Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-10 · Civilinė byla Nr. 2S-687-601/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-10
Bylos Nr.
2S-687-601/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20537-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
UAB ,,Nevėžio vingis“
Atsakovas
UAB ,,TETE-A-TETE“
Kategorijos
  • 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-687-601/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20537-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 106.1; 106.8.1; 121.18; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Nevėžio vingis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Nevėžio vingis“ ieškinį atsakovei UAB ,,TETE-A-TETE“ dėl pripažinimo, kad atsakovė neturi teisės reikalauti netesybų pagal nuomos sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Nevėžio vingis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,TETE-A-TETE“ neturi teisės reikalauti iš ieškovės 51 000 Lt dydžio sutartinių netesybų sumokėjimo, remdamasis 2009 m. vasario 12 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 2009/02/12-01 5.6 ir 5.7 punktais (b. l. 2-5).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB ,,Nevėžio vingis“ ieškinį ir su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui (b. l. 7-8).

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje prašo pripažinti tam tikrą faktinę aplinkybę, tačiau teismo tvarka faktai yra nustatinėjami, jeigu jie turi juridinę reikšmę (paprastai ypatingosios teisenos tvarka), suinteresuotais asmenimis byloje yra patraukiami asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas, teismo sprendime turi būti nurodoma, kokiu tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Teismas nurodė, kad asmenų ginčui spręsti reikalingi faktai civilinėje byloje yra faktinės bylos aplinkybės ir jos betarpiškai nustatinėjamos civilinio proceso tvarka renkant, tiriant ir vertinant įrodymus toje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Prašymas nustatyti tokį faktą ar jų visumą konkrečioje byloje reiškia, kad šalis prašo pripažinti egzistuojant ieškinio reikalavimą pagrindžiančią faktinę aplinkybę – ieškinio pagrindą. Civilinėje byloje pagal ginčą dėl pažeistos teisės gynimo pareikštas reikalavimas, kurio esmę sudaro prašymas pripažinti ieškinio reikalavimo pagrindą, negali būti traktuojamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, nors jis ieškinyje išdėstytas atskiru prašymu. Ieškovė teigia, jog atsakovė neteisėtai raštu reikalauja sumokėti netesybas pagal subnuomos sutartį. Tai rodo, kad prašymas pripažinti faktą yra prašymas nustatyti ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias aplinkybes, o ieškovės pažeista ar ginčijama teisė būtų apginta pripažinus atitinkamus subnuomos sutarties punktus negaliojančiais arba nagrinėjant bylą dėl netesybų priteisimo, ieškovei atsikertant ir įrodinėjant šiame ieškinyje nurodytus faktus ir argumentus. Teismas pažymėjo, kad su analogišku ieškiniu ieškovė jau buvo kreipusis į teismą, tokius ieškovės veiksmus laikė piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis, teismo, žmogiškųjų išteklių ir valstybės lėšų švaistymu.

Atskirojo skundo argumentai

Apeliantė (atsakovė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį ir pavesti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo (b. l. 11-12).

Motyvuose nurodė, kad nėra visiškai tikra, ar ieškinio reikalavimas yra suformuluotas tobulai, jos nuomone į šį klausimą gali atsakyti tik teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą. Tačiau teismas netinkamai sprendė šią problemą, galėjo ir privalėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu bei įpareigoti apeliantą tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus. Teismas tokia procesine galimybe nepasinaudojo, o tiesiog atsisakė ieškinį priimti, net nesuteikdamas ieškovei galimybės pasitaisyti, kas prieštarauja ir teismų praktikai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė – ar teisėtai ir pagrįstai atsisakyta priimti ieškovės UAB ,,Nevėžio vingis“ ieškinį, prieš tai netaikius ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančių nuostatų.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su UAB ,,Swedbank lizingas“ sudarė 2008-07-11 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-02-12 UAB „Nevėžio vingis“ ir atsakovė sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 2009/02/12-01 dėl patalpų nuomos, numatant sutarties nutraukimo dėl UAB ,,Nevėžio vingis” įsipareigojimų nevykdymo pagal lizingo sutartį, ko pasekoje atsakovė turės grąžinti lizingo bendrovei patalpas, teisines pasekmes, t. y. UAB ,,Nevėžio vingis” privalės atlyginti UAB ,,TELE-A-TELE” kazino tiesioginius nuostolius bei sumokėti 6 mėnesių dydžio netesybas. Ieškovė UAB „Nevėžio vingis“ yra kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Swedbank lizingas“, prašydama teismo pripažinti apsimestine 2008-07-11 lizingo sutartį Nr. LT076635, sudarytą tarp ieškovės UAB „Nevėžio vingis“ ir atsakovės UAB „Swedbank lizingas“, pripažįstant šią sutartį paskolos sutartimi. Atsakovė 2013-11-14 raštu informavo UAB ,,Nevėžio vingis“ apie sutartinių subnuomos santykių pabaigą dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų pagal gyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį vykdymo (sutarties 5.6 bei 5.7 p.), reiškė reikalavimą iš viso sumokėti 51 000 Lt netesybas. Ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovė neturi teisės reikalauti iš ieškovės 51 000 Lt dydžio sutartinių netesybų sumokėjimo, remdamasis 2009-02-12 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 2009/02/12-01 5.6 ir 5.7 punktais.

Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį. Tačiau teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, nurodant asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Įstatymu ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimas) ir ieškinio pagrindą (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas), tačiau tai negali būti aiškinama taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Nenurodžius ieškinio pagrindo ir (arba) ieškinio dalyko arba juos nurodžius neaiškiai, teismas galėtų taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą arba, jeigu būtina tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą, pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, iškviesti šalis ir jas apklausti.

Ieškinio dalykas yra atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, konkrečiai nukreiptas į asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai įsiformuluotas reikalavimas. Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai).

Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir sprendžia, kad ieškovės formuluojamas ieškinio reikalavimas yra ne materialinis teisinis reikalavimas, o prašymas nustatyti egzistuojant ieškinio reikalavimą pagrindžiančią faktinę aplinkybę (ieškinio pagrindą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės reikalavimas (prašymas) pripažinti, kad atsakovė neturi tam tikros teisės, yra prašymas dėl faktinės aplinkybės konstatavimo, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių (šiuo atveju vien tik teisės neturėjimo pripažinimas, neprašant panaikinti teisines pasekmės sukeliančio akto, nepašalina galimos ieškovės teisės pažeidimo priežasties). CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir ieškovės reikalavimas – pripažinti, kad atsakovė neturi netesybų reikalavimo teisės yra skirtingi dalykai (ne tas pats), nes civilinių teisių pripažinimas, kaip civilinių teisinių gynimo būdas, sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o ieškovės keliamas reikalavimas iš esmės yra prašymas dėl fakto – pripažinti egzistuojant ieškinio reikalavimą pagrindžiančią faktinę aplinkybę, savarankiškai negalintis ieškovui sukelianti jokių teisinių padarinių. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė savo teises galėtų ginti prašydama pripažinti tam tikrus, jai teisines pasekmes sukeliančias, subnuomos sutarties punktus negaliojančiais arba nagrinėjant bylą dėl netesybų priteisimo, ieškovei atsikertant ir įrodinėjant šiame ieškinyje nurodytus faktus ir argumentus.

Kaip matyti, ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas, nustatęs reikalavimo netikslumus, turėjo ne atsisakyti ieškinį priimti, o nustatyti terminą trūkumams pašalinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas nuomone nurodyti atskirojo skundo motyvai nepagrįsti.

Pažymėtina, kad nenurodžius ieškinio pagrindo ir (arba) ieškinio dalyko arba juos nurodžius neaiškiai, teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą arba, jeigu būtina tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą, pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, iškviesti šalis ir jas apklausti. Tačiau ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neatitiktų šio instituto paskirties ir tikslų, jeigu būtų taikomas ir tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių neaiškumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovės pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovė pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisako priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str.1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškinio turinį ir ieškinio reikalavimą (prašymą) daro išvadą, kad ieškovė ieškinyje konkrečiai ir aiškiai yra suformulavusi ieškinio elementus (šiuo atveju aktualus ieškinio dalykas, iš kurio aišku, ko ieškovė siekia ieškiniu). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, į tai, kad ieškovės reikalavimas neatitinka CK 1.138 straipsnyje reglamentuotų civilinės gynybos kriterijų (nėra materialinis reikalavimas, o prašymas pripažinti ieškinio reikalavimo pagrindą) ir negali sukurti ieškovei jokių objektyvių teisinių padarinių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti trūkumų šalinimo nuostatų, nes tai prieštarautų trūkumų šalinimo instituto paskirčiai ir tikslams.

Pagal šioje nutartyje pateiktus argumentus ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas