Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria netenkintas R. D. skundas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-07-06 Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariate buvo gautas R. D. prašymas sudrausminti sodybos „(duomenys neskelbtini)“ savininką M. S. dėl viešosios rimties trikdymo.

Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato tyrėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2013-08-05 nutarimu nutraukė administracinės bylos teiseną dėl R. D. rašyto prašymo.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu R. D. Kelmės rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato nutarimą nutraukti administracinės bylos teiseną, grąžinti bylą Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariatui, įpareigojant patraukti kaltus asmenis administracinėn atsakomybėn ir surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, priteisti iš Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato visas jo (apelianto) turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi netenkino R. D. skundo ir paliko nepakeistą Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato 2013-08-05 nutarimą.

Skundu R. D. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti šioje byloje naują nutarimą – tenkinti jo skundą. Teigia, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Nurodo, kad tiek skundžiamame nutarime, tiek ir teismo nutartyje konstatuojama, jog tą vakarą buvo grojama akordeonu, būgnais ir kt. muzikos instrumentais, todėl mano, kad, jei nakties metu buvo grojama muzikos instrumentais ir linksminosi žmonės, tai dviejų asmenų pareiškimas ir tvirtinimas, kad tokie veiksmai trukdė ilsėtis, turėjo būti pripažinti pakankamais konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą, priešingu atveju lieka neaišku keliems asmenims turi būti trukdoma ilsėtis, kad šią veiką galima būtų kvalifikuoti kaip viešosios rimties trikdymą. Nesutinka su nutartyje nurodytu teismo argumentu, jog asmens skundas ir jo parodymai yra nuvertinami tik dėl to, kad asmuo yra anksčiau skundęsis dėl analogiškų veiksmų, kadangi toks teismo argumentas akivaizdžiai pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą principus. Tai, kad ne vieną kartą jis yra kvietęs policijos pareigūnus dėl skunde minėtoje sodyboje keliamo triukšmo naktimis, negali būti vertinama, kaip jo ar jo sutuoktinės „neobjektyvių“ parodymų prielaida. Teigia, kad nepagrįstai teismas įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų parodymus vertino kaip objektyvius įrodymus. Apeliantas pažymi, jog teismas nagrinėjo policijos pareigūnų priimto nutarimo pagrįstumą, o bylos nagrinėjime dalyvavo policijos komisariato atstovas, t. y. tiesioginis apklausiamų pareigūnų vadovas, todėl mano, kad tokiais atvejais apklausiami policijos pareigūnai visada turi tikslą apginti priimtą kolegos nutarimą bei patiria spaudimą dėl bylos nagrinėjime dalyvaujančio tiesioginio vadovo. Nurodo, kad abu policijos pareigūnai patvirtino, jog grojančią muziką ir naudojamus instrumentus – akordeoną, būgnus, girdėjo atvykę pas pareiškėją, tai užfiksuota ir protokole, todėl tvirtina, kad policijos pareigūnai iš esmės patvirtino faktą, jog iš minėtos sodybos sklido muzikinių instrumentų garsas, o grojančios muzikos garso vertinimas šiuo atveju neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi pagal ATPK 183 straipsnį viešosios rimties trikdymas yra šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Teigia, kad pagal LR Triukšmo valdymo įstatymą vakaro metas yra nuo 18 iki 22 val., o nakties metas yra nuo 22 iki 6 val. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad 23.30 val. atvykus policijos pareigūnams sklindantis triukšmas grojant muzikos instrumentais ar kitokiais garsiniais aparatais buvo. Tvirtina, kad jis įvykio metu ilsėjosi, todėl sklindančio garso stiprumą jam trikdė ramybę. Teigia, kad šiuo atveju skirtingų asmenų vertinimas „garsiai“, „negarsiai“ neturi jokios teisinės reikšmės, nes ATPK 183 straipsnyje viešosios rimties trikdymas įvardinamas kaip šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta, įrodo tiek jo pareiškimas, rašytas tą pačią naktį, tiek ir jo sutuoktinės E. D. parodymai, tą patį vakarą mobiliojo telefono vaizdo kamera užfiksuota minėta sodyba, iš kurios sklido triukšmas ir kuriame aiškiai girdisi akordeono ir būgnų skambesys. Nesutinka su teismo išvada, jog jo pateiktas vaizdo įrašas yra netinkamas įrodymas, kadangi teismo išvada prieštarauja byloje pateiktiems paaiškinimams ir įrodymams: teisme paaiškino, jog telefoninį įrašą darė apie 23.33 val., prieš pat atvykstant policijos pareigūnams, be to, įrašas „2013070621“ rodo, jog jis darytas liepos 6 d., taip pat vaizdo įrašas bei fotonuotraukos patvirtina, kad jis darytas tamsiu paros metu pro jo (apelianto) namo langą ir patvirtina, kad triukšmas buvo nakties metu. Apie šį įrašą pareigūnų neinformavo bijodamas, kad atvykus policijos pareigūnams, keliamas triukšmas gali pasibaigti, ir tokiu atveju grėstų atsakomybė už melagingą iškvietimą, o atvykus pareigūnams muzika toliau grojo, todėl pranešti jiems apie darytą įrašą, juolab jį pateikinėti, nebuvo prasmės. Mano, kad teismas šį įrašą turėjo vertinti drauge su kitais įrodymais, o ne atmesti kaip nepatikimą. Teigia, kad patikrinti šį įrašą yra galimybė, kadangi tas įrašas iki šiol yra jo (apelianto) mobiliojo ryšio telefone, todėl galima nustatyti ne tik įrašo datą, tikslų laiką, bet ir duomenis iš GPS sistemos, kurie nurodo tikslią telefono būvimo vietą vaizdo įrašo darymo metu, dėl to mano, kad teismas turėjo imtis priemonių įrašo tikrumui nustatyti (pvz., išimti telefoną, paskirti ekspertizę ar pakviesti specialistą išvadai duoti), o ne formaliai atmesti šį įrodymą kaip nepatikimą. Pastebi, kad šio įrodymo patikimumo ir tikrumo neginčijo ir policijos atstovas, todėl apelinatas nesupranta, kodėl teismas šį įrodymą pripažino nepatikimu.

Taip pat nesutinka, kad pažeidimas gali būti kvalifikuojamas pagal ATPK 42⁴ straipsnį, nes už šiame straipsnyje nurodytą veiką atsako stacionaraus triukšmo šaltinio valdytojas bei šio šaltinio skleidžiamo triukšmo lygis turi būti nustatytas specialiais prietaisais. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylas pagal ATPK 183 straipsnį, yra nurodęs, kad „asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta“ ( LVAT 2008-01-24 nutartis byloje Nr. N-575-109-08). Teigia, kad buvo padarytas pažeidimas ne tik ATPK 183 straipsnyje, bet ir ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalyje, nes Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2009-06-26 sprendimu Nr. Tl-271 patvirtintų Triukšmo prevencijos Kelmės rajono viešosiose vietose taisyklių 18.1 ir 18.4 punktuose numatyta, kad visą parą draudžiama: naudoti pirotechnikos priemones bei trikdyti viešąją rimtį, kuri šiose Taisyklėse apibrėžiama kaip – šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, pastatų durų, transporto priemonių durelių trankymas, garsus muzikos grojimas automobilių salonuose, šunų lojimas, netvarkingos signalizacijos veikimas, transporto priemonių triukšmingas veikimas, sportiniai žaidimai nuo 21.00 val. iki 8.00 val., masiniai renginiai gatvėse, aikštėse, gyvenamųjų namų kiemuose, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trukdo viešąją rimtį.

Mano, kad bylą nagrinėjęs teismas, pažeidė ATPK 248 straipsnio reikalavimus, dėl to netinkamai aiškino įstatymus ir nepagrįstai atsisakė taikyti ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalį. Be to, mano, kad toks teismo sprendimas ne tik neužkerta kelio teisės pažeidimams, neauklėja piliečių ir nestiprina teisėtumo, bet atvirkščiai, sudaro prielaidas ir skatina toliau nesilaikyti įstatymų, pažeidinėti kitų asmenų teises bei nepaisyti kitų asmenų interesų. Pažymi, kad tokia skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė vieno asmens teisę švęsti savo šventes neribojant šio šventimo veiksmų ir visiškai nuvertino jo (apelianto) ir jo šeimos teisę į viešąją tvarką, teisę į apsaugą nuo triukšmo, teisę į poilsį ir teisę į gyvenimo kokybės užtikrinimą.

Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariatas atsiliepimu prašo R. D. skundo netenkinti, nes mano, kad teismas, išnagrinėjęs R. D. skundą, priėmė teisingą ir teisėtą nutartį.

Skundas netenkintinas.

ATPK 250 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Iš R. D. skundų matyti, jog jis prašė M. S. patraukti administracinėn atsakomybėn ir jam skirti administracines nuobaudas už tai, kad 2013-07-06 M. S. sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ buvo garsiai grojama muzikiniais instrumentais ir taip buvo trikdoma viešoji rimtis, t. y. jis ir jo sutuoktinė dėl sodyboje švenčiamo gimtadienio negalėjo ramiai ilsėtis (ATPK 183 straipsnis).

ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų. Pagal teismų praktiką šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios, be kitų įrodinėjimo priemonių, gali būti įrodomos ir garso matavimo lygio rodmenimis, ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 straipsnyje nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, Nr. N822-3027/2009).

Apelianto parodymus, jog įvykio metu sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ grojama muzika neleido jam ir jo šeimai ilsėtis, patvirtino teisme apklausta R. D. sutuoktinė E. D., o liudytoju apklaustas apelianto kaimynas P. Š. nurodė, kad jo taip pat netenkina sodyboje garsiai grojama muzika, šaudomi fejerverkai, kadangi po to negali užmigti. Tačiau liudytojas P. Š. pripažino, kad tiriamo įvykio metu jis namuose nebuvo, dėl to šio liudytojo parodymai nepatvirtina, kad tiriamo įvykio metu buvo garsiai grojama. Nors liudytoja apklausta apelianto sutuoktinė parodė, kad įvykio metu naktį sodyboje garsiai grojo muzika ir trukdė ilsėtis, tačiau, vertinant šios liudytojos parodymus būtina atsižvelgti į tai, kad ji yra apelianto sutuoktinė ir gali būti suinteresuota bylos baigti, t. y. duoti savo sutuoktiniui palankius parodymus. Be to, tokius liudytojos E. D. bei paties pareiškėjo parodymus paneigia byloje apklaustų policijos pareigūnų parodymai, kita byloje surinkta rašytinė informacija.

Byloje nustatyta, kad įvykio metu M. S. priklausančioje sodyboje nuomininkai šventė gimtadienį, grojo muzika (buvo grojama akordeonu, būgnu), tačiau M. S. priklausanti sodyba „(duomenys neskelbtini)“ nuo R. D. sodybos yra už 273 metrų (60 b. l, medžiaga Nr. ROIK 0113000357697 27 lapas), tarp sodybų auga medžiai. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai I. K., M. R. apklausti teisme (78–79, 84–85 b. l.) parodė, kad apie 24 val. nuvykę į R. D. sodybą iš kitos sodybos girdėjo negarsiai grojančią muziką (girdėjo grojant akordeonu ir dar kitu muzikos instrumentu), mano, kad uždarius name langus R. D. neturėjo girdėti muzikos, nes labiau triukšmas girdėjosi nuo plentu pravažiuojančių automobilių. Liudytojai taip pat parodė, kad nuvykę į sodybą „(duomenys neskelbtini)“ didelio triukšmo negirdėjo, todėl liudytojai manė, kad iš sodybos „(duomenys neskelbtini)“ sklindantis muzikos garsas neturėjo trukdyti R. D. ilsėtis. Netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes nenustatyta, jog šie policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų tikslą apkalbėti pareiškėją. Be to, tiriant R. D. pareiškimą, buvo apklausti pareiškėjo kaimynai D. G., A. B., V. G. parodė, kad M. S. sodyboje vykęs renginys jiems ilsėtis netrukdė (medžiaga Nr. ROIK 0113000357697, 29–31 lapai). Pareiškėjo pateiktas vaizdo ir garso įrašas, pavadintas „2013070621“, liudija, kad įrašas buvo daromas patalpoje tamsiu paros metu ir aiškiai girdima grojanti muzika – akordeonas ir būgnas, bei pravažiuojančių automobilių garsas. Nors pareiškėjas teigė, jog minėtas įrašas buvo darytas tiriamo įvykio metu, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog įrašas darytas 2013 m. liepos 6 d. 23 val., o ne kitu laiku, be to, apie padarytą įrašą neinformavo į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų nei savo paaiškinime, skunde apylinkės teismui, todėl remiantis vien prielaida, jog įrašas darytas pareiškėjo nurodytu laiku, negalima daryti išvados, jog įraše girdima muzika trikdė viešąją rimtį, t. y. trukdė R. D. ilsėtis. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai R. D. pateiktą vaizdo įrašą nelaikė M. S. kaltę patvirtinančiu įrodymu. R. D. skunde nurodyti argumentai dėl įrašo nepateikimo anksčiau ar tai, kad įrašas vis dar yra pareiškėjo mobiliojo ryšio telefone, nepaneigia to, kad įraše girdima muzika nėra tokia garsi, kad būtų galima laikyti, jog ji trikdo viešąją rimtį. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ muzika grojo savaitgalį, kad tarp M. S. ir pareiškėjo R. D. yra susiklostę priešiški santykiai, kadangi bylos medžiaga liudija, jog apeliantas kelis kartus skundais kreipėsi dėl viešosios rimties trikdymo bei dėl to, ar M. S. turi leidimą nuomoti sodybą kitiems. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, jog byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis, todėl pagrįstai 2013-08-05 nutarimu administracinės bylos teisena buvo nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y., kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Taip pat nepagrįstas ir kitas apelianto skundo reikalavimas patraukti administracinėn atsakomybėn M. S. pagal ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalį, nes apelianto nuomone, buvo padarytas Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T1-258 patvirtintų Triukšmo prevencijos Kelmės rajono viešosiose vietose taisyklų 18.1 ir 18.4 punktų pažeidimas. ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje 2013 m. spalio 14 d. teikimu Nr. 3-66 konstatavo, kad Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T1-258 patvirtintų Triukšmo prevencijos Kelmės rajono viešosiose vietose taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui. Be to, Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-1-374 šios apelianto nurodytos taisyklės buvo pripažintos netukusios galios ir buvo patvirtintos naujos Triukšmo prevencijos Kelmės rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklės, pagal kurių 33 punktą kaimo turizmo sodybose, įvairiose patalpose, skirtose nuomai, pirčių patalpose ir lauke šalia tų patalpų triukšmo šaltiniai gali būti naudojami žiemos metu (spalio–balandžio mėnesiais) nuo 9.00 val. iki 23.00 val., vasaros metu (gegužės–rugsėjo mėnesiais) nuo 9.00 val. iki 23.00 val., penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais – nuo 9 val. iki 24 val. Taigi, šiuo atveju M. S. inkriminuoti negaliojančių taisyklių pažeidimą nėra pagrindo, o pagal naujai galiojančias taisykles net nekiltų atsakomybė už triukšmo šaltinių naudojimą šeštadieniais ir sekmadieniais – nuo 9 val. iki 24 val., todėl šiuo atveju taikyti ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalį už tai, kad M. S. sodyboje grojo negarsi muzika, nėra teisinio pagrindo.

Nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą priteisti jo turėtas atstovavimo išlaidas, kadangi pagal ATPK 279 straipsnį turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog pareiškėjui yra atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisėtai ir pagrįstai paliko galioti policijos komisariato 2013-08-05 nutarimą, todėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-12-09 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti R. D. skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-12-09 nutartį nepakeistą ir R. D. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.