Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Centro poliklinika“, dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš Savivaldybės netinkamo funkcijų atlikimo užtikrinant jos teritorijoje esančių medžių priežiūrą, atlyginimo.

Nustatyta, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė pareiškėjai. Pareiškėja, 2019 m. rugpjūčio 9 d. atvykusi į darbovietę, t. y. Polikliniką, pastatė Transporto priemonę šalia esančioje aikštelėje. Apie 15.30 val., esant vėjuotoms oro sąlygoms, nulūžo šalia aikštelės augęs medis (gluosnis) ir virsdamas apgadino pareiškėjos Transporto priemonę.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja dėl minėto įvykio 2019 m. rugpjūčio 9 d. pateikė pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato viršininkui. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius 2019 m. rugpjūčio 3 d. registravo įvykį ROIK Nr. 01190000419949 ir pasiūlė ginčą su atsakove spręsti abipusio susitarimo būdu.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2019 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl įvykio aplinkybių patikslinimo“ nurodė, kad dėl nulūžusio medžio yra atsakinga Savivaldybė. Taip pat informavo, kad Savivaldybės darbuotojai telefoniniu pokalbiu patvirtino, jog už nulūžusį medį yra atsakinga Savivaldybė.

Pareiškėja kreipėsi į Biurą, šis 2019 m. rugpjūčio 23 d. ataskaitoje nustatė, kad Transporto priemonės remontas ekonominiu požiūriu netikslingas, kad atkuriamoji Transporto priemonės (remonto) vertė, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą) su PVM yra 2 229,40 Eur, kad jos rinkos vertė iki apgadinimo – 1 900 Eur su PVM, kad apgadintos Transporto priemonės likutinė vertė – 330 Eur.

Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl žalos atlyginimo.

Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 11 d. Transporto priemonę pardavė už 450 Eur.

Savivaldybės administracijos Želdynų skyrius 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. A51-91829 atsisakė patenkinti pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 3 d. prašymą, nesutiko kompensuoti Transporto priemonės remonto darbų. Rašte nurodė, kad minimas gluosnis prie (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės buvo patenkinamos būklės, tvarkymas jam nebuvo numatytas. Neįvardijo priežasčių, kodėl lūžo medžio šaka.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246–6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį ir žalos dydį.

Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d.) 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 15 straipsnyje yra įtvirtintos želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų teisės ir pareigos, o minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.

Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2 punktas). Pagal šio įstatymo 18 straipsnį, želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (1 dalis); želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (2 dalis).

Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (1 punktas). Remiantis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 43 punktu, šalinami vėjo ir sniego nulaužti, aplaužyti, pavojingai palinkę, pavojų praeiviams ir pastatams keliantys, baigiantys džiūti stiebai ir šakos, o pagal 44 punktą tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, pašalinami.

Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų normų nuostatomis, atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti šios savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, vykdyti jų būklės stebėseną, t. y. iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia (be kita ko), siekdama nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr. LVAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015, LVAT 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-270-624/2018).

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks subjektas yra atsakingas už teritorijos, kurioje augo medis, užvirtęs ant pareiškėjos Transporto priemonės, priežiūrą.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2015 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1367-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai naudotis viešajai įstaigai Centro poliklinika“ perdavė Poliklinikai neatlygintinai naudotis 1 454 kv. m valstybinės žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. balandžio 15 d. pagal valstybinės žemės panaudos sutarties projektą. 2015 m. lapkričio 18 d. NŽT ir Poliklinika sudarė valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 49SON-57-(14.49.58), kuria buvo perduotas neatlygintai naudotis 1 454 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Poliklinika 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui raštą Nr. 01-30-2730. Nurodė, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją ir Poliklinikos 2019 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. 01-30-3837 kopiją, 2019 m. rugpjūčio 9 d. lūžęs ir ant Transporto priemonės virtęs medis auga ne Poliklinikai panaudos teise priklausančiame žemės sklype. Poliklinika 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 01-30-3837, atsakydama pareiškėjos draudimo įmonei ir Savivaldybės administracijos Želdynų skyriaus vedėjai, atsisakė atlyginti pareiškėjos patirtas išlaidas, nurodydama, kad medis auga ne Poliklinikai panaudos sutartimi priklausančiame žemės sklype, o miestui priklausančioje teritorijoje.

NŽT 2021 m. vasario 11 d. raštu Nr. 49SD- -(14.49.136E.) teismui pateikė duomenis dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Tiek iš pateikto Poliklinikos žemės sklypo plano M 1:500, tiek iš NŽT pateikto žemės sklypo plano M 1:500 matyti, kurios teritorijos dalys priklauso Savivaldybei, o kurios – Poliklinikai panaudos teise. Taip pat nustatyta, kad, pareiškėjos prašymu, UAB „Geomanai“ parengė išpildomąją geodezinę nuotrauką, kurioje pažymėta lūžusio medžio – gluosnio – augimo vieta, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog į bylą pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, jog nulūžęs medis, kuris užvirto ant pareiškėjos Transporto priemonės, yra ne Poliklinikos teritorijoje. Taigi už teritorijos, kurioje augo nulūžęs medis, tvarkymą atsakinga atsakovė.

Nustačius, kas yra atsakingas už teritorijos, kurioje augo medis, tvarkymą, svarbu nustatyti, ar būtent nuvirtęs medis sukėlė pareiškėjai turtinę žalą.

Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina aplinkybę, kad medis nulūžo ir apgadino pareiškėjos Transporto priemonę. Taip pat į bylą yra pateiktas ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. (įvykio metu) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus, kuriame buvo registruotas šis įvykis (ROIK Nr. 01190000419949), atsakymas. Įvykio aplinkybes taip pat patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. rugpjūčio 13d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad Savivaldybė telefoniniu pokalbiu patvirtino, jog ji yra atsakinga už nulūžusį medį. Be to, Savivaldybė, 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. A51-91829 atsakydama pareiškėjai į jos prašymą atlyginti žalą, nepaneigė aplinkybės, jog ji nėra atsakinga už teritorijos tvarkymą, kurioje nulūžo medis. Taigi darytina išvada, kad Savivaldybė yra atsakinga už teritorijos, kurioje augo medis, priežiūrą.

Atsakovės teigimu, būtina atsižvelgti į CK 6.253 straipsnio nuostatas, pagal kurias nustatoma, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure) aplinkybės. Atsakovė remiasi 2019 m. spalio 28 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-2595, kurioje nurodoma, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. vėjo greitis buvo 2–17 m/s per valandą, dėl to galimai ir lūžo medis. Teigė, jog 17 m/s vėjo greitis yra priskiriamas prie 7 Boforto skalės balų, t. y. stiprus vėjas, taip pat identifikuojama kaip beveik audra.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. vasario 3 d.) 2.1.1 punkte apibrėžta, kad labai smarki audra, viesulas, škvalas būna tada, kai maksimalus vėjo greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s. Pateiktoje pažymoje nėra nurodyta, kad vėjo greitis galėjo būti nuo 28 iki 32 m/s. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kad tai, kad lūžo medis, lėmė stichinis meteorologinis reiškinys bei atitinkamai nenugalima jėga (force majeure).

Teismas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad pareiškėja, palikdama Transporto priemonę nesaugiu atstumu nuo medžio, turėjo numatyti, kad medis dėl stipraus vėjo gali nugriūti ir, elgdamasi kaip rūpestingas ir atsakingas asmuo, nepalikti Transporto priemonės šalia medžio. Minėti argumentai nepatvirtina pagrindo Transporto priemonės naudotojui taikyti didesnio rūpestingumo standartą, kuris paprastai taikomas profesionalia veikla užsiimantiems subjektams, ir neįrodyta, kad pareiškėja, pastačiusi Transporto priemonę aikštelėje, turėjo suvokti medžio keliamą pavojų ir jo laipsnį.

Įvertinęs faktines ir teisines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog tai, kad lūžo medis, lėmė ne stichinis meteorologinis reiškinys, o tai, jog augalas nebuvo tinkamai prižiūrėtas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Savivaldybė šiuo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Šią civilinės atsakomybės sąlygą įrodo į bylą pateikti įrodymai. Būtent tai lėmė žalos atsiradimą pareiškėjos turtui.

Pareiškėja prašo priteisti iš Savivaldybės 1 610 Eur turtinei žalai atlyginti. Šį žalos dydį patvirtina Biuro Ataskaitoje nustatyta Transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo su PVM (1 900 Eur, Transporto priemonė buvo parduota už 450 Eur), Biuro PVM sąskaita faktūra už parengtą Ataskaitą (160 Eur). Šių sumų sumokėjimą patvirtina mokėjimo pavedimai. Pareiškėja prašo priteisti 1 450 Eur

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos patirtos išlaidos yra susijusios su Transporto priemonės apgadinimu. Šių išlaidų ji nebūtų patyrusi, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl jos atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sąvoką. Šiuo atveju tarp neteisėto Savivaldybės neveikimo ir Transporto priemonės apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistinas 1 610 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėja prašo priteisti 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal LVAT praktiką, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, LVAT 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-920-438/2015). Vadovaujantis CK 6.2 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei LVAT praktika, pareiškėjai iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2020 m. spalio 20 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Nustatyta, kad pareiškėja N. M. 2020 m. spalio 8 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020/33 su advokatu A. K.. Pareiškėja patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2020 m. spalio 15 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2020 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymu.

Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 289 Eur (2019 m. II ketvirtis).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 1 289 Eur = 2 578 Eur). Prašoma priteisti už skundo parengimą 300 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina pareiškėjai.

Teismas, įvertinęs tai, kad išlaidų dydis yra pagrįstas apmokėjimą už šias paslaugas patvirtinančiais dokumentais bei neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus įkainio dydžio bei atitinka ABTĮ 40 straipsnio nuostatas, pareiškėjai N. M. priteisia 300 Eur už suteiktas teisines paslaugas.

Teikdama skundą, pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. ABTĮ 36 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) neapmokestinami žyminiu mokesčiu. Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktą, žyminis mokestis grąžinamas tuo atveju, kai jis buvo sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atsižvelgęs į tai, teismas grąžina pareiškėjai sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 10 dalimi, 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos N. M. skundą patenkinti.

Priteisti pareiškėjai N. M. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 610 Eur (tūkstantį šešis šimtus dešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 1 610 Eur (tūkstantį šešis šimtus dešimt eurų) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2020 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjai N. M. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 300 (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti pareiškėjai N. M. sumokėtą 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir penkiasdešimties centų) žyminį mokestį.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.