Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Aušros Maškevičienės, apeliacine tvarka viešame teismo posėdyje, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui adv. R. K., atsakovei I. A. ( buvusi pavardė K.), jos atstovui adv. P. O., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei I. K., tretieji asmenys Tauragės rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centro Tauragės filialas, Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. J., dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo bei ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-09-26 sprendimo civilinėje byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškovo teisės į privalomąją palikimo dalį.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad testamento laisvės ribojimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas – privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Valstybė, įsikišdama į paveldėjimo santykius, užtikrina palikėjo artimiausių šeimos narių, kuriems būtina materialinė parama, be adekvačios priežasties nušalintų nuo palikimo, teisę į privalomąją palikimo dalį – jie paveldi, nepaisant testamento turinio. Teisę į privalomąją palikimo dalį turi CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas; ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu: reikšmingas yra išlaikymo reikalingumo faktas, kuris konstatuojamas pagal visumą bylos aplinkybių. Tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus palikimo atsiradimo dieną asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą; vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis – teismai kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. R. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009). Įvertinus paminėtas nuostatas darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje teisingai nustatė, kad ieškovas turi teisę į privalomąją palikimo dalį po tėvo mirties. Šioje byloje įrodyta, kad ieškovas niekada neturėjo kitos gyvenamosios vietos, neturi jokio nekilnojamojo turto( b.l.16), o nuo 1979 metų yra deklaravęs gyvenamąja vietą tėvų name(b.l.15). Ieškovas nuo 2011-03-02 yra įrašytas į eilę socialiniam būstui gauti kaip neįgalus asmuo. Byloje įrodyta, kad ieškovo tėvo mirties dieną -2008-05-16- ieškovas buvo neįgalus jau nuo 2004-09-09 metų, o nuo 2007-10-25 tapo darbingas tik 35 procentus (b.l.9-10). Todėl byloje įrodyta, kad A. K. mirties dieną ieškovui buvo reikalingas išlaikymas ir jį teikė tėvas, suteikdamas jam gyvenamąją vietą. Ieškovas turi ir judėjimo negalią, ir yra nedarbingas dėl kito pobūdžio ligų, pažymos įrodo (b.l.98-101), jog jam nepavyksta rasti darbo. A. K. mirties dieną ieškovui buvo mokama invalidumo pensija -320, 97 Lt (b.l.13) ir jo vardu 2010-06-04, t.y. jau po tėvo mirties yra įregistruotas 1988 metų gamybos automobilis (b.l.22). Pažyma , jog ieškovas yra įrašytas į eilę socialiniam būstui gauti (b.l.23) įrodo, jog jis yra socialiai remtinas. Paminėtais įrodymais šioje byloje įrodyta, kad A. K. mirties diena ieškovui buvo reikalingas išlaikymas, kurį teikė tėvas, suteikdamas jam gyvenamąją vietą, nes akivaizdu, kad ieškovas tėvo mirties dieną neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Akivaizdu, kad ieškovas, būdamas neįgalus asmuo, liktų be gyvenamosios vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad sudarant testamentą A. K. buvo paaiškintas CK 5.20 str. turinys, todėl nepaneigta aplinkybė, kad testamento sudarymo metu palikėjo valia buvo nukreipta ir į neįgalaus sūnaus aprūpinimą, nes kitų neįgalių asmenų palikėjo šeimoje nenustatyta.

Dėl palikimo priėmimo.

Tai, kad ieškovas, būdamas pirmosios eilės įpėdiniu po savo tėvo mirties palikimą priėmė faktiškai valdydamas tėvo turtą, t. y. tą namo dalį, kurioje nuolat gyveno, įrodo bylos medžiaga. Visų pirma šią aplinkybę įrodo atsakovės ieškinys dėl ieškovo iškeldinimo iš paveldėto namo bei aktyvūs ieškovo veiksmai, atlikti per 3 mėnesius po tėvo mirties, paduodant 2008-08-07 pareiškimą jo tėvo paveldėjimo byloje dėl paveldėjimo teisės liudijimo atsakovei išdavimo sustabdymo (b.l.165). Šis pareiškimas įrodo, jog ieškovas siekė nusistatyti sau dalį palikimo bendrame jo mirusios motinos ir tėvo turte, ir tai, kad jis pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nepaneigia jo aktyvių veiksmų dėl palikimo, atsiradusio būtent po tėvo mirties. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš ieškovo paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad jis moka mokesčius už namo dalies išlaikymą atsakovei, byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas šios pareigos nevykdo. Akivaizdu, jog jis gyvena namo dalyje, todėl ieškovo palikimo priėmimo faktas aktyviais veiksmais yra įrodytas. Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą ( CK 5.51 str.), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-12-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-586/2007 yra išaiškinęs, kad jeigu pirmosios eilės įpėdinis buvo faktiškai priėmęs palikimą, bet jo nebuvo įforminęs – negavo paveldėjimo teisės liudijimo, o paveldėjimo teisės liudijimas išduotas kitam įpėdiniui, tai ieškovas neprivalo kartu reikšti reikalavimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Jeigu faktinio palikimo priėmimo aplinkybės yra ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti kitam asmeniui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į tą palikimą, reikalavimo pagrindas, tai jos turi būti ištirtos kaip šio ieškinio pagrindas ir šios kategorijos bylose nėra būtina suformuluoti savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Dėl ieškinio senaties termino ginčijant 2010-01-21 paveldėjimo teisės liudijimą.

Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalies nuostatas joje išvardytiems asmenims paveldėjimo pagal testamentą atveju suteikiama teisė paveldėti dalį to turto, į kurį jie būtų įgiję teisę nesant testamento – paveldėjimo pagal įstatymą būdu. Taigi teisė į palikimo privalomąją dalį priklauso nuo būtinos sąlygos – kad, nesant testamento, asmuo būtų įgijęs teisę paveldėti pagal įstatymą, todėl įpėdinio, paveldinčio teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindu, teisinis statusas paveldėjimo santykiuose yra lygiavertis įpėdiniams pagal testamentą ar įstatymine nustatytiems įpėdiniams. Būtent esminis ginčas šioje byloje buvo iškeltas dėl tokios teisės pripažinimo ir ieškovas buvo suformulavęs teismui tokį reikalavimą, tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs motyvuojamojoje skundžiamo sprendimo dalyje, kad ieškovas jo tėvo mirties momentu -2008-05-16- buvo tėvo išlaikomas, todėl turi teisę į privalomąją palikimo dalį, neteisingai nustatė ieškinio senaties terminą šalių teisiniams santykiams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo tarpu CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimą priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, turėdama teisę paveldėti privalomąją palikimo dalį, faktiškai priėmė palikimą ir tapo atitinkamos turto dalies savininkas, todėl jo ir atsakovės ginčas kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl teisių į turtą, jam taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties, taikė ne tą materialinį įstatymą, kurį turėjo taikyti, nes ieškovas nėra praleidęs dešimties metų ieškinio senaties termino.

Dėl ieškovo paveldėto turto dalies.

Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Byloje nustatyta, kad mirusysis A. K. turėjo 3 vaikus, todėl ieškovas pagal įstatymą paveldėtų 1/3 dalį A. K. turto, todėl įstatymu yra neparemtas apeliacinio skundo motyvas, jog ieškovas turėtų paveldėti ½ , nes kiti vaikai nesikreipė dėl palikimo. Ši pozicija yra neparemta CK 5.11 str. , 5.20 str. 1d., nes įstatymas sieja privalomosios palikimo dalies nustatymą tik su ta dalimi palikimo, kuri priklauso pirmosios eilės įpėdiniui pagal įstatymą. Ši teisės norma plečiamai neaiškintina taikant CK 1. 5 str. įtvirtintus principus, nes paveldimo turto dalys yra nustatytos imperatyviai įstatyme. Šiuo atveju valstybė įsikišti į paveldėjimo santykius CK 5.20 str. pagrindu leidžia tik neperžengiant įstatymo griežtai nustatytų ribų, todėl ieškovas paveldi pusę tos dalies, kuri tektų jam pagal įstatymą, t.y. 1/6 dalį. Kita ieškinio dalis atmestina.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1d. 2p., 330 str.).

Šioje byloje nustatytina ieškovui paveldimo turto idealioji dalis, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo paveldėto turto padalijimas tarp įpėdinių pagal įstatymą ir testamentą. Šios kategorijos bylose dėl teisinės registracijos panaikinimo suformuluotas ieškovo reikalavimas yra išvestinis ir šioje stadijoje teisme nenagrinėtinas, nes šis sprendimas, kuriuo naikintina paveldėjimo teisės liudijimo dalis yra registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir tik atsisakymas įregistruoti teismo sprendimą yra skundžiamas (CPK 296 str. 1d.1 p., 12p.).

Iš atsakovės ieškovui priteistini 69 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį ir 70 Lt paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str.).

Ieškinį patenkinus iš dalies atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai nepriteistinos, nes iš esmės ieškovo ieškinys yra patenkintas, o jo prašoma priteisti didesnė paveldėto turto dalis negalėjo būti priteista pagal įstatymą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-09-26 sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti A. K. teisę į privalomąją palikimo 1/6 dalį į tėvo A. K. palikimą, kurį pagal 2007-03-16 testamentą paveldėjo I. A. (buvusi pavardė K.).

Pripažinti negaliojančiu 2010-01-21 paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto I. A. (K.) Tauragės rajono 2-ajame notarų biure, dalį dėl 1/6 paveldėto pagal testamentą turto dalies (registro Nr. 350).

Kitas ieškinio dalis atmesti.

Prašymas panaikinti teisinę registraciją I. K. vardu į nekilnojamąjį turtą -namų valdą, esančią Palydovo g.10, Tauragėje, paliktinas nenagrinėtas.

Priteisti A. K. iš I. A. 139 Lt bylinėjimosi išlaidų.