Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. F. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 1 683,28 Eur turtinės žalos atlyginimo pareiškėjai iš Vilniaus miesto savivaldybės dėl to, jog pareiškėjos automobilį apgadino medis, už kurio priežiūrą ir tvarkymą galimai atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-05-01), Aplinkos apsaugos įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-01), Želdynų įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-05-01).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui pagal CK 6.271 straipsnį konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles.

Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-08 įsakymu Nr. D1-5 (toliau – ir Inventorizavimo taisyklės), 3 punktu, želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų.

Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, teismas nustatė, kad pareiškėja 2019-08-20 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nurodydama, jog 2019-08-09 VšĮ Centro poliklinikos, esančios adresu K. Kalinausko g. 4, Vilnius, automobilių stovėjimo aikštelėje paliko savo automobilį Toyota RAV-4, apie 15.30 val. pakilo vėjas ir nulaužė medį, dėl kurio apgadintas pareiškėjos automobilis, prašė atlyginti patirtus nuostolius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Želdynų skyrius 2019-09-26 raštu informavo pareiškėją, kad, remiantis atliktos inventorizacijos duomenimis, gluosnis prie K. Kalinausko g. 4 automobilių stovėjimo aikštelės buvo patenkinamos būklės, joks tvarkymas jam nebuvo numatytas, nėra tiksliai aišku, dėl kokių priežasčių nulūžo medžio šaka, todėl nesutinka kompensuoti automobilio remonto darbų.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos automobilį 2019-08-09 automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu K. Kalinausko g. 4, Vilnius, apgadinęs medis yra gluosnis. Tokia medžio rūšis matoma iš byloje pateiktų foto nuotraukų, taip pat tokią aplinkybę patvirtina ir VšĮ Centro poliklinika atstovo 2019-08-12 pranešimas Vilniaus miesto savivaldybei apie įvykį dėl lūžusio medžio (iš pridėtų foto nuotraukų matyti – gluosnio), be to pati Vilniaus miesto savivaldybė 2019-09-26 raštu pareiškėjai nurodė informaciją apie gluosnio prie K. Kalinausko g. 4 automobilių stovėjimo aikštelės būklę ir nurodė, kad šio medžio nulūžimo priežastys jai nėra žinomos. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad automobilį apgadinęs medis yra būtent gluosnis, iš pateiktų foto nuotraukų matyti nulūžusio gluosnio šakos ant pareiškėjai priklausančio automobilio, todėl atsakovės argumentai, jog nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima identifikuoti, kuris medis pareiškėjai sukėlė žalą atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas taip pat nesutinka su atsakovės teiginiais, kad ji nėra nei savininkė, nei valdytoja K. Kalinausko g. 4, Vilnius, žemės sklypo, kuriame galimai auga pareiškėjos automobilį apgadinęs medis, todėl civilinė atsakomybė neturėtų būti taikoma. Pagal Vilniaus miesto teritorijos želdinių inventorizacijos elektroninės duomenų bazės duomenis (https://maps.vilnius.lt/miesto-tvarkymas), teismas nustatė, kad vienintelis gluosnis, esantis prie automobilių stovėjimo aikštelės K. Kalinausko g. 4, Vilnius, auga žemės sklype, esančiame adresu K. Kalinausko g. 4A, Vilnius, kuris priklauso Lietuvos Respublikai ir kurį panaudos sutarties pagrindu valdo Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovės pateikti duomenys dėl ginčo medžio (gluosnio) augimo vietos neatitinka realios faktinės situacijos. Atsakovės Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje pažymėti medžiai apskritai nebuvo inventorizuoti ar tikrinti, nes jų savivaldybė panaudos teise nevaldo, be to, iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad pareiškėjos ir kiti pavaizduoti automobiliai apgadinti ne tose vietose, kuriose augančius medžius (nepriklausančius savivaldybės panaudos teise valdomam sklypui) nurodė atsakovė. Teismas taip pat pažymi, kad vien aplinkybė, jog atsakovė atliko gluosnio, augančio žemės sklype, adresu K. Kalinausko g. 4A, Vilnius, ir esančio prie pat automobilių stovėjimo aikštelės inventorizaciją, patvirtina, kad šio medžio priežiūra buvo būtent savivaldybės kompetencijoje, nes inventorizacija atliekama tik savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių atžvilgiu (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, į bylą atsakovė pateikė darbų atlikimo lentelę, pagal kurios duomenis matyti, kad 2019-08-09 būtent UAB „Grinda“ atliko ant automobilių, K. Kalinausko g. 4, Vilnius, nuvirtusio medžio tvarkymo darbus (nukėlė, supjaustė, išvalė vietą). Kaip nurodė pati atsakovė UAB „Grinda“ atlieka medžių tvarkymo darbus sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu, taigi matyti, kad nulūžusio gluosnio, dėl kurio apgadintas pareiškėjos automobilis, tvarkymo darbai taip pat buvo priskirti atsakovei, o ne VšĮ Centro poliklinika. Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju už ginčo medžio priežiūrą ir tvarkymą atsakingas subjektas buvo būtent atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė.

Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė įgyvendino pareigą atlikti savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizaciją, savaime nepanaikina galimybės taikyti civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu. Kaip matyti, pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, savivaldybė privalo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikšminga vertinant vienos iš sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą), egzistavimą. LVAT yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog savivaldybė laikosi Inventorizavimo taisyklių 3 punkte nustatyto termino atlikti želdynų ir želdinių inventorizavimą, patvirtina tik tai, kad laikomasi bendrųjų reikalavimų, taikomų želdynų ir želdinių priežiūrai. Tačiau želdinių augimo vietos ypatumai, kitos aplinkybės, kurios teismo neminimos, kaip nesusijusios su šia byla, lemia savivaldybės bendro pobūdžio pareigą, kildinamą iš atsakingo valdymo imperatyvų, taikyti specialias priemones želdynų ir želdinių priežiūrai. Želdinių prie didelio intensyvumo eismo gatvių priežiūrai privalu taikyti specialias sąlygas ir priemones, o neatliekant tokių veiksmų konstatuotinas neveikimas (nerūpestingumas ir neatidumas), kuris kvalifikuotinas kaip neteisėti veiksmai – deliktinės atsakomybės sąlyga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020).

Nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos automobilis buvo pastatytas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie VšĮ Centro poliklinikos pastato, todėl atsižvelgiant į medžių prie aikštelės augimo vietą, laikytina, kad tokių medžių priežiūra turėjo būti itin atidi ir vien aplinkybė, jog 2016 m. atlikta tokio medžio inventorizacija nepagrindžia, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi pakankamų priemonių asmenų ir jų turto saugumui užtikrinti įgyvendinant jai teisės aktuose nustatytas želdynų ir želdinių priežiūros funkcijas. Juolab, kad medžio būklė nuo 2016 m. iki 2019 m. galėjo pakisti ir nėra duomenų, kad šiuo laikotarpiu ginčo medis būtų tikrintas ar tvarkytas. LVAT praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją) nežiūrint to, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas (LVAT 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl nagrinėjamu atveju savivaldybės veiksmai, atliekant ginčo medžio priežiūrą ir tvarkymą, laikytini nepakankamais. Nors ginčo gluosnis inventorizuotas 2016 m., inventorizacijos metu nustatyta, kad gluosnio būklė nėra gera, pažeista jo laja ir kamienas, todėl laikytina, kad tokiam medžiui, augančiam prie automobilių stovėjimo aikštelės, ir po kuriuo statomi automobiliai, turėjo būti skirtas atidesnis tvarkymas ir priežiūra, įvertinant galimą riziką dėl asmens sužalojimo ar jų turto apgadinimo. Todėl atsakovės veiksmai 6.271 straipsnio kontekste laikytini neteisėtais, nes atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, atlikdama jai priskirtas medžių tvarkymo funkcijas jos panaudos teise valdomoje žemėje.

Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai atlygintini nuostoliai mažintini CK 6.253 straipsnio pagrindu. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. CK 6.253 straipsnio 2 dalis nustato, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos.

Atsakovė teigia, kad 2019-08-09 stipriausias vėjo greitis siekė net 17 m/s, toks vėjo greitis buvo fiksuojamas laiku nuo 15 val. iki 16 val., todėl galėjo lūžti ir sveikas, pavojaus nekėlęs medis. Teismas su tokiu atsakovės pateiktu vertinimu nesutinka. Remiantis Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale, kuri naudojama ir Lietuvoje, vėjas, kai jo greitis yra 13,9–17,1 m/s, yra beveik audra (stiprumas – 7 balai), tokiu atveju siūbuoja medžiai, eiti prieš vėją sunku. Vėjas, kai jo greitis 17,2–20,7 m/s, yra labai stiprus vėjas (stiprumas – 8 balai), tokiu atveju linguoja dideli medžiai, lūžta plonos šakos. Ir atitinkamai, kai vėjas yra nuo 20,8 iki 24,4 m/s, tai laikoma stipria audra, įvertinama 9 balais. Sausumos sąlygos aprašomos taip: lūžta kai kurios medžių šakos ir kai kurie maži medeliai linguoja, išverčiami statybos/laikinieji ženklai ir užtvaros. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog pagal šią vėjų skalę medžiai lūžta tik esant štormui, kai vėjo greitis 24,5 – 28,4 m/s, įvertinama 10 balų – tuomet lūžta ir išraunami medžiai, nuo stogų nuplėšiamos čerpės, nuo kelių blogai pritvirtintos plytelės (sausumos sąlygos) (vėjo įtakos medžio nuvirtimui aspektu žr. pvz. LVAT 2012-11-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2765-12; LVAT 2013-11-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2084/2013; LVAT 2012-09-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2227/2012).

Nagrinėjamu atveju iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad ant pareiškėjos ir šalia stovėjusio automobilio užkrito ne pavienės ar mažos medžių šakos, tačiau viena didelė medžio šaka. Kaip minėta, esant 17 m/s vėjo stiprumui, medžiai siūbuoja, o nuo 17,2-20,7 m/s lūžta plonos jų šakos, todėl šiuo atveju vėjas negali būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs tokio dydžio medžio šakos nulūžimą. Teismas nenustatė, kad aplinkinių namų teritorijoje ginčo dieną būtų lūžę kiti medžiai ar būtų pasireiškusios kitokios vėjo pasekmės, atsakovė tokių duomenų taip pat nepateikė. Be to, vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Atsakovės nurodomas vėjo greitis, pagal minėtą Boforto skalę, nebuvo išskirtinai didelis ar negalimas numatyti objektyviai įvertinus Lietuvos klimatines sąlygas, o atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog tokio vėjo nebuvo galima numatyti, juolab, kad vėjas tą dieną neprilygo stipriai audrai, vertinant jo greitį pagal Boforto skalę.

Atsakovės nurodomus teiginius, jog žalos dydis galėtų būti mažinamas dėl pačios pareiškėjos veiksmų, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjos elgesys, pastatant automobilį tam numatytoje vietoje automobilių aikštelėje nelaikytinas neatsargiu ar galėjusiu sukelti jai žalą. Teismas pažymi, kad pareiškėja, pastatydama automobilį tam skirtoje vietoje jokių neteisėtų ar netinkamų veiksmų neatliko, o aplinkybė, jog prie automobilių stovėjimo aikštelės augo medžiai, savaime nesudarė pagrindo statyti automobilį kitur ar konstatuoti netinkamus pareiškėjos veiksmus, pastačius automobilį tam skirtoje vietoje. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėja, būdama vidutinio apdairumo, protingumo, rūpestingumo asmuo turėjo numatyti, kad dėl netinkamos šalia aikštelės augančio medžio priežiūros vėliau šis medis apgadins pareiškėjai priklausantį automobilį.

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovė nesiėmė pakankamai priemonių užtikrinti medžio (gluosnio), augančio prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu K. Kalinausko g. 4, Vilnius, priežiūrai ir tvarkymui užtikrinti. Teismas nenustatė kitų žalos kilimo priežasčių. Taigi nagrinėjamu atveju yra visos būtinos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos, todėl toliau nagrinėtinas klausimas dėl pareiškėjai priteistinos patirtos žalos atlyginimo dydžio.

Pareiškėja pateikė dokumentus, pagrindžiančius patirtos žalos dydį. UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ 2019-08-13 pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ginčo transporto priemonės atkuriamoji (remonto) vertė, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą) be PVM yra 1 553,28 Eur. Pareiškėja taip pat pateikė 2019-08-13 PVM sąskaitą faktūrą ir tos pačios datos kasos pajamų orderio kvitą, kurie patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ 130 Eur už atliktą transporto priemonės vertinimą.

Taigi pareiškėjos patirta turtinė žala laikoma 1 683,28 Eur. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pateikta pakankamai įrodymų (įskaitant fotonuotraukas po įvykio bei ginčo automobilio apžiūros aktą) apie pareiškėjos automobiliui padarytos žalos pobūdį ir mastą. Automobilio apžiūros akte nurodytos apgadinimai bei remontuotinos dalys atitinka jam padarytus pažeidimus nukritus medžio šakai. Automobilio vertinimas atliktas 2019-08-13, taigi praėjus tik kelioms dienoms po ginčo įvykio, todėl apžiūros akte nurodyti automobilio apgadinimai siejami tiesiogiai su nulūžusia medžio šaka. Šiuo atveju nėra abejonių, kad tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir pareiškėjos automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjai iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteistinas 1 683,28 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Pareiškėja prašo priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjai iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas priimtas 2020-03-23 todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalimi, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-11-19 sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-3868-18150, kuris pakeistas 2020-03-12, nuspręsta teikti teisinę pagalbą pareiškėjai A. F., paskirti jai teikti antrinę teisinę pagalbą advokatui Artūrui Cibulskui. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-08-21 pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš viso sudaro 416,68 Eur. Pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas, vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu (toliau – ir Taisyklės; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01), 6 punktu, sudarė advokato užmokestis – 416,68 Eur.

Vadovaujantis Taisyklių 6 punktu, apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 UBD (užmokesčio bazinis dydis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalis numato, jog kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vertindamas ABTĮ 42 straipsnio ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatas, teismas konstatuoja, jog valstybei priteistinų išlaidų dydžio apskaičiavimas yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga, todėl nėra pagrindo abejoti pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiuotų dydžių pagrįstumu. Tokios nuostatos laikosi ir LVAT savo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1307/2014; LVAT 2014-10-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1486/2014; LVAT 2018-01-04 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-21-575/2018).

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintas visa apimtimi ir vadovaudamasis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalimi, teismas daro išvadą, kad valstybės naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteistina 416,68 Eur išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. F. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai A. F. iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 683,28 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 28 centus) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 2020-03-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų tenkinti. Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybės naudai 416,68 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų ir 68 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.