- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- eA-2360-1188/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07491-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- U. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas U. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 23S96964 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. birželio 15 d. paskesnį prašymą iš naujo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nesuteikė jam prieglobsčio dėl to, jog įvertinus paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu jo pateiktą informaciją, konstatuota, kad ši informacija nesuponuoja skirtingų išvadų, negu buvo padarytos nagrinėjant pirmąjį prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjas teigė, kad jis 2023 m. birželio 15 d. paskesnį savo prašymą grindė šiomis aplinkybėmis: būnant Pabradės m. pabėgėlių stovykloje, su juo susisiekė pažįstamas J. P. (J. P.), kuris, pareiškėjo žiniomis, turi vaikystės draugą, einantį aukštas pareigas (duomenys neskelbtini) specialiosiose tarnybose ir kuris nepalaiko (duomenys neskelbtini), bet atvirai to neišsako, ir nori bendradarbiauti su Lietuvos tarnybomis. Pareiškėjas susisiekė su Lietuvos saugumo tarnyba ir du mėnesius jos atstovui perduodavo J. P. teikiamą informaciją, kurią šis gaudavo iš aukštas pareigas einančių pareigūnų. Po kurio laiko Lietuvos spec. tarnybos nustojo su juo bendrauti, o teisme jos nurodė, kad, prieglobsčio prašytojui nenutuokiant, (duomenys neskelbtini) spec. tarnybos žino, jog jis savanoriškai bendradarbiavo su Lietuvos tarnybomis, ir, jeigu pateks į (duomenys neskelbtini) teritoriją, už tai jo laukia ilgas įkalinimas arba gali būti sušaudytas, kadangi tai tėvynės išdavystė. Be to, neseniai buvo paskelbta jo paieška (duomenys neskelbtini). Prašyme suteikti prieglobstį jis taip pat nurodė, kad gyvendamas Lietuvoje dirba, moka mokesčius, „veda garbingą gyvenimo būdą“. Tačiau Migracijos departamentas priėmė nepalankų Sprendimą, jame nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių procesinių dokumentų ar kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo pasakojimą, kad yra ieškomas (duomenys neskelbtini) būtent dėl bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu (toliau – ir VSD), tačiau nurodytos aplinkybės savaime nepagrindžia pareiškėjo pasakojimo nepatikimumo ir savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui negresia būti įkalintam už „tėvynės išdavimą“. Pareiškėjo nuomone, net jei jis nebūtų ieškomas kilmės valstybėje, nereiškia, jog tokios procedūros (duomenys neskelbtini) valdžios nebūtų inicijuotos jam grįžus. Aplinkybės, kurias nurodė prieglobsčio prašyme ir apklausose, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo paskesnį prašymą grindė tuo, jog atsirado naujų aplinkybių, t. y. jis bendradarbiavo su Lietuvos tarnybomis, buvo paskelbta jo paieška (duomenys neskelbtini); papildomai buvo pateiktos dvi nuotraukos apie jo paiešką (duomenys neskelbtini). Tačiau nebuvo nustatytos sąlygos ir pagrindai, kurie leistų pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvoje, todėl jo atžvilgiu buvo priimtas neigiamas sprendimas.
5. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nagrinėjant jo paskesnį prašymą nepateikė jokios naujos esminės informacijos ar duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, jog prieglobsčio prašytojas gali atitikti Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.
6. Pažymėjo, kad aplinkybes, susijusias su bendradarbiavimu su VSD, pareiškėjas buvo nurodęs pirminėje apklausoje Migracijos departamente, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tai, kad papildomoje 2023 m. birželio 22 d. apklausoje Migracijos departamente pareiškėjas teikė nenuoseklią informaciją, kuri net prieštarauja Vilniaus apygardos administraciniame teisme bei pirminėje apklausoje duotiems jo paaiškinimams. Pareiškėjas nors ir pasakoja apie bendradarbiavimą su VSD, tačiau pasakojime nustatyta trūkumų (pasakojimas nenuoseklus, prieštaringas, atsiranda naujų detalių, kurios prieštarauja jau prieš tai duotiems paaiškinimams ir parodymams teisme). Todėl padaryta išvada, kad pareiškėjo teiginys apie bendradarbiavimą su VSD neatitinka tikrovės. Taip pat buvo išanalizuoti ir pareiškėjo paaiškinimai bei pateiktos nuotraukos dėl jo paieškos. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pateiktos nuotraukos nepatvirtina apie galimą jo paiešką dėl tariamo bendradarbiavimo su Valstybės saugumo departamentu (toliau – ir VSD). Atvirkščiai, paieškos skelbimas patvirtina, kad pareiškėjas buvo ieškomas dėl slapstymosi nuo teismo už padarytą nusikaltimą, nustatytą (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir (duomenys neskelbtini) BK) 205 straipsnio 4 dalyje. (duomenys neskelbtini) BK 205 straipsnis nustato atsakomybę už vagystę, o ne už tėvynės išdavystę. Pareiškėjas yra nurodęs, kad jis (duomenys neskelbtini) buvo teistas.
7. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog, kaip teigė prieglobsčio prašytojas, 2021 m. jis buvo apkaltintas autokrautuvo vagyste (vėliau šioje byloje buvo išteisintas), labai tikėtina, kad paieškos skelbimas yra susijęs su pareiškėjui inkriminuojamais / inkriminuotais turtiniais nusikaltimais. Teigė, kad iš to buvo padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, jog nuotraukos su jo paieškos skelbimu nepatvirtina, kad jis buvo paieškomas dėl bendradarbiavimo ar bendravimo su VSD, todėl nuotraukos vertinamos kaip turinčios žemą įrodomąją galią.
8. Atsakovas teigė, kad prieglobsčio prašytojo abstraktūs, prielaidomis paremti samprotavimai, kad jis gali būti paieškomas dėl bendradarbiavimo su Lietuvos spec. tarnybomis, nelaikytini įrodomąją galią turinčiu įrodymu. Atitinkamai pareiškėjo paieška dėl bendradarbiavimo / bendravimo su Lietuvos VSD nelaikytina nustatytu faktu.
9. Atsakovas paaiškino, kad antrojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis taip pat nepateikė Migracijos departamentui jokių dokumentų, kurie galėtų padėti nustatyti visas reikšmingas aplinkybes bei tinkamai ir nuodugniai įvertinti baudžiamojoje byloje pareikštų įtarimų ir surinktos įrodomosios bazės turinį, taigi tyrimo metu nenustatyta objektyvių faktų, pagrindžiančių ryšį tarp jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo bei konvencinių priežasčių – asmens rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Siekiant įvertinti prieglobsčio prašytojui galbūt kylančias grėsmes, buvo patikrintas „(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių, užsienio piliečių arba asmenų be pilietybės, dalyvaujančių ekstremistinėje veikloje sąrašas“, tačiau jokių įrašų apie pareiškėją nerasta. Interpolo duomenų bazėje nėra duomenų apie pareiškėjo paiešką. Nei nagrinėjant pirmąjį, nei antrąjį pareiškėjo prašymus suteikti prieglobstį, nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad prieglobsčio prašytojo profilis (nebuvo politiškai aktyvus, socialiniuose tinkluose bei per kitas medijas neplatino kritiškos nuomonės apie (duomenys neskelbtini) režimą) ir individualios aplinkybės lemtų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Nenustatyta, kad gali būti pagrindas daryti prielaidą, jog potencialus persekiotojas ((duomenys neskelbtini) teisėsauga) identifikuoja pareiškėją kaip grėsmę valdančiajam režimui. Tikėtina, kad pareiškėjas pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti vykdyti įsiteisėjusį sprendimą jį išsiųsti; tad pareiškėjas turi svarų motyvą teikti klaidingą informaciją. Atsižvelgus į surinktos informacijos visumą bei įvertinus pareiškėjo nurodytus motyvus, kuriais jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, atsakovo vertinimu, tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.
10. Atsakovas taip pat nurodė, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsižvelgus į tai, atsakovo vertinimu, nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pažymėjo, kad, remiantis Migracijos departamento informacija, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nebendradarbiauja ir nebendradarbiavo (nebuvo nustatyti bendradarbiavimo santykiai) su pareiškėju, VSD savo iniciatyva nesusitikinėjo su pareiškėju informacijos gavimo tikslais, jam klausimai ir (ar) užduotys dėl informacijos gavimo nebuvo pateikiami, todėl jo teiginiai aptariamu aspektu nepagrįsti. Pareiškėjo dėstoma pozicija, neva (duomenys neskelbtini) yra žinoma, kad jis bendradarbiavo su Lietuvos tarnybomis, yra jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta, tik subjektyvi faktinių aplinkybių interpretacija, pareiškėjo pasirinkta siekiant jam palankaus sprendimo, be to, klaidinanti teismą. Migracijos departamento Sprendime padarytos išvados yra pagrįstos ir pareiškėjo skunde dėstomais argumentais negali būti paneigtos.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad VSD 2021 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. 19-781S pateikta VSD atlikto pareiškėjo vertinimo išvada dėl jo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui nepasikeitė. Vėlesniame pareiškėjo prašyme jokios naujos aplinkybės be tų, kurios buvo nurodytos pirminiame prašyme, nenurodytos.
13. VSD pritarė vertinimui, kad nėra duomenų, jog paieška paskelbta dėl tariamo ((duomenys neskelbtini) žinomo) bendradarbiavimo su VSD, nes iš pareiškėjo teiktų nuotraukų (teksto jose) matyti, kad paieška ne dėl tėvynės išdavystės, o dėl slapstymosi nuo teismo už padarytą nusikalstamą veiką (vagystę).
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas U. R. dar 2021 m. kreipėsi į Migracijos departamentą su pirminiu prašymu suteikti jam prieglobstį Lietuvoje, tačiau Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 22S56825 atsisakė pareiškėjui suteikti prieglobstį bei nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Migracijos departamento sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2022 m. liepos 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4913-764/2022 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3599-1047/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylos dalį, 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6128-1114/2022 pareiškėjo skundą, kuriame prašoma panaikinti Migracijos departamento 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, atmetė kaip nepagrįstą.
17. Pareiškėjas 2023 m. birželio 15 d. pateikė Migracijos departamentui paskesnį prieglobsčio prašymą, kurį grindė tuo, kad atsirado naujų aplinkybių, t. y. jis bendradarbiavo su Lietuvos tarnybomis, apie tai tapo žinoma (duomenys neskelbtini) spec. tarnyboms, (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta jo paieška; papildomai buvo pateiktos dvi nuotraukos. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija dėl pabėgėlių), Įstatymo nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ginčijamu klausimu.
19. Teismas, įvertinęs Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 5 punkto ir 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, sutiko su atsakovo pozicija, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas siejamas išskirtinai tik su nauja informacija (motyvais) ar duomenimis, kurie nebuvo žinomi priimant sprendimą dėl ankstesnio prašymo. Pareiškėjas savo paskesnį prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad atsirado naujų aplinkybių, t. y. jis bendradarbiavo su VSD, apie tai tapo žinoma (duomenys neskelbtini) spec. tarnyboms, be to, (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta jo paieška; papildomai buvo pateiktos dvi nuotraukos.
20. Teismas nurodė, kad iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog Migracijos departamentas pakankamai išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų naujų duomenų, todėl sutiko su Migracijos departamento atliktu vertinimu bei padarytomis išvadomis.
21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nurodydamas minėtas aplinkybes, pateikė tik po to, kai jau buvo įsiteisėję teismų sprendimai dėl jam prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką pagal pirminį jo prašymą suteikti prieglobstį; be to, kai jau buvo sulaikytas, siekiant įvykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Pareiškėjo nurodomos naujos aplinkybės (išskyrus naujai pateiktas dvi nuotraukas) iš esmės jau buvo žinomos anksčiau, beje, šios aplinkybės netgi buvo nagrinėjamos teisme, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką (2022 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-6128-1114/2022). Taigi pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį dėl minėtų priežasčių galėjo pateikti žymiai anksčiau, tačiau to nepadarė. Teismas vertino, kad esant šioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, jog paskesnis pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas ne siekiant realios tarptautinės apsaugos, o siekiant sutrukdyti jo išsiuntimą į kilmės šalį.
22. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimo apie tariamą bendradarbiavimą su Lietuvos VSD trūkumus, t. y. jo pasakojimas buvo nenuoseklus, prieštaringas, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi, bei kitus byloje esančius duomenis, sprendė, kad jo pasakojimas dėl bendradarbiavimo su VSD neatitinka tikrovę. Teismas tokiam vertinimui pritarė ir nurodė, kad nėra abejonės, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra prieštaringos, tad jomis negalima tikėti. Juo labiau, kad ir VSD pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai nurodyta, jog Departamentas nebendradarbiavo ir nebendradarbiauja su pareiškėju, jis savo iniciatyva nesusitikinėjo su pareiškėju informacijos gavimo tikslais, jam klausimai ir (ar) užduotys dėl informacijos gavimo nebuvo pateikiami, atitinkamai pareiškėjo teiginiai, kad jis susiskambindavo su J. P., perduodavo Lietuvos saugumą dominančius klausimus, kai šis surinkdavo informaciją, paskambindavo ir taip jis bendradarbiavo su VSD, yra niekuo nepagrįsti.
23. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas savo iniciatyva galėjo bendrauti su VSD atstovais, tačiau apie bendradarbiavimą nėra jokių duomenų. Be to, pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, išskyrus savo paties samprotavimus, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga jį būtų identifikavusi kaip bendradarbiavusį su VSD ir dėl to siekusi jį persekioti. Antra vertus, administracinėje byloje Nr. eI3-6128-1114/2022 nustatyta, kad egzistuoja pareiškėjo ryšys (tiesiogiai ar per J. P.) su (duomenys neskelbtini) Respublikos specialiosiomis saugumo tarnybomis, dėl to pripažinta, kad jis kelia grėsmę Lietuvos saugumui bei Migracijos departamento sprendimas išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Tad neatmestina, kad pareiškėjas būtent (duomenys neskelbtini) Respublikos specialiųjų institucijų iniciatyva sąmoningai bandė užmegzti ryšį su VSD. Todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad pareiškėjui kyla persekiojimo grėsmė iš (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų.
24. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 4 dalį, jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas.
25. Nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir susiklostė: pareiškėjas jau išvykęs iš savo kilmės valstybės pats susikūrė tokią situaciją, t. y. galbūt savo iniciatyva kreipėsi į VSD dėl bendradarbiavimo, o vėliau Migracijos departamentui teikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nurodydamas minėtas aplinkybes kaip prieglobsčio suteikimo pagrindą. Todėl remiantis vien šiuo Įstatyme nustatytu pagrindu pareiškėjui negali būti suteiktas prieglobstis.
26. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo pateiktos nuotraukos galbūt patvirtina, jog jis yra ieškomas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, tačiau dėl slapstymosi nuo teismo už padarytą nusikaltimą, nustatytą (duomenys neskelbtini) BK 205 straipsnio 4 dalyje, t. y. kvalifikuotą vagystę. Taigi pareiškėjas iš esmės yra ieškomas už kriminalinį (turtinio pobūdžio) nusikaltimą, o ne dėl politinių ar kitų konvencinių priežasčių. Pateiktos nuotraukos niekaip nepatvirtina, kad jis yra ieškomas dėl bendradarbiavimo ar bendravimo su VSD. Kita vertus, bendradarbiavimas su kitos šalies saugumo tarnybomis, atitinkamai atliekant neteisėtus veiksmus, taip pat paprastai yra kriminalinis nusikaltimas. Todėl vien šio fakto buvimas savaime asmeniui negali lemti palankaus sprendimo dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Kiekvienu atveju tai turi būti susiejama su konvencinėmis priežastimis, t. y. galimo persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo nurodomų naujų aplinkybių netgi niekaip nesusieja su konvencinėmis priežastimis.
27. Teismas sprendė, kad pareiškėjas realiai nėra pagrindęs jokių individualių persekiojimo aplinkybių, ypač siejamų su konvencinėmis priežastimis, todėl konstatavo, jog pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Tikėtina, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo paliktas nepakeistas Migracijos departamento sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką.
28. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą. Nors pareiškėjas yra už savo kilmės valstybės ribų, tačiau kitų pabėgėlio statuso nuostatų jis neatitinka. Taigi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos dėl pabėgėlių 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.
29. Teismas taip pat nurodė, kad Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nesuteikė pareiškėjui ir papildomos apsaugos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tai, jog jam reikalinga papildoma apsauga, iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą; kitų aplinkybių nenurodė ir jų nebuvo nustatyta, todėl tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste.
30. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės ir, atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini) Respublikoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), teismas sprendė, jog pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismas nenustatė, kad būtų pagrįsta tikimybė, jog pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų neigiamos pasekmės, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.
31. Migracijos departamentas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo galimybe, bei pagrįstai sprendė, jog tokia apsauga pareiškėjui negali būti suteikta. Nors visuotinai žinoma, jog pareiškėjo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) Respublikoje) neužtikrinamos žmogaus teisės, tačiau tai savaime nėra pagrindas pareiškėjui taikyti laikiną apsaugą. Šioje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas realiai galėtų tapti Konvencijos pažeidimo auka.
32. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, jo paaiškinimus, teiktus apklausose ir duotus teismo posėdyje, kitus byloje esančius įrodymus, Migracijos departamento pateiktą užsieniečio bylos medžiagą, konstatavo, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai išsamų pareiškėjo paskesnio prieglobsčio prašymo tyrimą, o pareiškėjas realiai nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Be to, pareiškėjo pasakojimas yra nenuoseklus ir prieštaringas.
33. Teismas sprendė, kad iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, jog pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, todėl nėra pagrindo vertinti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra jokio pagrindo.
III.
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
35. Pareiškėjas nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, priimdami sprendimus, tinkamai ir visapusiškai neįvertino aplinkybių, sudarančių pagrindą pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
36. Pirmosios instancijos teismas sprendime vertindamas paskesnio prieglobsčio prašymo pateikimą, rėmėsi vien prielaidomis ir jomis grindė išvadą, kad pareiškėjas pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą siekdamas sutrukdyti įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Teismo išvada yra neteisėta, padaryta remiantis vien prielaida, kuri nėra patvirtinta jokiais objektyviais įrodymais.
Šalies argumentai
37. Pareiškėjas teigia, jog remiantis Įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
38. Naujausia Jungtinių Tautų ataskaita žmogaus teisių srityje „Žmogaus teisių padėtis (duomenys neskelbtini) artėjant (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimams ir po jų“ patvirtina, kad pareiškėjo kilmės valstybėje ir toliau vyksta sistemingi žmogaus teisių pažeidimai, tai leidžia prieiti prie išvados, jog pareiškėjas savo kilmės valstybėje gali būti apkaltintas valstybės išdavyste, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, jog nors pareiškėjo pateiktos nuotraukos galbūt patvirtina, kad jis yra ieškomas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, tačiau jis ieškomas dėl slapstymosi nuo teismo už padarytą nusikaltimą, nustatytą (duomenys neskelbtini) BK 205 straipsnio 4 dalyje, t. y. kvalifikuotą vagystę. Taigi, pareiškėjas iš esmės yra ieškomas už kriminalinį (turtinio pobūdžio) nusikaltimą, o ne dėl politinių ar kitų konvencinių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
39. Nurodyta teismo išvada parodo, jog tiek teismas, tiek atsakovas pareiškėjo situaciją vertina selektyviai. Teismo sprendime nurodyta, jog neatmestina, kad pareiškėjas būtent (duomenys neskelbtini) Respublikos specialiųjų institucijų iniciatyva sąmoningai bandė užmegzti ryšį su VSD. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui kyla persekiojimo grėsmė iš (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų, tačiau tai, jog pareiškėjas neva sąmoningai bandė užmegzti ryšį su VSD, nėra įrodytas faktas, o tik prielaida. Pareiškėjas teigia, kad jis pats susisiekė su Lietuvos saugumo tarnyba ir du mėnesius jos atstovui perduodavo J. P. teikiamą informaciją, kurią šis gaudavo iš aukštas pareigas einančių pareigūnų, todėl nesupranta, kodėl atsakovas ir teismas savo sprendimuose remiasi vien prielaidomis.
Šalies argumentai
40. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas sprendime nurodė, jog nors visuotinai žinoma, kad pareiškėjo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) Respublikoje) neužtikrinamos žmogaus teisės, tačiau tai savaime nėra pagrindas pareiškėjui taikyti laikiną apsaugą, tačiau su tokiu jo situacijos vertinimu nesutinka, kadangi teismas sprendime nurodė, jog tikėtina, kad pareiškėjas yra ieškomas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, o tai, jog jis ieškomas dėl galbūt ten įvykdytos kvalifikuotos vagystės, yra tik prielaida. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Lietuvos saugumo tarnyba.
41. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.
Atsiliepimas
42. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
43. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir Migracijos departamentas savo sprendimus grindė prielaidomis, spėjimais ir tinkamai neįvertino su juo susijusių aplinkybių. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo būtent prieglobsčio prašytojo paskesnio prašymo padavimo aplinkybes (paduotas tik po to, kai buvo sulaikytas, siekiant įvykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką po įsiteisėjusių teismų sprendimų dėl jam prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nors apie tokias aplinkybes galėjo informuoti ir anksčiau) ir padarė pagrįstas išvadas, kad paskesnis pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas ne siekiant realios tarptautinės apsaugos, o siekiant sutrukdyti jo išsiuntimą į kilmės šalį. Nors pareiškėjas ir nesutinka su minėtomis aplinkybės, tačiau net ir apeliaciniame skunde nepateikia šias išvadas paneigiančių įrodymų. Tiek Migracijos departamentas, tiek ir pirmosios instancijos teismas įvertino visas su pareiškėju susijusias aplinkybes ir pateikė savo sprendimuose motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su minėtomis išvadomis, šių sprendimų nedaro neteisėtais ir nepagrįstais.
Šalies argumentai
44. Pareiškėjas savo skunde nurodo ir kitus teismo motyvus, su kuriais nesutinka ir pateikia savo vertinimą. Tačiau tokie pareiškėjo vertinimai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo baimės būti persekiojamam, t. y. tiek Migracijos departamentui, tiek ir teismui pareiškėjas nurodė bendradarbiavęs su VSD ir, kad būtent dėl šios priežasties jam gresia persekiojimas jo kilmės valstybėje, tačiau toks pareiškėjo nurodytas bendradarbiavimas su VSD nenustatytas, galbūt pareiškėjas savo iniciatyva ir bandė kontaktuoti su VSD pareigūnais, tačiau toks jo bandymas nepripažintinas kaip bendradarbiavimas. Pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė patikimos informacijos (duomenų), išskyrus savo paties samprotavimus, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga jį būtų identifikavusi kaip bendradarbiavusį su VSD ir dėl to siekusi jį persekioti. Tokių įrodymų nepateikia ir apeliacinės instancijos teismui. Atsakovas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neatmestina, jog jis būtent (duomenys neskelbtini) Respublikos specialiųjų institucijų iniciatyva sąmoningai bandė užmegzti ryšį su VSD dėl galimai kitų priežasčių (būtent (duomenys neskelbtini) tarnybų skatinimu, siekiu susikurti priežastį dėl prieglobsčio), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jam kyla persekiojimo grėsmė iš (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų. Minėta išvada pagrįsta ne spėjimais, o būtent pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. būtent jis bando inicijuoti bendravimą su VSD, būtent jo paaiškinimais jis susiskambindavo su J. P., kuris užima aukštas pareigas (duomenys neskelbtini) specialiosiose tarnybose, apie šias aplinkybes nurodo paskesniame prieglobsčio prašyme.
Atsiliepimas
45. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad buvo tikslinamos aplinkybės dėl pareiškėjo nurodyto bendradarbiavimo ir galbūt teikiamos informacijos, tačiau pareiškėjas negalėjo nurodyti nieko tiksliai, o tik abstrakčiai kalbėjo apie perduodamą informaciją.
46. Atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pagal Įstatymo 83 straipsnio 4 dalį, jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas. Nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir susiklostė: pareiškėjas jau išvykęs iš savo kilmės valstybės pats susikūrė tokią situaciją, t. y. galbūt savo iniciatyva kreipėsi į VSD dėl bendradarbiavimo, o vėliau Migracijos departamentui teikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nurodydamas minėtas aplinkybes kaip prieglobsčio suteikimo pagrindą. Todėl remiantis vien šiuo Įstatyme nustatytu pagrindu pareiškėjui negali būti suteiktas prieglobstis.
47. Ne tik pirmosios instancijos teismas įvertino ir pareiškėjo argumentus dėl jo galimo persekiojimo, t. y. paskelbtos paieškos, bet ir Migracijos departamentas. Iš paties pareiškėjo duotų paaiškinimų matyti, kad jis jau buvo teistas, jo paieška paskelbta dėl kriminalinio nusikaltimo, numatyto (duomenys neskelbtini) BK 205 straipsnio 4 dalyje, nustatančioje atsakomybę už vagystę, o ne už tėvynės išdavystę. Migracijos departamento tyrimo metu siekiant įvertinti prieglobsčio prašytojui galbūt kylančias grėsmes, buvo patikrintas „(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių, užsienio piliečių arba asmenų be pilietybės, dalyvaujančių ekstremistinėje veikloje sąrašas“, tačiau jokių įrašų apie U. R. nerasta. Interpolo duomenų bazėje nėra domenų apie U. R. paiešką. Atsižvelgus į tai, labai tikėtina, jog nėra paskelbta tarptautinė prieglobsčio prašytojo paieška. Nei nagrinėjant pirmąjį, nei antrąjį U. R. prašymus suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojo profilis (nebuvo politiškai aktyvus, socialiniuose tinkluose bei kitų medijų pagalba neplatino kritiškos nuomonės apie (duomenys neskelbtini) režimą) ir individualios aplinkybės lemtų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Įvertinus aktualių aplinkybių visumą, nenustatyta pagrindo prielaidai, jog potencialus persekiotojas ((duomenys neskelbtini) teisėsauga) identifikuoja prieglobsčio prašytoją kaip grėsmę valdančiajam režimui, bei, atitinkamai, turi svarų motyvą siekti šios grėsmės neutralizavimo.
Atsiliepimas
48. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl papildomos apsaugos. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento informacija, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos tesimas vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, kad savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo. Šioje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas realiai galėtų tapti Konvencijos pažeidimo auka įvertinus jo individualų profilį (nebuvo politiškai aktyvus, socialiniuose tinkluose bei kitų medijų pagalba neplatino kritiškos nuomonės apie (duomenys neskelbtini) režimą).
49. Atsakovo vertinimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.
Atsiliepimas
50. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad, kaip VSD buvo nurodęs 2023 m. liepos 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose Nr. 18-8145, teiktuose į nagrinėjamą bylą pagal pareiškėjo skundą, VSD nebendradarbiavo ir nebendradarbiauja (nebuvo nustatyti bendradarbiavimo santykiai) su pareiškėju, VSD savo iniciatyva nesusitikinėjo su pareiškėju informacijos gavimo tikslais, jam klausimai ir (ar) užduotys dėl informacijos gavimo nebuvo pateikiami, taigi, pareiškėjo teiginiai, kad jis bendradarbiavo su VSD, yra niekuo neparemti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde kartojami teiginiai, esą jis bendradarbiavo su Lietuvos saugumo tarnyba, yra subjektyvi, niekuo nepagrįsta pareiškėjo gynybinė pozicija, niekaip negalinti įrodyti teismo sprendimo neteisėtumo (ir) ar nepagrįstumo.
51. VSD vertinimu, teismas savo sprendime atidžiai, laikydamas proceso teisės normų, išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes bei teisingai aiškino materialiosios teisės normas, o pareiškėjo teiginiai apie tai, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai ir visapusiškai neįvertino aplinkybių, sudarančių pagrindą pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo, atmestini kaip nepagrįsti.
52. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, tai, kad teismas kitaip nei pageidavo pareiškėjas, vertino byloje esančius įrodymus, skunde išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė neteisingas išvadas. Pažymi, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
53. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. birželio 27 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą bei papildomą apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
54. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo, atsakovo atsiliepimo į skundą, trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimuose nurodytus argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai išsamų pareiškėjo paskesnio prieglobsčio prašymo tyrimą, o pareiškėjas realiai nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
55. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino aplinkybes, sudarančias pagrindą pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo, pareiškėjo situaciją vertino selektyviai, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.
56. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
57. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
58. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
59. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
60. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
61. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
62. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas yra pateikęs paskesnį prašymą suteikti prieglobstį.
63. Įstatymo 2 straipsnio 18¹ straipsnyje nustatyta, kad paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus.
64. Pareiškėjas paskesnį prašymą suteikti jam prieglobstį bei papildomą apsaugą grindė nauja aplinkybe, kad jis bendradarbiavo su VSD, ši aplinkybė yra žinoma (duomenys neskelbtini) specialiosioms tarnyboms, dėl to (duomenys neskelbtini) jam gali grėsti įkalinimas už tėvynės išdavystę. Be to, (duomenys neskelbtini) neseniai buvo paskelbta jo paieška.
65. Migracijos departamentas, tikrindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, įvertinęs pareiškėjo apklausos metu pateiktą informaciją, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendime nurodytas aplinkybes, VSD atstovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimo apie tariamą bendradarbiavimą su Lietuvos VSD trūkumus (pasakojimas nenuoseklus, prieštaringas, pasakojimo detalės keitėsi) pareiškėjo teiginius, neva jis bendradarbiavo su Lietuvos VSD, nelaikė tikrovę atitinkančiais. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis (duomenys neskelbtini) yra paieškomas, Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktas nuotraukas, nurodė, jog tikėtina, kad buvo paskelbta jo paieška, tačiau neaišku, kada ji paskelbta, o paieškos skelbimas nepatvirtina, kad paieška paskelbta dėl pareiškėjo bendradarbiavimo su Lietuvos VSD. Kaip Sprendime nurodė Migracijos departamentas, paieškos skelbimas patvirtina, kad U. R. buvo paieškomas ne dėl tėvynės išdavystės (bendradarbiavimo su užsienio spec. tarnybomis), bet dėl slapstymosi nuo teismo už padarytą nusikaltimą, numatytą (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 205 straipsnio 4 dalyje, kuris nustato atsakomybę už vagystę. Migracijos departamentas nurodė, kad labai tikėtina, jog paieškos skelbimas susijęs su pareiškėjui inkriminuojamais/inkriminuotais turtiniais nusikaltimais.
66. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjo pateiktos nuotraukos su jo paieškos skelbimu nepatvirtina, jog jis buvo paieškomas dėl bendradarbiavimo ar bendravimo su Lietuvos VSD, todėl turi žemą įrodomąją galią, o pareiškėjo abstraktūs, prielaidomis paremti samprotavimai nelaikytini įrodomąją galią turinčiu įrodymu, todėl pareiškėjo paiešką dėl bendradarbiavimo su Lietuvos VSD nelaikė nustatytu faktu. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata neįvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos dėl papildomos apsaugos suteikimo. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, nenustatyta, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai ar mirties bausmė, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų kriterijų. Kadangi (duomenys neskelbtini) nevyksta tarptautinis ar ginkluotas konfliktas, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
67. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Migracijos departamentas atliko pakankamai išsamų pareiškėjo paskesnio prieglobsčio prašymo tyrimą, o pareiškėjas realiai nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, be to, pareiškėjo pasakojimas yra nenuoseklus ir prieštaringas. Pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, pagrindo teigti, kad Migracijos departamentas ar pirmosios instancijos teismas pareiškėjo situaciją vertino selektyviai ar neobjektyviai, nėra.
68. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė Migracijos departamento išvadoms.
69. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
70. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pagrįstai sprendė, jog ginčijamas atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo U. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.