Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. D. ieškinį atsakovui J. B. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamuoju turtu išimtinai rūpinosi ir jį prižiūrėjo ieškovė, turto priežiūrai bei išsaugojimui ieškovė yra investavusi savo pinigines lėšas viso 2 320,55 Eur (2017-04-14 pirktas trimeris 379,00 Eur, (trimeris neįskaičiuotas), 2018-12-17 dujų vedimas pagal sutartį D2A2828805 1000,00 Eur, 2018-12-18 dujų vedimas, papildoma suma 258,55 Eur, 2019 metai laiptinės langas su montavimu 205,00 Eur, 2021 metai boileris name 67,00 Eur (senas sprogo), 2021 metais lauko durys plieninės 100 Eur, sodo medžių genėjimas, pjovimas kas antri metai 500,00 Eur, žolės pjovimas, kasmet kurui po 10 litrų (9 metai po 10 litrų) sudaro 90,00 Eur, segmentinės tvoros tvėrimas, nes sena tvoros mediniai balkiai supuvo, 100,00 Eur), ieškovė sutinka atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją už jo ½ dalį turto pagal turto vertės nustatymo pažymą, tačiau atliekant užskaitą patirtų išlaidų ½ dalies sumoje. Įvertinus patirtas išlaidas turto priežiūrai, bei tai, kad šių išlaidų ½ dalies, kas sudaro 1 160,00 Eur tektų padengti atsakovui, ieškovė sutinka išmokėti atsakovui 16 340,00 Eur piniginę kompensaciją. Manytina, jog atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nurodytu būdu, atsakovo interesai nebus pažeisti. Turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės aukščiau nurodyta tvarka geriausiai atitiktų tiek ieškovės, tiek atsakovo interesus, siekiant pasiekti teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingus rezultatus išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį, kas pasitarnauja konfliktų prevencijai, leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą, užtikrina išvestinį iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesą būti vieninteliu savo turto savininku. Į atsakovą buvo kreiptasi dėl turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės. Į ieškovės pranešimus spręsti susidariusią situaciją gražiuoju, atsakovas visiškai nereaguoja. Toks atsakovo požiūris tik įrodo aplinkybę, jog turtas Lietuvoje atsakovui yra nereikalingas, jis juo nesirūpina, nesiekia spręsti turto valdymo, naudojimo bei priežiūros klausimų su kitu bendraturčiu.

Atsakovui J. B. adresuoti teismo procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį, įteikti 2021 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas J. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. teisėjo rezoliucija atsakovui paskirtas kuratorius advokatas Georgijus Gromovas. 2022 m. birželio 1 d. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovo atstovas nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Patikslintas ieškinys nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja:

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis suformuota teismų praktika, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą atidalinti ginčo turtą jį priteisiant jai, o atsakovui atitinkamai išmokant kompensaciją – ½ dalį turto vertės. Šiuo atveju ginčo dėl atidalijimo būdo nėra, šalys sutaria, kad atidalijimo atveju vienai iš šalių turi atitekti visas ginčo turtas, kitai – išmokama kompensacija.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu bendraturtis J. B. nesirūpina, todėl ieškovė negali tinkamai realizuoti savo teisėtų interesų, laisvai disponuoti turtu. 2021 m. birželio 28 d. ieškovė kreipėsi raštu į atsakovą su pasiūlymu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atsakovas ignoravo ieškovės siūlymus dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, jokių savo pasiūlymų dėl galimų atidalijimo būdų nepateikė.

Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą atidalinti ginčo turtą jį priteisiant jai, o atsakovui atitinkamai išmokant kompensaciją – ½ dalį turto vertės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, yra vienas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Tiek sujungiant savo nuosavybę su kitų asmenų nuosavybe, tiek ir atskiriant ją nuo kitų asmenų nuosavybės, įgyvendinama disponavimo turtu teisė. Atidalijant daiktą natūra pagal šalių sutartą arba teismo patvirtintą atidalijimo variantą, atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo ir siekia ieškovė.

Šiuo atveju padalyti daiktą natūra pagal šalims tenkančias dalis neįmanoma, todėl teismas, spręsdamas, kuriai šaliai konkrečiai priteisti daiktą natūra, vertina kiekvienos iš bendraturčių poreikį atidalijamam daiktui bei galimybę išmokėti kompensaciją kitam atidalijamam bendraturčiui. Ieškovė nurodė, kad ji ginčo gyvenamajame name gyvena, juo rūpinasi, prižiūri žemės sklypus, tuo tarpu atsakovas savo poreikio svarbos dalijamam turtui neįrodinėjo, pats gyvena Švedijoje. Teismo vertinimu, abiejų šalių poreikis daiktui, kaip nuosavybės teisėmis priklausančiam gyvenamajam būstui, nevienodas.

Ieškovė nurodo ginčo žemės sklypų ir gyvenamojo namo vidutinę rinkos vertę pagal Nekilnojamojo turo agentūros „Miroda“ atliktą turto vertinimo pažymą Nr. 22-05/006, vidutinė turto rinkos vertė – 35 000,00 Eur. Abejoti nustatyta turto rinkos verte nėra pagrindo. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, teismas privalo ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendrataučiai. Ieškovė siūlo atsakovui sumokėti 17 500,00 Eur piniginę kompensaciją, todėl daroma išvada, kad ji piniginę kompensaciją išmokėti turi galimybę. Atsakovo atstovas tokiam atidalijimo būdui neprieštarauja.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nekilnojamuoju turtu išimtinai rūpinosi ir jį prižiūrėjo ieškovė, turto priežiūrai bei išsaugojimui yra investavusi savo pinigines lėšas, viso 2 320,55 Eur (2018-12-17 dujų vedimas pagal sutartį D2A2828805 1000,00 Eur, 2018-12-18 dujų vedimas, papildoma suma 258,55 Eur, 2019 metai laiptinės langas su montavimu 205,00 Eur, 2021 metai boileris name 67,00 Eur, 2021 metais lauko durys plieninės 100,00 Eur, sodo medžių genėjimas, pjovimas kas antri metai 500,00 Eur, žolės pjovimas, kasmet kurui po 10 litrų (9 metai po 10 litrų) sudaro 90,00 Eur, segmentinės tvoros tvėrimas 100,00 Eur). CK 4.76 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Pareiga kiekvienam iš bendraturčių apmokėti tik tokias išlaidas, kurios yra susijusios su bendro turto tvarkymo ir šio turto išlaikymo išlaidoms. Įvertinus patirtas išlaidas turto priežiūrai, bei tai, kad šių išlaidų ½ dalį, t. y. 1160,00 Eur, tektų padengti atsakovui, ši suma išskaičiuotina iš priteistinos piniginės kompensacijos.

Vadovaudamasis šalių pateiktais įrodymais, pirmiau nurodytais motyvais bei suformuota teismų praktika, teismas daro išvadą, kad piniginę kompensaciją išmokėti turi galimybę ieškovė, todėl konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai gyvenamąjį namą ir žemės sklypus išmokant atsakovui 16 340,00 Eur piniginę kompensaciją yra pagrįstas ir tenkintinas.

Priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką (CPK 271 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, ieškovei nustatytinas vieno mėnesio terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti piniginę kompensaciją atsakovui.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina 38,00 Eur žyminis mokestis, 790,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas, 306,00 Eur išlaidos už kuratoriaus darbą bei 100,00 Eur išlaidos už atliktą turto vertinimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 6 punktas 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,54 Eur, kurios priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Atidalyti ieškovei Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 16340 Eur piniginę kompensaciją, įpareigojant ją išmokėti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 38,00 Eur žyminį mokestį, 790,00 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas, 306,00 Eur išlaidas už kuratoriaus darbą bei 100,00 Eur išlaidas už atliktą turto vertinimą ieškovei Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,54 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.