpiu, kuomet esą atsakovas privalėjo įvykdyti trečiojo asmens prievoles, šias prievoles ėmėsi vykdyti trečiasis asmuo ĮRĮ nustatyta tvarka.Kreditorinių reikalavimų skolininko restruktūrizavimo byloje ieškovas nereiškė, vadinasi atsakovo atžvilgiu reikalavimai reiškiami nepagrįstai, t. y. jeigu nėra trečiojo asmens prievolės įvykdyti reikalavimus, ši prievolė nekyla ir atsakovui. Ieškovui nustatytu terminu nepareiškus kreditorinių reikalavimų, trečiojo asmens prievolės ieškovo atžvilgiu baigėsi, tuo pačiu baigęsi ir atsakovo atsakomybė. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovui įvykdžius ieškovo reikalavimus, atsakovas regreso teisės į trečiąjį asmenį neįgytų.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (CK 6.78 str. 3 d., 6.81 str.) ir laidavimo sutarties 9.2 punktą. Laidavimo sutarties šalys laisvos susitarti dėl laidavimo apimties ir kitų laidavimo sąlygų. CK normos neįtvirtina draudimo šalims laidavimo sutartimi papildomai susitarti dėl laiduotojo asmeninės atsakomybės jam neįvykdžius laidavimo sutartyje prisiimtų prievolių. Dispozityvumo ir sutarties laisvės principai užtikrina teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Vadovaujantis CK 6.81 straipsnio 2 dalyje nustatyta išlyga, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, ir laidavimo sutarties 9.2 dalimi, nustačiusia, kad be to, ką turėtų sumokėti pagrindinis skolininkas, laiduotojas papildomi įsipareigojo mokėti 0,06 proc. dydžio delspinigius tuo atveju, jei jis pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, pats nesumokės susidariusios sumos per 12 mėnesių, iš atsakovo priteistini 2 024,41 Lt delspinigių. Ir atitinkamai visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolė įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek ją visą, tiekėjos dalį (CK 6.6 str. 4 d.) Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su apeliantu laidavimo sutarties 3, 4, 6 d. susitarė, jog laiduotojas solidariai atsako ta pačia apimtimi kaip ir pagrindinis skolininkas UAB „Žemda“, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, apeliantui turi būti taikomas toks pats atsakomybės mastas, todėl ieškinys tenkintas pagrįstai.Įrangos ilgalaikės nuomos sutartyse su pagrindiniu skolininku buvo nustatyti 45 ir 3 dienų terminai apmokėti išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pagrindinis skolininkas savo prievolių neįvykdė, todėl atsirado apelianto solidarioji atsakomybė. Priešingai nei teigia apeliantas, buvo suėjęs apelianto prievolės ieškovui įvykdymo terminas.Laidavimo prievolės prigimtis lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jį reikšti pagrindinio skolininko restruktūrizavimo byloje.

Atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimus atsakovui kildina iš 2011 m. lapkričio 21 d. laidavimo sutarties Nr. 2011/10/19 (1 t., 65-67 b. l.), kuria užtikrintas trečiojo asmens UAB „Žemda“ įsipareigojimų pagal 2010 m. birželio 10 d. įrangos ilgalaikės nuomos sutartį Nr. 1/5/10/06/10; 2011 m. balandžio 6 d. įrangos ilgalaikės nuomos sutartis Nr. 11/04/06_AR ir Nr. 11/04/06_l AR bei 2011 m. spalio 3 d. sutartį Nr. 10/05/05_AR ieškovui tinkamas vykdymas. 2012 m. gegužės 24 d. įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Žemda“ iškelta restruktūrizavimo byla.

Skundžiamu sprendimu teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, konstatavęs, kad laiduotojo atsakomybė pagal laidavimo sutartį yra solidarioji, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Ieškinio reikalavimo dėl 2 024,41 Lt delspinigių priteisimo teismas netenkino, nes sprendė, kad tokiu reikalavimu ieškovas viršija laiduotojo atsakomybę pagal įstatymą ir laidavimo sutartį, kuria sutarta, kad laiduotojo atsakomybė yra skolininko atsakomybės ribose.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės, o ieškovas su sprendimo dalimi, kuria netenkintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, todėl pirmiausia pasisakytina dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad pagrindiniam skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą ir joje nustatytu terminu ieškovui nereiškus kreditorinio reikalavimo, pagrindinio skolininko prievolės ieškovui baigėsi, atitinkamai baigėsi ir atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybė. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Pagal įstatymą prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, kas skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Laiduotojo atsakomybės ribos yra apibrėžtos laidavimo sutartyje (1 t., 65-67 b. l.). Šalių pasirašytos laidavimo sutarties 3 punkte numatyta, kad laiduotojas įsipareigoja visu savo esamu ir būsimu turtu atsakyti kreditoriui už užsakovo prievoles pagal nuomos sutartį, tokia pat apimtimi kaip ir užsakovas. Sutartyje numatyta, kad laiduotojas atsako tiek už pagrindinės prievolės pagal nuomos sutartį tinkamą įvykdymą, tiek už šalutinių prievolių (netesybų, palūkanų), o taip pat kreditoriaus nuostolių, įvykdymą bei piniginių reikalavimų, kylančių nuomos sutarties pagrindu, sumokėjimą (Sutarties 4 p.). Laidavimo sutarties 5 punkte nustatyta, kad laiduotojo atsakomybė pagal šią sutartį yra solidarioji – laiduotojas ir užsakovas atsako kreditoriui už nuomos sutartimi prisiimtas prievoles kaip solidarūs skolininkai. Kreditorius savo pasirinkimu turi teisę reikalauti, kad prievoles pagal nuomos sutartį įvykdytų tiek užsakovas ir laiduotojas kartu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visas prievoles, tiek jų dalį. Sutarties 14 punktu šalys sutarė dėl laidavimo galiojimo iki tinkamo prievolių pagal nuomos ir laidavimo sutartį įvykdymo. Konstatuotina, jog tokios laidavimo sutartyje nustatytos sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėtos, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4 d., 5 d.). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo, kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį.

Atsakovas teisus, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl laidavimo ir bankroto santykio iš esmės tinka ir laidavimo ir restruktūrizavimo santykiui. Tais atvejais, kada skolininkui iškeliama restruktūrizavimo byla, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮRĮ 23 str. 1 d.). Tačiau, laiduotojo solidariąją atsakomybę tiek pagal įstatymą (CK 6.81 str. 1 d.), tiek ir pagal šalių sudarytą laidavimo sutartį (sutarties 5 p.) lemia tai, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko restruktūrizavimo byloje. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Aplinkybės, kad pagrindiniam skolininkui iškeltoje restruktūrizavimo byloje ieškovas nėra pareiškęs kreditorinio reikalavimo ir dėl to laiduotojas, įvykdęs ieškovo reikalavimus, nebegalės įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisės, neturi įtakos ieškovo teisei į reikalavimo laiduotojui patenkinimą. CK 6.83 straipsnio nuostatos reglamentuoja įvykdžiusio prievolę laiduotojo teises ir priklauso nuo paties laiduotojo aktyvumo. Siekdamas pasinaudoti subrogacijos pagrindu perimtomis kreditoriaus teisėmis skolininko restruktūrizavimo byloje, laiduotojas turėtų nedelsti vykdyti prievolę kreditoriui. Tai laiduotojo interesas, kurio įgyvendinimas priklauso nuo paties laiduotojo elgesio vykdant savo, kaip laiduotojo, prievolę. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimas laiduotojui buvo pareikštas 2012 m. vasario 17 d., o restruktūrizavimo byla pagrindiniam skolininkui iškelta 2012 m. kovo 8 d.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį, nes restruktūrizavimo bylos iškėlimas pagrindiniam skolininkui ir kreditorinio reikalavimo nepateikimas restruktūrizavimo byloje nelemia atsakovo atsakomybės pagal laidavimo sutartį išnykimo.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pagal CK 6.81 straipsnio 2 dalį laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis; pagal CK 6.78 straipsnio 2 dalį negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolingas skolininkas. Laidavimas negali būti suvaržytas ir kitokiu būdu. Jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti mažinama iki skolos dydžio.

Byloje nustatyta, kad pagal 2011 m. lapkričio 21 d. laidavimo sutarties 8.1 punktą užsakovui (trečiajam asmeniui) neįvykdžius nuomos sutartyje nustatyta tvarka savo prievolių ar jų dalies kreditoriui (ieškovui), laiduotojas (atsakovas) įsipareigojo, gavęs kreditoriaus reikalavimą, per 12 mėnesių jį apmokėti. Sutarties 9.2 punktu sutarta, kad tuo atveju, kai laiduotojas neapmoka pareikšto reikalavimo per 12 mėnesių, kreditorius turi teisę reikalauti mokėti 0,06 procentų delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, skaičiuojant nuo nesumokėtos sumos.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią laidavimo sutarties nuostatą vertino kartu su pagrindinio skolininko nuomos sutarčių 5.4 punkto nuostata, pagal kurią nuomininkas ir kreditorius sutarė, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs viso nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną moka 0,02 procento delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos. Nuomos sutarčių 5.4 punkto sąlygą apima laidavimo sutarties 4 punktas, pagal kurį laiduotojas atsako tiek už pagrindinės prievolės pagal nuomos sutartį tinkamą įvykdymą, tiek už šalutinių prievolių (netesybų, palūkanų), o taip pat kreditoriaus nuostolių, įvykdymą bei piniginių reikalavimų, kylančių nuomos sutarties pagrindu, sumokėjimą. Todėl siekiant nustatyti laiduotojo atsakomybės ribas, vertintina, ar ieškovo prašoma priteisti 160 667,61 Lt suma nėra viršijanti skolininko atsakomybės ribų. Tokių argumentų šalys neteikė ir tai byloje nėra nustatyta. Tuo tarpu laidavimo sutarties 9.2 punkte nustatyta laiduotojo sutartinė atsakomybė už netinkamą laidavimo prievolės įvykdymą, o ne laiduojamos sumos padidinimas. Taigi šiuo atveju, delspinigių mokėjimas kaip sutartinė civilinė atsakomybė kilo iš neteisėtų laiduotojo veiksmų – pinigų nesumokėjimo gera valia, todėl pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės ir atsakovui nesumokėjus susidariusios trečiojo asmens skolos sumos per 12 mėnesių iš atsakovo priteistini 2 024,41 Lt delspinigių, kas lemia skundžiamo pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo pakeitimą dėl netinkamo sutarties sąlygų aiškinimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pakeitus skundžiamą galutinį sprendimą ir iš atsakovo priteisus ieškovui delspinigius, atitinkamai keistina ir sprendimo dalis dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų), padidinant iš atsakovo ieškovui priteistinas sumas iki 2 127 Lt žyminio mokesčio bei 3 720 Lt advokato pagalbai (neviršijant Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.5, 8.18 p.; CPK 93 str., 98 str.) atlyginti.

Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš atsakovo ieškovui priteistina 30 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (2 t., 25 b. l.; CPK 93 str.).

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsakovui UAB „Grundolita“ atidėtas 1 107 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (2 t., 19 b. l.). Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo už jį nesumokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 80 str. 1 d. 7 p., 4 d.) priteistinas iš apelianto valstybei (CPK 93 str., 96 str.).

Byloje yra pažyma apie pirmosios instancijos teisme patirtas 35,28 Lt dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurių pirmosios instancijos teismas nepaskirstė. Šios išlaidos ieškinio tenkinimo atveju priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. galutinio sprendimo dalis dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir jų rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Grundolita“ (į. k. 122760619) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Kurt Koenig statybinės mašinos“ (į. k. 300090755) 160 667 (vieną šimtą šešiasdešimt tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt septynis) Lt 61 ct skolos, 2 024 (du tūkstančius dvidešimt keturis) Lt 41 ct delspinigių ir 7,51 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Grundolita“ (į. k. 122760619) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Kurt Koenig statybinės mašinos“ (į. k. 300090755) 3 720 (tris tūkstančius septynis šimtus dvidešimt) Lt advokato pagalbos išlaidų ir 2 127 (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt septynis) Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Grundolita“ (į. k. 122760619) valstybei 35 (trisdešimt penkis) Lt 28 ct su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų“.

Kitas galutinio sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Grundolita“ (į. k. 122760619) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Kurt Koenig statybinės mašinos“ (į. k. 300090755) 30 (trisdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei valstybei 1 107 (vieną tūkstantį vieną šimtą septynis) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.