Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) T. S. skundą dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų, suinteresuoti asmenys – SĮ „Susisiekimo paslaugos“, antstolis Valdas Čeglikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Pareiškėja T. S. skundu dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų prašo panaikinti antstolio 2018-03-19 patvarkymą Nr. S15-53566 ir grąžinti visą išieškotą sumą pagal vykdomąsias bylas Nr. 0116/15/02196, 0116/12/01436, 0116/10/01117, 0116/15/05864 į SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 2):Pareiškėja nurodo, kad antstolio 2018-03-19 patvarkymas Nr. S15-53566 yra melagingas aktas, kadangi patvarkymas įteiktas per UAB „Jūratė“ būtent skolininkei, o išskaitas numato iš IĮ „Almasta“ turto;Pareiškėja neturi asmeninių lėšų tenkinti antstolio reikalavimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš sutuoktinių darbinės veiklos. Tuo tarpu pareiškėjos vyras V. S. yra IĮ „Almasta“ savininkas. Pagal Individualių įmonių (toliau – IĮ) įstatymo 8 straipsnio 4 dalį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei;Turtinė teisė į sutuoktinės T. S. darbo užmokestį priklauso individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip. Todėl skolininkės darbo užmokestis negali būti išskaitų šaltiniu, kadangi sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė preziumuojama pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį, o turto priskyrimas asmeninei sutuoktinės nuosavybei gali būti įrodyta tik rašytiniais įrodymais pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį, t. y. susitarimu tarp sutuoktinių. Tokio rašytinio įrodymo antstolis neturi; 2017-03-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-14179-566/2017 nustatytas teisinis reglamentavimas, susijęs su individualios įmonės turtu, taip pat skolininkės bei individualios įmonės savininko prievolėmis: „teisės aktuose nėra įtvirtinta atvirkštinė taisyklė, kad individuali įmonė yra atsakinga už jos savininko skolas“ ir „nėra teisės normos, kuri tiesiogiai suteiktų teisę antstoliui už individualios įmonės savininko asmenines prievoles nukreipti išieškojimą į individualios įmonės lėšas“;Atsižvelgiant į turto reglamentavimą tarp IĮ „Almasta“ ir savininko sutuoktinės, bet kurie antstolio veiksmai yra neteisėti, o vienintelis antstolio teisėtas veiksmas yra neveikimas dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimų;Anksčiau išieškota suma iš pareiškėjos darboviečių UAB „Egila“, UAB „Clean Solutions“, UAB „Muniz“, UAB „Jutarė“ turi būti grąžinta pagal taisyklę „iš kur (iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės) antstolis be leidimo (rašytinio įrodymo) atėmė pinigines lėšas, ten turi jas atiduoti atgal“.

2. Antstolis Valdas Čeglikas 2018-04-26 patvarkymu Nr. 0116/10/01117 atsisakė tenkinti pareiškėjos (skolininkės) skundą. Patvarkymas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Vadovaujantis SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimais Nr. 1271168-6, Nr. 60092786, Nr. 60085436 ir Nr. 1359679-7 vykdomas baudų išieškojimas iš skolininkės T. S.;

2.2. Nustačius, kad skolininkė dirba UAB „Jutarė“, 2018-03-19 patvarkymu Nr. S15-53566 išieškojimas buvo nukreiptas į jos darbo užmokestį;

2.3. Jokie išieškojimai iš skolininkės nurodytos IĮ „Almasta“ nėra vykdomi, todėl nėra jokio pagrindo spręsti klausimą dėl bendro sutuoktinių turto dalies nustatymo;

Motyvuojamoji dalis

2.4. CPK 733 straipsnis nustato skolų išieškojimo ir išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio vykdymo tvarką. Atliekant vykdymo veiksmus, buvo laikomasi įstatymų nustatytos tvarkos.

Skundas netenkintinas.

II. Skundo esmė

3. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad antstolio 2018-03-19 patvarkyme Nr. S15-53566 numatytos išskaitos iš IĮ „Almasta“ turto. Pareiškėja teigia, kad jos vyras V. S. yra IĮ „Almasta“ savininkas. Pareiškėjos teigimu, ji neturi asmeninių lėšų tenkinti antstolio reikalavimą, o pagal CK ir Individualių įmonių įstatymo nuostatas asmeninių prievolių išieškojimas negali būti nukreipiamas į sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų vertinimas bei teismo išvados

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Valdas Čeglikas vykdo vykdomąsias bylas Nr. Nr. 0116/15/02196, Nr. 0116/12/01436, Nr. 0116/15/05864 ir Nr. 0116/10/01117 pagal išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2015-03-02 nutarimą Nr. 60085436 dėl 23,00 Eur baudos, 2012-04-02 nutarimą dėl 60,00 Lt baudos, 2015-04-60 nutarimą dėl 23,00 Eur baudos ir 2010-02-23 nutarimą dėl 80,00 Lt baudos (iš viso pagal minėtus vykdomuosius dokumentus – 86,55 Eur) išieškojimo iš skolininkės T. S. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai (v. b. Nr. 0116/10/01117, 53-54 l.). Patikrinus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, nustatyta, kad skolininkė nuo 2017-10-24 dirba UAB „Jutarė“ (v. b. Nr. 0116/10/01117 52 l.). Antstolis 2018-03-19 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S15-53566, kuriuo pareikalavo iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Patvarkymas buvo adresuotas skolininkės darbovietei UAB „Jutarė“ ir skolininkei – UAB „Jutarė“ darbuotojai T. S. (v. b. Nr. 0116/10/01117, 54 l.). Iš vykdomojoje byloje Nr. 0177/17/01273 esančio 2018-03-19 Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S15-53563 matyti, kad vykdant vykdomąsias bylas išieškota 3,45 Eur suma, liko išieškoti 86,55 Eur skolos ir 181,53 Eur vykdymo išlaidų (v. b. l. 53).

5. Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 367-398).

6. CPK 733 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas (CPK 733 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai (CPK 733 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma: jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas – dvidešimt procentų (2 punktas); pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (3 punktas). Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju nors skolininkė teigia, kad antstolio 2018-03-19 patvarkyme Nr. S15-53566 numatytos išskaitos iš IĮ „Almasta“ turto, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų vykdytas išieškojimas iš skolininkės nurodytos IĮ „Almasta“. Šiuo atveju skolininkė darbo užmokestį gauna iš UAB „Jutarė“ (v. b. Nr. 0116/10/01117 52 l.). Antstolis 2018-03-19 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S15-53566 iš skolininkės darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB „Jutarė“: kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. Nr. 0116/10/01117, 54 l.). Teismas pažymi, kad, visais atvejais (nesant įkeisto skolininko turto), išieškojimas iš pradžių yra nukreipiamas į visą skolininko darbo užmokestį, darant atitinkamo dydžio išskaitymus (CPK 663-664 straipsniai, 736 straipsnis). Tik tuomet, kai nepavyksta išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio, taip pat kito turto, skolininko valdomo asmenine nuosavybės teise, nustatinėjama konkreti skolininko turto dalis bendrame turte su kitu asmeniu, įskaitant ir sutuoktinio darbo užmokestį (CPK 666-667 straipsniai, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1574-431/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis Nr. 2S-115/163/2014). Taigi, iš skolininko darbo užmokesčio išieškoma darant išskaitas pagal CPK 736 straipsnį. Tuo tarpu skolininko turto dalies nustatymo klausimas nagrinėjimas ne išieškant iš skolininko darbo užmokesčio, o išieškant iš skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio (CPK 666-667 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju skolininkės skolos išieškojimas būtų nukreiptas į sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti klausimą dėl bendro sutuoktinių turto dalies nustatymo. Išieškojimas pagrįstai buvo nukreiptas į 70 proc. skolininkės darbo užmokesčio dalį, viršijančią MMA, ir 20 proc. darbo užmokesčio dalį, neviršijančią vieno MMA (CPK 736 straipsnio 1-2 dalys).

8. Remiantis CPK 739 straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad antstolis būtų išieškojęs CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

9. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių antstolio veiksmų neteisėtumą ar piktnaudžiavimą procesu, todėl įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog antstolis, priimdamas patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos, veikė teisėtai, tinkamai, vadovaudamasis CPK nuostatomis. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Nenustačius antstolio veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo spręsti klausimo ir dėl išieškotų sumų grąžinimo.

11. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos T. S. skundą dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.