Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Agneškai Kovalevskai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. K. ir V. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos laikino nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tretieji asmenys T. Ž. ir E. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Tretieji asmenys atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

5. Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovė A. K. iš esmės neprieštaravo ieškinio reikalavimui neterminuotai apriboti jai motinos teises Vaiko atžvilgiu, tačiau prašė iš jos Vaikui nepriteisti visiškai jokio išlaikymo. A. K. pateikė teismui viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2023 m. kovo 30 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad A. K. bus nedarbinga apie 2 mėnesius dėl pirštakaulio lūžio. Atsakovų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovams turėtų būti suteiktas dar vienas šansas rūpintis Vaiku. Tretieji asmenys teismo posėdyje su ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

7. D. K., gimęs (duomenys neskelbtini) yra atsakovų A. K. ir V. K. (toliau – ir Tėvai) sūnus (Vilniaus rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini). gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas siekia, kad atsakovams būtų neterminuotai apribotos tėvų teisės Vaiko atžvilgiu.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, pagal kurį tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip minėta, prašo teismo apriboti atsakovų tėvų teises, todėl byloje turėjo būti įrodyta, kad atsakovai vengia vykdyti savo, kaip tėvų, pareigas.

9. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-755-1141/2022 atmestas ieškovo prašymas laikinai apriboti Tėvų teises Vaiko atžvilgiu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1379-647/2023 buvo leista paimti Vaiką iš Tėvų. Nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad Tėvai savo gyvenimo būdo nepajėgūs keisti, o Vaiko tėvas V. K. apskritai atsisako priimti pagalbą, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais.

11. Ieškovas, įrodinėdamas, kad atsakovai vengia vykdyti tėvų pareigas, ieškinyje nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d., t. y. netrukus po teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo prašymas laikinai apriboti Tėvų valdžią Vaiko atžvilgiu, priėmimo, Vaiko tėvas atsakovas V. K. buvo galimai neblaivus, elgėsi agresyviai, grasino specialistams, vartojo necenzūrinę leksiką, vėliau pasišalino iš gyvenamosios vietos, o Vaiko motinai atsakovei A. K. atvykus policijai buvo nustatytas 0,79 promilių girtumas. Ieškovas nurodė, kad su atsakove A. K. buvo susitarta, kad ji atvyks į Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių 2022 m. rugpjūčio 25 d., tačiau jai neatvykus, buvo nuvykta į Tėvų gyvenamąją vietą, kur atsakovui V. K. policija nustatė 3,35 promilių girtumą, o atsakovei A. K. 0,89 promilių girtumą. 2022 m. rugpjūčio 26 d. Tėvams atvykus į skyrių, policija nustatė atsakovui V. K. 0,81 promilių girtumą. Atsakovei A. K. tą dieną girtumas nustatytas nebuvo, todėl Vaikas buvo jai grąžintas. 2022 m. gruodžio 7 d. buvo gautas policijos pranešimas, kad Vaikas yra su neblaiviais Tėvais (atsakovui V. K. buvo nustatytas 4,17 promilių girtumas, o atsakovei A. K. blaivumo nustatyti net nepavyko dėl labai sutrikusios jos koordinacijos). 2022 m. gruodžio 7 d. Vaikas buvo vėl laikinai apgyvendintas pas E. Ž. ir T. Ž. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Vaiko laikina rūpyba nuo 2023 m. sausio 10 d. yra paskirta Vaiko broliui (iš motinos pusės) E. Ž. ir jo sutuoktinei T. Ž. 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimu A. K. skirtas įspėjimas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 73 straipsnio 1 dalį, nes dėl savo būsenos 2022 m. gruodžio 7 d. neužtikrino Vaikui tinkamos priežiūros ir saugios aplinkos.

12. Atsakovai nepateikė į bylą duomenų, kad sprendžia priklausomybę alkoholiui, t. y. kad imasi aktyvių veiksmų spręsti minėtą psichikos sveikatos sutrikimą. Tėvams nesiimant aktyvių veiksmų dėl savo sveikatos, nerodant realių pastangų susigrąžinti Vaiką į šeimą, nesistengiant vykdyti savo kaip tėvų pareigų – rūpintis Vaiku ir jo kasdienių poreikių tenkinimu, teismas sprendžia, kad atsakovai nusišalino nuo Vaiko auklėjimo ir išlaikymo, vengia vykdyti savo kaip tėvų pareigas, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį ir apriboti atsakovams tėvų valdžią jų Vaiko atžvilgiu. Atsakovų atstovas, nesutikdamas su ieškiniu, teismo posėdyje nurodė, kad atsakovai yra verti suteikti jiems dar vieną šansą, tačiau toks argumentas nebuvo niekaip pagrįstas, t. y. atsakovai ir jų atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie atsakovų įdėtas ar dedamas pastangas, kad esama situacija pasikeistų į gerą.

13. Pažymėtina, kad teismas dar 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendime atsakovui V. K. išaiškino, kad jis turėtų visapusiškai padėti A. K. ir ją palaikyti gydymosi nuo priklausomybės procese pats susilaikydamas nuo bet kokio alkoholio vartojimo, tačiau bylos duomenys patvirtinta, kad į šiuos teismo išaiškinimus atsakovas V. K. ne tik neatsižvelgė, tačiau elgėsi priešingai, ne kartą policijos buvo užfiksuotas itin neblaivus. Be to, jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis 2023 m. balandžio 20 d. namuose būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,88 promilių girtumas) sukėlė savo sutuoktinei A. K. ilgalaikį fizinį skausmą. Tėvai visiškai neįgyvendina savo teisės ir pareigos prižiūrėti Vaiką, rūpintis jo sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti jį ir parengti jį savarankiškam gyvenimui, todėl teismas sprendžia, kad gyvenimas su Tėvais pakenktų Vaiko sveikatai ir (ar) raidai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nesigydo, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tokia išvada darytina ne tik dėl Vaiko tėvo, bet ir dėl Vaiko motinos, kuriai yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos medicinos duomenų išrašas, pasirašiusi gydytoja – Inga Šeikienė). Pažymėtina, kad iš Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad atsakovė A. K. atsisakė kartu su Vaiku apsigyventi Šeimos ir vaiko gerovės centre, kur jai ir Vaikui būtų teikiama specialistų pagalba (minėtos anketos 26.2 punktas). Tai, kad atsakovė A. K. vengia vykdyti savo kaip motinos pareigas, patvirtina ir tai, kad ji teismo posėdyje prašė vienintelio dalyko, kad iš jos nebūtų priteista visiškai jokia suma Vaiko išlaikymui, nes ji šiuo metu niekur nedirba.

14. Ieškovas nurodė, kad tretieji asmenys (Vaiko brolis su sutuoktine) laikinųjų rūpintojų pareigas atlieka tinkamai, todėl teismas tenkina ieškovo prašymą nustatyti Vaiko gyvenamąją vietą su jais. Pažymėtina, kad Vaikas 2022 m. gruodžio 12 d. vaikų teisių specialistams taip pat nurodė, kad norėtų gyventi brolio šeimoje (Vaiko situacijos vertinimo anketos 13 punktas). Ieškovas prašė priteisti Vaikui iš atsakovų po 300 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymo sumą.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

16. Ieškovas, kaip minėta, prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą Vaikui po 300 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki Vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikams priteistino išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik Vaikų poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nurodė, kad abu atsakovai yra registruoti užimtumo tarnyboje ir abu ne kartą atsisakė siūlomo darbo, tačiau A. K. atsisakė dėl pateisinamos priežasties, o V. K. – be pateisinamos priežasties. Nepilnametis Vaikas šiuo atveju yra 15 metų amžiaus, byloje nėra duomenų apie Vaiko sveikatos problemas ar specialiuosius poreikius, todėl įvertinus valstybės skiriamos išmokos vaikui dydį, atsižvelgiant į Tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, kad iš tėvų bendrai Vaiko išlaikymui iki pilnametystės turi būti skiriama 500 Eur per mėnesį. Teismas sprendžia, kad tokiu atveju bus patenkinti Vaiko būtinieji poreikiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė A. K. jau gana ilgą laikotarpį turi nedarbingumą dėl sveikatos problemų, o duomenų apie atsakovo V. K. nedarbingumą nėra, darytina išvada, kad tėvas šiuo atveju turi prisidėti prie Vaiko išlaikymo didesne dalimi. Šiuo aspektu reikšminga taip pat tai, kad atsakovas V. K. nors ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau pagal byloje esančius duomenis be priežasties ne kartą atsisakė jam siūlomo darbo. Atitinkamai, iš tėvo priteistinas 300 Eur dydžio, o iš motinos 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamas išlaikymas Vaikui. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

17. Laikiniems rūpintojams išaiškintina, kad išlaikymui skirtos lėšos privalo būti naudojamos išimtinai Vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, 406 straipsnio 1 dalimi, 407 straipsniu ir 496¹ straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovams A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią jų nepilnamečio vaiko D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pradėti bylą dėl D. K. nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko rūpintojų paskyrimo, pavedant ieškovui per 10 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo išnagrinėti.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti D. K. gyvenamąją vietą su E. Ž. (E. Ž.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiais (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio išlaikymo sumą, mokamą kas mėnesį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio išlaikymo sumą, mokamą kas mėnesį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise skirti E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.