Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-03-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-90-240/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-90-240/2019Nutartis · 2019-03-08Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-204-348/2019Nutartis · 2019-05-14Kauno apygardos teismas
  3. AN2-204-348/2019Nutartis · 2019-05-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-08
Bylos Nr.
II-90-240/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00181-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Pažeidėjas
Ž. Z.
Nukentėjusysis
M. T.
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-90-240/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00181-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.1; 14.14; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. T., jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai D. G.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – Ž. Z., jos įgaliotai atstovei advokatei J. S.,

nedalyvaujant institucijos – Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs skundą padavusio asmens – nukentėjusiojo M. T. – skundą dėl Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. N. 2019 m. sausio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_P-879-2018 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK 2018 m. gegužės 6 d. buvo gautas nukentėjusiojo M. T. pareiškimas dėl Ž. Z. laikomų gyvūnų keliamo triukšmo. Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau ir – Institucijos) vyresnysis tyrėjas D. T. 2018 m. gegužės 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 65-ANR_P-879-2018 dėl to, kad 2018 m. gegužės 6 d., apie 22.56 val., Ž. Z., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaip gyvūno savininkas, neužtikrino, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, tokiais savo veiksmais pažeidė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. ĮS-893 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybėse teritorijoje gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 15 punktą, už ką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. N. 2019 m. sausio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_P-879-2018 buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog tyrimo metu nepaneigta aplinkybė, kad įvykio dieną triukšmą galėjo kelti kiti šunys, nepriklausantys Ž. Z.. Nustatyta, kad Ž. Z. yra įsigijusi antkaklį, skleidžiantį elektros impulsą, kuris apriboja šunų lojimą, taigi ji ieško susidariusios situacijos sprendimo būdų, aktyviais veiksmais stengiasi riboti auginamų gyvūnų keliamą triukšmą. Akivaizdžių ir neginčijamų duomenų, kad būtent Ž. Z. priklausantys šunys 2018 m. gegužės 6 d., apie 22.56 val., (duomenys neskelbtini), kėlė triukšmą ir neleido ilsėtis aplinkiniams gyventojams, negauta. Įrodymai, keliantys abejones, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena, nesant Ž. Z. veiksmuose teisės pažeidimo požymių, nutraukta.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis M. T. skundu prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir paskirti Ž. Z. administracinę nuobaudą. Skunde nurodo, kad Ž. Z. priklausantys šunys 2018 m. gegužės 6 d., apie 22.56 val., lojo ir jų sukeltas triukšmas pažadino jo mažametį vaiką. Šunų lojimas sutrikdė jo šeimos rimtį, dėl ko jie patyrė nepatogumus, t. y. neturtinę žalą. Šunys lojo apie vieną minutę ir tik po to pavyko užmigdyti vaiką. Langai buvo atviri, tačiau net ir juos uždarius buvo girdėti šunų lojimas. Per langą pamatė gatve atvažiuojantį automobilį, kuris vėliau sustojo prie šunų voljero. Nors ir kiti kaimynai turi šunų, tačiau jų nesigirdi. Iškviestas policijos pareigūnas šunų neapžiūrėjo. Tikslinant įvykio aplinkybes 2018 m. rugpjūčio d. pareigūnai vėl atvyko į įvykio vietą, tačiau neapklausė kaimynų, tik nustatė faktą, jog kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), laiko šunis. 2018 m. liepos 26 d. pareigūnų eksperimentas buvo atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 197 straipsnio reikalavimus, nes jis atliktas ne tuo pačiu paros laiku, ne prie tokio apšvietimo, neatkreiptas dėmesys, kad įvykio metu kiemas nebuvo aptvertas tvora. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad jis policijos pareigūnams pateikė vaizdo įrašą, kuriame girdėti Ž. Z. priklausančių šunų lojimas ir ši aplinkybė nėra paneigta jokiais tyrimo metu surinktais įrodymais. Tai patvirtina ir šunų elgsenos specialistės paaiškinimai. Šiuo atveju Ž. Z. veiksmai netinkamai prižiūrint savo šunis turėjo įtakos nukentėjusiojo ir jo šeimos narių rimčiai. Administracinėn atsakomybėn traukiamos Ž. Z. teiginiai, kad šunys 2018 m. gegužės 6 d., apie 22.56 val., nelojo, yra tik jos gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į M. T. skundą Institucija prašo nukentėjusiojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog gretimų namų gyventojų apklausos nepatvirtintų pažeidimo fakto, nes neatmetama galimybė, kad galėjo loti ir kitų gyventojų atklydę šunys, atliktas eksperimentas buvo atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų. Eksperimento metu buvo nustatyta, kad girdisi ir tolumoje lojantys šunys, nes ginčo dalykas buvo ne dėl triukšmo fakto, o dėl triukšmo šaltinio. Pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir įrodymus. Tyrimo metu akivaizdžių ir neginčijamų duomenų, kad triukšmą kėlė būtent Ž. Z. priklausantys šunys, negauta, visi neaiškumai ir įrodymai, keliantys abejones, buvo aiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta.

Atsiliepime į M. T. skundą administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. Z. prašo nukentėjusiojo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareigūnas tinkamai įvertino įrodymų visumą administracinio nusižengimo byloje ir priėmė teisingą sprendimą. Savo kaltės ji nepripažįsta. Nukentėjusysis pateikė prieštaringus ir nelogiškus paaiškinimus bei netinkamai vertino įrodymus, vadovaudamasis prielaidomis. Tas nukentėjusiojo motyvas, kad policijos pareigūnas nematė prie voljero lakstančių kitų šunų, nepatvirtina aplinkybės, kad tokių šunų įvykio metu prie voljero negalėjo būti, kadangi prie voljero jis nebuvo priėjęs. Nukentėjusiojo pateiktame vaizdo įraše šunys loja tik vieną minutę ir ne nuolat. Specialisto teigimu įraše girdisi mažiausiai 4 šunų lojimas. Įvykio metu namo teritorija nebuvo aptverta, todėl neatmetama galimybė, jog prie voljero buvo ir kitų šunų. Policijos pareigūnas nurodė, jog apžiūrint įvykio vietą gyvūnų keliamo triukšmo nebuvo, atlikto eksperimento metu nustatyta, jog pro nukentėjusiojo langą matosi tik dalis šunų voljero.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovė prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Lodami Ž. Z. šunys sutrikdė jo šeimos ramybę. Pareigūnai, tirdami įvykį, neapžiūrėjo šunų, netinkamai atliko eksperimentą. Mano, jog lojo būtent Ž. Z. šunys, ką patvirtina ir jo pateiktas vaizdo įrašas. Administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. Z. visais būdais stengiasi išvengti atsakomybės.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovė prašė nukentėjusiojo skundą atmesti. Nurodė, kad yra nekalta, nes neįrodyta, jog lojo būtent jai priklausantys šunys, kadangi loti galėjo ir kiti šunys, atėję prie jos laikomų kalyčių. Pareigūnas tinkamai įvertino įrodymų visumą administracinio nusižengimo byloje ir priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus numatyta ANK 346 straipsnio 1 dalyje.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyta, kad, užtikrinant gyvūnų gerovę ir apsaugą, savivaldybių administracijos tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. To paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Todėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymas ir jų pažeidinėjimas užtraukia administracinę atsakomybę gyvūno laikytojui – t. y. asmeniui, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko. Tai yra blanketinio pobūdžio administracinis nusižengimas (pažeidimas), kuriam inkriminuoti būtina konstatuoti konkrečios teisės normos, reglamentuojančios gyvūnų laikymą gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje, pažeidimo faktą.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. ĮS-893 Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punkte nustatytas konkretus reikalavimas gyvūnų savininkams arba globėjams, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei (taip kaip numatyta Triukšmo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Šios taisyklės įpareigoja šuns savininką auginti šunį taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams.

Kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, 2018 m. gegužės 6 d. 23.02 val. buvo registruotas nukentėjusiojo telefoninis pranešimas, jog garsiai loja kaimynų šunys ir trukdo ilsėtis. Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą nukentėjusysis pateikė pareiškimą dėl šunų keliamo triukšmo, kuriame nurodė, kad lojo kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), šunys, dėl ko buvo pažadintas mažametis vaikas. Kaimynai nereaguoja į keliamą triukšmą, tai kartojasi kiekvieną vakarą. Iš 2018 m. birželio 26 d. posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis nurodė, jog jie jau ir anksčiau buvo kreipęsi į policiją dėl rimties trikdymo. Administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. Z. kaltės nepripažino, paaiškino, jog siekiant sudrausminti šunis jiems dedami ultragarsiniai dresūros antkakliai, šios priemonės yra veiksmingos. Atvažiuojančio automobilio garso ji negirdėjo, pas juos tą vakarą niekas nebuvo atvykęs. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog gauti kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), sutikimai laikyti šunis, kuriuose nurodyta, jog pretenzijų dėl Ž. Z. auginamų dviejų šunų jie neturi. Iš eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad eksperimento metu žiūrint pro nukentėjusiojo namo langą Ž. Z. turimų šunų voljero nesimato, jų lojimo nesigirdi, tačiau girdisi, kaip kituose kaimyniniuose sklypuose loja šunys. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 24 d., tikslinant įvykio aplinkybes, buvo nuvykta į įvykio vietą, pasikalbėta su (duomenys neskelbtini)namo gyventoja, nustatyta, kad ji kieme laiko šunį, kuris yra voljere, taip pat šuo laikomas voljere ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Šunų elgsenos specialistė paaiškinime nurodė, kad šuo gali loti ir svetimoje teritorijoje, o specialisto išvadose teigia, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą girdėti dviejų arti kameros esančių šunų lojimas. Vienas iš jų girdimas vienuoliktą minutę, kitas – dvidešimt trečią. Pirmasis lojimas prasideda į filmuojamą teritoriją įvažiavus automobiliui , antrasis – po teritoriją vaikštant žmogui. Lojimai yra įspėjamieji. Nustatyti, kurie arti kameros esantys šunys loja, neįmanoma, be to, girdimas ir toliau esančių šunų lojimas.

Analizuojamų bylos duomenų kontekste sprendžiant Ž. Z. administracinės atsakomybės pagal ANK 346 straipsnio 1 dalyje klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolas jos atžvilgiu buvo surašytas tik 2018 m. gegužės 18 d., o ne 2018 m. gegužės 6 d. Nors policijos pareigūnai, gavę M. T. pranešimą, atvyko į įvykio vietą, tačiau policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių apie tai, kad įvykio metu lojo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamai Ž. Z. priklausantys šunys, nėra. Patikrinti, ar aptariamą dieną lojo būtent Ž. Z. priklausantys augintiniai, nėra galimybių, pažymint ir tai, kad pro nukentėjusiojo langą Ž. Z. šunų nesimato.

Ž. Z. savo kaltės nepripažino. Aiškindama nagrinėjamo įvykio aplinkybes ji nurodė, kad neatmestina galimybė, jog lojo kito asmens šunys, galbūt priėję prie jos laikomų šunų voljero. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamos Ž. Z. nurodyta aplinkybė nėra paneigta jokiais administracinio nusižengimo bylos duomenimis.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, išanalizavus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, spręstina, kad byloje esančių duomenų nepakanka padaryti neginčijamą išvadą, kad Ž. Z. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Pagrindžiant šią išvadą, būtina pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme. Teismo procesiniame sprendime pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių teismo išvadomis dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto.

Dėl šių priežasčių nukentėjusiojo M. T. skundas atmestinas, kadangi skundžiamas Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. N. 2019 m. sausio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_P-879-2018 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, teismas

nutaria:

nukentėjusiojo M. T. skundą atmesti.

Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. N. 2019 m. sausio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_P-879-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Bronislovas Liatukas