- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- 1-16-929/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00023-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- V. M., E. M., M. K., E. V.
- Civilinis ieškovas
- I. P., O. M., A. B.
- Advokatai
- Rolandas Tilindis, Petras Butkevičius
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
jų gynėjams advokatams Petrui Butkevičiui, Kęstučiui Kvainauskui, Jūratei Kleinauskienei, Deimintui Radzevičiui,
civilinių ieškovų atstovams advokatui Rolandui Tilindžiu, R. I., J. G., Donatui Virbickui, R. B., O. N., D. G., M. S.,D. V., civiliniams ieškovams I. P., O. M., A. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
V.M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1999-01-22 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 274 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 m.
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija), Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija) Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (2006-01-20 įstatymo redakcija) (dvi nusikalstamos veikos), Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo redakcija) (penkios nusikalstamos veikos);
E.M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijuose, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) advokatu, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija) Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (2006-01-20 įstatymo redakcija) (dvi nusikalstamos veikos), Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo redakcija) (dvi nusikalstamos veikos);
M.K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija) Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (2006-01-20 įstatymo redakcija) (dvi nusikalstamos veikos) Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo redakcija) (dvi nusikalstamos veikos), Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo redakcija);
E.V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), susituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, teistas 2010-04-16 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 2 d. 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje,182 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo redakcija), Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (2006-01-20 įstatymo redakcija) (dvi nusikalstamos veikos) Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo redakcija), Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalyje,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. veikdamas paties vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su V. K., M. K. ir E. M., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinių asmenų naudai panaikinti turtinę prievolę - į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, apgaule panaikino Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių juridinių asmenų didelės vertės turtinę prievolę- į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 335 907,34 Lt: UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 151 968,54 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 6 735,6 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 11 481,9 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 94 813 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 70 908,3 Lt; taip pat pagamino netikrus dokumentus - PVM sąskaitas- faktūras bei suklastojo tikrus dokumentus - PVM deklaracijas ir juos panaudojo, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui buvo padaryta didelė - 335 907,34 Lt dydžio žala.
E. M. veikdamas V. M. vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su V. M. ir V. K., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą- apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinių asmenų naudai panaikinti turtinę prievolę- į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, apgaule panaikino Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių juridinių asmenų didelės vertės turtinę prievolę- į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 165 721,3 Lt: UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 94 813 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 70 908,3 Lt; taip pat pagamino netikrus dokumentus- PVM sąskaitas- faktūras bei suklastojo tikrus dokumentus- PVM deklaracijas ir juos panaudojo, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui buvo padaryta didelė - 165 721,3 Lt dydžio žala,
M. K. veikdamas V. M. vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su V. M., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą- apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinių asmenų naudai panaikinti turtinę prievolę- į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, apgaule panaikino Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių juridinių asmenų didelės vertės turtinę prievolę- į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 170 186,04 Lt: UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 151 968,54 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 6 735,6 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 11 481,9 Lt; taip pat pagamino netikrus dokumentus- PVM sąskaitas- faktūras bei suklastojo tikrus dokumentus- PVM deklaracijas ir juos panaudojo, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui buvo padaryta didelė - 170 186,04 Lt dydžio žala
E. V. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini, direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, laikotarpyje nuo 2005 m. spalio mėn. iki 2007 m. gegužės mėn. Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su M. K. ir V. M., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą- apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens- UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti turtinę prievolę- į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino prievolę- į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 11 481,9 Lt mokėtino PVM; taip pat pagamino netikrus dokumentus- PVM sąskaitas- faktūras bei suklastojo tikrus dokumentus- PVM deklaracijas ir juos panaudojo.
V. M. parengus nusikalstamos veikos planą, kurio esmė- už piniginį atlygį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras įrašius Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių juridinių asmenų atstovų pateiktus žinomai melagingus duomenis apie Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems juridiniams asmenims tariamai parduotas prekes ir paslaugas ir šias netikras PVM sąskaitas- faktūras įtraukus į melagingus duomenis pateikusių Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių juridinių asmenų buhalterinę apskaitą apgaule melagingus duomenis pateikusių Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių juridinių asmenų naudai panaikinti prievolę- į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, šiam planui įgyvendinti subūrus organizuotą grupę, susidedančią iš V. M., M. K., V. K. ir E. M., V. M., vadovavusiam organizuotai grupei ir valdžiusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. K., V. K. ir E. M. pavedus Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių juridinių asmenų atstovams siūlyti už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti atstovaujamoms įmonėms PVM sąskaitų- faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai atstovaujamoms įmonėms parduotas prekes bei paslaugas ir šias netikras PVM sąskaitas- faktūras įtraukus į atstovaujamų įmonių buhalterinę apskaitą apgaule sumažinti atstovaujamų įmonių Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, M. K. apie V. M. parengtą nusikalstamos veikos planą papasakojus UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriui A. A. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriui E. V. ir pasiūlius šį planą vykdyti, E. M. apie V. M. parengtą nusikalstamos veikos planą papasakojus UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriui J. D. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriui I. J. ir pasiūlius šį planą vykdyti, A. A., E. V., J. D. ir I. J. sutiko su šiais pasiūlymais.
A. A. 2002 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės ir paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. A. gautus duomenis pateikė V. M., kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-11-29 PVM sąskaitą- faktūrą serija LEA Nr. 0053411 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 29 500 Lt, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių (toliau- KPO) kvitus: 2003-02-28 Nr. 2033333, 2003-03-06 Nr. 2033335 kompiuterio pagalba įrašė melagingus duomenis, tariamai patvirtinančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė grynaisiais pinigais, po ko pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus perdavė M. K., o pastarasis šiuos dokumentus perdavė A. A.
A. A., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal M. K. pateiktus minėtus netikrus dokumentus sandoris nėra įvykęs bei atsiskaitymai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvyko, minėtą PVM sąskaitą- faktūrą ir KPO kvitus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį M. K. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. M.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad A. A. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo, KPO kvituose nurodytos piniginės sumos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtos nebuvo ir tai patvirtinantys dokumentai yra netikri, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais netikrais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 4 500 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2002-12-24 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams;
A. A. 2002 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės ir paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. A. gautus duomenis pateikė V. M., kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-12-30 PVM sąskaitą- faktūrą serija LEA Nr. 0053457 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 25 960 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė M. K., o pastarasis šį dokumentą perdavė A. A.
A. A., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal M. K. pateiktą minėtą netikrą dokumentą sandoris nėra įvykęs, minėtą PVM sąskaitą- faktūrą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį M. K. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. M.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad A. A. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu netikru UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 3 960 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2003-01-31 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams;
A. A. 2004 m. sausio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės ir paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. A. gautus duomenis pateikė V. M., kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-02-27 PVM sąskaitą- faktūrą serija LEC Nr. 1640765 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 35 400 Lt, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ KPO kvitus: 2004-03-02 Nr.5902730, 2004-03-05 Nr.5902732, 2004-03-09 Nr. 5902734, 2004-03-12 Nr. 5902735 kompiuterio pagalba įrašė melagingus duomenis, tariamai patvirtinančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė grynaisiais pinigais, po ko pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus perdavė M. K., o pastarasis šiuos dokumentus perdavė A. A.
A. A., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal M. K. pateiktus minėtus netikrus dokumentus sandoris nėra įvykęs bei atsiskaitymai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvyko, minėtą PVM sąskaitą- faktūrą ir KPO kvitus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį M. K. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. M.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad A. A. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo, KPO kvituose nurodytos piniginės sumos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtos nebuvo ir tai patvirtinantys dokumentai yra netikri, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais netikrais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. vasario mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 5 400 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2004-03-24 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams;
A. A. 2004 m. kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės ir paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. A. gautus duomenis pateikė V. M., kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-03-30 PVM sąskaitą- faktūrą serija LEC Nr. 1640806 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 47 200 Lt, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ KPO kvitus: 2004-05-03 Nr. 5902746, 2004-05-05 Nr. 5902748, 2004-05-06 Nr. 5902749, 2004-05-10 Nr. 5902750, 2004-05-12 Nr. 5902752 kompiuterio pagalba įrašė melagingus duomenis, tariamai patvirtinančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė grynaisiais pinigais, po ko pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus perdavė M. K., o pastarasis šiuos dokumentus perdavė A. A.
A. A., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal M. K. pateiktus minėtus netikrus dokumentus sandoris nėra įvykęs bei atsiskaitymai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvyko, minėtą PVM sąskaitą- faktūrą ir KPO kvitus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį M. K. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. M.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad A. A. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo, KPO kvituose nurodytos piniginės sumos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtos nebuvo ir tai patvirtinantys dokumentai yra netikri, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais netikrais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. kovo mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 7 200 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2004-04-26 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams;
A. A. 2004 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės ir paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. A. gautus duomenis pateikė V. M., kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-07-12 PVM sąskaitą- faktūrą serija LEC Nr. 1640856 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 47 200 Lt, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-07-14 PVM sąskaitą- faktūrą serija LEC Nr. 1640858 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 68 599,3 Lt, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-07-19 PVM sąskaitą- faktūrą serija LEC Nr. 1640860 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 76 995 Lt, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ KPO kvitus: 2004-08-05 Nr. 9984557, 2004-08-11 Nr. 9984560, 2004-08-19 Nr. 9984563, 2004-08-24 Nr. 9984564, 2004-11-15 Nr. 9984571, 2004-11-17 Nr. 9984573, 2004-11-19 Nr. 9984575, 2004-11-22 Nr. 9984578, 2004-11-24 Nr. 9984582, 2004-11-26 Nr. 9984583, 2004-11-29 Nr. 9984585, 2004-11-30 Nr. 9984588, 2004-12-03 Nr. 9984590, 2004-12-07 Nr. 9984593, 2004-12-09 Nr. 9984594, 2004-12-10 Nr. 9984595, 2004-12-14 Nr. 9984598, 2004-12-15 Nr. 9984600 kompiuterio pagalba įrašė melagingus duomenis, tariamai patvirtinančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė grynaisiais pinigais, po ko pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus perdavė M. K., o pastarasis šiuos dokumentus perdavė A. A.
A. A., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal M. K. pateiktus minėtus netikrus dokumentus sandoriai nėra įvykę bei atsiskaitymai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvyko, minėtas PVM sąskaitas- faktūras ir KPO kvitus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį M. K. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. M.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad A. A. pateiktose minėtose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo, KPO kvituose nurodytos piniginės sumos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtos nebuvo ir tai patvirtinantys dokumentai yra netikri, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais netikrais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. liepos mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 29 409,3 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2004-08-24 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams;
A. A. 2004 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės ir paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. A. gautus duomenis pateikė V. M., kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-12-30 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000021 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 57 820 Lt, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ KPO kvitus: 2005-02-09 Nr. 9984710, 2005-02-11 Nr. 9984711, 2005-02-18 Nr. 9984713, 2005-02-23 Nr. 9984715, 2005-02-28 Nr. 9984716 kompiuterio pagalba įrašė melagingus duomenis, tariamai patvirtinančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė grynaisiais pinigais, po ko pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus perdavė M. K., o pastarasis šiuos dokumentus perdavė A. A.
A. A., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal M. K. pateiktus minėtus netikrus dokumentus sandoriai nėra įvykę bei atsiskaitymai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvyko, minėtą PVM sąskaitą- faktūrą ir KPO kvitus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį M. K. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. M.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad A. A. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo, KPO kvituose nurodytos piniginės sumos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtos nebuvo ir tai patvirtinantys dokumentai yra netikri, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais netikrais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 8 820 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2005-01-24 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams;
A. A. 2005 m. kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės ir paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. A. gautus duomenis pateikė V. M., kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-03-16 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000041 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 47 200 Lt, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-03-16 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000042 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 35 400 Lt, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ KPO kvitus: 2005-03-22 Nr. 99847201, 2005-03-25 Nr. 9984721, 2005-03-16 Nr. 9984717, 2005-03-18 Nr. 9984719 kompiuterio pagalba įrašė melagingus duomenis, tariamai patvirtinančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė grynaisiais pinigais, po ko pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus perdavė M. K., o pastarasis šiuos dokumentus perdavė A. A.
A. A., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal M. K. pateiktus minėtus netikrus dokumentus sandoriai nėra įvykę bei atsiskaitymai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvyko, minėtas PVM sąskaitas- faktūras ir KPO kvitus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį M. K. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. M.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad A. A. pateiktose minėtose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo, KPO kvituose nurodytos piniginės sumos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtos nebuvo ir tai patvirtinantys dokumentai yra netikri, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais netikrais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. kovo mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 12 600 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2005-12-28 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams;
A. A. 2005 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės ir paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. A. gautus duomenis pateikė V. M., kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-05-07 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000063 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 25 989,5 Lt, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-05-12 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000066 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 23 977,6 Lt, po ko pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus perdavė M. K., o pastarasis šiuos dokumentus perdavė A. A.
A. A., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal M. K. pateiktus minėtus netikrus dokumentus sandoriai nėra įvykę, minėtas PVM sąskaitas- faktūras pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį M. K. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. M.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad A. A. pateiktose minėtose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo, įtraukė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais netikrais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. gegužės mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 7 622,1 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2005-12-28 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams;
A. A. 2005 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės ir paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. A. gautus duomenis pateikė V. M., kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-09-30 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000096 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 37 571,2 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė M. K., o pastarasis šį dokumentą perdavė A. A.
A. A., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal M. K. pateiktą minėtą netikrą dokumentą sandoris nėra įvykęs, minėtą PVM sąskaitą- faktūrą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį M. K. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. M.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad A. A. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu netikru UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. rugsėjo mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 5 731,2 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2005-12-28 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams;
A. A. 2005 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės ir paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. A. gautus duomenis pateikė V. M., kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-10-20 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000100 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 38 420,8 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė M. K., o pastarasis šį dokumentą perdavė A. A..
A. A., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal M. K. pateiktą minėtą netikrą dokumentą sandoris nėra įvykęs, minėtą PVM sąskaitą- faktūrą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį M. K. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. M..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad A. A. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu netikru UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. spalio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 5 860,8 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2005-12-28 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams;
2005 m. spalio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, M. K. pasiūlius jam už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti PVM sąskaitų- faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas ir šias netikras PVM sąskaitas- faktūras įtraukus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą apgaule sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, jis sutiko su šiuo M. K. pasiūlymu bei pateikė M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos bei pastarųjų kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
E. V. 2005 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės ir paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš E. V. gautus duomenis pateikė V. M., kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į 2005-10-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000106 kompiuterio pagalba įrašė E. V. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 40 000,01 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė M. K., o pastarasis šį dokumentą perdavė E. V..
E. V., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal M. K. pateiktą minėtą netikrą dokumentą sandoris nėra įvykęs, minėtą PVM sąskaitą- faktūrą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį M. K. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. M..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. V. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita- faktūra yra netikra, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu netikru UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. spalio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 6 101,7 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2007-05-28 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams;
A. A. 2006 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės ir paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. A. gautus duomenis pateikė V. M., kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-02-28 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000137 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 62 280,72 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė M. K., o pastarasis šį dokumentą perdavė A. A..
A. A., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal M. K. pateiktą minėtą netikrą dokumentą sandoris nėra įvykęs, minėtą PVM sąskaitą- faktūrą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį M. K. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. M..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad A. A. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu netikru UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. vasario mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 9 500, 45 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2007-01-24 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams;
M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, 2006 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos bei pastarųjų kainos turi būti nurodytos netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
V. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į 2006-02-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000138 kompiuterio pagalba įrašė M. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 23 830,1 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė M. K.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal V. M. pateiktą minėtą netikrą dokumentą sandoris nėra įvykęs, minėtą PVM sąskaitą- faktūrą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats V. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad M. K. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita- faktūra yra netikra, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu netikru UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. vasario mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 3 635,1 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2006-03-24 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams;
A. A. 2006 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės ir paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. A. gautus duomenis pateikė V. M., kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-07-27 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000149 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 109 587,23 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė M. K., o pastarasis šį dokumentą perdavė A. A..
A. A., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal M. K. pateiktą minėtą netikrą dokumentą sandoris nėra įvykęs, minėtą PVM sąskaitą- faktūrą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį M. K. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. M..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad A. A. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu netikru UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. liepos mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 16 716,7 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2007-01-24 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams;
M. K. 2006 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos bei pastarųjų kainos turi būti nurodytos netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
V. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į 2006-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000151 kompiuterio pagalba įrašė M. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 20 325,5 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė M. K..
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal V. M. pateiktą minėtą netikrą dokumentą sandoris nėra įvykęs, minėtą PVM sąskaitą- faktūrą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats V. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad M. K. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita- faktūra yra netikra, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu netikru UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. liepos mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 3 100,5 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2006-08-24 (2007-02-15 patikslinta deklaracija) šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams;
E. V. 2006 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės ir paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš E. V. gautus duomenis pateikė V. M., kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į 2006-11-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000189 kompiuterio pagalba įrašė E. V. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 35 270,2 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė M. K., o pastarasis šį dokumentą perdavė E. V..
E. V., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal M. K. pateiktą minėtą netikrą dokumentą sandoris nėra įvykęs, minėtą PVM sąskaitą- faktūrą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį M. K. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. M..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. V. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita- faktūra yra netikra, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu netikru UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 5 380,2 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2007-05-31 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams;
I. J. 2006 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė E. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
E. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš I. J. gautus duomenis pateikė V. K., o šis E. M. pateiktus duomenis pateikė V. M., kuris į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-11-27 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000181 kompiuterio pagalba įrašė V. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugų už 74 446,2 Lt, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-11-30 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000183 kompiuterio pagalba įrašė V. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugų už 67 153,8 Lt, po ko pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus perdavė V. K., kuris šiuos dokumentus perdavė E. M., o pastarasis šiuos dokumentus perdavė I. J..
I. J., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal E. M. jam pateiktas minėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras sandoriai nėra įvykę, pateikė jas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats E. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį E. M. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. K. ir V. M..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad I. J. pateiktose minėtose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos-faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrais dokumentais, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 21 600 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2006-12-22 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g.4, Vilnius, darbuotojams;
J. D. 2006 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė E. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
E. M., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, iš J. D. gautus duomenis pateikė V. K., o šis E. M. pateiktus duomenis pateikė V. M., kuris į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-29 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000196 kompiuterio pagalba įrašė J. D. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugų už 176 893,80 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė V. K., kuris šį dokumentą perdavė E. M., o pastarasis šį dokumentą perdavė J. D..
J. D., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal E. M. jam pateiktą minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą- faktūrą sandoris nėra įvykęs, pateikė ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats E. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį E. M. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. K. ir V. M...
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad J. D. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita-faktūra yra netikra, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikru dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 26 984 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2007-01-25 šią deklaraciją internetu per VMI elektroninio deklaravimo informacinę sistemą pateikė Utenos apskrities VMI, esančios Dariaus ir Girėno g. 14, Utenoje, darbuotojams;
I. J. 2006 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė E. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
E. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš I. J. gautus duomenis pateikė V. K., o šis E. M. pateiktus duomenis pateikė V. M., kuris į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-11 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000187 kompiuterio pagalba įrašė V. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugų už 78 399,2 Lt, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-19 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000194 kompiuterio pagalba įrašė V. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugų už 123 870,5 Lt, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-29 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000200 kompiuterio pagalba įrašė V. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugų už 128 130,3 Lt, po ko pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus perdavė V. K., kuris šiuos dokumentus perdavė E. M., o pastarasis šiuos dokumentus perdavė I. J..
I. J., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal E. M. jam pateiktas minėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras sandoriai nėra įvykę, pateikė jas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats E. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį E. M. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. K. ir V. M..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad I. J. pateiktose minėtose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos-faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrais dokumentais, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 50 400 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2007-02-23 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g.4, Vilnius, darbuotojams;
A. A. 2007 m. balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės ir paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. A. gautus duomenis pateikė V. M., kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-04-30 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000225 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 72 500,38 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė M. K., o pastarasis šį dokumentą perdavė A. A..
A. A., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal M. K. pateiktą minėtą netikrą dokumentą sandoris nėra įvykęs, minėtą PVM sąskaitą- faktūrą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį M. K. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. M..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad A. A. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu netikru UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. balandžio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 11 059,38 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2007-05-23 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams;
I. J. 2007 m. birželio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė E. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
E. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš I. J. gautus duomenis pateikė V. K., o šis E. M. pateiktus duomenis pateikė V. M., kuris į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-06-29 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000239 kompiuterio pagalba įrašė V. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugų už 40 061 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė V. K., kuris šį dokumentą perdavė E. M., o pastarasis šį dokumentą perdavė I. J..
I. J., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal E. M. jam pateiktą minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą- faktūrą sandoris nėra įvykęs, pateikė ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats E. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį E. M. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. K. ir V. M..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad I. J. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita-faktūra yra netikra, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikru dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 6 111 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2007-07-19 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g.4, Vilnius, darbuotojams;
J. D. 2007 m. birželio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė E. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
E. M., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, iš J. D. gautus duomenis pateikė V. K., o šis E. M. pateiktus duomenis pateikė V. M., kuris į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-06-29 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000240 kompiuterio pagalba įrašė J. D. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugų už 96 795,4 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė V. K., kuris šį dokumentą perdavė E. M., o pastarasis šį dokumentą perdavė J. D..
J. D., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal E. M. jam pateiktą minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą- faktūrą sandoris nėra įvykęs, pateikė ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats E. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį E. M. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. K. ir V. M..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad J. D. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita-faktūra yra netikra, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikru dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 14 765,4 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2007-07-23 šią deklaraciją internetu per VMI elektroninio deklaravimo informacinę sistemą pateikė Utenos apskrities VMI, esančios Dariaus ir Girėno g. 14, Utenoje, darbuotojams;
I. J. 2007 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė E. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
E. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš I. J. gautus duomenis pateikė V. K., o šis E. M. pateiktus duomenis pateikė V. M., kuris į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-07-30 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000247 kompiuterio pagalba įrašė V. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugų už 48 439 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė V. K., kuris šį dokumentą perdavė E. M., o pastarasis šį dokumentą perdavė I. J..
I. J., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal E. M. jam pateiktą minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą- faktūrą sandoris nėra įvykęs, pateikė ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats E. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį E. M. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. K. ir V. M..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad I. J. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita-faktūra yra netikra, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikru dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. liepos mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 7 389 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2007-08-24 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g.4, Vilnius, darbuotojams;
J. D. 2007 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė E. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
E. M., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, iš J. D. gautus duomenis pateikė V. K., o šis E. M. pateiktus duomenis pateikė V. M., kuris į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-07-30 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000248 kompiuterio pagalba įrašė J. D. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugų už 92 217 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė V. K., kuris šį dokumentą perdavė E. M., o pastarasis šį dokumentą perdavė J. D..
J. D., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal E. M. jam pateiktą minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą- faktūrą sandoris nėra įvykęs, pateikė ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats E. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį E. M. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. K. ir V. M.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad J. D. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita-faktūra yra netikra, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikru dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. liepos mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 14 067 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2007-10-24 šią deklaraciją internetu per VMI elektroninio deklaravimo informacinę sistemą pateikė Utenos apskrities VMI, esančios Dariaus ir Girėno g. 14, Utenoje, darbuotojams;
I. J. 2007 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė E. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
E. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš I. J. gautus duomenis pateikė V. K., o šis E. M. pateiktus duomenis pateikė V. M., kuris į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-09-28 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000261 kompiuterio pagalba įrašė V. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugų už 61 053,2 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė V. K., kuris šį dokumentą perdavė E. M., o pastarasis šį dokumentą perdavė I. J..
I. J., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal E. M. jam pateiktą minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą- faktūrą sandoris nėra įvykęs, pateikė ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats E. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį E. M. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. K. ir V. M..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad I. J. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita-faktūra yra netikra, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikru dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. rugsėjo mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 9 313,2 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2007-11-07 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g.4, Vilnius, darbuotojams;
J. D. 2007 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė E. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
E. M., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, iš J. D. gautus duomenis pateikė V. K., o šis E. M. pateiktus duomenis pateikė V. M., kuris į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-11-30 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000264 kompiuterio pagalba įrašė J. D. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugų už 98 937,1 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė V. K., kuris šį dokumentą perdavė E. M., o pastarasis šį dokumentą perdavė J. D..
J. D., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal E. M. jam pateiktą minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą- faktūrą sandoris nėra įvykęs, pateikė ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats E. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį E. M. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. K. ir V. M..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad J. D. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita-faktūra yra netikra, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikru dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 15 092,1 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2007-12-22 šią deklaraciją internetu per VMI elektroninio deklaravimo informacinę sistemą pateikė Utenos apskrities VMI, esančios Dariaus ir Girėno g. 14, Utenoje, darbuotojams.
A. A. 2007 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės ir paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. A. gautus duomenis pateikė V. M., kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-11-15 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000276 kompiuterio pagalba įrašė A. A. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 154 636,45 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė M. K., o pastarasis šį dokumentą perdavė A. A.
A. A., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal M. K. pateiktą minėtą netikrą dokumentą sandoris nėra įvykęs, minėtą PVM sąskaitą- faktūrą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį M. K. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. M..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad A. A. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu netikru UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 23 588,61 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2007-12-22 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams.
V. M. veikdamas paties vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su V. K., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą- apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinių asmenų naudai panaikinti turtinę prievolę- į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, pasikėsino apgaule panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 8 934,30 Lt, taip pat pagamino netikrus dokumentus – sąskaitas faktūras bei juos panaudojo, o būtent:
jam parengus nusikalstamos veikos planą, kurio esmė- už piniginį atlygį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras įrašius Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių juridinių asmenų atstovų pateiktus žinomai melagingus duomenis apie Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems juridiniams asmenims tariamai parduotas prekes ir paslaugas ir šias netikras PVM sąskaitas- faktūras įtraukus į melagingus duomenis pateikusių Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių juridinių asmenų buhalterinę apskaitą apgaule melagingus duomenis pateikusių Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių juridinių asmenų naudai panaikinti prievolę- į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, šiam planui įgyvendinti subūrus organizuotą grupę, susidedančią iš V. M., M. K., V. K. ir E. M., V. M., vadovavusiam organizuotai grupei ir valdžiusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. K., V. K. ir E. M. pavedus Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių juridinių asmenų atstovams siūlyti už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti atstovaujamoms įmonėms PVM sąskaitų- faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai atstovaujamoms įmonėms parduotas prekes bei paslaugas ir šias netikras PVM sąskaitas- faktūras įtraukus į atstovaujamų įmonių buhalterinę apskaitą apgaule sumažinti atstovaujamų įmonių Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, V. K. apie V. M. parengtą nusikalstamos veikos planą papasakojus UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininkui ir įmonės projektų vadovui J. V. G. ir pasiūlius šį planą vykdyti, J.V. G. sutiko su šiuo pasiūlymu.
J.V. G. 2007 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės ir paslaugos bei pastarųjų kiekiai ir kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
V. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš J.V. G. gautus duomenis pateikė V. M., kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-11-23 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000277 kompiuterio pagalba įrašė J.V. G. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugų už 58 569,30 Lt, po ko pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtą netikrą dokumentą perdavė V. K., o pastarasis šį dokumentą perdavė J.V. G..
J.V. G., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal V. K. pateiktą minėtą netikrą dokumentą sandoris nėra įvykęs, minėtą PVM sąskaitą- faktūrą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei V.K. S., kuri, nežinodama apie vykdomą nusikalstamą veiką, pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir pateikė minėtą netikrą dokumentą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydama šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas.
J.V.G., tęsdamas nusikalstamą veiką, V.K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje už netikrų dokumentų pagaminimą bei perdavimą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį V. K. pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas proporcijas pasidalino su V. M.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V.K.S. pateiktoje minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita- faktūra yra netikra, įtraukė ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tačiau į 2007 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją minėtoje PVM sąskaitoje- faktūroje įrašytų neteisingų duomenų apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM neįrašė, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtinas PVM sumažintas nebuvo.
V. M. ir E. M. padėjo I. J. organizuoti apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:
V. M., žinodamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras: 2006-11-27 serija LTU Nr. 0000181, 2006-11-30 serija LTU Nr. 0000183, 2006-12-11 serija LTU Nr. 0000187, 2006-12-19 serija LTU Nr. 0000194, 2006-12-29 serija LTU Nr. 0000200, 2007-06-29 serija LTU Nr. 0000239, 2007-07-30 serija LTU Nr. 0000247, 2007-09-28 serija LTU Nr. 0000261 kompiuterio pagalba įrašė žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų, po ko pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus perdavė V. K., kuris šiuos dokumentus perdavė E. M., o pastarasis, žinodamas, kad pagal šiuos dokumentus sandoriai nėra įvykę, šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui I. J., kuris, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 str. reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“: žinodamas, kad pagal E. M. jam pateiktas minėtas PVM sąskaitas- faktūras sandoriai nėra įvykę, šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad I. J. pateiktose minėtose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos paslaugos realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos- faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006- 2007 metus.
Be to, V. M. ir E. M. padėjo J. D. organizuoti apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:
V. M., žinodamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras: 2006-12-29 serija LTU Nr. 0000196, 2007-06-29 serija LTU Nr. 0000240, 2007-07-30 serija LTU Nr. 0000248, 2007-11-30 serija LTU Nr. 0000264 kompiuterio pagalba įrašė žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų, po ko pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus perdavė V. K., kuris šiuos dokumentus perdavė E. M., o pastarasis, žinodamas, kad pagal šiuos dokumentus sandoriai nėra įvykę, šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. D., kuris, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 str. reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“: žinodamas, kad pagal E. M. jam pateiktas minėtas PVM sąskaitas- faktūras sandoriai nėra įvykę, šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad J. D. pateiktose minėtose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos paslaugos realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos- faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 m. gruodžio mėn.- 2007 metus.
V. M. ir M. K. padėjo A. A. organizuoti apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:
V. M., žinodamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras: 2002-11-29 serija LEA Nr. 0053411, 2002-12-30 serija LEA Nr. 0053457, 2004-02-27 serija LEC Nr. 1640765, 2004-03-30 serija LEC Nr. 1640806, 2004-07-12 serija LEC Nr. 1640856, 2004-07-14 serija LEC Nr. 1640858, 2004-07-19 serija LEC Nr. 1640860, 2004-12-30 serija LTU Nr. 0000021, 2005-03-16 serija LTU 0000041, 2005-03-16 serija LTU Nr. 0000042, 2005-05-07 serija LTU Nr. 0000063, 2005-05-12 serija LTU Nr. 0000066, 2005-09-30 serija LTU Nr. 0000096, 2005-10-20 serija LTU Nr. 0000100, 2006-02-28 serija LTU Nr. 0000137, 2006-07-27 serija LTU Nr. 0000149, 2007-04-30 serija LTU Nr. 0000225, 2007-11-15 serija LTU Nr. 0000276 kompiuterio pagalba įrašė žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų, po ko pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus perdavė M. K., kuris, žinodamas, kad pagal šiuos dokumentus sandoriai nėra įvykę, šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. A., kuris, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatas privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tiksli, tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 str. reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“: žinodamas, kad pagal M. K. jam pateiktas minėtas PVM sąskaitas- faktūras sandoriai nėra įvykę, šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad A. A. pateiktose minėtose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos paslaugos realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos- faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2002-2007 m. laikotarpį.
E. V. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. V.A. G. g. 32, Vilniuje, direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, laikotarpyje nuo 2005 m. spalio mėn. iki 2007 m. gegužės mėn. Vilniaus mieste organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o V. M. ir M. K. padėjo E. V. organizuoti apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:
V. M., žinodamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. V.A. G. g. 32, Vilniuje, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras: 2005-10-29 serija LTU Nr. 0000106, 2006-11-30 serija LTU Nr. 0000189 kompiuterio pagalba įrašė žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų, po ko pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus perdavė M. K., kuris žinodamas, kad pagal minėtus dokumentus sandoriai nėra įvykę, šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. V.,kuris šiuos dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. V., kuris, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatas privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tiksli, tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 str. reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“: žinodamas, kad pagal M. K. jam pateiktas minėtas PVM sąskaitas- faktūras sandoriai nėra įvykę, šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. V. pateiktose minėtose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos paslaugos realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos- faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 01 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.
M. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, laikotarpyje nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2007 m. vasario mėn. Vilniaus mieste organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o V. M. padėjo M. K. organizuoti apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:
V. M., žinodamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras: 2006-02-28 serija LTU Nr. 0000138, 2006-07-31 serija LTU Nr. 0000151 kompiuterio pagalba įrašė žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų, po ko pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. K., kuris, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatas privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tiksli, tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 str. reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“: žinodamas, kad pagal V. M. jam pateiktas minėtas PVM sąskaitas- faktūras sandoriai nėra įvykę, šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad M. K. pateiktose minėtose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos paslaugos realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos- faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 metus.
E. V. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku bei savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus, laikotarpyje nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn. pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą- 29 626,98 Lt, o būtent:
jis, žinodamas, kad grynųjų pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui V. K. nemokės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, nurodė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio (toliau- KIO) kvitus įrašyti duomenis, tariamai patvirtinančius, kad V. K. grynais pinigais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išmokėtos piniginės lėšos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ KIO kvitus: 2006-01-31 Nr. 00000015, 2006-02-28 Nr. 00000025, 2006-03-31 Nr. 00000033, 2006-04-28 Nr. 00000047, 2006-06-30 Nr. 00000081, 2006-07-31 Nr. 00000100, 2006-08-31 Nr. 00000119, 2006-09-29 Nr. 00000133, 2006-11-30 Nr. 00000157, 2006-12-29 Nr. 00000174 kompiuterio pagalba įrašius E. V. pateiktus duomenis, tariamai patvirtinančius, kad minėtų KIO pagrindu V. K. buvo išmokėta 15 766,98 Lt, jis, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir kasininkas, tariamai patvirtindamas, kad V. K. buvo išmokėta 15 766,98 Lt, tačiau iš tikrųjų šiuos pinigus jis pasisavino.
E. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, ir žinodamas, kad V. K. minėtų KIO kvitų pagrindu grynųjų pinigų nemokėjo, pateikė minėtus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šiuos dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. V. pateiktuose minėtuose KIO kvituose nurodytos piniginės lėšos V. K. sumokėtos nebuvo ir šie KIO kvitai yra netikri, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą;
jis, žinodamas, kad grynųjų pinigų A. B. nemokės, 2007-10-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ KIO Nr. 00000249 pagrindu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos grynais pinigais paėmė 13 860 Lt, po ko, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, į 2007-11-26 avanso apyskaitą įrašė, kad minėtus pinigus jis sumokėjo A. B., tačiau iš tikrųjų šiuos pinigus jis pasisavino.
E. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, ir žinodamas, kad A. B. grynųjų pinigų jis nemokėjo, pateikė minėtą KIO ir avanso apyskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šiuose dokumentuose nurodytus duomenis įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad piniginės lėšos A. B. sumokėtos nebuvo, įtraukė KIO ir avanso apyskaitoje nurodytus duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.
Be to, E. V. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku bei savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus, laikotarpyje nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn. siekdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai negalėtų nukreipti išieškojimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, sąmoningai blogai valdydamas įmonę sudarė sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir turėjusius įtakos tam, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su kreditoriais, kurių pagrindu su E. V. susijusioms įmonėms- UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), buvo perduota turto už 279 393,85 Lt, bei pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 29 626,98 Lt vertės turtą, kas nulėmė įmonės turto aktyvo sumažėjimą 309 020,83 Lt bei tai, kad 2008-06-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams buvo padaryta didelė 7 402 967,19 Lt dydžio turtinė žala: VSDFV Vilniaus skyriui- 70 956,30 Lt, Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos- 92 991,66 Lt, Vilniaus apskrities VMI- 8 658,78 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 28 094,37 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 66 668,38 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 16 194,84 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 2 764,19 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 4 312,84 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 942,80 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 342,47 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 43,42 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 424,80 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 16 996,96 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 257,88 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 374,53 Lt, M. G. PPĮ „(duomenys neskelbtini)“- 139 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 528,05 Lt, A. B.- 13 860 Lt, BUAB „(duomenys neskelbtini)“- 200 000 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 90 791,36 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 856,68 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 20 000 Lt, (duomenys neskelbtini)- 6 270 000 Lt; I. P.- 35 403, 96 Lt, O. M.- 1 726,74 Lt, A. J.- 723,89 Lt, V. R.- 1 951,61 Lt, V. P.- 398,86 Lt, B. Ž.- 112,03 Lt, V. V.- 355,77 Lt, M. K.- 6 684,65 Lt, V. T.- 6 684, 65 Lt, V. P.- 6 684,65 Lt, A. B.- 6 684,65 Lt, R. J.- 5 398,56 Lt , K. Z.- 1 434,42 Lt, H. B.- 313,15 Lt, V. K.- 8 348,60 Lt, V. G.- 596,13 Lt, o būtent:
jis, žinodamas, kad grynųjų pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui V. K. nemokės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, nurodė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ KIO kvitus įrašyti duomenis, tariamai patvirtinančius, kad V. K. grynais pinigais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išmokėtos piniginės lėšos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ KIO kvitus: 2006-01-31 Nr. 00000015, 2006-02-28 Nr. 00000025, 2006-03-31 Nr. 00000033, 2006-04-28 Nr. 00000047, 2006-06-30 Nr. 00000081, 2006-07-31 Nr. 00000119, 2006-08-31 Nr. 00000101, 2006-09-29 Nr. 00000133, 2006-11-30 Nr. 00000157, 2006-12-29 Nr. 00000174 kompiuterio pagalba įrašius E. V. pateiktus duomenis, tariamai patvirtinančius, kad minėtų KIO pagrindu V. K. buvo išmokėta 15 766,98 Lt, jis, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir kasininkas, tariamai patvirtindamas, kad V. K. buvo išmokėta 15 766,98 Lt, tačiau iš tikrųjų šiuos pinigus jis pasisavino.
E. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, ir žinodamas, kad V. K. minėtų KIO kvitų pagrindu grynųjų pinigų nemokėjo, pateikė minėtus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šiuos dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. V. pateiktuose minėtuose KIO kvituose nurodytos piniginės lėšos V. K. sumokėtos nebuvo ir šie KIO kvitai yra netikri, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą;
2006-06-07 paskolos sutarties Nr. 2006/06/29/005, 2006-06-07 paskolos sutarties Nr. 2006/06/24/006, 2006-07-27 paskolos sutarties Nr. 2006/07/27/007, 2006-07-31 paskolos sutarties Nr. 2006/07/31/008, 2006-08-31 paskolos sutarties Nr. 2006/08/31/011 pagrindu 2006-06-29, 2006-07-24, 2006-07-27, 2006-07-31, 2006-08-31, 2006-09-06 mokėjimo pavedimais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Medicinos bankas“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabankas“, pervedė 178 000 Lt, iš kurių 80 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino, 2006-11-07 mokėjimo pavedimu pervesdama pinigus iš bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Hansabankas“, į bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, 24 800 Lt 2007-02-01 skolos perkėlimo sutarties Nr. 2007/02/01 pagrindu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įnešė E. V.;
UAB „(duomenys neskelbtini)“ KIO: 2007-08-10 Nr. 00000217, 2007-09-05 Nr. 00000221, 2007-09-28 Nr. 00000223, 2007-10-15 Nr. 00000228, 2007-10-28 Nr. 00000230, 2007-11-30 Nr. 00000259 pagrindu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos grynais pinigais savo valdomai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 171 347,33 Lt;
jis, žinodamas, kad grynųjų pinigų A. B. nemokės, 2007-10-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ KIO Nr. 00000249 pagrindu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos grynais pinigais paėmė 13 860 Lt, po ko, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, į 2007-11-26 avanso apyskaitą įrašė, kad minėtus pinigus jis sumokėjo A. B., tačiau iš tikrųjų šiuos pinigus jis pasisavino.
E. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, ir žinodamas, kad A. B. grynųjų pinigų jis nemokėjo, pateikė minėtą avanso apyskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šiame dokumente nurodytus duomenis įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad piniginės lėšos A. B. sumokėtos nebuvo, įtraukė avanso apyskaitoje nurodytus duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą;
2007-11-05 PVM sąskaitos- faktūros serija LIK Nr. 0000083 pagrindu savo valdomai UAB „(duomenys neskelbtini) ir ko“ perdavė prekių už 34 846,52 Lt.
Kaltinamasis V. M. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad nesupranta kuo yra kaltinamas.UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2000 metų iki praeitų metų lapkričio vidurio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra fiktyvi bendrovė, ši įmonė įkurta seniai, o 1994 metais tapo jau uždarąja akcine bendrove. 2010 metais gavo VMI įmokų suderinimo aktą, pagal kurį bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra permokėjusi virš 27 000 Lt mokesčių, tame tarpe ir PVM. Tai reiškia, kad bendrovė neskolinga valstybei. 2005-2007 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvarta buvo 600 000 ar 70 000 litų. Gerais laikais buvo 10 000000 ir 20 000000. Kai 2008-2009 prasidėjo krizė, apyvarta krito. Mokestinių nepriemokų klausimą buvo galima išspręsti civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Bendrovė būtų grąžinusi nesumokėtus mokesčius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 metų buvo periodiškai tikrinama VMI, rašomi patikrinimo aktai. Visi neaiškumai buvo šalinami. Po to, visi VMI patikrinimai pasibaigė ir jis buvo suimtas. Ikiteisminio tyrimo metu, per pirmąją apklausą 2008-01-15 jam buvo daromas spaudimas. Jis buvo suimtas, valstybės paskirtas advokatas atvyko vėliau, nei ji prasidėjo. Buvo rodomos schemos. Visą laiką buvo akcentuojami 18 procentų, tendencingai įrašant būtent tą PVM, nors tuo metu buvo 15,25 procento. Pasirašė po savo parodymais, nes neturėjo kitos išeities. Iš jo žodžių buvo padarytos interpretacijos. Įmonės darbas yra priliginamas grobstymui. Vėliau, apklausiant tyrėjai R. K., jo parodymai pasikeitė iš esmės. Tie parodymai yra artimesni tiesos, nes ten nurodė, kad savo veiklą vykdė civilinio kodekso ribose. Neorganizavo nusikalstamų veikų. Kaltinime nenurodyta kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis subūrė organizuotą grupę, kokius pavedimus davė ir kaip tie pavedimai buvo vykdomi. Su kaltinime nurodytomis įmonėmis turėjo ūkinius, komercinius santykius. Nuo 1989 vadovavo reklamos agentūroms. Įmonių atstovai į jį kreipdavosi dėl konsultacijų nekilnojamo turto, reklamos produkcijos gamybos, verslo planų parengimo klausimais. Jis pats niekur nesikreipė. Pagal byloje esančias sąskaitas-faktūras paslaugos buvo atliekamos dalinai. Jeigu negalėdavo suteikti paslaugų, tai pinigų sumą už neatliktą dalį darbų grąžindavo užsakovui, tos sumos nepasisavindavo. Versle visko būna, ypatingai vadovui, kai reikia įvertinti riziką, išgelbėti įmonę nuo bankroto. Dokumentų neklastojo, kadangi pasirašinėjo savo pavarde ant veikiančios įmonės oficialių dokumentų, sutartys buvo patvirtinamos tikrais Lietuvos Respublikoje registruotų įmonių antspaudais. Negalėjo panaikinti prievolės į biudžetą sumokėti PVM. Kiekviena įmonė savarankiškai veda buhalteriją. Nebūdamas nei vieno iš tų ūkio subjektų vadovu ar darbuotojų, negalėjo įtakoti ir jų apskaitos. Gali atsakyti tik už bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kur visos finansinės ataskaitos buvo pateikiamos laiku, buvo mokami mokesčiai. Suklysti galėjo, bet neturėjo tyčios sukčiauti. Dėl tariamų sandorių pripažįsta savo kaltę iš dalies. Tą „tariamą sandorį“ iš dalies leido civilinio kodekso normos. Būdavo suteikiamos paslaugos ne pilna apimtimi. Už nesuteiktas paslaugas pinigų neėmė. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktas galėtų būti nustatyti tik atlikus kompleksinę bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “ reviziją. Jo kaltė neįrodyta. Visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentacija yra iš jo paimta, todėl negali patikslinti. Kaltinime nurodytą laikotarpį buhalterinę apskaitą tvarkė tiek jis, tiek vyriausioji buhalterė. Paskutinius tris metus - nuo 2005 iki 2008 metų, buhalterinę apskaitą tvarkė pats. Su V. K. neturėjo jokio nusikalstamo tikslo. Jis prisistatydavo kaip įmonės atstovas, atveždavo sutartis pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl netikėti juo nebuvo pagrindo. Kokiomis aplinkybėmis buvo uždėti antspaudai, jis negali pasakyti. Atsiskaitymai su įmone vyko tvarkingai. Kiek pamena, „(duomenys neskelbtini)“ buvo teikiama paslauga - jų produkcijos pirkėjų paieška interneto duomenų bazėse ir informacijos apie juos rinkimas, taip pat konsultacijos darbų atlikimo klausimais. Dalį paslaugų atlikdavo, už tai pavedimu gaudavo pinigus, juos užpajamuodavo į buhalterinę apskaitą, nuo jų mokėjo mokesčius. Likusią dalį grąžindavo užsakovui. Būdavo, kad užsakydavo paslaugas didesnėmis apimtimis, paskui tų apimčių nereikėdavo. Jis, vadovaudamasis civilinio kodekso nuostatomis, neturėjo teisės pasisavinti svetimų pinigų ir tekdavo juos grąžinti užsakovui, paliekant įmonėje tą dalį pajamų, kurios buvo uždirbamos. Pirminis mokėjimas visada buvo įforminimas sąskaita-faktūra. Tai yra pagrindinis mokėjimo dokumentas. O antrinį kartais formindavo, kartais ne. Turbūt tokia schema buvo visais kaltinime nurodytais atvejais. Jis pasirašinėdamas savo vardu savo vadovaujamos įmonės veikiančio juridinio asmens dokumentus turinčius visus rekvizitus ir pateikdamas taip pat veikiančiai įmonei, nepažeidė CK 2 knygos reikalavimų. Nei vienoje sąskaitoje-faktūroje darbai nebuvo rašomi. Pagal sutarties sąlygas buvo surašomas darbų atlikimo aktas. Į PVM sąskaitą-faktūrą buvo įrašomas tiktai sutarties ir akto numeris. Aktai buvo surašomi kaip avansinio mokėjimo dokumentas. Sutartys buvo tipinio pobūdžio. Darbų ar paslaugų kiekiai bei apimtys sutartyse neaptarti. Į minėtus dokumentus buvo įrašomi tikrovę atitinkantys faktai, tai dienai, kada buvo išrašyti tie dokumentai. Pasikeitus aplinkybėms, piniginiai santykiai tarp įmonių buvo atstatomi. Galiojantys įstatymai to nedraudžia. Negali pateikti duomenų, neturi įmonės dokumentų. Patvirtina, kad kaltinamajame akte nurodytos sąskaitos-faktūros, aktai buvo. Jos patvirtintos jo parašu ir antspaudu. V. K. tarpininkaudavo tarp tų asmenų, kurių nepažįsta. J. D., I. J., A. A. nepažįsta. Jų bendrovėse nėra lankęsis. Pažįsta tik M. K. ir V. K., J. V. G. nepažįsta. E. M. pirmą kartą pamatė teisme. Nežino, koks buvo jo vaidmuo. M. K. buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“, su kuria jie bendradarbiavo, vadovas. Jį konsultavo dėl nekilnojamojo turto. Neatsimena, ar M. K. grąžino pinigus, gal ir taip. Nepažįsta ir tų asmenų, kurie tvarkė kaltinime nurodytų įmonių apskaitas. Negalėjo įtakoti nei vienos įmonės buhalterinės apskaitos. Dėl kaltinime nurodytų procentų gali paaiškinti, kad 18 procentų yra visiems žinomas skaičius. Po to išaiškėjo, kad jau nebe 18, o 25 procentai, kitais atvejais 10 procentų. Jis turėjo teisę išimti grynuosius pinigus. Jeigu įmonė nori gauti kreditus, tai skaičiuojama nuo verslo procentas. Reklaminės produkcijos kaina susideda iš dviejų dalių. Pirma suma - tai reklaminio bukleto parengimas, paruošimas jo spaudai. Po to spaudos užsakymas spaudos įmonėje. Pradinė suma pagal sąskaitas-faktūras, tai buvo užsakovo pageidavimas už kiek gauti paslaugų. Po to žiūrėdavo ko reikia ir ko nereikia. Grąžinimus, kiek pamena, įformindavo buhalteriškai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekuo nesiskyrė nuo anksčiau minėtų įmonių. Buvo skaičiuojami pridėtinės vertės skirtumai. Schemos ir išankstinio susitarimo grobstyti PVM niekada nebuvo. Visos sąskaitos, kurios buvo išrašytos, buvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Deklaravo kaip mokėtiną PVM, nes kitaip negalima. Kadangi mokėtinas PVM priklauso nuo pirkimo ir pardavimo, o nuo to skirtumo yra mokamas pridėtinės vertės mokestis, tai taip ir buvo mokamas.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2005- 2006 metais į jį kreipėsi pažįstami Z. R., M. K. ir V. K., siūlydami prisidengiant jo vadovaujama įmone grobti PVM. Su pastarųjų pasiūlymais jis sutiko, nes manė, jog dalyvaudamas PVM grobstymo veikloje turės kažkiek papildomų laisvų pinigų, tuo pačiu kažkiek paliks pinigų savo vadovaujamai įmonei, kad ši nežlugtų ir kažkiek dirbtų. Tariamų paslaugų užsakovų nauda iš tokios nusikalstamos veikos turėjo būti valstybei mokėtino PVM nesumokėjimas bei niekur neapskaitytų grynųjų pinigų turėjimas. Aptartas PVM grobstymo mechanizmas turėjo būti toks: pagal tariamų paslaugų užsakovų pateiktus jiems reikalingus duomenis apie tariamas paslaugas jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašys fiktyvius dokumentus dėl tokių tariamų paslaugų atlikimo ir pardavimo (sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, atliktų darbų aktus), kuriuos jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, bei tariamų paslaugų užsakovų vadovams patvirtinus savo parašais ir įtraukus į apskaitas, tariamų paslaugų užsakovai atsiskaitys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ per banką, po ko, jam palikus sau atitinkamą procentą pinigų, visus likusius pervestus pinigus jis turės grąžinti tariamų paslaugų užsakovams. Pagal susitarimą visi fiktyvūs dokumentai bei grąžintini grynieji pinigai turėjo būti perduodami ne tiesiogiai tariamų paslaugų užsakovams, o pastariesiems atstovaujantiems Z. R., M. K. ir V. K.. Jam pagal tariamus sandorius turėjo likti 18% nuo tariamų paslaugų vertės, kas vėliau ir buvo vykdoma. Kokią naudą iš sutartų tariamų sandorių turėjo minėti pažįstami ir kiek procentų nuo tariamų paslaugų vertės jie palikdavo sau, jam nežinoma ir su jais jis dėl jų uždarbio nesitarė. Čia jau buvo jų pačių bei atitinkamų jų atstovaujamų tariamų paslaugų užsakovų susitarimų reikalas, apie ką jam nebuvo žinoma. Pagal aptartą nusikalstamos veiklos mechanizmą tariamų paslaugų užsakovų paieška turėjo rūpintis Z. R., M. K. ir V. K.. Būtent taip veikla ir vystėsi. Jis tariamų paslaugų užsakovų paieška neužsiminėjo. Taigi vykdant PVM grobstymo veiklą iš pradžių jis pagal gautus tariamų paslaugų užsakovų duomenis paruošdavo ir nuosavu kompiuteriu, paimtu 2008-01-14 kratos metu, bei spausdintuvu savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atspausdindavo sutartis, atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas- faktūras dėl tariamų paslaugų atlikimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Duomenis, reikalingus tokiems fiktyviems dokumentams surašyti, jis gaudavo tiesiogiai iš tariamų paslaugų užsakovų elektroniniu būdu per elektroninį paštą. Elektroninio pašto adresą tariamų paslaugų užsakovai gaudavo iš Z. R., M. K. ir V. K.. Kartais tariamų paslaugų užsakovų duomenis apie jiems reikalingus darbus ir jų vertę jam pateikdavo Z. R., M. K. ir V. K. arba elektroniniu būdu, arba surašytus ant atskirų popieriaus lapų per jų tiesioginius susitikimus. Paruošęs visus fiktyvius dokumentus, jis šiuos perduodavo tiesiogiai tik Z. R., M. K. ir V. K.. Po poros dienų Z. R., M. K. ir V. K. grąžindavo jam tų pačių fiktyvių dokumentų jam grąžintinus egzempliorius, patvirtintus tariamų paslaugų užsakovų vadovų parašais. Kur, kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašomi tie dokumentai iš tariamų paslaugų užsakovų pusės, jam nežinoma. Jam grąžintus fiktyvius dokumentus jis padėdavo savo namuose su kitais įmonės dokumentais. Praėjus dar kuriam laikui (kartais po dienos- kitos, kartais po keliolikos dienų) tariamų paslaugų užsakovai pagal pasirašytus fiktyvius dokumentus atsiskaitydavo už tariamas paslaugas. Atsiskaitymai didžiąja dalimi vykdavo pavedimais per banką. Elektroniniu būdu internetu kontroliuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, esančią UAB „Medicinos bankas“, jis matydavo, kada ir iš kurio tariamų paslaugų užsakovo yra pervesti pinigai. Tuomet, palikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje apie 18% nuo tariamų paslaugų vertės iš tariamų paslaugų užsakovų pervestų pinigų už tas paslaugas, kitus likusius pervestus pinigus jis nuimdavo grynais pagal čekių knygeles. Tačiau buvo kokie keli atvejai 2007 metais, kai gana nedideles pinigų sumas jis elektroniniu būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, esančią taip pat UAB „Medicinos bankas“, iš kur jau su čekių knygele nuimdavo grynais, palikdamas kažkiek pinigų sąskaitoje šios įmonės mokesčių apmokėjimui. Susiskambinęs telefonu su Z. R., M. K. ir V. K., jis susitikdavo su pastaraisiais ir perduodavo tiesiogiai tariamų paslaugų užsakovams grąžintinus jo išgrynintus pinigus. Jokie rašteliai ar kiti dokumentai dėl perduotų pinigų surašomi nebuvo.
2006-11-11 sutartyje Nr. 006/R-16, 2007-05-15 sutartyje Nr. 2007/R-07, 2005-11-27 darbų atlikimo akte prie sutarties Nr. 006/R-16, 2005-11-30 darbų atlikimo akte prie sutarties Nr. Nr. 006/R-16, 2005-12-19 darbų atlikimo akte prie sutarties Nr. 006/R-16, 2007-06-29 darbų atlikimo akte prie sutarties Nr. 2007/R-07, 2007-09-28 darbų atlikimo akte prie sutarties Nr. 2007/R-07, 2007-07-30 darbų atlikimo akte prie sutarties Nr. 2007/R-07, 2006-12-19 PVM sąskaitoje-faktūroje serija LTU Nr. 0000194, 2006-11-30 PVM sąskaitoje-faktūroje serija LTU Nr. 0000183, 2006-11-27 PVM sąskaitoje-faktūroje serija LTU Nr. 0000181, 2006-12-11 PVM sąskaitoje-faktūroje serija LTU Nr. 0000187, 2006-12-29 PVM sąskaitoje-faktūroje serija LTU Nr. 0000200, 2007-06-29 PVM sąskaitoje-faktūroje serija LTU Nr. 0000239, 2007-09-28 PVM sąskaitoje-faktūroje serija LTU Nr. 0000261, 2007-07-30 PVM sąskaitoje-faktūroje serija LTU Nr. 0000247 yra jo parašai ir jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudai. Dalis reklaminių darbų ir paslaugų, išvardintų dokumentuose, buvo atlikta, jų vertė atitinka apie 18% nuo PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos darbų ir paslaugų vertės.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirado UAB „(duomenys neskelbtini)“ per V. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys per V. K. perduodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ruošinius, darbų ir paslaugų apimtis, o jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atspausdindavo dokumentus: sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, darbų atlikimo aktus. Paruoštus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis perduodavo per V. K., kuris po kurio laiko jam grąžindavo antruosius dokumentų egzempliorius jau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų parašais. Apytikriai po savaitės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą pinigų sumas, nurodytas PVM sąskaitose- faktūrose. Jis tą pačią ar kitą dieną pinigus nuimdavo nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, pastarojoje palikdamas pinigų sumą, apytiksliai sutampančią su PVM sąskaitų- faktūrų grafoje „PVM 18 proc.“ nurodyta suma, kitus pinigus per 1-2 dienas per V. K. grąžindavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje likusius 18% pinigų jis užpajamuodavo kaip įmonės pajamas. Su V. K. jis susitikdavo įvairiose Vilniaus vietose, prieš tai susiskambinę telefonu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo pinigus tik per banką, atsiskaitymų grynaisiais nebuvo. Šios bendrovės ofise jis niekada nesilankė, su I. J. nepažįstamas. Šią pavardę jis matė tik ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašytų dokumentų.
2006-11-14 sutartyje Nr. 006/R-19, 2007-05-25 sutartyje Nr. 2007/R-08, 2006-12-29 darbų atlikimo akte prie sutarties Nr. 006/R-19, 2007-06-29 darbų atlikimo akte prie sutarties Nr. 2007/R-08, 2007-07-30 darbų atlikimo akte prie sutarties Nr. 2007/R-08, 2007-11-30 darbų atlikimo akte prie sutarties Nr. 2007/R-08, 2006-12-29 PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000196, 2007-06-29 PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000240, 2007-07-30 PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000248, 2007-11-30 PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000264 yra jo parašai ir jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudai. Dalis reklaminių darbų ir paslaugų, išvardintų dokumentuose, buvo atlikta. Jų vertė atitinka apytikriai 18% nuo PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos bendros darbų ir paslaugų vertės.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ rado per V. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai per V. K. perduodavo dokumentų ruošinius, darbų ir paslaugų apimtis, o jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atspausdindavo dokumentus: sutartis, PVM sąskaitas- faktūras, darbų atlikimo aktus. Paruoštus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams jis perduodavo per V. K., kuris po kurio laiko grąžindavo jam antruosius šių dokumentų egzempliorius jau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų parašais. Apytikriai po trijų mėnesių UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesdavo PVM sąskaitose- faktūrose nurodytas pinigų sumas, o jis tą pačią ar kitą dieną dalį pervestų pinigus nuimdavo nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, pastarojoje palikdavo sumą, apytikriai sutampančią su PVM sąskaitų- faktūrų grafoje „PVM 18 proc.“ nurodyta suma, kitus pinigus per 1-2 dienas per V. K. grąžindavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje paliktus 18% pinigų jis užpajamuodavo kaip įmonės pajamas. Su V. K., prieš tai susiskambinęs telefonu, jis susitikdavo įvairiose Vilniaus vietose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise jis niekada nesilankė, su J. D. jis nepažįstamas, šią pavardę jis matė tik ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašytų dokumentų.Jis nežinojo kad sandoriuose tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ be V. K. tarpininkavo ir E. M..
2007-10-24 sutartyje Nr. 2007/R-17, darbų atlikimo akte prie sutarties Nr. 2007/R-17 ir 2007-11-23 PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000277 yra jo parašai ir jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudai. Dalis darbų ir paslaugų, išvardintų dokumentuose buvo atlikta. Jų vertė atitinka apytikriai 18% nuo PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos darbų ir paslaugų vertės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ rado per V. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys per V. K. perdavė jam dokumentų ruošinius, duomenis apie darbų ir paslaugų apimtis, o jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atspausdino dokumentus: sutartį, PVM sąskaitą- faktūrą, darbų atlikimo aktą. Dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims jis perdavė per V. K.. Pastarasis po kurio laiko grąžino jam antruosius dokumentų egzempliorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų parašais. Apytikriai po savaitės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą pinigų sumą, nurodytą PVM sąskaitoje- faktūroje. Jis tą pačią ar kitą dieną pinigus nuėmė nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, kurioje paliko pinigų sumą, apytiksliai sutampančią su PVM sąskaitos- faktūros grafoje „PVM 18 proc.“ nurodyta suma, kitus pinigus 1-2 dienų laikotarpyje per V. K. grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokią pinigų sumą V. K. pasilikdavo sau, jis nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ likusius apie 18% pinigų jis užpajamavo kaip įmonės pajamas. Su V. K. jis susitikdavo įvairiose Vilniaus vietose, prieš tai susiskambinę telefonu. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik vienas sandoris 2007 metų pabaigoje. Šios bendrovės ofise jis niekada nesilankė, su J.V. G., V.K. S. nėra pažįstamas (T. 15, b.l. 182-189; T. 16, b.l. 1-15, 20-57).
Kaltinamasis E. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta nei dėl vieno jam pareikšto kaltinimo. Dėl PVM grobstymo, kuris apibūdinamas kaltinamajame akte, kaip prievolės sumažinimas, sukčiavimas, nieko paaiškinti negali, nes apie PVM grobstymą ir mokesčių vengimą pirmą kartą išgirdo, kai jį sulaikė. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo nesupranta kaip tą nusikaltimą galėjo padaryti, tai nenurodyta ir kaltinamajame akte. Ikiteisminio tyrimo metu 2008-01-14 ar 15 dienomis duotų parodymų netvirtina, nes juos davė tik dėl to, kad jam nebūtų paskirtas suėmimas. Parodymus sausio 15,16 d. pas tyrėją B. davė nuo 15.30 iki 22.00 val. būdamas sulaikytas. Tyrėjas turėjo iš anksto paruoštą tekstą ir nurodė kaip buvo vykdomas PVM grobstymas. Jis bandė išsireikalauti, kad pakeistų tą tekstą atsižvelgiant į jo parodymus, tačiau tyrėjas reikalavo, kad jis sutiktų su viskuo, kas parašyta, nes, priešingu atveju, bus suimtas. Jis buvo dirbantis, išlaikė šeimą, buvo atsakingas už darbuotojus, todėl negalėjo leistis suimamas. Sausio 16 dieną pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė tikslesnius parodymus. Prieš tai jį apklausė tyrėja S. U., kuri kelis kartus pakartojo, kad jei atsisakys duoti parodymus, tai jie kreipsis dėl suėmimo. Jis niekada nesitarė dėl fiktyvių sąskaitų-faktūrų surašymo PVM grobstymo ir jo negrobstė, apie jokius nusikaltimus nežinojo. Vėliau paaiškino aplinkybes, pateikė dokumentus į bylą kaip įrodymus. 2008 m. buvo įtariamas dėl PVM grobstymo pagal 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. Vėliau įtarimai keitėsi, atsirado ne tik naujų straipsnių, bet ir naujų aplinkybių, dėl kurių paaiškinimų iš viso nedavė. Jis nežinojo ir negalėjo žinoti ar paslaugos pagal kaltinime nurodytus dokumentus buvo, ar nebuvo suteiktos. Taip pat nežinojo, ar įmonės moka mokesčius, ar juos grobsto. Sandoriai vyko ne tarp jo ir įmonių, o tik tarp įmonių. Kaltinime nenurodyta kaip jis bendrininkavo, todėl nieko negali paaiškinti. Nepažįsta bendrininkų ir apie juos nebuvo girdėjęs. Dėl dokumentų klastojimo neprisipažįsta. Nei sutartyse, nei sąskaitose –faktūrose jokių darbų nebuvo nurodyta, todėl nežinojo ar jie atlikti, ar ne. Kiek pamena, buvo reklamos paslaugos, lankstinukus turėjo pagaminti ir išdalinti. Negalėjo suklastoti dokumentų nežinodamas, kad tos paslaugos neatliktos. Jis nesupranta kaltinimo jie negali nuo tokio kaltinimo gintis. Negali pasakyti, ar kaltinime nurodyti dokumentai egzistavo. Jis teikė teisines paslaugas. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, teik „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo klientai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys buvo jo klientas V. K. Jį pažinojo kaip verslininką, daugybės bendrovių ir turto turintį asmenį. Su juo bendravo kaip su stambių bendrovių: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Neturėjo pagrindo juo abejoti. 2005 ar 2006 metais V. K. jam pasakė, kad yra didelės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, teikiančios reklamos paslaugas vienas iš steigėjų ir akcininkų ir, kad ieško šiai bendrovei užsakymų. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali ypatingai geromis sąlygomis suteikti reklamos paslaugų. Paminėjo, kad galėtų suteikti paslaugas už 30 procentų jų vertės. Po to, paaiškino, kad galėtų ir už 15 procentų, priklausomai reklamos rūšies. Berods buvo ir 10 ar 6 procentai minėti. Jo supratimu, toks pasiūlymas buvo naudingas, todėl jį ir perdavė. Jam toks pasiūlymas nepasirodė keistas, nes 2005-2006 metais, kai buvo vadinamasis ekonomikos pakilimas, reklamos niekas daug nebepirkdavo. Todėl buvo suprantama, kad įmonės, kurios užsiima reklamos verslu, išgyvena ne geriausius laikus. Jis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui I. J. paminėjo, kad vienas jo klientas pardavinėja reklamos paslaugas su didelėmis nuolaidomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo beveik puse milijono vertės reklamos biudžetą ir nuolat pirkdavo įvairaus pavidalo reklamos paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijusi su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, viena didžiausių Europoje logistikos bendrovių, aptarnaujančių tokias įmones, kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Ji irgi turėjo reklamos biudžetą bei pirkdavo reklamą. Jo supratimu, toks pasiūlymas buvo naudingas, todėl jį ir perdavė. Jam toks pasiūlymas nepasirodė keistas, nes 2005-2006 metais, kai buvo vadinamasis ekonomikos pakilimas, reklamos niekas daug nebepirkdavo. Todėl buvo suprantama, kad įmonės, kurios užsiima reklamos verslu, išgyvena ne geriausius laikus. Jis nelaiko savęs tarpininku. Tiesiog pranešė apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėja reklamos paslaugas geromis sąlygomis. Minėtų bendrovių vadovai nurodė, kad jiems reklamos paslaugos reikalingos, yra pasirengę jas pirkti ir paprašė, kad jis peržiūrėtų sutartį. Sutarčių projektus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ jam atsiuntė elektroniniu paštu. Turėjo įvertinti, ar jos atitinka sutarčiai keliamus reikalavimus. Sutarties sąlygos buvo tipinės, jis paaiškino, kad sutartis atitinka keliamus reikalavimus ir per daug nesigilino į jos turinį. Nepamena kokiu būdu vyko užsakymai tarp bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, bet tiksliai pamena, kad V. K. pranešė, jog paslaugos yra atliktos ir jis atveš vadovo pasirašytus „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktus bei sąskaitas-faktūras. Kiek matė sutartyje, tai buvo vaizdinė reklama elektroniniuose ekranuose, televizijoje, lankstinukai, rinkos tyrimai, tam, kad nustatyti bendrovės produktų rinkos dalį. 2006 metais „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. D. jam pasakė, kad yra nepatenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ne visas paslaugas atliko, ar apskritai neatliko. Sakė, kad tegul atlieka, arba grąžina pinigus. „(duomenys neskelbtini)“ jam apie paslaugas nieko neminėjo ir nesakė, ar jos buvo atliktos, ar ne. Tačiau pareikalavo, kad „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintu pinigus. Tai jį nustebino, nes „(duomenys neskelbtini)“ turėjo nemažą reklamos biudžetą ir nuolat pirkdavo paslaugas. Nepaisant to, tiek „(duomenys neskelbtini)“, tiek „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugas iš „(duomenys neskelbtini)“ užsakinėjo ir vėliau. Jis nesigilino, ar „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai vykdė prievoles. Jo manymu, įmonės realiai sudarė sandorius ir juos vykdė. Buvo pretenzijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Jis, nenorėdamas, kad kiltų konfliktas tarp bendrovių paprašė, kad ši bendrovė ištaisytų trukumus, kuriuos nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. D.. V. K., kaip „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, jo supratimu elgėsi labai atsainiai, iki galo neišklausydavo ir nesigilindavo į reklamos paslaugų užsakovų reikalavimus. Tiesiog sakė, kad pataisys. Tada paklausė, ar tas paslaugas realiai teikia ar tik popierius nešioja. V. K. jį užtikrino, kad reklamos paslaugas teikia tiek vienai, tiek kitai bendrovei, kad atneš parodys gaminius, tik vaizdinės reklamos negali atnešti. Susitarimai dėl paslaugų teikimo jam buvo žinomi tokiomis kainomis, kokias buvo nurodęs V. K.. Bendrovės dėl sutarčių vykdymo turėjo reikalavimų viena kitai. Kaip jie juos sprendė ar atlikdami paslaugų papildomai, tiek kiek reikia, ar grąžindami pinigus, jis nesidomėjo. Jis nežinojo ir negalėjo žinoti ką bendrovės darydavo su dokumentais, sąskaitomis-faktūromis, ar įtraukė jas į deklaracijas ir apskaitė, ar ne. Kaltinamajame akte nurodyta, kad 2007 metais jis dalyvavo perduodant suklastotus dokumentus, tačiau 2007 metais birželio mėnesį buvo išvykęs į užsienį, todėl jokių dokumentų perduoti negalėjo. Kaltinime nenurodyta kada ir kur buvo perduoti tie išvardinti dokumentai. V. K. per jį buvo perdavęs pinigus. Matė, kad jo atneštame voke yra ne tik dokumentai. Apie buhalterinę apskaitą nieko nežino. Neturėjo pagrindo įtarinėti nei vienos bendrovės, ypač žinant, kad „(duomenys neskelbtini)“ dideliais kiekiais perka reklamos paslaugas. Nežino, kokius dokumentus jie grąžino vienas kitam. Gali būti išrašomos kreditinės sąskaitos, ar dar kažkas. Jis nedalyvavo tvarkant buhalterinę apskaitą ir nieko apie tai neklausinėjo. V. K. apie tai nieko neaiškino. Jis tik paprašydavo perduoti dokumentus. Dėl kaltinime minimų procentų gali paaiškinti, kad 9 procentai paslaugų vertės – tai dalis už kurią „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo paslaugas. Kiti procentai, kurie minimi, ne jo nurodyti. 18 proc. tyrėjas užrašė ne iš jo žodžių.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2006 m. gruodžio mėn., Vilniuje, susitikimo su V. K. metu pastarasis jam pasakė, kad įmonė, kurioje jis yra valdybos narys, teikia reklamos paslaugas ir toms įmonėms, kurios norėtų susimažinti mokesčius, gali suteikti paslaugų. Jis paprašė V. K., kad šis atsiųstų tos įmonės pavadinimą elektroniniu paštu arba SMS žinute, ką V. K. vėliau ir padarė. Įmonės pavadinimas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau jam susitikus su I. J. pastarasis jam atsitiktinai pasakė, jog būtų gerai kažkur nusipirkti reklamos paslaugų ir paklausė, ar jis nežino, kas teikia reklamos paslaugas. Tada jis pasakė, kad pažįsta V. K., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys. Jis per VMI duomenų bazę patikrino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo mokesčių administratoriaus nurodymus ir ar teikia mokesčių deklaracijas, ir nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra V. M., mokesčių administratoriaus nurodymus vykdo. Po šio patikrinimo jis V. K. pranešė turįs klientą- įmonę, kuriai reikia reklamos paslaugų. Tada V. K. liepė pasakyti kainą, už kurią įmonė nori pirkti reklamos paslaugų ir kokių paslaugų įmonei reikia. Tada jis vėl paskambino I. J. ir paklausė, už kokią sumą I. J. atstovaujamai įmonei reikia paslaugų. I. J. jam nurodė sumą, kokią UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali išleisti reklamos paslaugoms, bei pasakė, jog sąskaitoje- faktūroje turi būti nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka reklaminius lankstinukus. Po šio pokalbio jis paskambino V. K. ir pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketina pirkti paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir nurodė, už kokią sumą. V. K. jam tada pasakė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugos kainuos 9% nuo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervestos sumos ir PVM sumą, jam už tarpininkavimą V. K. mokės 1,5% nuo paslaugų kainos. Tada V. K. elektroniniu paštu jam atsiuntė sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties projektą, kurį pataisęs jis persiuntė I. J.. Pastarasis sutartį atspausdino, pasirašė ir atvežė jam. Minėtą sutartį jis perdavė V. K., kuris po savaitės ar dviejų į jo darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), atvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą- faktūrą su atliktų darbų aktu, pasirašytus V. M. tada jis paskambino I. J. ir pasakė, kad dokumentai yra pas jį. I. J. sutartu laiku atvažiavo pas jį į darbovietę ir pasirašė abu UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų- faktūrų ir atliktų darbų aktų egzempliorius. Tada jis I. J. pasakė, kad ši paslauga kainuos 9% nuo sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos plius PVM suma. I. J. po vieną minėtų dokumentų egzempliorių pasiėmė, o kitus paliko jam. Antrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos- faktūros ir atliktų darbų aktų egzempliorius po kelių dienų iš jo darbovietės pasiėmė V. K. Po kurio laiko pas jį į darbovietę atvažiavo V. K., atvežė didelį geltoną voką ir pasakė, kad šiame voke yra pinigai už reklamos užsakymą, o pinigus reikia atiduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams. Dar V. K. pasakė, jog jam už užsakymą priklauso 1,5% ir davė jam apie 2500 Lt. Paskambinęs I. J. jis pasakė, kad yra vokas. Sutartu laiku I. J. atvažiavo pas jį į darbovietę ir pasiėmė voką. Po to I. J. dar šešis kartus buvo atvažiavęs pas jį ir prašė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitą- faktūrą dėl reklamos paslaugų teikimo. I. J. visada nurodydavo, kokia suma turi būti įrašyta PVM sąskaitoje- faktūroje. Šią informaciją jis telefonu perduodavo V. K. ir po kelių dienų V. K. jam atveždavo jau išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą- faktūrą ir atliktų darbų aktą su V. M. parašais. Po to I. J. atvykdavo į jo darbovietę ir pasiimdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą- faktūrą ir atliktų darbų aktą. Po kurio laiko jam paskambindavo V. K. ir paklausdavo, ar gali pas jį atvažiuoti. Sutartu laiku V. K. atvažiuodavo pas jį, atveždavo jam pinigus ir pasakydavo, kad pinigus reikia atiduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams. Kartu su pinigais, kurie turi būti grąžinami UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, V. K. jam paduodavo iš anksto paruoštą pinigų sumą, skirtą jam kaip atlygis už tarpininkavimo paslaugas. Iš V. K. gautus pinigus, skirtus „(duomenys neskelbtini)“, jis perduodavo savo darbovietėje I. J.. I. J. pats skambindavo jam ir klausdavo, ar gali atvažiuoti.
2007 m. viduryje vieno iš susitikimų metu jis J. D. papasakojo, kad vienas jo klientas perka reklamos paslaugas iš kitos įmonės ir yra patenkintas paslaugomis. Taip pat jis J. D. pasakė, kad dalis įsigytų paslaugų kainos grįžta. Jis J. D. paaiškino mechanizmą: viena įmonė išrašo PVM sąskaitas- faktūras ir tokios paslaugos užsakovui kainuoja 9% plius PVM suma. Po kurio laiko J. D. paprašė jo, kad minėta įmonė išrašytų PVM sąskaitą- faktūrą, bei nurodė, kokiai sumai ir kokia paslauga turėtų būti įrašyta į sąskaitą. J. D. nurodė, kad sąskaitoje turi būti įrašyti reklamos marketingo tyrimai. Po šio pokalbio jis susitiko su V. K., kuriam jis papasakojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikia reklamos arba marketingo reklamos paslaugų. V. K., paklaustas, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali teikti tokios rūšies paslaugas, atsakė teigiamai. Jis davė V. K. visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis (įmonės kodą adresą, sąskaitos banke numerį ir kitus rekvizitus) bei pasakė, kokia suma bei kokios paslaugos turi būti nurodytos PVM sąskaitoje- faktūroje. Po kurio laiko V. K. į jo darbovietę atvežė jau pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras ir atliktų darbų aktus. Po to jis telefonu paskambinęs J. D. susitarė susitikti. J. D. atvažiavo pas jį į darbovietę ir paėmė po vieną egzempliorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos- faktūros ir atliktų darbų akto. Po kurio laiko jam paskambino V. K. ir jie susitarė susitikti. V. K. jam į darbovietę atvežė pinigus ir paprašė, kad jis šiuos perduotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui. Kartu V. K. jam davė tam tikrą dalį pinigų kaip užmokestį už tarpininkavimo paslaugas. Kitais atvejais viskas vyko analogišku būdu: J. D. jam pasakė, kokia pinigų suma ir kokios paslaugos turi būti įrašytos PVM sąskaitoje- faktūroje, jis tuos duomenis perduodavo V. K., po to V. K. jam atveždavo pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras ir atliktų darbų aktus, kuriuos jis perduodavo J. D.. Dar po kurio laiko V. K. jam į darbovietę atveždavo pinigus ir pasakydavo, kad pinigus jis perduotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui. Iš V. K. gautus pinigus jis perduodavo J. D.. Jam kilo įtarimas, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai teikia paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi abejonę sukėlė grynųjų pinigų perdavimo atgal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams faktai (T. 16, b.l. 165-178).
Kaltinamasis M. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad nepripažįsta jog dalyvavo organizuotoje grupėje. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriumi. Ši įmonė turėjo daug direktorių, jis juo buvo paskutiniu metu. Jo bendravimas apsiribojo su tais asmenimis, kuriuos pažinojo žymai anksčiau, nei buvo vykdoma kaltinime nurodyta veikla. Visos įmonės taip pat buvo įsteigtos anksčiau. Iš „organizuotos grupės“ pažinojo tik V. M.. V. K. yra atleistas nuo atsakomybės. Jo nepažinojo, j kaltinamajame akte jis nurodytas kaip vienas iš grupės dalyvių. Kaltinamąjį E. V. pažinojo nuo 1988 metų, E. M. pirmą kartą pamatė teisme. Jis pateikdavo sąskaitas-faktūras ir perduodavo pinigus. Dėl PVM grobstymo, tai „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą ir PVM valstybei mokėjo. Buhalteriją tvarkė visai kiti asmenys, jis nebuvo atsakingas už buhalterijos tvarkymą, todėl nepripažįsta, kad bendrininkavo apgaulingai tvarkant apskaitą. A. A. įmonėje buvo direktorius ir buhalterė. Buvo išrašomi dokumentai. Dalis juose nurodytų darbų buvo atlikta - reklaminė medžiaga ir bukletai spausdinami. Gal tik ne tokia apimtimi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 18 procentų PVM sumokėdavo. Su V. M. bendravimas buvo labai paprastas. Susitiko boulingo klube. Nebuvo kuriamas kažkoks PVM grobstymo modelis. Tai buvo normalus atsiskaitymas, už užsakytas reklamos ar kitas paslaugas. Jie už tam tikrą sumą atlikdavo tam tikrų paslaugų. Buvo sumokami pinigai. Tik ne ta apimtimi, kuri buvo nurodytai sąskaitose-faktūrose. Dabar tų skaičių tiksliai neprisimena. 18 procentų PVM nesisavino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą laiką teigė, kad jie moka 18 procentų į valstybės biudžetą. Ten yra 18-23 procentai. Nujautė, kad sandoriai bus fiktyvūs. Manė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, nes tai buvo labai sena kompanija. O kas paskui pasidarė - nežino. Ar suteikė jų įmonei paslaugas, tai tą geriau galėtų pasakyti A. A.. Už dalį sumos buvo suteikta tų paslaugų. Už kokią sumą, neatsimena. Jo bendradarbiavimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paprastas. Kam reikėjo grynųjų pinigų, tai jie kreipėsi. Jis buvo tarpininkas. Turėjo ir kitą veiklą. Ieškojo kompanijų, gero bendradarbiavimo. Vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko visai kitus projektus. Pagal sąskaitą gaudavo grynus pinigus, o ar jie apskaityti, ar ne – nežino. Čia tų įmonių vadovų ir vyr. finansininkų reikalas. Pripažįsta, kad buvo surašytos kaltinime nurodytos sąskaitos-faktūros, ant kurių yra jo parašai. Viskas nurodyta, ką tarėsi su V. M. - pervedami pinigai, gaunamas skirtumas ir nuvežamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas, kurios buvo nurodytos sąskaitose-faktūrose. Jo vadovaujamai įmonei tų paslaugų nereikėjo (vėliau nurodė, kad reikėjo). Buvo reklaminės paslaugos-bukletai, kurių turinį derino jis pats. Už sąskaitas, kurias aš išrašė, buvo šiluminio punkto atliktų darbų bukletai. Negali tiksliai pasakyti kiek buvo tų bukletų, bet buvo dvi didelės dėžės. Žinojo, kad 100 procentų nebus atliktos paslaugos. Kreditinės sąskaitos-faktūros nebuvo išrašytos. Jam V. M. pasakė, kad galima taip daryti. 2002 metais, kai viskas prasidėjo, tai buvo kaip ir legalus, normalus dalykas kaip sumažinti mokesčius. Daug kaip yra mokesčiai mažinami. Taip visi darė. V. M. nieko konkrečiai nenurodė. Jis su juo nedirbo, todėl nežinojo, kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darosi. V. M. taip pat nežinojo, kas vyksta UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2003- 2004 m. jis susipažino su V. M.. Kartu su pastaruoju jis žaisdavo boulingą. Bendraujant su V. M. pastarasis jam pasakė, kad yra galimybė gauti grynųjų piniginių lėšų, kurios nebūtų apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. V. M. paaiškino, kad yra atitinkama schema, kuria naudojantis bus grąžinami pinigai, aiškino, kad bus išrašomos PVM sąskaitos- faktūros apie tariamų paslaugų atlikimą, bei darbų priėmimo aktai, o pervedus bendrovės pinigines lėšas į banko sąskaitą, po kurio laiko pinigai bus grąžinti. V. M. paaiškino, kad atlygis už šią paslaugą yra apie 5% nuo PVM sąskaitoje- faktūroje išrašytos sumos be PVM. Pati PVM suma taip pat liks toje įmonėje. Tuo metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokią V. M. paslaugą pasiūlė A. A.. Pastarasis su šiuo pasiūlymu sutiko, todėl 2006- 2008 m. A. A. jam pasakydavo, kokios paslaugos bei kokia suma turėtų būti įrašomos į PVM sąskaitas- faktūras. Visa tai jis perduodavo V. M.. Po kurio laiko pastarasis jam perduodavo paruoštus dokumentus, kuriuos jis nuveždavo A. A. į ofisą. Pastarasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervesdavo dokumentuose nurodytą sumą. Po kurio laiko V. M. susisiekdavo su juo ir pranešdavo, kad yra pinigai. Tuomet jie susitikdavo V. M. ofise arba boulingo klube, ar prie banko, ar kitur, kur V. M. perduodavo jam pinigus be minėtų 5% PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos sumos bei be PVM sumos. Visi tokiu būdu gauti pinigai buvo naudojami ūkinėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms. Jis asmeniškai iš to naudos neturėjo, kadangi jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir jam priklausė 25% įmonės akcijų. Kiek jis prisimena, tokie sandoriai buvo sudaromi naudojant tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus.
2005- 2006 m., tikslaus laiko jis neprisimena, jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės steigėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, abi šios įmonės užsiėmė santechnikos įrengimo darbais. Jam būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonei prisireikė grynųjų piniginių lėšų, kurios nebūtų apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, todėl jis kreipėsi į V. M., kurio paprašė „paslaugos“, t.y. minėtu būdu gauti grynųjų pinigų. Tuo metu, 2006- 2007 m., tikslios datos jis neprisimena, buvo sudaryta sutartis apie tariamos reklamos atlikimą, išrašyta PVM sąskaita- faktūra apie tariamų paslaugų atlikimą, po ko jis buhalterei nurodė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervesti netikruose dokumentuose nurodytą sumą, berods tai buvo apie 55 000 Lt. Po kurio laiko V. M. susisiekė su juo ir pasakė, kad yra pinigai, po ko jie susitiko ir V. M. jam perdavė pinigus be minėtų 5% nuo PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos sumos bei be PVM sumos.
Su E. V. jis susipažino 1988 m., besimokydamas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Nuo to laiko jie nuolat palaikė draugiškus santykius ir bendravo. Iš V. M. sužinojęs apie galimybę gauti grynųjų piniginių lėšų, kurios nebūtų apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, apie tai jis prasitarė ir E. V.. 2006 ar 2007 metais, tikslios datos jis neprisimena, E. V. atvažiavo pas jį ir paprašė V. M. teikiamos paslaugos. E. V. jam pasakė, kokios paslaugos bei kokiai sumai turėtų būti surašytos PVM sąskaitos- faktūros. Šiuos duomenis jis perdavė V. M., kuris po kurio laiko jam perdavė paruoštus dokumentus, kuriuos jis perdavė E. V.. Dar po kurio laiko V. M. susisiekė su juo ir perdavė jam pinigus be sutartų 5% ir be PVM sumos. Visus pinigus jis perdavė E. V.. Iš to jis materialinės naudos negavo, išskyrus tai, kad E. V. jį pavaišino pietumis. Kiek tokių atvejų buvo, jis tiksliai neprisimena (T. 17, b.l. 56-61, 89-91);
Paslaugos, nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose- faktūrose: 2006-02-28 serija LTU Nr. 0000138 ir 2006-07-31 serija LTU Nr. 0000151, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atliktos. Šiose PVM sąskaitose- faktūrose yra jo ranka atlikti įrašai „direktorius M. K.“ ir parašas. Taip pat jis pasirašė 2006-02-10 sutartį Nr. 0006/R-07 ir darbų atlikimo aktus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo grynųjų pinigų ir jis V. M. perdavė, kokiai sumai jam reikia išrašyti PVM sąskaitas- faktūras. Gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas- faktūras, jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą pervedė pinigus. Po kiek laiko V. M. grąžino jam pervestų pinigų dalį be atskaitytų sutartų 23%. V. M. grąžintus pinigus jis panaudojo įmonės reikmėms. Įmonės buhalterės apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos paslaugos nebuvo atliktos, nieko nežinojo.
Jis supranta, kad įtraukdamas į buhalterinę apskaitą ir finansines atskaitomybes PVM sąskaitas- faktūras, kuriose atvaizduotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, jis suklastojo dokumentus, juos panaudojo, pateikdamas mokesčius skaičiuojančioms institucijoms, iškreipė įmonės ūkinės finansinės būklės vaizdą, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Jis pripažįsta, kad tai padėjo padaryti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams A. A. ir E. V., dėl ko irgi nuoširdžiai gailisi, tačiau jis kategoriškai neigia dalyvavęs organizuotoje grupėje, gavęs atlygį už tarpininkavimą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. 17, b.l. 56-61, 89-91, 112).
Kaltinamasis E. V. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pripažino iš dalies, o dėl turto pasisavinimo ir nusikalstamo bankroto savo kaltės neprisipažino. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina iš dalies. Nebuvo sukčiavimo, nes buvo dirbama teisėtai, jokių neteisėtų pajamų nebuvo. Pirmiausiai buvo mokami mokesčiai. Jis mokėjo pagal atliktus darbus, pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Nežino, kur tie pinigai buvo naudojamo, ar buvo mokami mokesčiai. Dėl pirmo epizodo viskas išdėstyta jo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, nieko pridurti negali. M. K. pažinojo nuo 1988 metų. Jo vadovaujamai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo tam tikrų reklamos paslaugų. Paklausė M. K., gal jis žino kokią kompaniją, kuri gali suteikti tokias paslaugas. M. K. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sakė, kad tai sena įmonė ir ji teikia reklamos paslaugas. Iš viso buvo dvi sąskaitos-faktūros. Tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sandorius. Pagal pirmą sąskaitą-faktūrą (Nr. 000106) buvo atlikti darbai už visą sumą. O pagal kitą - dalis, dabar neprisimena kiek. Buvo pagaminti reklaminiai bukletai, lankstinukai ir vizitinės kortelės. Jis paprašė, kad antroje sąskaitoje padidintų darbų apimtį, t. y. nurodytų didesnė sumą už atliktus darbus. Dalį toje sąskaitoje nurodytų pinigų pervedė jam. Jam reikėjo grynųjų pinigų. Kiek konkrečiai - dabar neprisimena. Nieko blogo tame nematė. M. K. paklausė, o jis pasakė, kad taip galima. Galėjo visko būti, galėjo ir negauti tų pinigų. Kiek atsimena, dokumentai tvarkingai buvo užpildyti. Su V. M. nebendravo ir jokių reikalų su juo neturėjo.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu dirbo iki 2007 metų rudens. Akcininkai buvo L. M., V. K.. Po to perėjo dirbti į „(duomenys neskelbtini)“, nes ši bendrovė užsiiminėjo ta pačia veikla. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto gali paaiškinti, kad jis stengėsi sudarinėti sandorius su užsakovais, naudingus įmonei. Buvo atliekami ekonominiai skaičiavimai, jeigu būdavo naudinga, tai pasirašydavo sutartis. Užsakovai nemokėdavo laiku, arba sumokėdavo ne visą sumą. Buvo toks laikotarpis, kai buvo krizė, todėl užsakovai nemokėjo pinigų. Gaunamų pinigų užtekdavo tik sumokėti mokesčiams ir darbuotojų atlyginimams. Nepakakdavo net sumokėti tiekėjams už medžiagas. Būdavo objektų, kai neatsiskaitydavo po tris mėnesius. Taip ir susidarė skolos. Prieš jį atleidžiant iš direktoriaus pareigų buvo vykdomi sutartiniai įsipareigojimai su rangovais, užsakovais. Jį atleidus niekas įmonei nevadovavo, tai natūralu, kad tai pakenkė įmonei. Neneigiu, kad buvo skolų. Bet gaudavo iš vieno objekto pinigų, tai jais padengdavo tas skolas. Turėjo nepertraukiamas rangos sutartis, tai iš to galėjo išgyventi. Statybų versle didžiausios įmonės turėjo nuostolių. Neigia, kad jo sudaryti sandoriai kažkaip pakenkė įmonei. Jokių sandorių, kenkiančių įmonės interesams, nesudarinėjo. Buvo objektai, kurie nešdavo nuostolį, o kiti - pelną. Statybų versle tai natūralu. Nebuvo taip, kad būtų labai bloga įmonės padėtis. Buvo užsakymai ir jie buvo vykdomi. Buvo pagrindas atlikti darbus, kad nebūtų kliūčių aktų pasirašyti už atliktus darbus. Visko būdavo, kai kažko nepaskaičiuodavo ar neįtraukdavo. Galutiniame rezultate viskas išaiškėdavo. Nebuvo net minčių pasirašyti nenaudingų įmonei sandorių. Iš kiekvieno sandorio tikėjosi uždirbti, negali pasakyti, kad dirbau rizikingai, nes visur yra rizika. Visus įsipareigojimus stengėsi vykdyti, nes buvo toks laikotarpis, kai buvo darbų daug, tai galėdavo bet kada nutraukti sutartis. Tada dar didesnių nuostolių turėtų. Tuo laikotarpiu turėjo sutartį su (duomenys neskelbtini), su mokykla senamiestyje, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbome Visagine, gamyklą statė. Trūko lėšų tiems projektas. Tas lėšas skolindavosi iš banko. Ne vienas vekselis būdavo pasirašytas su bankais, kad galėtų vykdyti darbus, nes užsakovai nemokėdavo pinigų. Kai pagal sutartį gaudavo pinigus, bankas iš to atskaičiuodavo. Pelną gale metų buhalterė suskaičiuodavo ir pasakydavo.
Tarp jo ir akcininko V. K. kilo nesutarimų dėl dividendų, kuriuos jis norėjo išsimokėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai buvo grąžinti. Tam specialiai iš banko buvo paimta vartojimo paskola jų vardu. Jis turėjo parduoti butą, kad grąžinti skolas bankams. Paskolos suma „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 178000. 100 000 buvo sugrąžinta per banką. O 78 000 buvo gražinami atskiromis sumomis grynais pinigais, ne pavedimais, po 20 000. Buvo pinigų gražinimo sutartis ir kasos pajamų orderis. Tuo metu, kai buvo suteikta paskola, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo normali, veikianti įmonė. Skolų turėjo, bet tai natūralu. Derino šį klausimą su pagrindiniu akcininku L. M.. Jis neprieštaravo. Reikėjo akcininkų susirinkimo, bet jis sušauktas nebuvo. Kadangi jis buvo pagrindinis akcininkas todėl su juo ir buvo derinama. Kitai įmonei reikėjo teikti paskolą, nes trūko apyvartinių lėšų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvau jis kaip direktorius. Visi dokumentai buvo perduoti administratoriui. Mano, kad visi sandoriai buvo tinkamai forminami. Pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasisavino. Gal buhalterija buvo netinkamai sutvarkyta, bet pinigus tikrai išmokėjo. Jis negavo tų pinigų. Dėl A. B., tai jeigu išrašė kasos išlaidų orderį, tai pinigus sumokėjo. Ne pats A. B. gręžė skyles, jis ėmė tik pinigus. Kai jis paprašydavo, tai jam sumokėdavo.
Nesutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais, nes žala buvo padaryta ne jam vadovaujant. Kai jis paliko įmonę pinigų buvo. Reikėjo atsiskaityti ir vykdyti darbus. Bankroto byloje yra pažymėta, kad UAB „Librantas“ liko skolingas 37000 litų. Buvo likusi dalis atlyginimų, avansinių pinigų. Nesutinka su banko ieškiniu, nes buvo tik laidavimas padarytas, kadangi buvo pasirašyta tarp tos įmonės susitarimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos įmonės, kad bus vykdomi darbai. Bankas galėjo ir neduoti paskolos. Dabar neatsimena už ką buvo laiduota, už tai, kad vykdė projektą. Klaipėdos rajone buvo sklypai dalinami. Laidavimas buvo pateiktas metų ar dvejų laikotarpiui kol užsakovas sumokės pinigus. Tie pinigai buvo sulaikyti. Kiekvieną kartą sulaikydavo apie 50 procentų pinigų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė prekes. Nepilnai atsiskaityta buvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė. Irgi nepilnai atsiskaityta. UAB „Ramildend“ tikriausiai buvo mechanizmų nuoma. Buvo atsiskaityta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo subrangovai. Neprisimena, ar su jais buvo atsiskaityta. Iš tų objektų nebuvo pilnai gauti pinigai, todėl ir nebuvo atsiskaityta. Buvo gauti pinigai ir buvo atisiskaityta su tomis įmonėmis. Liko neatsiskaityta dar iš kitų objektų pinigų. Laukė iš užsakovų pinigų, o jie laukė iš jų pinigų. Specialiai taip nedarė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. V. analogiškos pozicijos ir parodė, kad su V. M.- UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis pažįstamas nebuvo. M. K. jis pažįsta nuo studijų Vilniaus inžinieriniame institute laikų.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2005 m. vasarį, vienu iš įmonės akcininku buvo jo tėvas S. V., kitų dviejų akcininkų jis neatsimena. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų buvo įsigijęs ir M. K. brolis V. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla- pastatų inžinierinių sistemų montavimas. Jis pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku nebuvo, tik dirbo bendrovės direktoriumi. 2007 m. pabaigoje jis išėjo iš šių pareigų dėl kilusių nesutarimų su vienu iš akcininkų V. K..
Apytikriai 2005 m. jis kreipėsi į M. K., gal pastarasis žino kokią nors įmonę, kuri galėtų tuo metu naujos įmonės- UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamai pagaminti reklaminių lankstinukų, vizitinių kortelių, o tuo pačiu gal žinotų, kas gali tik išrašyti PVM sąskaitų- faktūrų apie tariamai suteiktas paslaugas, nors realiai jos nebūtų suteiktos, o pervesti pinigai pagal pateiktas PVM sąskaitas- faktūras būtų grąžinami atgal į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokį pinigų gryninimo mechanizmą jis jau žinojo seniau. M. K. atsakė žinantis tokią įmonę- UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pasakė, kad fiktyvios PVM sąskaitos- faktūros būtų surašomos nedidelėm sumom iki 30-40 tūkstančių litų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo surašytos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktos 2 PVM sąskaitos- faktūros: 2005-10-09 serija LTU Nr. 0000106 ir 2006-11-30 serija LTU Nr. 0000189. Prie šių dokumentų buvo surašyti darbų atlikimo aktai ir sutartis. Šiuos UAB „Lietunivesrsalas“ vardu surašytus dokumentus jam pateikė M. K.. Dokumentų buvo po du egzempliorius, jis pasirašė abiejuose ir po vieną grąžino M. K., kad pastarasis šiuos dokumentus atiduotų V. M., o kitus pasiliko sau ir perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei, kad ši įtrauktų šiuos dokumentus į apskaitą. Dalis darbų, nurodytų šiose sąskaitose- faktūrose- apie 20% buvo suteikta. Tai buvo poligrafijos darbai. Dokumentus M. K. jam perduodavo vienoje iš Vilniaus kavinių, bet kokioje konkrečiai, jis neatsimena. Gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytas PVM sąskaitas- faktūras, jis pats iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervesdavo netikruose dokumentuose nurodytas pinigų sumas. Kai M. K. turėdavo pinigus, paskambindavo jam, jie susitikdavo kokioje nors Vilniaus vietoje ir M. K. atiduodavo didžiąją dalį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervestų pinigų. Jam buvo grąžinama apie 70% nuo pervestos pinigų sumos. Kur ir kam likdavo 30% pervestų pinigų sumos, jis nežino ir niekada M. K. apie tai neklausė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė nieko nežinojo apie tai, kad buvo atlikta tik dalis PVM sąskaitose- faktūrose: 2005-10-09 serija LTU Nr. 0000106 ir 2006-11-30 serija LTU Nr. 0000189 nurodytų paslaugų. M. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti pinigai buvo panaudojami įmonės- UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms.
Jis supranta, kad pasirašydamas minėtas PVM sąskaitas- faktūras, jis savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir pateikė juos įtraukti į įmonės apskaitą, žinodamas, kad tokiu būdu bus iškreipti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenys ir jų pagrindu surašomos tikrovės neatitinkančios finansinės atskaitomybės, dėl ko jis nuoširdžiai gailisi.
Dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pasisavinimo ir nusikalstamo bankroto kaltu jis neprisipažįsta.
2005- 2006 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pelningai, buvo sudaryti keli stambūs kontraktai su generaliniais rangovais, pvz. UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. Vėliau prasidėjo konfliktai su akcininku V. K., kuris nesumokėjęs už akcijas pradėjo reikalauti dividendų. Jis, būdamas įmonės direktoriumi, negalėjo leisti dividendų išmokas, kadangi bendrovės pinigai buvo investuoti į verslą, į sudarytus stambius kontraktus. V. K. pastangomis jis buvo pašalintas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis perėjo į dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla buvo panaši. Išeidamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pasiėmė ir dalį didžiųjų kontraktų, bet vieną kontraktą- apie 1 000 000 Lt vertės, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ , jis paliko bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, kiek jam žinoma, šis kontraktas buvo sužlugdytas.
2006 m. jis su žmona J. V. pirko viešojo maitinimo įmonę- UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje veiklą vykdė ir dirbo jo sutuoktinė. 2006 m. jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, suteikė 173 000 Lt dydžio paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši paskola buvo suteikta iš tuo momentu laisvų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinių lėšų. Dalį paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino.
Dėl įtarime nurodomų aplinkybių- pinigų išmokėjimo grynaisiais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytus kasos išlaidų orderius V. K., A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nieko konkretaus pasakyti negali, nes aplinkybių neatsimena, bet gali tvirtai pasakyti, kad jei bendrovės buhalterijoje yra apskaityti kasos išlaidų orderiai, tai buvo išmokėtos dokumentuose nurodytos pinigų sumos nurodytu pagrindu nurodytiems asmenims. Jis kategoriškai tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pinigų jis nepasisavino. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 279 393 Lt vertės turto perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nieko pasakyti negali, nes reikia kelti buhalterinius dokumentus, bet tvirtina, kad nieko neteisėto jis nedarė (T. 17, b.l. 140-142, 147-148, 154).
Liudytojas V. K. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, juos tvirtina. Dabar neprisimena visų aplinkybių, nes praėjo daug laiko, be to, turėjo galvos traumą. Papildomai paaiškino, kad pažinojo V. M., iš jo nurodymų negaudavo. Neatsimena, kad būtų gavęs kažkokius nurodymus. Iš V. M. pusės buvo prašymas, bet ne nurodymas. Jo vaidmuo buvo daugiau kurjerio - paimti iš V. M. ir perduoti E. M.. Iš M. perduoti pinigus, o iš M. perduoti popierius. Niekada niekam problemų nekilo. Neskaičiuodavo pinigų. Neprisimena, kad V. M. sau pasiliktų pinigus. Neatsimena, ar įmonės vykdė veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ jokių pastabų ar priekaištų, kad pinigai negrąžinti, neturėjo, nes būtų kilęs skandalas.Neatsimena visų niuansų, ar mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužėmė jokių pareigų. Neatsimena, ar E. M. žinojo apie tai, ar darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekami. Nesigilino, ar M. atlikdavo darbus. Nesigilino iš viso į šitą procesą. Kai pas jį atėjo pareigūnai, tada ir sužinojo, kad grobsto PVM. Jis nesprendė, ar PVM sąskaitos faktūros buvo suklastotos. Neatsimena pagal kokius pažymius tai nustatė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, E. V. nepažįsta.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad pažįsta V. M., jie anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2005 m. pabaigoje ar 2006 m. pradžioje pas jį atėjo V. M. ir pasakė galintis padėti išgryninti įvairioms įmonėms pinigus, kurie būtų neapskaityti jų buhalterinėje apskaitoje. V. M. jam paaiškino tokią veiklos schemą: jis turės surasti įmonę, kuriai reikalingi grynieji pinigai, neapskaityti buhalterinėje apskaitoje, V. M. jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kitai įmonei išrašys PVM sąskaitą- faktūrą dėl tam tikrų prekių ar paslaugų suteikimo, po to ta įmonė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke perves pinigus, kuriuos V. M. išgrynins bei perduos jam, kad jis grąžintų pinigus tai pačiai įmonei, pervedusiai pinigus. Ar bus daromi kokie nors darbai pagal išrašytus dokumentus, ar ne, jis nesigilino, jam tai visiškai nerūpėjo. V. M. buvo sudaręs darbų sąrašą, kurie gali būti nurodomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašomose PVM sąskaitose- faktūrose, kurį davė jam, kad jis galėtų sąrašą pateikti surastoms įmonėms. V. M. minėjo, kad ši veikla jam- V. M. reikalinga, siekiant parodyti didelę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų apyvartą, V. M. gyrėsi, kad nesunkiai gauna paskolas iš banko ir jis manė, kad didelė apyvarta leis V. M. gauti dar didesnes paskolas iš banko. V. M. pasakė, kad iš pervestų pinigų sau pasiliks 18% PVM sumą, nes tą sumą jam- V. M. reikia sumokėti mokesčiams, o likusius pinigus grąžins jam, kad jis šiuos pinigus perduotų įmonei, juos pervedusiai. Kiek pinigų jis pasiliks už surastą įmonę, jis su V. M. nederino. Iš pradžių jam nesisekė surasti tokių įmonių, kurioms reikėtų tokio pinigų gryninimo, todėl 2006 m. pradžioje pažįstamam E. M. jis užsiminė, kad V. M., vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlo tokią pinigų gryninimo paslaugą. E. M. šiuo pasiūlymu susidomėjo. Jis E. M. smulkiai išdėstė V. M. pasiūlytą mechanizmą, t.y. kad V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašys E. M. surastai įmonei PVM sąskaitų- faktūrų tokiai paslaugų apimčiai ir kainai, kuri reikalinga ir kurią nurodys ta įmonė, šiai įmonei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pagal išrašytas PVM sąskaitas- faktūras pervedus pinigus, pastarieji bus grąžinti atgal, atskaičius 18%, kurie liks V. M. ir dar 6-7%, kuriuos jie pasidalins su E. M.. Pastarasis sutiko su šiuo pasiūlymu, bet iškėlė sąlygą V. M. būtinai sumokėti PVM pagal išrašomas PVM sąskaitas- faktūras. Jis apie tai pasakė V. M., kuris pažadėjo jam tai padaryti. Tiesiogiai V. M. ir E. M. nebendravo, jie nebuvo pažįstami.
Vėliau E. M. paklausdavo jo, kiek jis pasilieku nuo įmonėms grąžinamų pinigų, jis E. M. atsakė pasiliekantis apie 500-600 Lt, E. M. pasakė irgi pasiliekantis maždaug tiek už tarpininkavimą. E. M. jis davė darbų, kurie galėtų būti nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašomose PVM sąskaitose- faktūrose, sąrašą, kurį buvo gavęs iš V. M..
Po jo pasiūlymo su juo susiekė E. M., kuris pasakė suradęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai reikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos PVM sąskaitos- faktūros, pasakė, kokiai sumai ir kokiems darbams turi būti išrašyta PVM sąskaita- faktūra, bei nurodė šios bendrovės rekvizitus. Jis apie tai iš karto pranešė V. M., kuris paaiškino paruošiąs dokumentus ir, kai dokumentai bus paruošti, paskambins bei perduos dokumentus jam. Po kelių dienų ar savaitės jam paskambino V. M. ir pasakė, kad jis atvažiuotų į boulingo klubą, esantį S. S. gatvėje, Vilniuje. Sutartu laiku jis atvažiavo į boulingo klubą, kur jo jau laukė V. M.. Pastarasis jam padavė pluoštą dokumentų. Žvilgtelėjęs į V. M. paduotus dokumentus jis pamatė, kad ten yra parengta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis buvo standartinė, kaip ir dauguma jo matytų sutarčių, be jokių ypatingų sąlygų. Taip pat jis matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą- faktūrą, kurioje buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko paslaugas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už tokią pinigų sumą, kokią jam buvo nurodęs E. M.. Visi dokumentai buvo pasirašyti V. M., dokumentų buvo po du egzempliorius. Jis šiuos dokumentus nuvežė ir perdavė asmeniškai E. M. pastarojo advokatų kontoroje, kuris vėliau po vieną šių dokumentų egzempliorių, jau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų parašais, grąžino jam, o jis šiuos dokumentus perdavė V. M.. Po kelių dienų jam paskambino E. M. ir pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus pervedė ir klausė, kada šie pinigai bus grąžinti atgal. Jis paskambino V. M. ir paklausė, ar yra pinigai. V. M. jam paaiškino, kad pinigai gauti. V. M. tą pačią dieną iš „Medicinos“ banke esančios sąskaitos išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus pinigus, kuriuos tą pačią dieną grąžino jam, išskyrus 18% dalį, kurią V. M. pasiliko. Jis iš V. M. gautų pinigų sau atskaičiavo apie 600 Lt, po ko paskambinęs E. M. pastarojo paklausė, ar jis gali atvažiuoti. E. M. suprato, kad susitikimas įvyks dėl pinigų grąžinimo ir paskyrė susitikimo laiką. Paprastai jie su E. M. susitikdavo tą pačią dieną, kai jis gaudavo pinigus, arba kitos dienos ryte, jei pinigus jis gaudavo vakare. Sutartu laiku jis iš V. M. gautus pinigus nuvežė į E. M. advokatų kontorą ir perdavė pinigus E. M.. Pastarasis jam pasakė, jog pinigus grąžins įmonės atstovui. Pagal jų susitarimą E. M. turėjo pasilikti apie 600 Lt nuo jo perduotos pinigų sumos. 2006-2007 metais E. M. kelis kartus kreipėsi į jį dėl netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų- faktūrų išrašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. M. visada nurodydavo, kokia pinigų suma turi būti įrašyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašomas PVM sąskaitas- faktūras, jis šiuos duomenis perduodavo V. M., kuris jam vėliau pateikdavo išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras, kurias jis nuveždavo E. M. į pastarojo advokatų kontorą. Po to E. M. jam skambindavo ir pranešdavo, kad pinigus įmonė pervedė, o jis apie tai pranešdavo V. M.. Po pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedimo V. M. juos tą pačią dieną iš sąskaitos išgrynindavo ir išskaičiavęs savo 18% dalį, likusią sumą grąžindavo jam. Dažniausiai pinigus ir dokumentus V. M. jam perduodavo iš anksto sutartu laiku minėtame boulingo klube, kartais perdavimas vykdavo V. M. automobilyje „JeepCherokee“. V. M. tokiais atvejais vakare pats atvažiuodavo prie jo namų ir perduodavo jam pinigus arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Po to jis atsiskaičiuodavo savo dalį- apie 600 Lt nuo gautos pinigų sumos, o likusius pinigus sutartu laiku nuveždavo į E. M. kontorą, kur perduodavo juos E. M..
Analogišku būdu E. M. tarpininkavo surandant UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai reikėjo netikrų PVM sąskaitų- faktūrų ir neapskaitytų pinigų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surado E. M., kuris jam nurodė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis: įmonės kodą, PVM kodą, adresą, sąskaitą banke ir kitus rekvizitus. Taip pat E. M. nurodydavo, kokioms pinigų sumoms ir kokioms paslaugoms turi būti išrašomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos- faktūros. Jis gautą informaciją perduodavo V. M., kuris po kelių dienų jam perduodavo paruoštus dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras, išrašytas tokioms sumoms, kurias nurodydavo E. M., bei darbų atlikimo aktus. Visi minėti dokumentai jau būdavo pasirašyti V. M.. Jis gautus dokumentus nuveždavo į E. M. kontorą ir perduodavo E. M.. Po kurio laiko jam skambindavo E. M. ir pasakydavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė pinigus. Jis apie tai pranešdavo V. M., kuris tą pačią arba kitą dieną iš banko sąskaitos išgrynindavo pinigus ir, išskaičiavęs 18% dalį, likusius pinigus perduodavo jam. Jis iš V. M. gautų pinigų atskaičiuodavo 600 Lt, o likusius pinigus sutartu laiku nuveždavo į E. M. kontorą ir perduodavo juos E. M.. 2007 m. E. M. prašė kelių netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų- faktūrų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Jis šį prašymą perduodavo V. M., kuris išrašydavo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų- faktūrų, kiek buvo prašoma.
V. M. jį nuolatos ragino surasti daugiau įmonių, kurioms reikėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų- faktūrų ir nuolatos ragindavo, kad įmonės kuo daugiau šių PVM sąskaitų- faktūrų užsakytų.
2007 m. gruodžio mėn. jis surado dar vieną įmonę, kuriai reikėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų- faktūrų. Jis apie 20 metų pažįsta J. G., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. J. G. jam sakė, kad į bendrovę yra įnešęs didelę asmeninių pinigų sumą ir dabar negali jų atsiimti. Jis pasakė J. G., kad yra galimybė išsigryninti įmonės pinigus, t.y. įmonei įgyti buhalterijoje neapskaitytų pinigų. Jis J. G. paaiškino, kokios yra pinigų išgryninimo sąlygos: tam tikra įmonė įrašys PVM sąskaitas- faktūras dėl tariamai atliktų paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal gautas sąskaitas- faktūras perves pinigus į banko sąskaitą, vėliau pinigai bus išgryninti ir grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui J. G.. Už šią paslaugą PVM sąskaitą- faktūrą išrašiusi įmonė pasiliks 18% dalį, o jis už tarpininkavimą pasiliks apie 6%. J. G. šis pasiūlymas tiko ir jis- J. G. davė jam visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis: įmonės kodą, PVM kodą, adresą, sąskaitą banke ir kitus, taip pat, atsižvelgęs į jo pateiktą V. M. sudarytą paslaugų sąrašą, nurodė, kokios paslaugos galės būti įrašytos PVM sąskaitoje- faktūroje, ir kokia pinigų suma turės būti nurodyta PVM sąskaitoje- faktūroje. Jis šiuos duomenis perdavė V. M., kuris 2007 m. gruodžio mėn. išrašė standartinius dokumentus: sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą- faktūrą, darbų atlikimo aktą ir šiuos dokumentus, visų po du egzempliorius, perdavė jam. Visi dokumentai jau buvo pasirašyti V. M.. Šių dokumentų po vieną egzempliorių vėliau jau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų parašais jam perdavė J. G., o jis šiuos dokumentus grąžino V. M.. Po to jis paskambino J. G. ir paprašė susitikti. Sutartu laiku netoli jo namų jis susitiko su J. G. ir pastarajam perdavė iš V. M. gautus dokumentus. Po kurio laiko jam paskambino J. G. ir pasakė, kad pinigai pervesti. Jis apie tai telefonu pranešė V. M., kuris tą pačią ar kitą dieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išgrynino pervestus pinigus ir, išskaičiavęs 18% dalį, likusius pinigus grąžino jam. Jis iš gautų pinigų sau nieko nepasiliko, visus pinigus, prieš tai susiskambinęs su J. G., pastarojo namuose perdavė J. G. (T. 16, b.l. 113-124, 133-138).
Liudytojas A. A. teisme parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su M. K. buvo šios įmonės akcininkais, bendravo tik su juo. Kitų kaltinamųjų nepažįsta. Su E. V. buvo pažįstami tik kaip subrangovai. 2007 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašomos sąskaitos-faktūros už tam tikras paslaugas ir perduodamos per M. K. kitiems dalyviams. Viską pasiūlė M. K.. Jie tiktai dviese sprendė, ar priimti K. pasiūlymą. Įmonė buvo įvardinta, kuri dalyvauja ir nurodyti žmonių vardai, bet dabar jų neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašinėjo sąskaitas-faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“, daugiau įmonių nebuvo. Sąskaitų faktūrų išrašymas prasidėjo dėl to, kad buvo prasta įmonės padėtis. Nusprendė tuo pasinaudoti. Tose sąskaitose faktūrose nurodyti darbai ir paslaugos nebuvo atliekami. Su reklamine medžiaga kažkas buvo atliekama, padaryti reklaminiai bukletėliai. Bet iš principo tie darbai nebuvo atliekami. Neprisimena, kiek už tai sumokėjo. Aišku buvo nuo pat pradžių, kad užsiima ne visai teisėta veikla. Ten buvo kompleksiniai dalykai, tame tarpe, ir PVM grobstymas. Tuo metu V. M. nepažinojo, tik girdėjo apie jį. Asmeniškai su juo jokių reikalų neturėjo. Atsiskaitymuose buvo atliktų darbų aktas, sąskaita-faktūra. Sąskaitas išrašinėjo ir jis ir M. K.. Fiziškai M. K. tuos pinigus perduodavo. Dalis pinigų už tas paslaugas likdavo kompanijoje, kuriai perduodavo pinigus. Kiek atsimena, „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo pinigus. Buvo perkamos tam tikros darbo priemonės už tuos pinigus, kuriuos gaudavo. Bandė susitaupyti, bet tai buvo nelabai teisingas sprendimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą matė tik sąskaitose. Apie šią įmonę, nieko negali pasakyti. Gaudavo pasirašytus dokumentus atgal į įmonę. Paslaugų tiekėjas turi išrašyti sąskaitas faktūras. Jam atnešdavo dokumentus ir jis juos pasirašydavo. Kur jie fiziškai spausdinami buvo – nežino. Iš šių finansinių reikalų asmeninės naudos neturėjo. Gautus pinigus naudojo įmonės veiklai. Gali patvirtinti, kad M. K. nesinaudojo asmeniniais tikslais tais pinigais. Jis buvo kaip tarpininkas tarp jų įmonės ir tų žmonių, kurie dalyvavo šiame procese. M. K. neįtakojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių dokumentų tvarkymo. Buvo nurodoma finansininkams, kokius dokumentus įtraukti, kur sumokėti. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose teisingai nurodytos sąskaitos, kurias pasirašydavo. Dėl procentų, tai tiksliau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Gali būti, kad grąžindavo be 23 procentų. Žinojo, kad yra paliekama 18 proc. PVM „(duomenys neskelbtini)“.Veikla buvo vykdoma, kiek pamena, nuo 2004 iki 2007 metų. Neprisimena, kiek įmonė gavo pinigų iš tokios veiklos. Jis galėjo numanyti, kad buvo grobstomas PVM. Nevaldė to proceso ir nežino kaip tas vyko. Visus dokumentus gaudavo per M. K.. Negali pasakyti koks buvo susitarimas tarp asmenų, kurie susiję su PVM sąskaitom faktūrom. Nežino, kaip ten viskas buvo vykdoma. Su M. K. kolegialiai aptarinėdavo dėl tų lėšų panaudojimo įmonės veikloje. Pradinę informaciją apie tuos skaičius pateikdavo jis (A. A.). Tai nebuvo įsakymo forma. Ne visą laiką buvo taikomas toks atsiskaitymo mechanizmas, kaip nurodyta jo parodymuose. Buvo daromi ir pavedimai. Jis buvo nuteistas už nelegalią veiklą, susijusią su mokesčiais. Dėl to, kad į jų įmonę sugrįždavo dalis pinigų, grynųjų pavidale. Nebuvo už tai mokesčiai mokami. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą. Tai buvo inžinierinių paslaugų kompanija. Joje tuo metu dirbo 140-200 žmonių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jų subrangovai. Yra gavęs paskolą iš „Nordea“ banko. Laiduotojų tos paskolos buvo daug: jo žmona, M. K. žmona, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko negali pasakyti. Nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta laidavimo sutartis iš „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Jis tuo neužsiiminėjo. Dėl paskolos laidavimo su juo nekalbėjo, su M. K. taip pat neatsimena, jog apie tai būtų kalbėjęs. Sklypai, kurie buvo įgyti už banko „Nordea“ kreditą įregistruoti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Toje įmonėje jokių pareigų neatliko.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo nuo įmonės įkūrimo dienos- 1995-12-06. Įmonės steigėjai buvo M. K., L. P., G. P. ir jis. Įmonės pagrindinė veikla buvo inžinerinių sistemų montavimas, projektavimas ir aptarnavimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). M. K. oficialiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, pastarasis turėjo 25% bendrovės akcijų. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi. 2002 m. antroje pusėje pradėjo mažėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos apimtys. Įmonėje sudaryti projektai buvo ilgalaikiai, o medžiagų, įrenginių kainos nuolat augo, todėl projektų įgyvendinimo pabaigoje paaiškėdavo, kad jie nebeatneš tiek pelno, kaip buvo planuota iš pradžių. Apytikriai 2002 m. pabaigoje vieno pokalbio apie įmonės ūkinę finansinę padėtį metu jis pasitarė su M. K., kaip sumažinti įmonės išlaidas ir tuo pačiu gauti įmonei reikalingų buhalterinėje apskaitoje nepaskaitytų grynųjų pinigų. M. K. prasitarė žinantis įmonę- UAB „(duomenys neskelbtini)“, galinčią išrašyti fiktyvius dokumentus- sutartis, darbų atlikimo aktus, PVM sąskaitas- faktūras apie tariamai suteiktas paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke perves fiktyviuose dokumentuose nurodytas pinigų sumas, po ko didesnioji pinigų dalis grįš atgal į įmonę. Jis iš M. K. kalbos suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso neatliks jokių paslaugų. M. K. jam tik paaiškino sandorių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanizmą; kas atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. K. jam nesakė. Tik vėliau, kai M. K. jam kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui pateikdavo pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytus dokumentus apie tariamai suteiktas paslaugas, jis matydavo, kad kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašo V. M.. Pastarojo jis nepažinojo, matė tik vieną kartą, kai jam bendraujant su M. K. priėjo kažkoks vyriškis, su kuriuo M. K. pasisveikino. Minėtam vyrui nuėjus M. K. jam pasakė, kad tai V. M..
Siūlydamas sudaryti fiktyvius sandorius tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. K. jam paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ liks 75% pinigų nuo sandorio vertės, o 25% liks fiktyvius dokumentus surašiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip ir kur bus panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ likę 25% pinigų, jis nesiaiškino, bet manė, kad 18% ši bendrovė sumokės kaip PVM į valstybės biudžetą, o 7% pasiliks kaip mokestį už fiktyvių dokumentų surašymo paslaugą.
Kada ir kokiai sumai reikia surašyti fiktyvių dokumentų apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, nuspręsdavo jis. Jis pasakydavo M. K., kokia reikalinga suma įmonės buhalterijoje neapskaitytų grynųjų pinigų, o M. K. jau perduodavo jo pateiktą informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams ir spręsdavo, kokios paslaugos bus įrašytos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašomus dokumentus- darbų atlikimo aktus, PVM sąskaitas- faktūras. Kai jis M. K. pasakydavo reikalingą sumą, M. K. yra ne kartą sakęs, kad eina paskambinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba Vladui, t.y. V. M.. Prie jo M. K. nėra skambinęs V. M., greičiausiai M. K. tai darydavo iš savo darbo kabineto, esančio (duomenys neskelbtini).
Apytikriai per savaitę M. K. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, buvusį pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atveždavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytas PVM sąskaitas- faktūras bei atliktų darbų aktus. Kas konkrečiai atspausdindavo PVM sąskaitas- faktūras ir atliktų darbų aktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jis nežino, tačiau minėti dokumentai jam buvo pateikiami jau pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. M.. Dokumentai būdavo pateikiami po du egzempliorius. Jis pasirašydavo abiejuose egzemplioriuose ir vienus egzempliorius grąžindavo M. K., o kitus perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkiusiam asmeniui, kad pastarasis šiuos dokumentus įtrauktų į bendrovės buhalterinę apskaitą ir finansines atskaitomybes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės T. A. ir I. V. nieko nežinojo apie tai, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytus dokumentus paslaugos realiai neatliekamos.
Už tariamas paslaugas 2002- 2005 m. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais. Tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereikėtų nuiminėti iš savo banko sąskaitos pinigų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią 75% dalį grąžinti atgal UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai iš tikrųjų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą buvo pervedama jau paskaičiuota sutarta jų 25% dalis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti 75% dalis buvo atvaizduojama kaip sumokėjimas grynais pinigais, nors realiai gryni pinigai niekada mokami nebuvo. Tokį pinigų judėjimą sugalvojo jis, kadangi tai buvo greitesnis būdas gauti grynus pinigus, nereikėdavo laukti, kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus pinigus išgrynins ir atveš. Iš tikrųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal poreikį reikalingus grynus pinigus nusiimdavo iš savo banko sąskaitos, juos užpajamuodavo įmonės kasoje ir tik įmonės kasos išlaidų orderių pagalba atvaizduodavo išlaidavimą kaip atsiskaitymą grynais pinigais su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos nuimti konkrečią pinigų sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėms, joms nieko nežinant, nurodydavo jis. Tai pačiai sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo kasos pajamų orderius. Kas išrašydavo kasos pajamų orderius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės, jis nežino, nes šie dokumentai, kaip ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, būdavo M. K. pateikiami išrašyti ir pasirašyti V. M..
Apytikriai nuo 2005 m. vidurio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)‘ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymai pradėti vykti tik per banką. Šį sprendimą priėmė jis pats, kodėl- nepamena. Tuomet maždaug per savaitę nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto bankinio pavedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamai atliktas paslaugas M. K. jam į darbo kabinetą atnešdavo grynus pinigus, kurie buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o paskui nuimti ir 75% nuo pervestos sumos grąžinti jam. Jis visada perskaičiuodavo jam atneštą pinigų sumą, tai būdavo 75% nuo sumos, pervestos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Pinigai dažniausiai jam būdavo atnešami supakuoti sudėti į celofaninį maišelį. Kas konkrečiai nuimdavo pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, jis nežino.
Per UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgryninti pinigai buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise esančiame jo darbo kabinete, stalčiuje. Pinigai buvo naudojami tik įmonės reikmėms- įvairių prekių, reikalingų įmonės darbuotojų veikloje, įsigijimui, kurios dažniausiai būdavo perkamos iš fizinių asmenų turguje. Jis pats asmeniškai iš šių, per UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgrynintų, pinigų sau nėra paėmęs. Taip pat jis nėra davęs asmeniškiems reikalams ar kaip dalį nuo išgrynintų pinigų M. K.. Ar M. K. gaudavo kokią dalį iš likusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25%, jis nežino.
PVM sąskaitas- faktūras: 2002-11-29 serija LEA Nr. 0053411, 2002-12-30 serija LEA Nr. 0053457, 2004-02-27 serija LEC Nr. 1640765, 2004-03-30 serija LEC Nr. 1640806, 2004-07-12 serija LEC Nr. 1640856, 2004-07-14 serija LEC Nr. 1640858, 2004-07-19 serija LEC Nr. 1640860, 2004-12-30 serija LTU Nr. 0000021, 2005-03-16 serija LTU 0000041, 2005-03-16 serija LTU Nr. 0000042, 2005-05-07 serija LTU Nr. 0000063, 2005-05-12 serija LTU Nr. 0000066, 2005-09-30 serija LTU Nr. 0000096, 2005-10-20 serija LTU Nr. 0000100, 2006-02-28 serija LTU Nr. 0000137, 2006-07-27 serija LTU Nr. 0000149, 2007-04-30 serija LTU Nr. 0000225, 2007-11-15 serija LTU Nr. 0000276, kasos pajamų orderių kvitus: 2003-02-28 Nr. 2033333, 2003-03-06 Nr. 2033335, 2004-03-02 Nr.5902730, 2004-03-05 Nr.5902732, 2004-03-09 Nr. 5902734, 2004-03-12 Nr. 5902735, 2004-05-03 Nr. 5902746, 2004-05-05 Nr. 5902748, 2004-05-06 Nr. 5902749, 2004-05-10 Nr. 5902750, 2004-05-12 Nr. 5902752, 2004-08-05 Nr. 9984557, 2004-08-11 Nr. 9984560, 2004-08-19 Nr. 9984563, 2004-08-24 Nr. 9984564, 2004-11-15 Nr. 9984571, 2004-11-17 Nr. 9984573, 2004-11-19 Nr. 9984575, 2004-11-22 Nr. 9984578, 2004-11-24 Nr. 9984582, 2004-11-26 Nr. 9984583, 2004-11-29 Nr. 9984585, 2004-11-30 Nr. 9984588, 2004-12-03 Nr. 9984590, 2004-12-07 Nr. 9984593, 2004-12-09 Nr. 9984594, 2004-12-10 Nr. 9984595, 2004-12-14 Nr. 9984598, 2004-12-15 Nr. 9984600, 2005-02-09 Nr. 9984710, 2005-02-11 Nr. 9984711, 2005-02-18 Nr. 9984713, 2005-02-23 Nr. 9984715, 2005-02-28 Nr. 9984716, 2005-03-22 Nr. 99847201, 2005-03-25 Nr. 9984721, 2005-03-16 Nr. 9984717, 2005-03-18 Nr. 9984719, jam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą atvežė M. K.. Tuose dokumentuose, kur nurodyta jo pavardė, yra jo parašai, kai kuriose PVM sąskaitose- faktūrose ir kasos pajamų orderiuose yra T. A. ir I. V. parašai. Jos galėjo pasirašyti todėl, kad jo tuo metu nebuvo darbo vietoje. Keliuose dokumentuose yra pasirašęs ir M. K., nes pastarasis trumpam buvo įsidarbinęs gamybos direktoriumi.
Jis supranta, kad įtraukiant fiktyvius dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines atskaitomybes, buvo didinamos bendrovės išlaidos ir mažinami mokesčiai bei didinamos PVM užskaitos (T. 15, b.l. 121-129, 133-136).
Liudytojas J. D. teisme parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Iiš kaltinamųjų pažįsta tik E. M.. Susipažino 2005-2006 metais. Jis buvo įmonės advokatas ir teikė juridines paslaugas. Tuo metu buvo pakilimas ir trūko tiekėjų. Paklausė E. M., ar galėtų pareklamuoti jų įmonę, kad gauti naujų tiekėjų. Po kurio laiko jis pasakė, kad yra rimta įmonė, kuri teikia reklamos paslaugas. Pirminis susitarimas su E. M. buvo toks, kad jis pasiūlys įmonę, kuri galės pareklamuoti ir surasti klientų. Sudarė sutartį, susitarė kokios bus teikiamos paslaugos. Pirmą kartą buvo padarytas pavedimas. Bet tos įmonės reklamos paslaugų neteikė. Po pirmo pavedimo laukė kada bus rezultatas, bet vis nebuvo. Klausinėjo E. M., kodėl neatliekamos paslaugos. Jis sakė, kad įmonė užsiėmusi. Paaiškėjo po antro pavedimo ir pinigų išgryninimo, kad nebus paslaugos teikiamos. Pirminis susitarimas buvo dėl reklamos, o po to, kad apie 150000 Lt bus gražinta. Reklamos paslaugų nebuvo. Buvo tarpas gal daugiau nei pusmetis, vis klausė kada bus tos paslaugos, tačiau jų nebuvo. Per kelis kartus grąžino tuos 100 000 Lt. Praktiškai buvo padaryti trys pavedimai. Iš tų pavedimų per kelis kartus gavo 100 000 Lt. Likusius pinigus E. M. žadėjo grąžinti, bet negrąžino. Pavedimuose buvo nurodyta, kad mokama už reklamos paslaugas. Po antro pavedimo paaiškėjo, kad bus gryninami pinigai. Iš karto dėl nebuvo tartasi. E. M. siūlė išgryninti pinigus, o jis sutiko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą. Iš pradžių nereikėjo neapskaitytų lėšų, o paskui prireikė, nes į Rusiją važinėjo. Patyrė nuostolį iš visos tos veiklos, nes juos apgavo. Pinigų buvo padaryta pavedimais virš 360000 Lt, o gauta tik 100000 Lt. Kai gavo 100 000 Lt iš Lietuniversalo, savo bendrovėje jų neapskaitė buhalterijoje. Nebuvo rekvizitų kitos šalies, kad galėtų apskaityti. Tie 100 000 buvo grąžinti grynais. Nepareikalavo, kad pinigų grąžinimas būtų apiformintas buhalteriškai, nes iš pradžių laikė kada bus padarytos tos paslaugos, o po to jau buvo aišku, kad čia toks jau pinigų išgryninimas. Grąžino pinigus, nes nesuteikė reklamos paslaugų. Nepareikalavo, kad pinigai būtų grąžinti pavedimu fiksuojant buhalteriniuose. Nepamena, ar pranešė M., kad 100 000 Lt apskaityti įmonės apskaitoje. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E. M. pasakė, jog jam reikia neapskaitytų buhalterijoje lėšų, nes buvo sulaikytas ir užblokuotos jo sąskaitos. Dalis duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Dėl tų procentų tiksliai nežino. Po antrojo pavedimo buvo apie procentus kalbėta, kad taip yra daroma, kad išgrynina tokiais procentais. Prieš tai nebuvo kalbama apie procentus. Jo pirminiai parodymai apie procentus buvo paprasčiausiai surašyti tyrėjos. Taip ir nesuprato iš kur tie procentai. 2008 metais prasidėjo ikiteisminis tyrimas ir tada paaiškėjo, kad jis buvo įtrauktas į PVM grobstymo mechanizmą. Jam iki šiol neaiškus tas PVM grobstymo mechanizmas. Nežino, kas organizavo PVM grobstymą, nes pažįsta tik E. M.. Kalbėjo su E. M., kad bus išrašytos sąskaitos, kad bus grąžinti pinigai, bet nedetalizavo kaip tai bus daroma. Apklausų ikiteisminio tyrimo metu spaudimo nebuvo, bet aiškiai pasakė, kad prisipažink arba uždarysiu. Jie buvo sulaikyti, buvo pasakyta, kad yra sąskaitos areštuotos. Niekur nesikreipė dėl daromo spaudimo. Apklausų metu turėjo gynėją, bet neatsimena, nuo kurio momento.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. D. parodė, kad su E. M. jis susipažino 2005- 2006 m. 2006 m. vieno pokalbio metu jis E. M. pasakė, kad jo vadovaujamai įmonei reikia lėšų, neapskaitytų įmonės buhalterijoje. Tada E. M. jam pasakė galįs padėti gauti šių lėšų. E. M. jam paaiškino, kad pateiks jo vadovaujamai įmonei PVM sąskaitų- faktūrų, sutarčių, darbų atlikimo aktų apie tariamai suteiktas įvairias paslaugas. Jis suprato, kad realai jokios paslaugos atliktos nebus. Jie aptarė, kokios prekės ir kokios sumos bus įrašomos netikrose PVM sąskaitose- faktūrose. E. M. jam paaiškino, kad už šią paslaugą jis turėsiąs sumokėti 9% nuo PVM sąskaitoje- faktūroje įrašytos sumos be PVM bei PVM sumą. Jis sutiko su šiuo E. M. pasiūlymu. Po kiek laiko E. M. savo ofise, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, pateikė jam sutarties, surašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir pasirašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, du egzempliorius, ant kurių jis pasirašė ir vieną egzempliorių grąžino E. M., o kitą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui. Po kurio laiko E. M., jam atvažiavus į Vilnių, savo ofise pateikė po du egzempliorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos ir šios bendrovės vadovo pasirašytos PVM sąskaitos- faktūros bei darbų atlikimo akto, ant kurių jis pasirašė ir po vieną egzempliorių grąžino E. M., o kitus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui ir nurodė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesti minėtuose dokumentuose nurodytą sumą. Po kurio laiko E. M. vėl jam pateikė dokumentų komplektą: sutartį, PVM sąskaitą- faktūrą, darbų atlikimo aktą, išrašytus ir pasirašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Viskas vyko analogiškai kaip ir pirmą kartą. Reklamos paslaugų apimtis, sumas nurodė jis. Po antrosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos- faktūros išrašymo ir apmokėjimo E. M. savo ofise grąžino jam dalį į UAB „(duomenys neskelbtini)‘ sąskaitą pervestų pinigų (be sutartų 9% ir be 18% PVM sumos) kurių jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje neužpajamavo. Po kiek laiko E. M. jam pateikė trečią ir ketvirtą dokumentų, išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, komplektus. Viskas vyko analogiškai kaip ir pirmuosius kartus, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedus PVM sąskaitose- faktūrose nurodytas sumas, E. M. jam grąžindavo dalį pinigų, kurių jis neužpajamuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje. E. M. grąžinti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos paslaugos atliktos nebuvo, jis nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei įtraukti minėtas netikras PVM sąskaitas- faktūras į PVM deklaracijas, kurios buvo pateiktos mokesčių inspekcijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė nežinojo apie tai, kad darbai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus nebuvo atlikti.
Paskutinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos PVM sąskaitos- faktūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėjo, bet į PVM deklaraciją įtraukė. PVM sąskaita- faktūra nebuvo apmokėta todėl, kad E. M. jam grąžino pinigus ne pagal visas PVM sąskaitas- faktūras. E. M. jam grąžino apie 150 000 Lt.
2006-11-01 sutartyje Nr. 006/R-19, 2007-05-25 sutartyje Nr. 2007/R-08, 2006-12-29 PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000196, 2006-12-29 darbų atlikimo akte prie sutarties Nr. 006/R-19, 2007-06-29 PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000240, 2007-06-29 darbų atlikimo akte prie sutarties Nr. 2007/R-08, 2007-07-30 PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000248, 2007-07-30 darbų atlikimo akte prie sutarties Nr. 2007/R-08, 2007-11-30 PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000264, 2007-11-30 darbų atlikimo akte prie sutarties Nr. 2007/R-08 yra jo parašai, šiuos dokumentus jam pateikė E. M..
Susipažinęs su jam pateikta 2007-12-21 kvito serija LAT Nr. 255990 kopija ir peržiūrėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus jis pateikia 2012-09-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės N. D. paruoštą buhalterinę pažymą ir patvirtina, kad pagal šį kvitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių operacijų ir apmokėjimų nevykdė. E. M. yra teikęs paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaudavo jo vadovaujamai įmonei teismuose civilinėse bylose. Su E. M. buvo sudaryta atstovavimo sutartis, tačiau ar tai buvo ilgalaikė sutartis, ar atskiriems sandoriams, jis neatsimena. Už suteiktas atstovavimo paslaugas E. M. buvo mokėti pinigai, tačiau pagal šį 2007-12-21 kvitą serija LAT Nr. 255990 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 478 Lt E. M. advokatų kontorai nemokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
E. M. negrąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalies pinigų, kurie buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 309 000 Lt be PVM. 9% pagal susitarimą turėjo likti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. M. ir tarpininkams V. K. bei E. M., likusius pinigus- apie 280 000 Lt jau išgrynintus E. M. turėjo grąžinti jam, tačiau E. M. grąžino tik 100 000 Lt, o likusių 180 000 Lt taip ir negrąžino. Pakartotinai nagrinėjant jo bylą Panevėžio apygardos teisme, V. K. apklausiamas liudytoju kategoriškai nurodė visus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautus pinigus atidavęs E. M., o pertraukos metu pats priėjęs prie jo ir jo advokato G. B. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo Š. G. papasakojo, kad jį patį- V.E. M. parduodant žemę apgavo 100 000 Lt sumai. Kalbantis jam su E. M. dviese pastarasis neneigia, kad yra jam skolingas šią pinigų sumą ir vis žada juos grąžinti, tačiau pinigų jis taip ir nesulaukė.
Pinigus, kurie buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Jis įnešė 100 000 Lt, kuriuos jam grąžino E. M., o likusius pinigus, t.y. sumą, kurios E. M. jam negrąžino, jis įmokėjo iš savo asmeninių santaupų. Tai jis padarė todėl, kad baudžiamosios bylos metu paaiškėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų neteikė, o jam buvo pareikšti įtarimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pasisavinimo (T. 12, b.l. 100-105, 112-113; T. 17, b.l. 44-46).
Liudytojas I. J. teisme parodė, kad su E. M. susipažino 2005 metais. 2006 metais kalbėjosi apie tai, ar nėra galimybių padėti gauti grynų pinigų. E. M. pasakė, kad yra tokia galimybė, yra tokia įmonė. Dabar neatsimena, kam toks klausimas iškilo. Iniciatyva gauti grynųjų pinigų, gal iš jo pusės kilo. Jam reikėjo, o E. M. padėjo. Jeigu jų įmonei reikalinga pinigų, skambino E. M. ir pasakydavo kokia reikalinga suma. Tai sumai buvo išrašoma sąskaita-faktūra. Jis atvažiuodavo ir pasiimdavo tasišrašytas sąskaitas. Po kelių dienų vėl atvažiuodavo ir gaudavau grynų pinigų. Gaudavo sąskaitą-faktūrą, mokėjo ir gaudavo pinigus. Buvo sutarta, kad bus minusuojama 9 ar 8 procentai nuo sąskaitos sumos. Gavo apie 96 000 Lt. Kiekviena įmonė turi išlaidų, kurių neįmanoma atspindėti buhalterijoje - visokios dovanos ir t.t. Tam tie pinigai ir buvo panaudoti. Jų įmonė vykdė veiklą. Iš pat pradžių žinojo, kad sandoriai fiktyvūs. Sakė, kad tai saugu, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsiima įvaizdžio reikalais, gana dideli pinigai už tai yra mokami. Visi sandoriai buvo su šia viena įmone. Kam atiteks tie 9 procentai, E. M. nepaaiškino. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Sąskaitų numeriai juose nurodyti teisingai. Apie PVM iš karto buvo kalbama, kad jis neskaičiuojamas. Buvo iš karto pasakyta, kad PVM nebus grąžinamas, nes bus sumokėtas valstybei. Pagal susitarimą PVM pilnai turėjo būti sumokėtas valstybei. Sakė, kad PVM sumokamas atskirai, nuo jo niekas neskaičiuojama. 9 proc. buvo nuo sumos be PVM. Nei PVM buvo grąžintas, nei tie 8 ar 9 procentai nuo sumos be PVM. Bendroje sumoje išeina 18 ir 9, 27 procentai. Jam buvo naudinga netekti trečdalio sumos už neatliktas paslaugas. Klientui juk nesvarbu pas ką pirkti. Kas daugiau duos vadinamo „atkato“, pas tą ir pirks. Grąžindavo pinigus E. M.. Jie nepasilikdavo tų 18 procentų PVM. Tiesiog sąskaita būdavo išrašoma su PVM. Jie mokėjo visą sumą su PVM, bet papildomai procentus dar mokėjo nuo sumos be PVM. PVM grobstymo mechanizmo nelabai žinojo. Buvo nurodoma suma, kurios jiems reikėjo. Tokiai sumai buvo išrašoma sąskaita su 18 procentų PVM. Suma buvo apmokama pavedimu. Ir po kelių dienų atgaudavo tą sumą minus 9 procentai. Kas toliau buvo su tais pinigais, nežino. „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo sąskaitas-faktūras. Buvo savaime aišku, kad tos sąskaitos faktūros bus įtrauktos į „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Priešingu atveju nėra prasmės išrašyti sąskaitos-faktūros ir daryti pavedimo, jei jų neįtraukti į apskaitą. E. M. žinojo, kad į „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, kaip atskaitytiną PVM, įtrauks iš „Lietuniversalo“ PVM sąskaitų faktūrų išskirtiną PVM. Nebuvo reikalo dėl to tartis. E. M., viską įvykdė, ką buvo susitarę. E. M., neįtakojo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. J. parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirba nuo 2001-12-14. 2005 m. atostogaudamas Jungtiniuose Arabų Emyratuose jis susipažino su E. M.. Išsikalbėjus apie verslo reikalus pastarasis jam pasiūlė būdą, kaip sumažinti įmonės pelno mokestį, kitus mokesčius, bei įmonėje turėti grynųjų pinigų, neapskaitytų buhalterinėje apskaitoje. E. M. jam paaiškino, kad turi pažįstamų verslininkų, kurie galėtų pateikti jo vadovaujamai įmonei sutarčių, darbų atlikimo aktų, PVM sąskaitų- faktūrų apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas. Vėliau, 2006 m., jis pradėjo konkrečiau bendrauti su E. M., pastarajam paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikia dokumentų, kuriuose būtų atvaizduoti tariami sandoriai, siekiant sumažinti mokesčius ir išgryninti pinigus. Jis su E. M. aptarė, kiek tokia paslauga kainuos. E. M. jam paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus pinigus už tariamus sandorius pagal fiktyvius dokumentus, E. M. grąžins jam pervestą pinigų sumą, atskaičius 27%, t. y. 18% liks įmonei, kurios vardu išrašyti dokumentai, kaip pridėtinės vertės mokestis, o dar 9% bus atskaityti kaip užmokestis už paslaugą. Kam konkrečiai atiteks tie 9% ir kokiomis proporcijomis, E. M. jam nepaaiškino. Jis sutiko su šiomis E. M. sąlygomis. Jis skambindavo E. M. ir nurodydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei kokiai sumai reikia dokumentų, o E. M. patardavo jam, kokias paslaugas geriau bus nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašomuose dokumentuose. Apytikriai per savaitę E. M. jam pateikdavo sutartis, darbų atlikimo aktus, PVM sąskaitas- faktūras, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tariamai patvirtinančias, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė reklamos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasiimti dokumentų jis atvažiuodavo pas E. M. į ofisą, esantį „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentų būdavo po du egzempliorius, jie būdavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. M. parašais. Jis pasirašydavo šiuos dokumentus, po vieną pastarųjų egzempliorių grąžindavo E. M., o kitus perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriui, kad šis juos įtrauktų į apskaitą ir apmokėtų. Buhalteris nežinojo, kad pagal šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus jokios paslaugos realiai nesuteiktos. Pervedus pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, apytikriai po savaitės E. M. jam paskambindavo dėl pinigų grąžinimo. Jie susitikdavo dažniausiai E. M. ofise, kur E. M. grynaisiais pinigais grąžindavo jam į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervestų pinigų sumas, atskaičius 27%. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo tik per banką. Realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė.
2006-11-27 PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000181, 2006-11-30 PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000183, 2006-12-11 PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000187, 2006-12-19 PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000194, 2006-12-29 PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000200 2007-06-29 PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000239, 2007-07-30 PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000247, 2007-09-28 PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000261, 2006-11-11 sutartyje Nr. 0006/R-16, 2007-05-15 sutartyje Nr. 2007/R-07, 2005-11-27, 2005-11-30, 2005-12-19, 2007-07-30, 2007-06-292007-09-28 darbų atlikimo aktuose prie jo pavardės yra jo parašai, šiuos dokumentus jis gavo iš E. M.. Darbų atlikimo aktuose nurodyti 2005 metai yra klaida, šie dokumentai išrašyti 2006 metais už 2006 metų laikotarpius. Šiuos dokumentus jis pateikė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, jokių paslaugų, nurodytų išvardintuose dokumentuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko. Šiose PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos PVM sumos buvo įtrauktos Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamose PVM deklaracijose.
Susipažinęs su jam pateiktu 2007-12-28 kvitu serija LAT Nr. 255991, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 6 254 Lt advokatui E. M., jis negali tiksliai prisiminti, už ką būtent buvo mokėti šie pinigai, bet dažniausiai E. M. atstovaudavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkiniuose komerciniuose santykiuose su bendrovės paslaugų ir prekių pirkėjais. Pavyzdžiui, kai pirkėjai reikšdavo pretenzijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų ir prekių pardavimo terminų, tuomet E. M. kaip juristas surašydavo teisiškai pagrįstus dokumentus, paruošdavo dokumentus ginčuose su VMI ir pan. Už kiekvieną E. M. paslaugą pinigai nebūdavo mokami, o būdavo palaukiama, kol susikaups didesnė suma, ir tada būdavo atsiskaitoma iš karto. Jis mano, kad šis kvitas buvo išrašytas ir pinigai buvo sumokėti būtent už tokias E. M. paslaugas (T. 13, b.l. 102-107, 113-115; T. 17, b.l. 50-51).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. V. G. parodė, kad 2007 m. spalio mėn. V. K. jam pasiūlė užsiimti veikla, kurios pasėkoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaus įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų grynųjų pinigų: UAB „(duomenys neskelbtini)“ perves pinigus už tariamai atliktas reklamos paslaugas, nurodytas pateiktose PVM sąskaitose- faktūrose, po ko V. K. grąžins jam pervestus pinigus, atskaitęs 18% PVM ir dar 6% nuo PVM sąskaitose- faktūrose nurodytų paslaugų vertės už paslaugą, t.y. V. K. jam grąžins UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestą pinigų sumą, nuo PVM sąskaitose- faktūrose nurodytų paslaugų bendros vertės atskaitęs 24%. Jis sutiko su šiuo pasiūlymu ir 2007 m. spalio mėn. pabaigoje V. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, už kokią pinigų sumą turi būti išrašyta dokumentų. Po kurio laiko V. K. atvežė jam dokumentų komplektą: po du egzempliorius 2007-10-24 sutarties Nr. 2007/R-17, 2007-11-23 PVM sąskaitos- faktūros serija LTU Nr. 0000277, 2007-11-20 darbų atlikimo akto prie sutarties Nr. 2007/R-17,kurie buvo pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. M. vardu. Jis šiuos dokumentus nieko neaiškindamas padavė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei Vaivai K. S.. Pastarajai pasirašius, po vieną šių dokumentų egzempliorių jis grąžino V. K.. Po kelių dienų V.K. S. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytoje PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytą pinigų sumą- 58 569,30 Lt. V.K. S. nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pervedusi pinigus, V.K. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą- faktūrą kartu su kitais buhalterinės apskaitos dokumentais pateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai M. I., nieko nežinojusiai apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytoje PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos paslaugos nebuvo atliktos. Kodėl M. I. neįtraukė minėtos PVM sąskaitos- faktūros į pirminę UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, o vėliau atspindėjo patikslintoje PVM deklaracijoje, nors šios sumos į atskaitomą pirkimo PVM neįtraukė, jis nežino.
Praėjus kelioms dienoms po pinigų pervedimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, V. K. jam pasiūlė susitikti prie namų (duomenys neskelbtini), kur atidavė jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestą pinigų sumą, atskaičius 24%- apie 30 000 Lt. Pinigai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms.
Jis nesuprato, kad nurodydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamų paslaugų apimtis, jų vertę atspindinčias sumas jis klastojo dokumentus, o pateikdamas įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą fiktyvius sandorius atspindinčius dokumentus jis pasikėsino padidinti įmonės išlaidas ir tokiu būdu sumažinti įmonės mokėtinus mokesčius. Jis suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų nesuteiks (T. 14, b.l. 75-84, 89-91).
J. D. 2009-04-03 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. (T. 12, b.l. 135-138).
I. J. 2009-06-02 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2009-10-06 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. (T. 13, b.l. 140-155).
A. A. 2011-03-04 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. (T. 15, b.l. 166-171).
J. V. G. 2011-01-20 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (T. 14, b.l. 109-116).
Liudytojas V. K. teisme parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes tada geriau atsiminė visas aplinkybes. Prieš kokius 6-7 metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo gamybos direktorius. Į jo pareigas įėjo buvo klientų paieška, objektų pirkimas, pardavimas. Įmonei vadovavo E. V.. Su juo buvo nesutarimų. Turėjo akcijų. Akcijas perleido E. V.. Dividendų kaip akcininkas negaudavo. Jie nebuvo mokami. Kažkurį laikotarpį įmonė pelningai dirbo, bet nebuvo mokami dividendai. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolas nieko negali pasakyti. Jos buvo suteiktos be akcininkų sutikimo. Rado paskolos sutartį buhalterijoje. Buvo suteikta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ be akcininkų sutikimo, gal prieš 6-7 metus. Būtinas akcininkų pritarimas paskolai gauti. Įmonės įstatuose tai buvo parašyta. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) turėjo ūkinių – komercinių sandorių su UAB (duomenys neskelbtini). Jis, kaip gamybos direktorius, turėjo savo objektus, už kuriuos buvo atsakingas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo nedomino. Jam nėra žinoma, ar buvo grąžinta UAB (duomenys neskelbtini) paskola. Mano, kad ta paskola privedė įmonę prie bankroto. Gal būt tai viena iš priežasčių. Jeigu paskola nebuvo grąžinta, tai įmonė patyrė nuostolių. Nežino kokiu tikslu ta paskola buvo suteikta. Ji buvo suteikta be akcininkų ir jo žinios. Blogai, kaip akcininkas vertina tokį poelgį. Rašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo, kad išsiaiškinti, kodėl buvo suteikta paskola be akcininkų sutikimo. Tai ir buvo pagrindinė nesutarimų su E. V. priežastis. Jam buvo žinoma tik apie šią paskolą. Jo manymu E. V. gerai valdė įmonę, neskaitant minėtos paskolos suteikimo be akcininkų žinios. Pelningai dirbo įmonė, kai buvo suteikta paskola. Po to pradėjo nepelningai dirbti. Gal prieš 5 metus. Negali pasakyti, kodėl nepelningai dirbo. Tokios detalios informacijos jam, kaip akcininkui, niekas nepateikdavo. Nežino dėl ko įvyko įmonės bankrotas. Turbūt 2006-2007 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis pradėjo blogėti. Kada tiksliai - nepamena. Būdavo, kad pasirašydavo ant orderių. Darbo užmokestis buvo mokamas pagal orderį, bet dabar sumos neprisimena, nei kiek orderių buvo. Pasirašydavo gavęs pinigus. Ant kitų orderių nepasirašinėdavo. Apie „(duomenys neskelbtini)“ laidavimą už fizinių asmenų paskolas jam nėra žinoma. Nežino kodėl (duomenys neskelbtini)“ laidavo už fizinius asmenis. Nemano, kad įstatuose nenumatytas laidavimas už fizinius asmenis. Laidavimas 6000000 Lt sumai, be abejo, darė neigiamą įtaką įmonei. Jis tokios informacijos neturėjo. Jam nėra žinoma, kokie dokumentai buvo teikiami Nordea bankui ir kaip šis bankas vertino „(duomenys neskelbtini)“. Neteko kalbėti su E. V. apie laidavimą už fizinius asmenis.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad 2005 m. Ž. B. jam padovanojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Iš viso buvo trys šios įmonės akcininkai: jis, S. V. ir L. M., įmonės direktorius buvo E. V.. 2006 m. birželio mėn. E. V. be akcininkų sutikimo suteikė paskolą savo žmonos J. V. valdomai UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesdamas 100 000 Lt. Po kiek laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavus, prasidėjo nesutarimai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų ir E. V..
Žemesnės instancijos teismas
Laikotarpiu nuo 2006-01-31 iki 2006-12-31 jis kasos išlaidų orderiuose nurodytų piniginių lėšų negavo ir ant minėtų orderių nepasirašinėjo. Ant orderių jis pasirašydavo tik gavęs pinigus. (T. 6, b.l. 114-116).
Liudytoja R. K. teisme parodė, kad šioje byloje atliko tyrimą kaip tyrėja. Ikiteisminio tyrimo duomenimis konstatavo faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė. Tai yra užfiksuota procesiniuose dokumentuose, kurie yra byloje. Jie yra išskirti iš didžiosios bylos į atskirą bylą. Kas išskirta, viskas atsispindi sąraše. Tai apklausos įtariamųjų, dokumentai paimti kratų metu. Visi tie duomenys, kurie yra pateikti byloje, yra užfiksuoti procesiniuose dokumentuose. Tais duomenimis ir rėmėsi. Byloje yra surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie leidžia teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo žinomai suklastotus dokumentus. Byloje yra ir įtariamųjų apklausos, kurios patvirtintos teisme, ir dokumentai buvo išimti, kurie tai patvirtina. Buvo atliktas „(duomenys neskelbtini)“ operatyvinis tyrimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo išimti. Kratos protokoluose yra tiksliai nurodyta, tikslūs adresai, kur jie buvo išimti. Prie pagrindinės bylos yra saugomi „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai. Prie šios bylos nėra prijungti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo tirti. Buvo atlikti patikrinimai dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitomis įmonėmis. Tie dokumentai buvo panaudoti. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ užduoties neskyrė. Nebuvo nustatinėjama, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti PVM ir kiek sumokėjo. Specialistės rėmėsi kitais duomenimis, surinktais byloje. Tai įtariamųjų parodymai, kad (duomenys neskelbtini) nevykdė veiklos, kurie buvo patvirtinti ir teisme dėl „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Nebuvo tikslingumo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimo, nes buvo patikrinta virš 30 įmonių, kurios turėjo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo nustatyta, kad šie sandoriai realiai neįvyko. Tai, ar sandoriai yra fiktyvūs - ne specialistas nustato. Vien tik specialisto užduoties neužteks, tam, kad nustatyti ar įmonė vykdo veiklą, ar ne. Be kitų duomenų, to nenustatysi. Specialistas, tik remiasi tais duomenimis, o vėliau pateikia savo išvadas. Duomenys pateikti byloje, leido manyti, kad tų sandorių nebuvo ir jie yra fiktyvūs. Sandoriai ir yra įmonės veikla. Būna ir tokių dalykų, kad įmonė ir vykdo veiklą ir dalis sandorių būna fiktyvių. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdanti veiklą, tačiau turėjo ir fiktyvių sandorių. O duomenys surinkti dėl „(duomenys neskelbtini)“ leidžia manyti, kad iš vis buvo tik fiktyvūs sandoriai. Dėl žalos padarymo rėmėsi specialisto išvadomis. Specialisto išvadose buvo atsakyta į klausimą, kas turi sumokėti PVM. Įtariamuosius apklausinėjo ir ji, ir kolegos. Prie jos visais atvejais apklausose dalyvavo įtariamųjų advokatai. Darbiniais klausimais apklausose naudojo sudarytą schemą, kad pačiai būtų aiškiau. Tai buvo juodraštinis darbo įrankis, kad konkrečiau užduoti klausimus ir nustatyti teisingas aplinkybes. Jos niekas neprašė prijungti prie bylos.
Liudytojas G. V. teisme parodė, kad yra bankroto administratorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta 2008-06-26 Vilniaus apygardos teisme pagal likvidatoriaus pateiktą ieškinį. Su bankroto byla iki 2008 metų dirbo jo kolega. Jis surinko visus dokumentus ir perdavė medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai. Jis (G. V.) šią bylą perėmė iš pirminio bankroto administratoriaus. Byloje jau buvo nustatyti kreditoriai, kurių sąrašas dar buvo patikslintas. Praeitų metų spalio mėnesį, gavę prokuroro leidimą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos. Gruodžio 13 dieną buvo priimtas sprendimas dėl šios įmonės pabaigos. Ji išregistruotaiš juridinių asmenų registro šių metų kovo mėnesį, kasreiškia, kad įmonė neegzistuoja. Kreipiantis į teismą dėl įmonės pabaigos buvo registruotu laišku informuoti visi kreditoriai. Visi kreditoriai buvo informuoti apie jų likusį neišmokėtą kreditorinį įsiskolinimą. Jie prieš tai buvo pareiškę reikalavimus. IšregistuojantUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai reikalavimai sudarė daugiau nei 7 300 000 Lt, iš jų pirmos eilės 118 000 Lt, antros -72 000Lt ir 7 110 000 Lt trečios eilės. Iš jų didžiąją dalį,daugiau kaip 80 proc. visų kreditorinių reikalavimų sudarė „Nordea“ banko reikalavimai. Patenkinti tik pirmos eilės kreditorių reikalavimai – apie 90 000 Lt garantinio fondo lėšomis, o ne iš įmonės turto pagal atitinkamas paskaičiavimo schemas. Įmonė turėjo kažkiek turto. Ji pardavus buvo gauta apie 53000 Lt, tačiau praktiškai viskas buvo panaudota administravimo išlaidoms. Buvo ir debitorių, bet išieškoti iš jų buvo beviltiška. Bankroto procedūra buvo baigta 2012-12-13. Paskutinis patikslintas kreditorių sąrašas sudarytas 2010 metų rugsėjo ar spalio mėnesį. Nuo 2010 metų rugsėjo kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti. Iš jųišminusuota, ką garantinis fondas sumokėjo. Pagal įmonės buhalterinius duomenis suskaičiavo, kiek yra pirmos eilės kreditorių, o po to visos kitos eilės. VMI reikalavimus perėmė „Turto bankas“. Fiziniams asmenims padaryta žala – tai darbo užmokestis, išeitinės išmokos, nepanaudotos atostogos, o juridiniams - žala už neatsiskaitytas paslaugas ir prekes. Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus buvo apskaičiuota žala kreditoriams. „Nordea“ banko pirminis prašymas įtraukti į kreditorių sąrašą buvo atmestas. Tada „Nordea“ bankas kreipėsi į apygardos teismą su skundu ir teismas nurodė įtraukti į kreditorių sąrašą. Bankroto administratorius privalo nustatyti bankroto priežastį. Teikė ataskaitas bankroto departamentui prie Ūkio ministerijos. Ataskaitoje yra nurodyta bankroto priežastis. Negalitvirtinti, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčinio bankroto požymių. Buvusio administratoriaus pirminė ataskaita buvo, kad bankroto priežastis - mažėjantys užsakymai ir pardavimai. Tuo metu buvo krizinis laikotarpis. Sudėtinga buvo, nes tokio profilio įmonių labai daug. Jokių lėšų netinkamo panaudojimo ar aplaidumo faktų nenustatė. Privalo tirti, ar tai nebuvo tyčinis bankrotas. Privalo peržiūrėti trijų metų sandorius. Jeigu kažkas iš kreditorių reikalauja, gali peržiūrėti ir penkių metų sandorius. Kiekviena komercija yra rizika. Bet kurioje įmonėje galima surasti sandorių, kurie pakenkė įmonei.Nebuvo nustatyta sandorių, kurie pakenkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ankstesnis bankroto administratorius irgi nenustatė sandorių, iš kurių akivaizdžiai matytųsi padaryta įmonei žala. Visa dokumentacija buvo perduota ikiteisminiam tyrimui.
Civilinis ieškovas A. B. teismui paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam skolinga 6300 ir 5560 Lt, iš viso 13860 Lt. Jis šiai įmonei dirbo Klaipėdoje, gręžė skyles. Su juo neatsiskaitė už atliktą darbą, pasirašė, kad pinigus perves į banko sąskaitą, bet nepervedė. Neatsiskaityti pradėjo nuo 2007-11-26 dienos, kai buvo paskutiniai darbai atlikti. Du mėnesius skambino ir E. V. ir kitiems darbuotojams. Vis žadėjo, kad sumokės pinigus. Jis nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, nes dirbo pagal patentą. Tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žodinė sutartis. Žodinėje sutartyje buvo nurodyta, kad kiek skylių išgręš, tiek pinigų gaus. Dokumentuose buvo parašyta E. V. pavardė. Reiškia ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą bankroto byloje tai pačiai sumai. Bankroto byloje jo reikalavimas nebuvo patenkintas. Jokių išmokų nei iš garantinio fondo, nei iš kitur bankroto byloje nėra gavęs. Palaiko civilinį ieškinį nurodytai sumai.
2008-01-14 kratos protokole nurodyta, kad kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, esančiose „(duomenys neskelbtini)“ metu rastos ir paimtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos- faktūros (T. 4, b.l. 3-4).
2008-01-14 kratos protokole nurodyta, kad kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, esančiose „(duomenys neskelbtini)“, metu rastos ir paimtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos- faktūros (T. 11, b.l. 106-109; T. 12, b.l. 66, 68, 70, 72).
2008-01-14 kratos protokole nurodyta, kad kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, esančiose „(duomenys neskelbtini)“, metu rastos ir paimtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos- faktūros (T. 12, b.l. 143-147; T. 13, b.l. 27-34).
2008-01-14 kratos protokole nurodyta, kad kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu rastos ir paimtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos- faktūros (T. 14, b.l. 121-124; T. 15, b.l. 1, 4, 6, 10, 15, 18, 23, 28, 32, 35, 37, 38, 42, 43, 46, 50, 58, 64, 67).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini) PVM sąskaita- faktūra, pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kopija (dėžė su dokumentais).
2010-08-31 specialisto išvadoje Nr. 5-1/101 konstatuota, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras, kuriose nurodytų ūkinių operacijų turinys (paslaugos) neatitinka tikrovės, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2002-2007 m. laikotarpį (T. 14, b.l. 178-190).
Specialisto išvadoje Nr. 5-1/151 konstatuota, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras, kuriose nurodytų ūkinių operacijų turinys (paslaugos) neatitinka tikrovės, negalima iš dalies nustatyti 2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (T. 13, b.l. 9-16).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų apžiūros protokole konstatuota, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras, kuriose nurodytų ūkinių operacijų turinys (paslaugos) neatitinka tikrovės, negalima iš dalies nustatyti 2006- 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (T. 13, b.l. 95-96).
Specialisto išvadoje Nr. 5-1/125 konstatuota, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras, kuriose nurodytų ūkinių operacijų turinys (paslaugos) neatitinka tikrovės, negalima iš dalies nustatyti 2006 m. gruodžio mėn.- 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (T. 12, b.l. 35-41).
Žemesnės instancijos teismas
Specialisto išvadoje Nr. 5-1/106 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų PVM sąskaitų- faktūrų duomenys buvo įrašyti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pavadinimas iki 2007-11-05- UAB „(duomenys neskelbtini“) 2006 m. vasario bei liepos mėnesių buhalterinės apskaitos registrus bei jų pagrindu į atskaitomą pirkimo PVM nepagrįstai buvo įtraukta 6 735,6 Lt. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pavadinimas iki 2007-11-05- UAB „(duomenys neskelbtini“) buhalterinę apskaitą įtraukus UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras, kuriose nurodytų ūkinių operacijų turinys (paslaugos) neatitinka tikrovės, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 m. (T. 4, b.l. 133-140).
2008-01-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras (T. 5, b.l. 119).
Specialisto išvadoje Nr. 5-1/140 konstatuota, kad nepateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. spalio mėn. buhalterinės apskaitos registro negalima nustatyti, ar VMI pateiktoje PVM deklaracijoje 6 101,70 Lt pirkimo PVM, nurodytas 2005-10-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje- faktūroje serija LTU Nr. 0000106, deklaruotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-11-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU Nr. 0000189 buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ir Vilniaus apskrities VMI pateiktoje 2007-05-31 patikslintoje PVM deklaracijoje už 2006 m. lapkričio mėn. 5 380,20 Lt pirkimo PVM deklaravo. Tyrimui atlikti pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių operacijų apskaitos registruose ir dokumentuose yra įrašai, kad pagal tyrimui pateiktas dviaukščiau minėtos įmonės vardu įformintas PVM sąskaitas- faktūras bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)” iš viso pervedė (bankiniais pavedimais)75 000 Lt, iš jų: 2005-11-08 pagal 2005-10-29 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU 0000106 pervedė 40 000 Lt ir 2006-12-19 pagal 2006-11-30 PVM sąskaitą- faktūrą serija LTU 0000189 bendrovė pervedė 35 000 Lt (T. 5, b.l. 186-192).
Specialisto išvadoje Nr. 5-1/111 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2006 m. dirbo pelningai, 2006-01-01 bendrovė turėjo 603 023 Lt pelno, tačiau 2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuostolingai ir 2006 m. bendrovės nuostolis sudarė 258 042 Lt. 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 214 489 Lt nuostolį. Dirbant nuostolinagi UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 178 000 Lt paskolų. Tyrimo metu pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė penkias paskolos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 173 000 Lt sumai. Nurodytose sutartyse paskolos davėju įformintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. V., paskolos gavėju įvardinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama komercijos direktorės J. V.. Sutarčių 3 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas pagal paskolos sutartį turi mokėti 6% palūkanų, tačiau palūkanų mokėjimo terminai sutartyse nenurodyti. Sutarčių 9 punkte baudų mokėjimas nenumatytas, o delspinigiai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatyti 0,02% už kiekvieną termino praleidimo dieną. Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ palūkanų pagal nurodytas sutartis nemokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal nurodytas paskolos sutartis pervedė 178 000 Lt, arba 5 000 Lt daugiau, nei buvo numatyta sutartyse.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. V. 2007-11-26 avanso apyskaitoje nurodyta, kad jis grynais pinigais sumokėjo 13 860 Lt A. B. už skylių gręžimus. Avanso apyskaitoje pateikti A. B. verslo liudijimo kopija bei jo vardu įforminti du „Prekių (paslaugų) pirkimo- pardavimo kvitai“: 2007-11-20- 6 300 Lt sumai ir 2007-11-26 7 560 Lt sumai, kuriuose įrašyta „pervesti pinigus į sąskaitą“. Tyrimo metu nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų pinigai A. B. pervesti nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje laikotarpiu nuo 2007-08-10 iki 2007-11-30 buvo įforminta, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ grynais pinigais buvo išmokėta 171 347,33 Lt. Tiek kasos išlaidų orderiuose, įformintuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tiek kasos pajamų orderiuose, įformintuose pinigų gavėjo- UAB „(duomenys neskelbtini)“vardu, įrašytos tos pačios pavardės: E. V., J. V. ir R. L.. Po paskutinio 2007-11-30 įforminto išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje nurodyta, kad grynų pinigų likučio kasoje neliko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintuose kasos išlaidų orderiuose iš viso 152 462 Lt sumai mokėjimo paskirtis nurodyta „Atsiskaitymas pagal skolos perkėlimo sutartis“, tačiau „Skolos perkėlimo sutartys tyrimui nepateiktos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. skolų apskaitos registrai tyrimui nepateikti, dėl to nustatyti nurodytų mokėjimų pagrįstumą tyrimo metu negalima.
Kadangi tyrimui nepateikti dokumentai, patvirtinantys 2007-10-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderyje Nr. 00000230 „medžiagų ir paslaugų“ pirkimą (PVM sąskaitos- faktūros), bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. pirkimų bei skolų apskaitos registrai, dėl to nustatyti nurodytų mokėjimų pagrįstumą tyrimo metu negalima.
2007-11-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintame kasos išlaidų orderyje Nr. 00000259 nurodyta, kad 8 317,24 Lt suma išmokama bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ „įsiskolinimo mažinimui“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumento, patvirtinančio pinigų gavimą, nepridėta, o kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. skolų registrai tyrimui nepateikti, dėl to nustatyti nurodyto mokėjimo pagrįstumą tyrimo metu negalima (T. 6, b.l. 174-181);
Specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo apžiūros protokole nurodyta, kad specialistė V. T. konstatavo, jog E. V. veiksmai valdant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įtakojo bendrovės bankrotą ir dėl šių priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo atsiskaityti su tiekėjais (T. 7, b.l. 96-97);
Civilinės bylos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto dokumentų kopijos (T. 9, b.l. 4-200; T. 10, b.l. 1-70).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškinimus dėl byloje pateiktų išvadų davė tyrimus atlikę specialistai:
Specialistė B. D. teismui paaiškino, kad tvirtina savo išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo.Šios įmonės paskolų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji netyrė. Tyrimui pateiktoje užduotyje buvo nurodyta, (taip parašyta ir išvadoje), kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog minėta įmonė nevykdė jokios veiklos. Tyrė įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri veiklą vykdė.Jeigu realiai būtų įvykusios ūkinės finansinės operacijos, tai išvados būtų kitokios. Tyrimui pateiktoje užduotyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė jokios veiklos. Jie netikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė. Jeigu būtų realiai įvykusios ūkinės operacijos, tai išvados gal ir galėtų būti kitokios. Dėl sumokėtų mokesčių – tai klausimai mokesčių inspekcijai. Faktiškai, paslaugų nesuteikė minėta įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Žala valstybei atsiranda, nes neįvykusios ūkinės operacijos. Faktiškai jokių paslaugų nesuteikė.Pagal įstatymą, išlaidos kurių pagrindu pagrindžiamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais. Nepagrįstai sumokėjo „(duomenys neskelbtini)“. Jeiguneįvykusios ūkinės operacijos, tai negali būti jokių susigrąžinimų iš valstybės. Net negali kilti klausimo, ar teisėtai, ar neteisėtai susigrąžino, ar sumokėjo PVM. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas- faktūras, kuriose nurodytų ūkinių operacijų turinys (paslaugos) neatitinka tikrovės, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2006-12-31.
Specialistė A. M. teismui paaiškino, kad atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Atsakinėjo į tuos užduoties klausimus, kurie susiję su mokesčiais. Tvirtina savo išvadą. Jų tyrimas atliktas pagal tyrėjo nustatytus faktus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė. Faktai pagrindiniai buvo tie, kad pirkimai buvo įforminti iš įmonės, kuri ūkinės finansinės veiklos nevykdė, buvo neatlikti darbai. Jeigu yra duomenys, kad įmonė nevykdo veiklos, tai tokia įmonė negali nieko parduoti. Ji atliko dokumentinį tyrimą. Faktinės aplinkybės yra tyrėjo kompetencijoje. Rėmėsi tyrėjo užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios ūkinės – finansinės veiklos nevykdė. Tyrėjo užduotyje buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė ūkinės-finansinės veiklos. Be to, dar buvo ir kaltinamųjų paaiškinimai, apklausų duomenys. Jie yra prisipažinę, kadpasirašomi fiktyvūs dokumentai, dėl tariamų paslaugų pardavimo. E. M., kad įmonei reikia lėšų, kurios nebūtų fiksuotos buhalterijoje, kad pateiks įmonei sąskaitų –faktūrų. Įvertinus visus šiuos duomenis ir buvo padaryta išvada, kad neatlikti darbai. Po išvados pasirašymo dienos nenagrinėjo jokių dokumentų, išvadą surašė pagal iki to laiko pateikus dokumentus. Negali atsakyti į klausimą, ar keistųsi jos išvada, jeigu vėliau keitėsi kaltinamųjų parodymai. Vėlesnės apklausos jai nebuvo pateiktos. Specialisto tyrimo atlikimo nuostatose yra nurodyta, kad vadovaujamasi tyrėjo nustatytais faktais ir pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais. Buhalteriniai dokumentai rodė, kad į buhalterinę apskaitą buvo neįvykusios operacijos ir paskui apskaitytos įmonės finansinėjeatskaitomybėjebei pateikti neteisingi duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jų nebuvimo ir įforminimo faktą patvirtino patys atlikėjai. Dokumentai įrodo, kad buvo įtraukta į apskaitą. Nežino, ar buvo tikrinama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jai nebuvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiaga. Jai užduotyje buvo pateiktas klausimas, kokios pasekmės dėl to, kad buvo įtraukti tie dokumentai. Tai apie pasekmes ir parašė išvadoje. Pagal pateiktus dokumentus yra nustatyti visi pažeidimai ir yra nustatyta, kaip tai atsispindėjo įmonės veikloje bei mokesčių mokėjimo aspektu. Dėl paties darbų atlikimo ar neatlikimo fakto, tai rėmėsi tik tyrėjo nustatytais faktiniais duomenimis. Kokią įtaką turėjo neatlikimo faktai, kaip jie buvo įtraukti į apskaitą ir kaip atsispindėjo įmonės veiklos rezultatams.Tyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus, PVM sąskaitas-faktūras, mokesčių inspekcijai teiktas deklaracijas, buhalterinius dokumentus. Šitų dokumentų visi duomenys atitiko reikalavimus. Iš dokumentų matėsi tiktai pasekmės. Pats faktas, ar vykdė įmonės veiklą, ar ne, yra nustatytas pagal tyrėjo pateiktus duomenis. Mokesčių inspekcija apskaičiavo valstybei padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
valstybės biudžetą sumokėti 151 968,54 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai panaikino
turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 6 735,6 Lt, UAB „Librantas ir
ko" naudai panaikino turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 11 481,9
grupėje kartu su V. K., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą- apgaule, sukčiaujant PVM
apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinių asmenų naudai panaikinti turtinę prievolę- į Lietuvos
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamieji V. M., V. K. ir E. V. neneigė, kad buvo surašytos kaltinime nurodytos PVM sąskaitos – faktūros, kuriose nurodyti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas prekes ir paslaugas, kad minėti dokumentai yra patvirtinti jų parašais bei įtraukti į atstovaujamų įmonių buhalterinę apskaitą, tačiau skirtingai nurodė šių dokumentų surašymo aplinkybes.
Kaltinamasis V. M. nurodė, kad jo vadovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė normalią ūkinę-komercinę veiklą. Į bylą pateiktas 2010 metais vykusio VMI patikrinimo ir įmokų suderinimo aktas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo permokėjusi virš 27 000 Lt mokesčių, tame tarpe ir PVM, o bylos nagrinėjimo metu apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos dokumentai rodo, jog buvo vykdoma pastovi veikla, UAB „(duomenys neskelbtini)" gaudavo gana didelės vertės klientų užsakymus spaudos darbams, užsakydavo šiuos darbus pas trečiuosius asmenis ir parduodavo juos savo klientams.
Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimas, todėl aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ raliai veiklos nevykdė, nėra konstatuota jokioje specialisto išvadoje. Teisiamajame posėdyje ištyrus šios bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei kitus dokumentus matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų atliko tam tikras ūkines – finansines operacijas: įsigydavo prekes, atsiskaitydavo už komunalines ir kitas paslaugas, o kai kuriuose iš teismui pateiktų dokumentų užfiksuotas ir šios bendrovės reklamos paslaugų pardavimas. Tačiau ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės nepaneigia kaltinamiesiems inkriminuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“,„(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)" fiktyvumo.
Nors iš kratų metu paimtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo dokumentų už 2000-2007 metus matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" tam tikras reklamos gamybos paslaugas iš tikrųjų pirko, tačiau vertinant šią aplinkybę būtina atsižvelgti į tai, kad didžiausios sumos, pagal minėtus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)" išleistos pirkimams yra sumokėtos įmonėms, nevykdančioms mokesčių administratoriaus nurodymų ir neteikiančioms patikrinimui buhalterinės apskaitos dokumentų: UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", S. P. PĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)". Kai kurių iš šių įmonių vadovai už nusikaltimus finansų sistemai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai J. D., I. J. bei A. A., kurie atskirtose bylose teismo nuosprendžiais pripažinti kaltais dėl kaltinime nurodytų veikų padarymo, iš esmės patvirtino, kad sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiktyvūs, prekės ir paslaugos jų vadovaujamoms įmonėms suteiktos nebuvo, buvo tik surašyti dokumentai, tariamai patvirtinantys prekių ir paslaugų tiekimą, o minėtuose dokumentuose nurodytos piniginės sumos, atskaičius tam tikrą mokestį už netikrų dokumentų surašymą, būdavo grąžinamos jiems. Šią aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino ir kaltinamasis M. K., nurodydamas, kad nujautė, jog sandoriai bus fiktyvūs, taip pat iš dalies, ir kaltinamasis E. V.. Nurodytų asmenų parodymus atitinka ir kaltinamojo V. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis pripažino, jog sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiktyvus ir jis tą žinojo. Jo veiklos schema buvo tokia: pagal tariamų paslaugų užsakovų pateiktus jiems reikalingus duomenis apie tariamas paslaugas jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašys fiktyvius dokumentus dėl tokių tariamų paslaugų atlikimo ir pardavimo (sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, atliktų darbų aktus), kuriuos jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, bei tariamų paslaugų užsakovų vadovams patvirtinus savo parašais ir įtraukus į apskaitas, tariamų paslaugų užsakovai atsiskaitys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ per banką, po ko, jam palikus sau atitinkamą procentą pinigų, visus likusius pervestus pinigus jis turės grąžinti tariamų paslaugų užsakovams. Išdėstytos aplinkybės patvirtina kaltinamųjų ir asmenų, kurių atžvilgiu apkaltinamieji teismo sprendimai jau priimti, išankstinį susitarimą dėl netikrų dokumentų pateikimo bei tolesnį šio nusikalstamo susitarimo vykdymą apgaule išvengiant turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti PVM (jį sumažinant).
Nors teisme kaltinamasis V. M. nurodė, kad dalis nurodytuose sandoriuose aptartų paslaugų buvo realiai atliktos, tačiau pripažino, jog PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos didesnei sumai nei realiai atliktų paslaugų vertė. Nepavykus suteikti reklamos paslaugų ar pasikeitus aplinkybėms, kai tokios apimties, kuriai buvo užsakyta, paslauga tapdavo nereikalinga, likę pinigai būdavo grąžinami, užsakovui. Tokią versiją teismui pateikė ir kaltinamasis M. K., nurodydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tam tikrą sumą atlikdavo paslaugų, tik ne ta apimtimi, kuri buvo nurodyta sąskaitose-faktūrose. Tačiau teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina, kaip jų gynybinę poziciją siekiant sušvelninti savo atsakomybę, kadangi jie prieštarauja liudytojų J. D., I. J. bei A. A. parodymams bei teismų apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose (baudžiamuosiuose įsakymuose), priimtuose jų atžvilgiu nustatytoms aplinkybėms. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo V. M. minimi grąžinimai nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis PVM įstatymo 83 straipsnio nuostatomis, „jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėtų aplinkybių
pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą
įforminantį apskaitos dokumentą. Šalių susitarimu minėtų aplinkybių pasikeitimas gali būti
įformintas ne prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo išrašomu kreditiniu dokumentu, o pirkėjo (kliento)
išrašomu debetiniu dokumentu, jeigu pirkėjas (klientas) yra PVM mokėtojas". Baudžiamojo
proceso metu nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)", nesuteikęs prekių ar paslaugų, būtų surašęs
kreditinį dokumentą, o tariamai prekes ar paslaugas gavę ūkio subjektai būtų surašę debetinį
dokumentą. Kaltinamasis V. M. apklaustas teisme patvirtino, kad tariami pinigų grąžinimai nebuvo įforminami įmonių buhalterijoje.
Vertinant bylos surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų- faktūrų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)" fiktyvumo pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis V. M., patvirtindamas savo parodymus apie sandorių realumų, kaltinamasis M. K., E. M. bei E. V., kurie tvirtino, kad sandoriai dėl reklamos paslaugų iš dalies buvo įvykę, nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas reklamos paslaugas sudarė lankstinukai, reklamos bukletai, vaizdinė reklama, tačiau akivaizdu, kad kaltinamųjų nurodomi reklamos bukletai ir lankstinukai negali pagrįsti realiai buvus tokios vertės sandorius, kurie inkriminuoti kaltinamiesiems.
Žemesnės instancijos teismas
Kartu teismas pažymi, kad šios bylos kontekste grindžiant kaltinamųjų kaltę įrodinėtina aplinkybė yra ne tai, ar UAB (duomenys neskelbtini) vykdė, ar nevykdė veiklą apskritai, bet tai, ar konkretūs kaltinime nurodyti sandoriai buvo fiktyvūs. Teismo posėdyje apklaustos specialistės A. M. ir J. G., atlikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą bei V. T., atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, patvirtino, kad jeigu ir būtų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai veiklą vykdė, tačiau sudarė fiktyvius sandorius su tiriamomis bendrovėmis, jų išvados nesikeistų.
Teisme kaltinamasis E. M. parodė, kad V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)" bei UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo jo, kaip advokato klientai. V. K. jis pažinojo kaip verslininką, kuriam atstovavo sudarant ne vieną sandorį, taip pat jam buvo žinoma, kad V. K. užsiima ir reklamos verslu, yra UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkas bei valdybos narys. Kadangi E. M. žinoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" bei UAB „(duomenys neskelbtini)" nuolat ieško įmonių, galinčių suteikti reklamos paslaugas, todėl jiems ir pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)". Jis nežinojo, kad „(duomenys neskelbtini)" realiai prekių ar paslaugų neteiks, o UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" atstovams teikė tik teisines paslaugas, už ką ir gaudavo užmokestį. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)", tiek UAB „(duomenys neskelbtini)" visas sudaromas sutartis pateikdavo E. M., kaip advokatui, todėl ir sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo jam pateiktos, kad patikrintų kaip teisininkas. Ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu kaltinamasis E. M. nurodė, kad 2006 m. gruodžio mėn., Vilniuje, susitikimo su V. K. metu pastarasis jam pasakė, kad įmonė, kurioje jis yra valdybos narys, teikia reklamos paslaugas ir toms įmonėms, kurios norėtų susimažinti mokesčius, gali suteikti paslaugų. Jis paprašė V. K., kad šis atsiųstų tos įmonės pavadinimą elektroniniu paštu arba SMS žinute, ką V. K. vėliau ir padarė. Įmonės pavadinimas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pripažino, kad perduodavo V. K. atneštus pinigus perduodavo J. D. ir I. J.. Kaltinamojo E. M. parodymus, kad jis nežinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" realiai prekių ar paslaugų neteiks paneigia V. K. ir J. D. parodymai, kad E. M. gaudavo atlygį už netikrų dokumentų bei pinigų perdavimą ir, kad jam buvo žinomas sandorių fiktyvumas. Vertinant E. M. tyčią atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius I. J., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius J. D. su fiktyvias prekes ir paslaugas teikusiu bei PVM sąskaitas- faktūras išrašiusiu V. M. pažįstami nebuvo ir tiesiogiai su juo nebendraudavo. Duomenys, būtini įrašyti į netikrus dokumentus bei patys dokumentai buvo perduodami V. M. - V. K., šis juos perduodavo E. M., o pastarasis I. J. arba J. D.. Ištirtais įrodymais nustatyta, jog minėti asmenys žinojo, jog realiai prekės ir paslaugos, nurodytos šiuose dokumentuose teikiamos nebus, kas leidžia teismui atmesti galimybę, kad kaltinamasis E. M. būtų nežinojęs apie sandorių fiktyvumą. Jis pats apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė J. D. bei I. J., todėl be jo, pastarieji nebūtų žinoję apie UAB „(duomenys neskelbtini)" teikiamas neteisėtas paslaugas ir sutikę dalyvauti tokiame nusikalstamame susitarime.
Iš to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji ir asmenys, kurių atžvilgiu apkaltinamieji teismo nuosprendžiai jau priimti, buvo iš anksto susitarę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" netieks prekių ir paslaugų, o tik surašys netikrus dokumentus, darbų atlikimo aktuose bus nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" suteikė prekių ar paslaugų kiekį, atitinkantį netikrose PVM sąskaitose- faktūrose nurodytą kiekį. Taigi, kaltinime nurodytose PVM sąskaitose-faktūrose, kuriomis įformintas atsiskaitymas už paslaugas nurodytoms sumoms, nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, tokios vertės sandoriai realiai neįvyko, o šios PVM sąskaita-faktūros yra netikros. Realaus prekių ir paslaugų tiekimo nebuvo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos- faktūros bei darbų atlikimo aktai, juos vertinant Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio kontekste yra netikri, atitinkantys tik formos, bet ne turinio reikalavimus.
PVM atskaitos tvarką reglamentuoja 2002-03-05 Lietuvos Respublikos PVM įstatymo Nr. IX-751 58 str. I dalies 1 p. nuostatos, pagal kurias PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Šio įstatymo 64 str. 1 d. nustatyta, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą-faktūrą arba kitą šiame įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui įforminti. Turimame apskaitos dokumente ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas prekių ir (arba) paslaugų pirkėju, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Teismų praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-355/2004). Pateikti rekvizitai turi reikšti, kad būtent nurodytas subjektas dokumente nurodytomis sąlygomis atlieka nurodytą ūkinę operaciją. Nustačius, jog PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios.
Kaltinamieji nurodė, kad PVM, susidariusį iš jiems pateiktų dokumentų turėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)", todėl jie nepadarė jokios žalos valstybei. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančius teisės aktus pareiga sumokėti PVM kyla prekės ar paslaugos pardavėjui, tačiau šiuo atveju būtina vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principo, pagal kurį esminę reikšmę sprendžiant dėl sandorio realumo ir iš to kylančios mokestinės pareigos turi ne formali sandorio išraiška (dokumento surašymas), o sandorio turinys.
Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitos- faktūros bei darbų atlikimo aktai yra netikri. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio nuostatas pareiga mokėti PVM kyla tik realiai prekes ar paslaugas tiekusiems asmenims. Nesant pridėtinės vertės mokesčio objekto- suteiktos prekės ar paslaugos, UAB „(duomenys neskelbtini)" nekilo pareiga mokėti PVM, o, iš kitos pusės, tariamas paslaugas buhalterinėje apskaitoje apskaitę asmenys neįgijo teisės į PVM atskaitą- fiktyvūs sandoriai nepanaikino jų pareigos teisingai deklaruoti ir tinkamai sumokėti PVM, nors šiais fiktyviais sandoriais ir buvo to siekiama.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kaltinamųjų veika reiškėsi kaip prievolės mokėti PVM panaikinimas klastojant PVM sąskaitas-faktūras. Teismų praktikoje pripažįstama, kad PVM sąskaita-faktūra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, po to šių suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą kvalifikuojamas kaip sukčiavimas. Tokios asmens veikos, kurios reiškiasi suklastotų dokumentų panaudojimu siekiant apgaule sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM kvalifikuojamos kaip sukčiavimas išvengiant turtinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-112/2012, Nr. 2K-7-322/2013). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota kaip sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų V. M., E. M. ir V. K. veiksmai pagal tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį laikytini bendrininkavimu, kuris pagal savo formą atitinka organizuotą grupę, apibrėžtą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės: V. M. valdė UAB „(duomenys neskelbtini)", kuri gamino netikrus šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kad būtų galima panaikinti realiai veiklą vykdančių ūkio subjektų prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM bei išgryninti minėtų dokumentų pagrindu pervestus pinigus. Ūkio subjektus, kuriems reikėjo tokių netikrų dokumentų surasdavo M. K., V. K. ir E. M., o minėtus dokumentus gamindavo, t.y. kompiuterine technika į dokumentus duomenis įrašydavo ir juos atspausdindavo pats V. M.. Realią veiklą vykdančių įmonių atstovams netikrų dokumentų pagrindu į UAB „(duomenys neskelbtini)" bankinę sąskaitą pervedus netikruose dokumentuose nurodytas pinigų sumas, minėtus pinigus išgrynindavo V. M.. Po to pinigai per M. K., V. K. ir E. M. be už netikrų dokumentų surašymą bei pinigų išgryninimą sutartos dalies buvo grąžinami realią veiklą vykdančių įmonių atstovams. M. K., V. K. ir E. M. atliko tarpininko vaidmenį tarp realiai veiklą atliekančio ūkio subjekto ir nusikalstamiems tikslams naudojamos įmonės, perduodami duomenis, dokumentus ir pinigus, o V. M. betarpiškai gamino netikrus dokumentus, šiuos dokumentus pasirašinėjo ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)" bankinės sąskaitos grynino pinigus, tuo pačiu koordinuodamas visus šiuos veiksmus.
Minėtos sudėties asmenų grupė per pakankamai trumpą laikotarpį- kelis metus- pagamino netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitų- faktūrų, kurių
suma siekia 2 200 000 Lt, bei sudarė sąlygas panaikinti juridinių asmenų prievoles į valstybės
biudžetą sumokėti 336 000 Lt PVM. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kruopščiai apgalvotas
nusikalstamos veikos mechanizmas, jos intensyvumas, pastovių jos narių pasiskirstymas
vaidmenimis ir kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas bei bendro tikslo apgaule
įgyti didelės vertės svetimą turtą buvimas yra pagrindas pripažinti, jog veika padaryta organizuota
grupe". Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas organizuotos grupės požymius, didelę reikšmę suteikia nusikalstamos veikos darymo intensyvumui, kas taip pat leidžia asmenų veikas kvalifikuoti kaip padarytas organizuotoje grupėje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-512/2010, Nr. 2K-160/2008).
Bendras didelės vertės svetimo turto užvaldymo planas galėjo būti įgyvendintas tik suderinus kaltinamųjų veiksmus. Nors byloje nustatyta, kad ne visi kaltinamieji pažinojo vieni kitus ir palaikė tarpusavio ryšį, kad byloje skirtingais nusikalstamų veikų padarymo etapais veikė skirtingi asmenys. Ne visi kaltinamieji tiesiogiai bendravo su V. M., tačiau gaudami netikras UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitas- faktūras suvokė, kad bendrai dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir su asmeniu, kuris atstovauja tokiai įmonei.
Ta aplinkybė, kad byloje nėra nustatytos konkrečios aplinkybės, susijusios su galimai organizuotos grupės buvimu (nenustatytas galimos grupės sukūrimo laikas, vieta) nepaneigia organizuotos grupės požymio buvimo minėtų nuteistųjų veikose, kadangi, nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, užtenka abipusio žinojimo, kad kiti asmenys prisideda prie bendros nusikalstamos veikos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to buvo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Byloje nustatyta, kad M. K. ir E. V., žinodami kad pagal pateiktas minėtas PVM sąskaitas- faktūras sandoriai nėra įvykę, šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniu, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką bei nurodė juos įtraukti į minėtų bendrovių buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. Buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad pateiktose PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos paslaugos realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos- faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 metus, o UAB „(duomenys neskelbtini)" - nuo 2005 m. sausio 01 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Tyčinis realiai neįvykusių ūkinių operacijų įtraukimas į buhalterinę apskaitą leidžia daryti išvadą, kad „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)" teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, M. K. ir E. V., būdami minėtų bendrovių vadovais, organizavo apgaulingą jų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad įmonių buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma per kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nesuvokiančias bendrovių darbuotojus (finansininkus), kadangi kaltinamieji buhalterijos darbuotojams pateikdavo suklastotus dokumentus, jiems apie tų dokumentų netikrumą nieko nežinant. Kaltininkas, veikęs per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusį asmenį, atsako kaip nusikaltimo vykdytojas. Todėl šioje dalyje M. K. ir E. V. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį.
Teismas daro išvadą, V. M. padėjo M. K. organizuoti apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitos tvarkymą, be to, V. M. ir E. M. padėjo J. D. organizuoti apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos tvarkymą ir I. J. organizuoti apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taip pat V. M. ir M. K. padėjo A. A. organizuoti apgaulingą UAB „„(duomenys neskelbtini)" " buhalterinės apskaitos tvarkymą bei E. V. organizuoti apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (BK 182 straipsnis), tai gali padaryti tik suklastodamas atitinkamus dokumentus ir juos panaudodamas (BK 300 straipsnis), kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnis), nurodyti nusikaltimai tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas). Sumažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą aptartu būdu galima tik panaudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras apie neva pirktas prekes ar paslaugas ir jų apmokėjimą bei PVM sumokėjimą, kartu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą. Suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą lemia ir kitų dokumentų (PVM deklaracijų ir pan.) klastojimą. Visus minėtus padarinius, nors jie atsiranda ne vienu metu, sukelia vienas veiksmas – suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-78/2012). Kaltinamieji V. M. ir E. M. darbo santykiais nesusiję su įmonėmis, kurių buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Jų veiksmai pasireiškė tuo, kad jie, žinodami, jog buhalterinės apskaitos dokumentai yra netikri, žinodami, kad minėti dokumentai bus įtraukti į įmonių buhalterines apskaitas, kadangi tai jų nusikalstamos veikos – sukčiavimo PVM mokėjimo srityje mechanizmo sudėtinė dalis, teikdavo iš minėtų įmonių atstovų gautus duomenis, kuriuos V. M. įrašydavo į netikras PVM sąskaitas faktūras ir grąžindavo minėtų įmonių atstovams. Nors minėti kaltinamieji ir nesusiję darbo santykiais su nurodytomis bendrovėmis, tačiau be jų aktyvių veiksmų netikri dokumentai nebūtų pagaminti ir perduoti jų atstovams, taigi ir nebūtų buvę įtraukti į buhalterinę apskaitą. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)" darbo santykiais nesusijusių V. M., E. M. ir M. K. veikos teisingai kvalifikuotos kaip padėjimas apgaulingai tvarkyti minėtų įmonių buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.
E. V. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku bei savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus, laikotarpyje nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn. pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą- 29 626,98 Lt. Iš jų 15 766,98 Lt, kurie pagal kasos išlaidų orderio kvitus turėjo būti sumokėti V. K. bei 13 860 Lt, kuriuos paėmė iš įmonės kasos grynaisiais, tačiau į avanso apyskaitą fiktyviai įrašė, kad minėtus pinigus jis sumokėjo A. B..
A. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam skolinga 6300 ir 5560 Lt, iš viso 13860 Lt už atliktus darbus ir kad šių pinigų jis neatgavo. Tą aplinkybę, kad su A. B. buvo neatsiskaityta patvirtino ir liudytojas E. V.. Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2006-01-31 iki 2006-12-31 jis kasos išlaidų orderiuose nurodytų piniginių lėšų negavo ir ant minėtų orderių nepasirašinėjo. Ant orderių jis pasirašydavo tik gavęs pinigus. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas šios aplinkybės patvirtinti negalėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbusi liudytoja R. L. negalėjo paaiškinti, kodėl ant kasos išlaidų orderių, kuriuose nurodyta, kad pinigai sumokėti V. K. nėra pastarojo parašų.
Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" kasoje už 2006 metus yra 11 kasos išlaidų orderių, kuriuose įforminta, kad V. K. išmokamas įsiskolinimo grąžinimas pagal avanso apyskaitas. Šių kasos išlaidų orderių suma iš viso sudaro - 15.832,58 Lt. Šiuose kasos išlaidų orderiuose yra vadovo, kasininko ir vyr. finansininko parašai, tačiau pinigu gavėjo parašų nėra. E. V. 2007-11-26 d. avanso apyskaitoje nurodyta, kad jis grynais pinigais sumokėjo 13.860,00 Lt A. B. už skylių gręžimus iš turimo 14.036.48 Lt ūkinėms išlaidoms pinigų likučio. Už skylių gręžimą A. B. įforminti kaip išmokėti 13.860.00 Lt iš karto buvo nurašyti į bendrovės sąnaudas.
Kai bendrovės vadovas pagal išlaidų orderį iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, šis veiksmas gali būti vertintinas kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas (arba iššvaistymas), nustačius ir kitus būtinus šio nusikaltimo sudėties požymius. Išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad 29 626,98 Lt A. B. ir V. K. išmokėti nebuvo, nors pastarasis nenurodė, kad dėl nesumokėtų 15 766,98 Lt patyrė žalos. Tačiau šių teismo nustatytų aplinkybių nepakanka išvadai, kad kaltinamasis E. V. padarė Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pobūdžio bylose būtina įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė (nukentėjusysis) patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Taip pat turi būti įvertinti ir duomenys, ar paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-78/2012). Proceso metu nesurinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad E. V. minėtą sumą pinigų pasisavino ir tai padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. siekė turtą paversti savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos sau. Iš surinktų duomenų galima daryti tik tokią prielaidą, kaip ir prielaidą, kad kaltinamasis galėjo nurodytą turtą ne pasisavinti, bet iššvaistyti. Tolimesnis šių pinigų judėjimas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirtas ir nustatytas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, tuo tarpu byloje nesurinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad E. V. padarė Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis išteisintinas.
Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnyje numatyta atsakomybė už sąmoningą blogą įmonės valdymą, nulėmusį jos bankrotą ir dėl to kreditoriams padarytą turtinę žalą.
E. V. buvo kaltinamas pagal šį straipsnį tuo, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę sudarė sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir turėjusius įtakos tam, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su kreditoriais, kurių pagrindu su E. V. susijusioms įmonėms- UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), buvo perduota turto už 279 393,85 Lt, bei pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 29 626,98 Lt vertės turtą, kas nulėmė įmonės turto aktyvo sumažėjimą 309 020,83 Lt bei tai, kad 2008-06-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams buvo padaryta didelė - 7 402 967,19 Lt dydžio turtinė žala.
Specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" kasoje laikotarpiu nuo 2007-08-10 d. iki 2007-11-30 d. buvo įforminta, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėta grynais pinigais, iš viso 171.347,33 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)" įformintuose kasos išlaidų orderiuose iš viso 152,462,00 Lt sumai, iš jų: 2007-08-10 d. KIO 4.484,00 Lt. 2007-09-05 KIO 50.000.00 Lt, 2007-09-28 d. KIO 40.000,00Lt ir 2007-10-15 d. KIO 57.978.00 Lt. Mokėjimo paskirtis nurodyta: „Atsiskaitymas pagal skolos perkėlimo sutartis", taačiau skolos perkėlimo sutartystyrimui nepateiktos. UAB „(duomenys neskelbtini)" 2007 m. skolų apskaitos registrai tyrimui nepateikti, dėl to nustatyti nurodytų mokėjimų pagrįstumo tyrimo metu negalima. 2007-11-30 UAB „(duomenys neskelbtini)" 2007-10-28 d. įformintame kasos išlaidų orderyje Nr.00000259 nurodyta, kad 8.317,24 Lt suma išmokama bendrovei "(duomenys neskelbtini) " įsiskolinimo mažinimui. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini) " dokumento, patvirtinančio pinigų gavimą nepridėta, o kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)" 2007 m. skolų registrai tyrimui nepateikti, dėl to nustatyti nurodyto mokėjimo pagrįstumo tyrimo metu negalima. Iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)" 171.347,33 Lt buvo išmokėti bei realiai gauti bendrovėje "(duomenys neskelbtini) ".
Nors specialisto išvados Nr. 5-1/111 apžiūros protokole nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finasinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė konstatavo, jog šie E. V. veiksmai nulėmė įmonės turto aktyvo sumažėjimą ir turėjo įtakos tam, kad įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, tačiau apklausta teismo posėdyje specialistė V. T. tokios išvados iš esmės nepatvirtino.
UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkas V. K. parodė, kad pagal įmonės įstatus sprendimui dėl paskolos suteikimo kitai įmonei reikėjo visų akcininkų pritarimo, tačiau toks pritarimas gautas nebuvo. Kaltinime nurodoma, kad E. V. 2006 m., (kaip konstatavo specialistas, nuo 2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)" dirbo nuostolingai) UAB „(duomenys neskelbtini)", kurios direktorė buvo jo žmona, suteikė 178 000 Lt dydžio paskolą, tačiau pažymėtina, kad iš jos 104 800 Lt vėliau bendrovei buvo grąžinta. 2007 m., UAB „(duomenys neskelbtini)" dirbant nuostolingai, prieš pat darbo santykių su minėta įmone nutraukimą E. V. UAB „(duomenys neskelbtini) ", kuriai pats vadovavo, perdavė turto už 279 393,85 Lt, kurių perdavimas, kaip nustatė UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikęs specialistas, buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrįstas.
Šios aplinkybės rodo, kad E. V., kaip bendrovės direktorius, priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)" finansinę padėtį apsunkinančius sprendimus, tačiau liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo G. V., nurodė, kad nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčinio bankroto požymių. Buvusio administratoriaus pirminėje ataskaitoje nurodyta bankroto priežastis - mažėjantys užsakymai ir pardavimai. Jokių lėšų netinkamo panaudojimo ar aplaidumo faktų nenustatė. Tuo metu buvo krizinis laikotarpis. Sudėtinga buvo, nes tokio profilio įmonių labai daug. Nebuvo nustatyta sandorių, kurie pakenkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ankstesnis bankroto administratorius irgi nenustatė sandorių, iš kurių akivaizdžiai matytųsi padaryta įmonei žala. Teismų praktikoje konstatuota, kad ta aplinkybė, jo civiline tvarka bankroto bylą nagrinėjęs teismas nenustatė tyčinio bankroto požymių, neužkerta kelio vėliau bylą baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjančiam teismui pripažinti, kad bankrotas buvo tyčinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-576/2011). Tačiau teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymai bei kiti ištirti įrodymai nepatvirtina išvados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo tyčinis.
Liudytoja UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterė R. L. parodė, kad įmonės būklė pradėjo blogėti 2007-2008 metais, kai pradėjo vėluoti atlyginimai. Jai, kaip buhalterei, iš buhalterinių apskaitos registrų matėsi, kad įmonės padėtis ėjo vis blogyn. Matydavo, kad direktorius sėdi, dirba ir vakarais, ir savaitgaliais apsikrovęs sąmatomis, brėžiniais, paskaičiavimais. Direktorius buvo žmogus, kuris dirbo toje kompanijoje nuoširdžiai. Liudytojas L. M. nurodė, kad, jo nuomone, „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo sustojus atsiskaitymams. Pačioje rinkoje atsirado nemokumas. Pradėjo vieni kitiems nemokėti. Bankrotą lėmė ir žmonių trukumas, objektų neįvykdymas. Negali teigti, kad (duomenys neskelbtini) sudarė nuostolingus sandorius. Pagal pradinį skaičiavimą buvo padaroma sąmata. Nebuvo galima iš anksto prognozuoti, kad bus nuostolis. Apie 2007 metus pablogėjo įmonės finansinė būklė. Situacija labai greitai keisdavosi. E. V. visus klausimus derindavo. Akcininkai dividendų negaudavo. Kaupė, norėjo, kad įmonė klestėtų. Liudytojas E. V. nurodė, kad vienu metu, užsakovai labai nemokėjo, todėl „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo iš ko mokėti algų. Direktorius sakydavo, kad kai gaus pinigų, tada ir atsiskaitys. V. rūpinosi savo įmone. Būdavo laiku mokamas atlyginimas. Transportas būdavo suteiktas, organizuojamos kelionės su kolektyvu už įmonės lėšas. Sutriko atsiskaitymai, nes prasidėjo krizė, todėl niekas niekam nemokėjo. Nuo 2006 metų viskas ir prasidėjo.
Byloje nustatyta, kad E. V. iniciatyva UAB „(duomenys neskelbtini)" nemokėjo akcininkams dividendų, visas uždirbtas lėšas paliekant įmonėje, dėl ko kilo konfliktas su akcininku ir vėlesniu vadovu V. K.. Byloje yra 9 paskolos sutartys, kuriomis E. V. laikotarpyje nuo 2006 m. vasario – vasario mėn. paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 77 000 Lt, kurie jam nebuvo grąžinti.
Bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)" iškelta 2008-06-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, t.y. praėjus daugiau nei puse metų nuo E. V. atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)"
direktoriaus pareigų. Kaip, nurodyta LR Juridinių asmenų registre, E. V. buvo atleistas
Žemesnės instancijos teismas
iš UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus pareigų 2007-12-12. Nuo tol iki
2008-05-09 UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovu buvo V. K., o nuo 2008-05-09 iki 2008-07-15 - akcininkų paskirtas likvidatorius. Byloje nesurinkta duomenų apie
UAB „(duomenys neskelbtini)" valdymą ir jos mokumą ar nemokumą laikotarpiu nuo E. V. atleidimo
iš UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus pareigų iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, bendrovė daugiau kaip du mėnesius išbuvo likviduojamos bendrovės statuse.
Teismo ištirti įrodymai nepatvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" nemokumą ir bankrotą lėmė kaltinamajame akte nurodyti, daugiau kaip prieš pusę metų iki bankroto padaryti E. V. veiksmai. Tai, kad nurodomu laikotarpiu buvo krizinis laikotarpis, sudėtinga situacija, ypač statybų rinkoje, yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti. Su pablogėjusia rinkos situacija ir stipriai išaugusiu klientų nemokumu susijusias aplinkybe apklausiamas nurodė tiek kaltinamasis E. V., tiek ir visi teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai.
Paskola UAB „(duomenys neskelbtini)" suteikta 2006 m. pirmoje pusėje, kai įmonės disponavo pakankamai ženkliomis nuosavų lėšų sumomis. Liudytoja R. L., dirbusi įmonės buhaltere, nurodė, kad įmonės būklė pradėjo blogėti 2007-2008 metais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog dalis paskolos, suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini) buvo grąžinta, šis sandoris negalėjo nulemti įmonės nemokumo. Be to, specialisto išvadoje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" 6 kasos išlaidų orderiais bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo grynais pinigais, iš viso 171.347,33 Lt. Tačiau skolos perkėlimo sutartys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. skolų apskaitos registrai tyrimui nepateikti, dėl to nustatyti nurodytų mokėjimų pagrįstumą tyrimo metu nepavyko.
Įvertinęs išdėstytus įrodymus teismas daro išvadą, kad jų nepakanka konstatuoti, jog E. V. sąmoningai blogai valdė vadovaujamą įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas nulėmė jos bankrotą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl to pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalį jis išteisintinas, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 20 000 Lt (T. 10, b.l. 83-106), AB „(duomenys neskelbtini)“ -342,47 Lt (T. 10, b.l. 117-123), VĮ „(duomenys neskelbtini),“ – 101 650,42 Lt (T. 10, b.l. 132-151), M. G. PPĮ „(duomenys neskelbtini)“- 13900 Lt (T. 10, b.l. 153-167), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4312,84 (T. 10, b.l. 169-173), AB „(duomenys neskelbtini)“ 6 270 000 Lt (T. 10, b.l. 175-198; T. 11, b.l. 1-24), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 66 668, 33 Lt (T. 11, b.l. 26-29), VSDFV Vilniaus skyrius – 70 956, 30 Lt (T. 11, b.l. 31-38), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 166996,96 (T. 11, b.l. 40-43), O. M. 1726, 74 Lt (T. 11, b.l. 78-80), V. P. – 398,86 Lt (T. 11, b.l. 82-84), A. B. – 13 860 Lt (T. 11, b.l. 92-96), I. P. 35 403, 96 Lt (T. 11, b.l. 98-100) civilinius ieškinius dėl kaltinamojo A. V. nusikalstamų veiksmų sukeliant tyčinį UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankrotą (kai kurie civiliniai ieškovai nurodė, kad ieškinius reikiša ne kaltinamajam E. V., bet UAB “(duomenys neskelbtini)”). K. Z. teismo posėdyje nuo pareikšto ieškinio atsisakė. Atsižvelgiant į tai, kad E. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį išteisinamas, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką, civilinių ieškovų ieškiniai atmetami (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija pareiškė 11 485 Lt civilinį ieškinį dėl kaltinamųjų E. V., M. K. ir V. M. nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio suma nustatyta remiantis į valstybei privalomų mokėti mokesčių dydžių skaičiavimais, nustatytais specialisto išvadoje (kuri buvo surašyta atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės-finansinės veiklos tyrimą), bei remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterės R. L. apklausos protokolu. UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės-finansinės veiklos tyrimui atlikti buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu išrašytos 2 PVM sąskaitos-faktūros, kuriose įformintas darbų ir paslaugų pirkimas už 63 788 Lt, iš jų 11 482 Lt PVM. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nurodyta žala susidarė pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" pateiktose 2005 m. spalio mėn. ir 2006 m. lapkričio mėn. mokestinių laikotarpių PVM deklaracijose neteisėtai į UAB „(duomenys neskelbtini)" atskaitą įtraukto pirkimo PVM. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas ir priteistinas atlyginti iš solidariai iš kaltinamųjų E. V., M. K. ir V. M..
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). V. M., M. K. ir E. M. padarė sunkų ir apysunkius nusikaltimus, veikė tyčia organizuotoje grupėje. Atsižvelgtina ir į tai, kad didžioji dalis neteisėtais jų veiksmais valstybės biudžetui padarytos žalos yra atlyginta. V. M., M. K. ir E. M. neteisti, vedę, turi vaikų, E. M. dirbantis, V. K. ir V. M. šiuo metu nedirba. V. M. ir E. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, M. K. atsakomybė lengvinanti aplinkybė- iš esmės prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę E. V. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, veikė bendrinkų grupėje, yra dirbantis, vieną kartą teistas.
Skirdamas bausmę visiems kaltinamiesiems teismas atsižvelgia ir į tai, kad jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos apėmė laikotarpį nuo 2002 iki 2007 metų, o baudžiamoji byla teismui buvo perduota tik 2012 m. lapkričio 20 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Įvertinus proceso eigą konstatuotina, kad tam įtakos turėjo tiek objektyvios aplinkybės, nusikaltimo tyrimo sudėtingumas, procesas šioje byloje užsitęsė, nes byla gana sudėtinga, buvo ištirtos gana sudėtingos organizuotos grupės padarytos nusikalstamos veikos. Kita vertus, akivaizdu, kad jis užsitęsė ir dėl nepakankamai intensyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimo. Teismas, vadovaudamsis šia nuostata, daro išvadą, kad kaltinamiesiems skiriamos bausmės turi būti švelninamos. Kaltinamajam V. M., už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijos minimumui, kadangi nnusikalstamos veikos pavojingumo, jo asmenybės ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo vertinimas nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Byloje nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, rodančių mažesnį V. M. padarytos nusikalstamos veikos ar paties jo asmenybės pavojingumą. V. M. vaidmuo apgaulės būdu įgyjant svetimą turtą buvo pagrindinis, aktyvus. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena sunkinanti aplinkybė, kad veiką jis padarė veikdamas organizuota grupe. Kitiems kaltinamiesiems už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje padarymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė – bauda. Už kitas nusikalstamas veikas kaltinamisiems skirtinos Lietuvos Respublikos BK straipsnių, pagal kuriuos kvalifikuotos jų veikos, sankcijose numatytos bausmės. Bausmės paskirtos kaltinamiesiems už nusikalstams veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnyje bendrintinos apėmimo būdu, nes šie nusikaltimai padaryti esant idealiaijai jų sutapčiai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. ir 2013 m. spalio 9 nutartimis buvo laikinai apribota kaltinamojo M. K. nuosavybės teisė į 1/3 dalį 8,2400 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą (uždraudžiant valdyti, disponuoti šiuo turtu). Šios procesinės prievartos priemonės taikymas paliktinas iki civilinio ieškinio patenkinimo.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 94 – 96 straipsnių nuostatomis spręstinas daiktų, turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Lietuvos Respublikos BPK 96 str. 3 d. nustatyta, kad dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, byloje esantis daiktinis įrodymas – dėžė su dokumentais (6 segtuvai – 380 lapų), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos. Teismo protokoline nutartimi prie bylos prijungti dokumentai, sudėti į voką ( 47 lapai) ir segtuvas Nr. 3 ( 28 lapai), kuriuos teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė prokuroras, grąžintini prokurorui.
Kaltinamisiems paskirtos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir įapreigojimai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę
Lietuvos Respublikos 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę prievolę) ir skirti jam 100 MGL dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (netikrų dokumentų pagaminimas ir jų panaudojimas) ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (tikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas) ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (padėjimas apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) ir skirti jam 100 MGL dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (padėjimas apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) ir skirti jam 100 MGL dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (padėjimas apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) ir skirti jam 100 MGL dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (padėjimas apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) ir skirti jam 100 MGL dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (padėjimas apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą) ir skirti jam 100 MGL dydžio baudą.
Paskirtas bausmes subendrinti: paskirtas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje padarymą - apėmimo būdu ir kaltinamajam V. M. skirti 1 metus laisvės atėmimo. Šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje padarymą ir paskirti galutinę bausmę - 1 metus laisvės atėmimo ir 50 MGL dydžio baudą.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-01-14 iki 2008-03-15.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 500 MGL dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (netikrų dokumentų pagaminimas ir jų panaudojimas) ir , pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 100 MGL dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (tikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas) ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 100 MGL dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (padėjimas apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) ir skirti jam 100 MGL dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (padėjimas apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) ir skirti jam 100 MGL dydžio baudą.
Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu skirti galutinę bausmę –500 MGL dydžio baudą.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-01-14 iki 2008-01-16.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 300 MGL dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (netikrų dokumentų pagaminimas ir jų panaudojimas) ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 100 MGL dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (tikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas) ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 100 MGL dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir skirti jam 100 MGL dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (padėjimas apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) ir skirti jam 100 MGL dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (padėjimas apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) ir skirti jam 100 MGL dydžio baudą.
Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu skirti galutinę bausmę –300 MGL dydžio baudą.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-01-14 iki 2008-01-15.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 200 MGL dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (netikrų dokumentų pagaminimas ir jų panaudojimas) ir skirti 80 MGL dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (tikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas) ir skirti jam 80 MGL dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingasUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir skirti jam 100 MGL dydžio baudą.
Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu skirti galutinę bausmę –200 MGL dydžio baudą.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - nuo 2008-01-14 iki 2008-01-16.
E. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
E. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „(duomenys neskelbtini)“, M. G. PPĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „(duomenys neskelbtini)“, O. M., V. P., A. B., I. P. civilinius ieškinius atmesti.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. M., E. V., M. K. 11 485 Lt Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai turtinei žalai atlyginti.
Laikiną kaltinamojo M. K. nuosavybės teisės apribojimą į 1/3 dalį 8,2400 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), palikti iki civilinio ieškinio pateninimo.
Daiktinį įrodymą – dėžę su dokumentais (6 segtuvai – 380 lapų), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos. Voką su dokumentais ir segtuvą Nr. 3 grąžintini prokurorui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.