- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-1574-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15502-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- UAB „Ūkio banko lizingas“
- Suinteresuotas asmuo
- G. R., D. R.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens (skolininko) G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ūkio banko lizingas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. R., D. R., antstolis D. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ jo sutuoktinės iš darbo santykių gaunamų pajamų. Nurodė, jog antstolis D. Š. vykdo skolos išieškojimą iš G. R. UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai pagal Vykdomąjį įrašą Nr. 2-8122-934/2014. Pagal antstolio pateiktus duomenis, skolininko asmeninės nuosavybės teise turimo turto neužtenka, kad būtų patenkintas kreditoriaus reikalavimas, todėl antstolis areštavo skolininko sutuoktinės bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį darbo užmokestį ir pasiūlė teikti teismui prašymą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo.
Suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą iki rašytinio teismo posėdžio pradžios nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. atsiliepimu prašė tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Nurodė, jog sutinka su pareiškime išdėstytais reikalavimais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi patenkino pareiškėjo UAB „Ūkio banko lizingas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir nustatė, kad skolininko G. R. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ D. R. darbo užmokesčio.
Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo yra sudaręs santuoką 2003 m. spalio 17 d., duomenų apie tarp sutuoktinių sudarytas vedybų sutartis Vedybų sutarčių registre nėra. Skolininko sutuoktinė dirba ir gauna darbo užmokestį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo svarbu, kad nustatant skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, būtų pasirinktas toks būdas, kuris būtų racionaliausias, priimtiniausias ir labiausiai atitiktų bendraturčių bei kreditoriaus interesus. Teisingiausias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas, kuris atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko bei jo sutuoktinės interesus, būtų nustatant, kad skolininko turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ D. R. darbo užmokesčio. Todėl teismas nusprendė, jog skolininkui nustatytina ½ sutuoktinės darbo užmokesčio dalis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo G. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį ir pareiškėjo UAB „Ūkio banko lizingas“ prašymą atmesti.
Atskirajame skunde suinteresuotasis asmuo nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininkas nuo 2015 m. vasario 4 d. dirba ir gauna darbo užmokestį, iš kurio yra vykdomos išskaitos. Skolininko darbo užmokestis neįeina į CPK 739 straipsnyje išvardintas sumas, iš kurių negalima išieškoti. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių turto dalys yra lygios. Todėl skolininko sutuoktinei taip pat priklauso ½ dalis skolininko gaunamo darbo užmokesčio. Tačiau iš šios dalies taip pat yra vykdomas išieškojimas. Skolininkas papildomai užsiima individualia veikla ir gauna pajamas, kurių dalį įsipareigoja pervesti kartą per mėnesį į antstolio depozitinę sąskaitą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skolininko G. R. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. R. nurodo, jog palaiko atskirąjį skundą, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį. Suinteresuotojo asmens gaunamos pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio. Vykdant išieškojimą ir iš skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų, skola nebus išieškota greičiau. Skolininkas su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, kurių teisės į išlaikymą bus pažeistos. Šiuo metu skolininkas keičia darbo vietą, jo gaunamos naujos pajamos bus daug didesnės ir užtikrins greitesnį atsiskaitymą su kreditoriais.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis D. Š. nesutinka su skundu, prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog skolininko darbo užmokestis 2015 m. vasarį sudarė 301,28 €, 2015 m. kovą – 241,08 €, 2015 m. balandį – 261,94 €, 2015 m. gegužę – 64,61 €. Skolininko skolas trijose antstolio vykdomosiose bylose sudaro apie 4.000,00 € ir ši suma didėja, nes skaičiuojamos metinės palūkanos. Be to, skolininko darbovietė informavo antstolį, jog nuo 2015 m. gegužės 19 d. jis yra atleistas iš darbo. Akivaizdu, kad skolininkas vengia atsakomybės ir siekia vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais. Nuo vykdomosios bylos pradžios skolininkas tik vieną kartą sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą 40,00 €, visos kitos piniginės lėšos buvo išieškotos priverstine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu bei su bylos sustabdymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 išduotą vykdomąjį raštą dėl 1.496,33 € skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. R. išieškotojui AB „Bobutės paskola“. Taip pat antstolis vykdo du notarų biuro vykdomuosius įrašus dėl 882,30 € ir 1.558,87 € skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko išieškotojo UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai. Antstolis, atlikęs skolininko turto paiešką, nustatė, kad skolininkas nuosavybės teise neturi registruoto nekilnojamojo turto. Skolininkui priklauso automobilis, kurio buvimo vieta antstoliui yra nežinoma. Skolininkas nuo 2015 m. vasario 4 d. dirba, tačiau išskaitų iš jo darbo užmokesčio nėra gauta. Skolininkas nuo 2003 m. spalio 17 d. yra sudaręs santuoką, jo sutuoktinė dirba ir gauna darbo užmokestį.
CPK 666 straipsnio 1 dalis nustato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3-5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra ginčo, jog skolininko prievolė UAB „Ūkio banko lizingas“ yra jo asmeninė. Todėl skola išieškotojui turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.
Atskirajame skunde skolininkas nepateikia jokių įrodymų, jog gauna darbo užmokestį ar dirba pagal individualią veiklą bei gauna pajamas, kurių galėtų pakakti periodinėmis įmokomis sumokėti išieškotojui skolą. Vykdomosiose bylose yra duomenys, patvirtinantys, jog nuo 2015 m. vasario 28 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. skolininkas per mėnesį vidutiniškai gaudavo mažesnes negu minimali mėnesinė alga pajamas. Be to, vykdomojoje byloje yra skolininko darbovietės pranešimas, jog nuo 2015 m. gegužės 19 d. jis buvo atleistas. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkas turėtų turto ar gautų pajamas, į kurias galima būtų nukreipti išieškojimą. Pažymėtina, jog skolininkui pradėjus dirbti ir gauti pastovias pajamas, pirmos instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui apie tai informuoti antstolį ir geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuotojo asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.