Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. gegužės 26 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį – įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikytini tinkamai įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje dienos.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. ir (duomenys neskelbtini) d. uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ (toliau – UAB „4finance“) ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias atsakovui iš viso buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) Eur kreditas. Atsakovas sutartimi įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti jam suteiktą kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas kredito davėjos naudai. Atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų, kredito davėja sutartis nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo ne tik negrąžinto kredito sumos, bet ir kitų su sutarties nevykdymu susijusių mokėjimų.

(duomenys neskelbtini) d. uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ (toliau – UAB „Gelvora“) ir UAB „4finance“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Gelvora“ įgijo kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas registruotu laišku, tačiau iki šiol įsiskolinimo nepadengė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalimi, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Šalių sudarytos sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, jog atsakovas jam suteiktą kreditą įsipareigojo grąžinti iki (duomenys neskelbtini) d. Kaip matyti iš pranešimo dėl reikalavimo perleidimo, atsakovas reikalavimo perleidimo dieną buvo negrąžinęs (duomenys neskelbtini) Eur kredito. Duomenų, jog atsakovas būtų grąžinęs visą jam suteiktą kreditą, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai).

Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyse numatyta 114,37 procentų dydžio ir 113,91 procentų dydžio metinių palūkanų norma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyse numatyta metinė palūkanų norma viršija įstatyme numatytąją, ieškovė, prašydama priteisti metines palūkanas, jų dydį sumažino iki 75 procentų ir už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. prašo priteisti 796,15 Eur metines palūkanas, tuo tarpu už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – 75 procentų dydžio metines palūkanas.

Vadovaujantis teismų praktika, kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra laikomas reikalavimu įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl toks kreditoriaus reikalavimas negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą, kitu atveju toks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 75 procentų dydžio metines palūkanas, tačiau teismas pažymi, jog šios sutartinės palūkanos, kurios traktuojamos kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma, laikytinos mokėjimo funkciją atliekančiomis (pelno) palūkanomis, todėl aukščiau išdėstytas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų aiškinimas taikytinas nagrinėjamu atveju.

Pažymėtina, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Kreditorius po sutarties nutraukimo įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, tai yra reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų ir gali formuoti kitokius precedentus, tuo tarpu šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 36 punktas).

Sutinkamai su aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, jog ieškovė, nutraukus vartojimo kredito sutartį su atsakovu, turi teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo, be to, gali reikalauti pagal nutrauktą sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditorės negautų pajamų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. ir už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tai yra už laikotarpį po sutarties nutraukimo, ši ieškinio dalis laikoma nepagrįsta, todėl netenkinama.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas (procesines palūkanas) už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją, todėl laikoma, jog procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Sutinkamai su aukščiau išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 27 proc. ieškinio (1085,77 Eur – 796,15 Eur = 289,62 Eur; 289,62 Eur x 100 proc. / 1085,77 = 27 proc.), iš atsakovo ieškovui priteisiamos 7 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 7 Eur žyminis mokestis (286,62 Eur x 3 proc. = 9; 9 x 75 proc. = 7 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, sudarančios 5,58 Eur sumą, priteisiamos iš atsakovo valstybei, kadangi jog viršija minimalią 5 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 62 ct) skolą už negrąžintą kreditą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 Eur (septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, buveinės adresas Juozapavičiaus g. 7, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT02 7044 0600 0031 0074, akcinė bendrovė „SEB“ bankas.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), 5,58 Eur (penkių eurų 58 ct) išlaidas valstybės naudai, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.