- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-831-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06016-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- E. Z.
- Atsakovas
- J. R., D. R., A. R.
procesinio dokumento kategorijos: 103.4; 106.3; 106.8.4; 122.2.
2014 m. kovo 5 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2317-800/2014 pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovams J. R., D. R. ir A. R. dėl skolos bei neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pareiškė Kauno apylinkės teismui ieškinį (b. l. 10–11), prašydamas priteisti jam iš atsakovų J. R., D. R. ir A. R. solidariai 55 602 Lt skolą ir 0,2 proc. dydžio delspinigius (23 000 Lt sudaro skola, o likusieji – delspinigius); 60 000 Lt neturtinę žalą už garbės ir orumo pažeidimą; 50 000 Lt neturtinę žalą dėl sveikatos pablogėjimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apylinkės teismas 2013-12-30 nutartimi (b. l. 12) nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti: sumokėti 3 300 Lt dydžio žyminį mokestį už reiškiamus naujus reikalavimus (ieškovas, pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (b. l. 3–4), sumokėjo 110 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios 274 Lt buvo atleistas) arba pateikti įrodymus apie sunkią turtinę padėtį, pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo; pateikti dokumentus patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes apie sveikatos pablogėjimo, garbės ir orumo įžeidimo faktus.
Ieškovas 2014-01-13 pateikė teismui paaiškinimus raštu (b. l. 13), sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, o nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo prašė atleisti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-01-17 nutartimi (b. l. 14) ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.) bei panaikino 2013-10-30 teismo įsakymą, o kreditoriaus (ieškovo) pareiškimą paliko nenagrinėtu (CPK 439 str. 6 d.). Teismas konstatavo, jog ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino: nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog jo turtinė padėtis yra sunki, ir nesumokėjo viso žyminio mokesčio, skaičiuotino atsižvelgiant į ieškinio sumą (165 062 Lt), bei nesuformulavo aiškaus ieškinio pagrindo ir dalyko, nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes, t. y. jog atsakovai sutrikdė ieškovo sveikatą, įžeidė jo garbę ir orumą. Taip pat teismas nustatė, jog ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl 23 000 Lt skolos priteisimo, nors ši skola ieškovui jau yra priteista iš atsakovo J. R. Kauno rajono apylinkės teismui 2012-04-30 priėmus įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1157-97/2012. Todėl neaišku, kokiu faktiniu pagrindu ieškovas prašo pakartotinai priteisti 23 000 Lt skolą, tik šiuo atveju solidariai iš visų atsakovų. Iš ieškinio visiškai neaišku, kokiu pagrindu ieškovas atsakovę, kaip solidarią skolininkę, byloje nurodo A. R., taip pat ieškinyje visiškai neišdėstytos aplinkybės ir nepateikti įrodymai, kokiais veiksmais A. R. įtakojo ieškovo sveikatos sutrikimus, bei įžeidė ieškovo garbę ir orumą.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2014-01-17 nutarties (b. l. 15–17).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi pasinaikino 2014-01-17 nutartį ir ieškovo ieškinį atsakovams dalyje dėl 55 602 Lt ir delspinigių priteisimo atsisakė priimti; nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo trūkumus: nurodyti aiškų faktinį ieškinio pagrindą, pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, nurodyti kokiu pagrindu bei kokiomis aiškiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis ieškovas atsakovėmis byloje nurodė D. R. ir A. R..
Teismo nutartis grindžiama šiais motyvais:
Šalies argumentai
1. Susipažinus su ieškovo pateikto atskirojo skundo argumentais dėl 2014-01-17 nutarties neteisėtumo, teismas sutiko, jog priimant 2014-01-17 nutartį ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu, ieškovui nebuvo suteiktas papildomas terminas pašalinti visus pateikto ieškinio trūkumus, be to, 2013-12-30 nutartyje ieškovui nebuvo konkrečiai nurodyti visi pateikto ieškinio trūkumai. Todėl 2014-01-17 nutartį pasinaikino (CPK 334 str. 2 d. 1 p.) ir nustatė naują terminą trūkumams pašalinti: ieškinyje aiškiai išdėstyti faktines aplinkybes ir pateikti įrodymus, kokiais veiksmais atsakovai įtakojo ieškovo sveikatos sutrikimus, bei įžeidė ieškovo garbę ir orumą.
2. Susipažinęs su pateiktu ieškiniu, teismas padarė išvadą, jog civilinė byla pagal pateiktą ieškinį dėl 23 000 Lt ir delspinigių, t. y. iš viso 55 602 Lt, priteisimo negali būti nagrinėjama, nes jie ieškovui jau buvo priteisti iš atsakovo J. R. Kauno rajono apylinkės teismui 2012-04-03 priėmus teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1157-97/2012. Todėl ieškovo ieškinį atsakovams dalyje dėl 55 602 Lt ir delspinigių priteisimo atsisakė priimti, konstatuodamas, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2014 m. sausio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį šiais argumentais:
1. Kauno rajono apylinkės 2012-04-03 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-1157-97/2012 dėl skolos išieškojimo iš atsakovo J. R. pastarasis nevykdo, jis nėra įvykdytas ir priverstine tvarka, o į kitus atsakovus antstolis negali nukreipti išieškojimo, nes jie nebuvo proceso dalyviais civilinėje byloje. Negalima traktuoti, jog ginčas civilinėje byloje Nr. L2-1157-97/2012 ir šioje civilinėje byloje yra tarp tų pačių šalių, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl 55 602 Lt skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovų. Apelianto nuomone, šių atsakovų atsakomybė ieškovo atžvilgiu yra solidari, nes jų visų kaltais veiksmais buvo padaryta žala (CK 6.14 straipsnio 3 dalis). Atsakovo statusą šioje ieškinio dalyje teismas gali pakeisti į trečiojo asmens.
2. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti, nes nenurodė, kokius konkrečiai įrodymus dėl neturtinės žalos priteisimo jis turėtų pateikti, ir iš kokių įstaigų juo galėtų gauti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo priimti ieškinio dalį bei likusiai ieškinio daliai trūkumų nustatymo pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.138 straipsnyje civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra ieškinys. Teisė kreiptis į teismą realizuojama Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas jų, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
Ieškiniai pripažįstami tapačiais, atitinkamai, prižįstama, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; kt.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas nagrinėjamu atveju pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš atsakovų J. R., D. R. ir A. R. solidariai 55 602 Lt skolą ir 0,2 proc. dydžio delspinigius, iš kurių 23 000 Lt sudaro skola, o likusieji – delspinigiai. Tuo tarpu kitu procesiniu dokumentu – pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovas buvo kreipęsis į teismą dėl šios 23 000 Lt skolos priteisimo iš atsakovo J. R., pagal ieškovo ir atsakovo J. R. pasirašytą 2009-01-21 sutartį (b. l. 5), kurio pagrindu Kauno rajono apylinkės 2012-04-03 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1157-97/2012 nutarta išieškoti ieškovui iš atsakovo J. R. 23 000 Lt skolą, 3 316,00 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 50 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas šiuos procesinius dokumentus (ieškinio dalį šioje byloje ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. L2-1157-97/2012) laikė tapačiais, ir konstatavęs, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovams dalyje dėl 55 602 Lt ir delspinigių priteisimo.
Apeliacinio teismo vertinimu, nors abiejose bylose ieškovas ir atsakovas J. R. yra tie patys, ginčas abiejose bylose vyksta dėl tos pačios skolos ir išvestinio reikalavimo (delspinigių) priteisimo, tačiau reikalavimas dėl skolos priteisimo pareikštas ne tik minėtam atsakovui, tačiau taip pat ir solidarioms skolininkėms D. R. ir A. R. šioje byloje (CK 6.6 straipsnio 4, 5 dalis). Iš 2012-04-03 teismo įsakymo akivaizdu, kad atsakovės nebuvo įtrauktas į bylą dalyvaujančiais asmenimis, jų atžvilgiu nėra priimtas teismo įsakymas, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl civilinėje byloje Nr. L2-1157-97/2012 nustatytų aplinkybių gali būti dėstomi teismo sprendime išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau ieškinio priėmimo klausimo sprendimo metu teismo išvados dėl ginčo esmės negali būti daromos. Kad civilinėje byloje Nr. L2-1157-97/2012 yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.), galima konstatuoti tik atsakovo J. R. atžvilgiu, todėl šioje dalyje ieškinys atsisakytas priimti pagrįstai (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Kitais ieškinio reikalavimais apeliantas siekia neturtinės žalos atlyginimo, dėl to, jog geranoriškai nevykdomas įsiteisėjęs teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-1157-97/2012 dėl skolos priteisimo, tuo pažeidžiant, sutarties bei prievolių vykdymo principus (CK 6.38, 6.200 straipsniai), šalių sutartinių santykių sąžiningumo principą (CK 6.158 straipsnis), kas sąlygojo apeliantui padarytą žalą (CK 6.245–6.251 straipsniai, 6.263 straipsnis), jo dvasinius išgyvenimus, pablogėjo apelianto sveikata, žlugo apelianto ateities planai ir pan. Šioje dalyje teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti, nurodydamas, jog apeliantas turėtų aiškiai išdėstyti faktines aplinkybes ir pateikti įrodymus, kokiais veiksmais atsakovai įtakojo ieškovo sveikatos sutrikimus, bei įžeidė ieškovo garbę ir orumą. Teismas pažymi, kad iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali vykti. Apeliantas nurodė faktines aplinkybes, kuriomis remdamasis prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų, įskaitant iš D. R. ir A. R.. Apelianto teigimu, šios atsakovės kaip šeimos narės turėjo žinojo apie skolos faktą, ir dėl to, jog skola nebuvo geranoriškai grąžinta, savo kaltais veiksmai prisidėjo prie apelianto išgyvenimų ir iš to išplaukiančių neigiamų pasekmių. Vadinasi nėra teisinių prielaidų pripažinti, jog civilinis procesas dėl šioje dalyje teisiškai ydingai surašyto ieškinio negalėjo būti pradėtas ir dėl to buvo būtina patikslinti ieškinio pagrindą, nustatant apeliantui terminą trūkumų pašalinimui. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje konstatuodamas, jog apeliantas nepagrindė įrodymais prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai apribojo apelianto teisę pasirinkti ieškinio pagrindą kaip savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), ir pažymi, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismas neatlieka įrodymų tyrimo ir vertinimo, bei atitinkamai paties ieškinio pagrįstumas nėra nustatinėjamas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje nustatinėjo ieškinio reikalavimo pagrįstumą bei sprendė klausimą dėl apelianto pateiktų įrodymų pakankamumo (CPK 111 str., 115 str., 135 str., 137 str., 138 str.).
Jei ieškovas netinkamai pašalino teismo nurodytus trūkumus, nustatant, ar tikslinga nustatyti naują terminą to paties ieškinio pirmiau nurodytiems trūkumams pašalinti, atsižvelgiama į tai, ar ieškovas, teikdamas ieškinį teismui ir šalindamas ieškinio trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžiningas (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kaip pažymima teismų praktikoje, išimtiniais atvejais pakartotinis ieškinio trūkumų šalinimas yra galimas: jeigu paduodantis ieškinį asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ypač kai tai nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs ieškinio trūkumai taisytini (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2010; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-618-302/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393). Teismas, skundžiama 2014-01-31 nutartimi pasinaikinęs 2014-01-17 nutartį ir pakartotinai nustatęs apeliantui terminą pašalinti ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo trūkumus, nepriėmė sprendimo dėl žyminio mokesčio, tokiu būdu neišspręsdamas 2004-01-13 „paaiškinimuose raštu“ (b. l. 13) pareikšto prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Todėl, esant neišspręstam prašymui atleisti apeliantą nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio turinio trūkumus, negali klausimo išspręsti iš esmės – priimti ieškinio (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 137 straipsnis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį, išskyrus jos dalį dėl atsisakymo priimti ieškinį dėl 55 602 Lt priteisimo iš atsakovo J. R., panaikinti ir likusioje ieškinio dalyje jo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.