- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-2896-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02113-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- E. S., K. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. S. ir K. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2018 m. birželio 18 d. kreipėsi su ieškiniu atsakovams E. S. ir K. K. į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 15 541,01 EUR nuostolių atlyginimo regreso teise, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-11-01 Jungtinėje Karalystėje dėl atsakovo E. S., vairavusio atsakovei K. K. priklausančią transporto priemonę Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Automobilis Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui jo reikalavimu sumokėjo 15 541,01 EUR už eismo įvykio metu padarytą žalą.
2. Atsakovė K. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad automobilį Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nupirkusi ir padovanojusi dukrai J. K., nes pati vairuoti nemoka ir net neturi dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemonę.. Nors automobilis buvo registruotas atsakovės vardu, tačiau VĮ „Regitra“ yra nurodyta, kad transporto priemonės valdytoja bus J. K.. Automobilio patikėti atsakovui E. S. negalėjo, nes jo nepažįsta ir Jungtinėje Karalystėje niekada nėra buvusi.
3. Atsakovas E. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad automobilį jam valdyti perdavė J. K. ir jis automobilį vairavo, kai J. K. pasijuto blogai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. S. ir K. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pašalino iš bylos atsakovę K. K. ir ją įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruotas atsakovės K. K. vardu, tačiau jis pirktas kaip dovana jos dukrai J. K.. Atsakovė K. K. vairuoti nemoka ir net neturi dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemonę. Teikiant prašymą VĮ „Regitra“, atsakovė nurodė, kad transporto priemonės valdytojas bus J. K.. Po automobilio įregistravimo atsakovės vardu transporto priemonė dingo, kaip ir atsakovės dukra, t.y. transporto priemonės valdytoja. Atsakovė automobiliu nesidomėjo, kur jis yra dabar, nežino. Automobilio ji patikėti atsakovui E. S. negalėjo, nes jo nepažįsta ir Jungtinėje Karalystėje niekada nėra buvusi. Atsakovas E. S. atsiliepime patvirtino, kad automobilį jam valdyti perdavė J. K. ir jis jį vairavo, pastarajai pasijutus blogai (ji buvo automobilyje).
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė K. K. yra netinkama atsakovė byloje, todėl pašalino ją iš bylos ir įtraukė K. K. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes jos teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos byloje priimtas sprendimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas, nustatęs, jog ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, privalo pasiūlyti ieškovui šalį pakeisti tinkama. Jei ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Apelianto teigimu, teismas nepasiūlė pakeisti tariamai netinkamą bendraatsakovę tinkama ir negavo ieškovo sutikimo, o atsakovę pašalino savo iniciatyva, nors bylą turėjo nagrinėti iš esmės ir savo poziciją dėl atsakovės K. K. išreikšti teismo sprendime.
8. Nagrinėjamu atveju ieškovas pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiek iš atsakingo už žalą asmens E. S., tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį – atsakovės K. K., todėl pagrindo siūlyti keisti netinkamą šalį tinkama nėra.
Atsiliepimas
9. Atsakovas E. S. atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su apelianto pozicija. Nurodo, kad atsakovui nėra žinoma, ar ieškovas kokia nors forma yra išreiškęs sutikimą eliminuoti atsakovę K. K.. Laiko, kad, ieškovui nesutikus keisti atsakovo, teismas turėtų bylą nagrinėti iš esmės.
10. Atsakovė K. K. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka. Laiko, kad teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonę, vadovaudamasis CPK 45 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai pakeitė atsakovės K. K. procesinį statusą. Pažymi, kad šiuo atveju nutartis negalėjo būti skundžiama, todėl prašo apeliacinį procesą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-09-27 nutarties nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, apelianto Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės sudaro pakankamą pagrindą apskųstą teismo nutartį panaikinti.
13. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. (CPK 45 straipsnio 1, 3 dalys)
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui. Ieškovui nesutinkant pakeisti atsakovo, pirmosios instancijos teismas neturi teisės savo iniciatyva pakeisti atsakovo ir privalo bylą nagrinėti iš esmės pagal pareikštą reikalavimą ieškovo pasirinktam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017; 2018-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-313/2018).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka, gavęs atsakovų atsiliepimus į ieškinį. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų siūlęs ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą. Priešingai, iš atskirojo skundo matyti, kad pirmosios instancijos teismas ne tik kad nepasiūlė ieškovui keisti proceso šalį, bet su tokia teismo pozicija ieškovas (apeliantas) ir nesutinka, laiko, kad nėra tam pagrindo. Taigi, konkrečiu atveju yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė atsakovės K. K. procesinę padėtį (statusą), nesilaikydamas proceso teisės normų reikalavimų, t. y. be ieškovo sutikimo. Todėl tokia nutartis negali būti laikoma nei teisėta, nei pagrįsta.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartimi užkertamas kelias bylos eigai, t.y. ieškovas praranda teisę reikšti reikalavimą konkrečiam atsakovui, todėl nutartis yra skundžiama ir nėra pagrindo apeliacinio proceso nutraukti (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.