Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, turinti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, dirbanti Jotainių socialinės globos namuose socialinio darbuotojo padėjėja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2019 m. lapkričio 15 d. apie 18.59 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu 19.22 val. jai buvo nustatytas 1,95 ‰ girtumas, o 19.40 val. jai buvo nustatytas 2,03 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G. G. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2011 metais mirė jos sūnus, po ko ji išsituokė su savo sutuoktiniu, o 2018 m. spalio 23 d. mirė jos sugyventinis (dukros tėvas), su kuriuo iki jo mirties kartu pragyveno apie 4 metus. Dėl šių dviejų žmonių netekčių ji stipriai išgyvena, jai sunku, nes jai trūksta šių žmonių, ji nuolat galvoja apie juos ir jaučiasi vieniša, palūžusi. Taip pat jos keturmetė dukra kartais prisimena savo tėvą, mini jį, o tai tik dar labiau didina jos (kaltinamosios) sielvartą. 2019 m. spalio 23 d. buvo lygiai metai po jos sugyventinio (dukros tėvo) mirties, po to jai buvo sunkus periodas, ji jautėsi prislėgta ir pavargusi, nes visi šeimos rūpesčiai tenka jai vienai. 2019 m. lapkričio 15 d. apie 18.45 val. ji savo automobiliu „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo tėvų namų, esančių (duomenys neskelbtini), viena išvažiavo į darbą. Prieš tai ji nutarė užsukti į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „Iki“ nusipirkti alaus. Šioje parduotuvėje ji nusipirko 6 skardines alaus. Išėjusi iš parduotuvės ji atsisėdo į automobilį ir verkė, todėl norėdama nusiraminti išgėrė 3 skardines alaus. Išgėrusi alų jį jautėsi apsvaigusi ir suprato, kad negali toliau vairuoti automobilio dėl apsvaigimo ir prieš tai išgerto alaus. Tačiau nepaisydama to, ji automobiliu išvyko į darbą. Pakeliui į darbą kaltinime nurodytoje vietoje ((duomenys neskelbtini), ties posūkiu) sprogo automobilio padanga, todėl ji nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį. Tada ji išlipo iš automobilio, paskambino į darbą ir pranešė, kad pateko į eismo įvykį, kad neatvyks į darbą. Ji pati eismo įvykio metu nesusižalojo. Po kiek laiko prie jos sustojo pravažiuojantis automobilis, iš kurio išlipo vaikinas ir mergina. Pabendravę su ja vaikinas ir mergina iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jos girtumą ir nustatė, kad jos kraujyje yra daugiau nei 1,5 ‰ alkoholio – pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas mažesnis girtumas, o antro patikrinimo metu – didesnis girtumas. Su jai nustatytu girtumu sutiko, į gydymo įstaigą pasitikslinti girtumo nevyko. Tai buvo pirmas kartas, kai ji vairavo automobilį būdama neblaivi. 2016 metais Jungtinėje Karalystėje ji buvo nubausta už tai, kad sėdėjo už automobilio vairo būdama neblaivi, tačiau tuo metu ji automobilio nevairavo, automobilis stovėjo. Tąkart ji buvo susipykusi su savo sugyventiniu (dukros tėvu) ir tai paskatino ją vartoti alkoholį. Tuo metu jos kraujyje buvo nustatyta mažiau nei 1 ‰ alkoholio. Automobilio vairavimą būnant neblaiviai vertina neigiamai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad automobilio vairavimo būnant neblaivia pasekmės galėjo būti dar sunkesnės. Po šio įvykio ji kreipėsi pagalbos į psichologą, lankosi pas jį vieną kartą į savaitę ir stengiasi ieškoti sau pagalbos. Ji turi tik savo butą, kuriame gyvena, kito nekilnojamojo turto neturi ir iš jo pajamų negauna, jai niekas materialiai nepadeda. Jos mėnesio pajamos yra apie 550 eurų (su vaiko pinigais), išlaidos apie 160 eurų (mokesčiai už komunalinius patarnavimus, dukros darželį ir pan.), jai kartu su dukra lieka pragyvenimui per mėnesį apie 390 eurų. Taip pat ji turi įpilti tėčiui kuro už tai, kad jis vežioja ją. Susitaupyti jai nepavyksta. Mano, kad eismo įvykio metu jos sugadintą automobilį tikslinga konfiskuoti.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją nutrauktas, nes kaltinamoji G. G. prisipažino esanti kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamoji G. G. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (100 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamosios gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta teisiamojo posėdžio metu buvo išvardinti dokumentai: tarnybiniai pranešimai (5, 38 b. l.), apžiūros protokolas (7–14 b. l.), alkoholio kiekio matuoklio rodmenų fotonuotraukos (15–16 b. l.), neblaivumo nustatymo aktas (17 b. l.), nutarimas dėl automobilio pridavimo saugoti (18 b. l.), duomenys apie išlaidas, susijusias su transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu (24–29 b. l.), informacija apie automobilį (30, 82 b. l.), VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje (31 b. l.), liudytojo L. P. apklausos protokolas (34–35 b. l.), laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (44, 46 b. l.), kaltinamosios G. G. apklausų protokolai (57–58, 66 b. l.), nutarimai skirti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą (69–70, 72–73, 75–76 b. l.), kaltinamąją G. G. charakterizuojanti medžiaga (80–81, 83–89, 91–93, 96 b. l.), išaiškinimo apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokolas (100 b. l.), pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (120 b. l.).

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamoji G. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2.5. Kaltinamoji G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji jautėsi šiek tiek apsvaigusi ir suprato, kad negali vairuoti automobilio dėl apsvaigimo ir prieš tai išgerto alkoholio. Tai, o taip pat kaltinamajai nustatytas girtumas (2,03 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamoji G. G. iš tiesų suprato, jog ji yra neblaivi ir negali vairuoti transporto priemonių. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką G. G. padarė veikdama tyčia.

2.6. Kaltinamosios G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

3.1. 2019 m. gruodžio 20 d. teisme buvo gautas kaltinamosios G. G. tėčio A. G. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo (A. G.) atsakomybei (109–111 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G. G. ir laiduotojas A. G. palaikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas nurodė, jog supranta savo kaip laiduotojo atsakomybę, savo pareigą prižiūrėti kaltinamąją G. G., kad ši nevartotų alkoholio. Sutinka būti laiduotoju ir prisiimti atsakomybę už dukrą. Kaltinamoji gyvena atskirai, savo bute, tačiau dažnai atvyksta pas juos (laiduotoją ir jo sutuoktinę) ir jie vyksta pas kaltinamąją. Po įvykio jie matosi dažniau, 2–3 kartus per savaitę, kartais nakvoja kartu, o telefonu pasiskambina kasdien. Jam nėra žinoma, kad kaltinamoji G. G. anksčiau būtų taip pasielgusi – vairavusi automobilį būdama neblaivi. Kaltinamosios gyvenimas nesusiklostė – po to, kai mirė jos sugyventinis ir ji liko viena su dukra, kaltinamoji pradėjo išgėrinėti. Bet dabar ji alkoholio nebevartoja, ieško sau pagalbos, lankosi pas psichologą ir dalyvauja savitarpio pagalbos grupės veikloje. Kaltinamoji dirba, jis kaltinamąją nuveža į darbą ir parveža iš jo. Dukrai materialiai nepadeda, nebent savo užaugintais produktais. Dukra stengiasi išsilaikyti pati. Kaltinamoji konsultuojasi su juo svarbiausiais klausimais, juolab, kad šiuo metu ji neturi su kuo konsultuotis, nebent su savo broliu ar seserimi. Ji dažniausiai atsižvelgia į jo (laiduotojo) nuomonę ir paklauso, su juo elgiasi pagarbiai ir tinkamai, todėl laiduotojas gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Apie aptariamą veiką jis (laiduotojas) sužinojo iš dukros iškart po to, kai ji buvo paleista iš sulaikymo ir grįžo pas juos. Kaltinamoji dėl savo veikos labai pergyvena. Jis pats 50 metų išdirbo vairuotoju, todėl jo požiūris į automobilio vairavimą būnant neblaiviu yra neigiamas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotojas neteistas, nebaustas administracine tvarka, laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pasak paties laiduotojo A. G., jo sveikatos būklė netrukdys jam būti dukros laiduotoju. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamosios tėčio A. G. galimybe būti laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką savo dukrai – kaltinamajai G. G..

3.4. Kaltinamoji G. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamoji G. G. neteista, prieš įvykį administracine tvarka buvo bausta 2 kartus, tačiau paskirtas nuobaudas įvykdė ir jos administracinis baustumas išnyko, taip pat ji 2016 metais Jungtinėje Karalystėje buvo nubausta už transporto priemonės vairavimą būnant neblaivia, ji dirba, psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruota (80–81, 83–89, 91–93, 96 b. l.). Svarbu įvertinti kaltinamosios G. G. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamoji padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo nei turtinė, nei neturtinė žala kitiems asmenims nebuvo padaryta. Nemažiau svarbu tai, jog, pasak laiduotojo, kaltinamoji G. G. alkoholio nebevartoja, ji kreipėsi pagalbos į psichologą, pas kurį lankosi vieną kartą į savaitę ir dalyvauja savitarpio pagalbos grupės veikloje. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamoji G. G. po aptariamo įvykio padarė tinkamas išvadas ir ateityje ji elgsis atsakingai, laikysis įstatymų bei naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į kaltinamosios ir laiduotojo turtinę padėtį (kaltinamosios pajamos per mėnesį yra apie 550 eurų, išlaidos apie 160 eurų (mokesčiai už komunalinius patarnavimus, dukros darželį ir pan.), jai kartu su dukra lieka pragyvenimui per mėnesį apie 390 eurų, susitaupyti jai nepavyksta; laiduotojo šeimos pajamos apie 800 eurų, visus juos išleidžia pragyvenimui, kartais pavyksta sutaupyti per mėnesį 100 eurų; nei kaltinamoji, nei laiduotojas pajamų iš savo nekilnojamojo turto negauna) teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąją G. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant ją pagal laidavimą laiduotojo A. G. (tėčio) atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad tokios nuomonės laikosi aukštesnės instancijos teismai. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-879/2019) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas) atleido asmenį, kuris per paskutinius 5 metus administracine tvarka buvo nubaustas 27 kartus, iš jų 4 kartus už netinkamą elgesį viešoje vietoje, t. y. už veikas, panašias į kaltinime jam inkriminuotą veiką; šis asmuo pagal laidavimą buvo perduotas savo motinai, kuri taip pat praeityje mažiausiai 15 kartų buvo bausta administracine tvarka, iš jų 9 kartus už jai pagal laidavimą perduoto sūnaus ankstesnį netinkamą elgesį viešoje vietoje (už chuliganišką elgesį, taip pat susijusį su smurto panaudojimu), kai šis dar nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė.

3.7. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato maksimaliam terminui – 3 metams.

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamoji G. G. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Jai buvo nustatytas vidutinis girtumas. Jos padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Kaltinamoji G. G. 2016 metais Jungtinėje Karalystėje jau buvo nubausta už transporto priemonės vairavimą būnant neblaivia ir anksčiau jai taikytos poveikio priemonės, taip pat ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams (88–89 b. l.), savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jos nuo tyčinio nusikaltimo padarymo. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į kitas šio nuosprendžio 3.4. punkte nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajai kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas yra griežtesnis už anksčiau jai jau taikytą tokią poveikio priemonę ir atitinka numatytą tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, t. y. 3 metams.

4.3. 2019 m. lapkričio 16 d. nutarimu kaltinamajai G. G. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (72–73 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamosios teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 16 d.

5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Įvykio metu kaltinamosios G. G. vairuota transporto priemonė yra jos pačios (30, 82 b. l.), tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pati kaltinamoji. Be to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamoji G. G. 2016 metais Jungtinėje Karalystėje jau buvo nubausta už transporto priemonės vairavimą būnant neblaivia ir anksčiau jai taikytos poveikio priemonės – piniginė sankcija, stebėjimas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nesulaikė jos nuo nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti, kad kaltinamoji G. G. ateityje nebeturėtų galimybės naudotis minėtu automobiliu bei su juo daryti naujas nusikalstamas veikas, kaltinamajai G. G. taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

6.1. Siekiant tinkamo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto įgyvendinimo, atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, taip pat ir į tai, jog kaltinamoji G. G. dirba, į jos turtinę padėtį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, kaltinamajai G. G. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam šios įmokos dydį – 10 MGL. Teismo nuomone, tokia baudžiamoji priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir būtent tokiu būdu bus galima įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus.

7.1. Kaltinamajai G. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (69–70, 72–73, 75–76 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

7.2.1. automobilis „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio užvedimo rakteliai (18 b. l.) ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodami konfiskavimą vykdančiam antstoliui;

7.2.2. kaltinamajai G. G. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (78 b. l.) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

7.3. Šioje byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už kaltinamosios G. G. automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir automobilio transportavimą bei jo saugojimą, iš kaltinamosios G. G. neišieškomos.

7.4. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

G. G., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. G. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 3 (trims) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 16 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (bankas „Luminor Bank AS“)).

G. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio užvedimo raktelius ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskavimą vykdančiam antstoliui;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Išaiškinti G. G., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.