Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams vyriausiems specialistams Daliui Bielskiui, Agneškai Kovalevskai,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. K. ir V. K. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo T. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad nepilnametis Vaikas D. K., gimęs (duomenys neskelbtini) yra atsakovų A. K. ir V. K. (toliau – ir Tėvai) sūnus. Ieškovas siekia, kad atsakovams būtų laikinai apribotos tėvų teisės Vaiko atžvilgiu, nes atsakovai, pasak ieškovo, neįgyvendina tėvų valdžios, nevykdo pareigos auginti, auklėti ir prižiūrėti savo Vaiką. Atsakovai ir jų atstovas su ieškiniu nesutiko. Trečiasis asmuo ieškinį prašė tenkinti.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, pagal kurį tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Ieškovas nagrinėjamu atveju prašo teismo apriboti tėvų valdžią, todėl byloje ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovai vengia vykdyti savo, kaip tėvų, pareigas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 402 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžią vaikams teismas turi teisę apriboti tik CK trečiojoje knygoje nustatytais pagrindais. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

8. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5380-341/2021 buvo leista paimti Vaiką iš Tėvų. Nutartyje nurodyta, kad A. K. paaiškinusi tikinti, kad jai pavyks pasikeisti, sutinkanti aktyviai bendradarbiauti su specialistais. Teismas šioje nutartyje sprendė, kad Vaiko Tėvai laikinai negali rūpintis Vaiku dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.

11. Kaip liudytojas apklaustas E. Ž. nurodė, kad A. K. yra jo mama, o V. K. yra jo patėvis, kuris yra geras žmogus, statybininkas, bet mėgsta išgerti. E. Ž. taip pat nurodė, kad Tėvai su Vaiku bendrauja, rūpinasi juo, V. K. pirko rūbus broliui, mama skalbia brolio rūbus, sutvarko. Liudytojas nurodė, kad nei jis, nei jo sutuoktinė šiuo metu nedirba. Paaiškino, kad jam negalima tvarkytis globos dokumentų, nes jis serga (duomenys neskelbtini) (2–3 kartus per savaitę įvyksta priepuoliai), nurodė, kad bendros jo šeimos (šiuo metu – 6 asmenų) pajamos yra apie 1 200 Eur per mėnesį. E. Ž. taip pat nurodė, kad jo brolis (D. K.) yra ramus, savarankiškas, pats gali ir rūbus išsiplauti, ir valgyti pasidaryti, savo noru padeda prižiūrėti vaikus, tačiau sako, kad nori grįžti pas mamą. Liudytojas E. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad mažiausias jų vaikas naktį būna ramus, o dieną verkia, nurodė, kad D. K. namų darbus daro ne namie, o dienos centre. Liudytojas nurodė, kad gyvena name, kuriame gyvena keturios šeimos, nurodė, kad buvo atvejų, kai dėl kaimynų buvo kviesta policija, bet dabar ramu, „biškuti sutvarkėm“.

13. Atsakovė A. K. į bylą pateikė 2022 m. vasario 22 d. medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, kad ji (duomenys neskelbtini) priežiūroje dėl (duomenys neskelbtini) yra jau nuo 2001 metų, t. y. daug anksčiau, nei teismas leido paimti Vaiką iš jos namų, kaip iš nesaugios aplinkos. Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad A. K. 2021 m. baigė gydymą (duomenys neskelbtini) pagal Minesotos programą, nuo 2021 m. lapkričio mėnesio susilaiko nuo alkoholio vartojimo, nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. sausio 10 d. lankė Psichikos dienos stacionarą, dabar tęsia gydymą ambulatoriškai, lanko psichologo, psichiatro konsultacijas, vartoja vaistus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė A. K. supranta turinti (duomenys neskelbtini) sveikatos problemų ir imasi aktyvių veiksmų joms spręsti (gydosi), ieškovo ieškinio argumentą, kad įsisenėjusios problemos atsakovei nepavyks išspręsti, teismas vertina tik kaip ieškovo daromą prielaidą. Ieškovas nėra kompetentingas daryti išvadas ir apie atsakovės atkryčio rizikos laipsnį. Atsakovė A. K. nurodė, kad po savo tėvo laidotuvių ((duomenys neskelbtini)) vartojo alkoholį, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad tai būtų ilgalaikis, nesaikingas vartojimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal atsakovę gydančios gydytojos I. Š. pasirašytą medicinos dokumentų išrašą, atsakovė dar nėra visiškai pasveikusi nuo (duomenys neskelbtini), tačiau gydytojai sprendė, kad atsakovės sveikatos būklė šiuo metu yra tokia, kad ji gali tęsti gydymą ambulatoriškai. Gydytoja nurodė, kad nuo 2021 m. lapkričio mėnesio atsakovė susilaiko nuo alkoholio vartojimo.

14. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad vieną kartą (2022 m. liepos 16 d.) matė atsakovus neblaivius. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta socialinė darbuotoja B. J. nurodė, kad buvo apsilankiusi atsakovų namuose 2022 m. liepos 11 ir 18 d. 2022 m. liepos 11 d. buvo pastebėta, kad atsakovė A. K. yra neblaivi, o 2022 m. liepos 18 d. abu atsakovai namie buvo blaivūs. Taigi, atsakovės ambulatorinis gydymasis, padedant specialistams (psichologams, psichiatrams) bei vartojant vaistus, duoda teigiamą rezultatą. Be to, atsakovė pateikė teismui UAB „Aspersus“ 2022 m. liepos 26 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovė 2022 m. liepos 26 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jai buvo paskirtas kompleksinis ambulatorinio gydymo kursas nuo (duomenys neskelbtini) pusei metų gydytojui prižiūrint. Taigi, atsakovė nuo 2021 m. lapkričio nuolat imasi priemonių turimoms (duomenys neskelbtini) sveikatos problemoms spręsti, kreipiasi ne į vieną specialistą, naudojasi kompleksinėmis pagalbos priemonėmis. Tai, kad atsakovės naudojamos priemonės duoda teigiamą rezultatą patvirtina ne tik gydytojos išrašas, kad atsakovė susilaiko nuo alkoholio vartojimo, bet ir tai, kad atsakovei pavyko įsidarbinti ir gauti su darbo santykiais susijusių pajamų. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė A. K. nuo 2022 m. kovo 2 d. buvo įsidarbinusi uždarojoje akcinėje bendrovėje Maxima LT. Atsakovė dirbo iki 2022 m. balandžio 19 d. 2022 m. gegužės 31 d. atsakovė buvo hospitalizuota, dešinė ranka (dilbis) imobilizuota gipso longete, gydytojas A. G. (A. G.), be kita ko, rekomendavo operuotai rankai 3 mėnesius vengti fizinio krūvio. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad kai tik galės dirbti, ją sutiko priimti į darbą viešoji įstaiga „Senevita“, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje teikianti senelių globos paslaugas. Atsakovei netekus darbo, šeima rūpinosi atsakovas V. K., kuris nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. liepos 15 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Deglas“. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo statybose, dabar tvarkosi paveldėjimo ir miško pardavimo dokumentus, šeimos poreikiams ketina įsigyti didesnį būstą, nes dabar gyvena vieno kambario bute, po šių reikalų susitvarkymo grįš į tą pačią darbovietę, nes darbdavys pažadėjo vėl priimti į darbą.

15. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad anksčiau atsakovai negyveno kartu. Dabar jau kuris laikas nepilnamečio Vaiko Tėvai gyvena kartu. Atsakovas V. K. nurodė, jog padarė buto, kuriame gyvena su A. K., remontą. Teismo posėdžio metu abu atsakovai nurodė, kad gerai sutaria. Trečiasis asmuo T. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad jos žiniomis V. K. Vaikui duoda „porą kapeikų“, t. y. keletą kartų davė po 50 Eur.

16. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad abu atsakovai nuo tada, kai teismas leido paimti iš jų Vaiką, ėmėsi aktyvių veiksmų pakeisti gyvenimo būdą, aplinką, sudaryti sąlygas susigrąžinti Vaiką, atkurti, sustiprinti ryšį su juo ir vienas su kitu. Atsakovai per šiek tiek daugiau nei metus nuo Vaiko paėmimo iš esmės visą laiką rodė realias pastangas susigrąžinti Vaiką į šeimą, stengėsi vykdyti savo kaip tėvų pareigas – rūpinosi Vaiku, jo kasdienių poreikių tenkinimu, šiltų emociniu santykių palaikymu ir puoselėjimu. Atsakovė A. K. teismo posėdyje, atsakydama į teismo klausimus apie Vaiko mokslus, galėjo nurodyti ir Vaiko auklėtojos gimnazijoje vardą ir jos mobilų telefono numerį. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovai nenusišalino nuo Vaiko auklėjimo ir išlaikymo, nevengia vykdyti savo kaip tėvų pareigos rūpintis Vaiku, todėl tenkinti ieškinį ir apriboti atsakovams tėvų teises jų Vaiko atžvilgiu nėra pagrindo.

17. Atsižvelgiant į tai, kad situacija šiuo metu, lyginant su 2021 m. gegužės 13 d., kai teismas leido paimti Vaiką iš Tėvų, yra pasikeitusi į gerą pusę (didžiąją laiko dalį atsakovai susilaikė nuo alkoholio vartojimo), teismas sprendžia, kad gyventi su Tėvais Vaikui šiuo metu yra saugu, todėl jis gali grįžti į savo šeimą, gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovo teismo posėdyje pasakyti argumentai, kad atsakovai pikti, pastoviai mušasi, nuolat girtauja, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad labai vertina Tėvų pastangas keistis, tačiau „iš tikrųjų kažko tai dar trūksta“. Šie ieškovo argumentai nekeičia teismo išvados dėl to, kad Vaiko paėmimas iš Tėvų šiuo metu nebėra būtinas.

18. Teismo sprendimas šiuo atveju priimtas atsižvelgiant ir į nepilnamečio Vaiko tiesiogiai išsakytą teismui nuomonę. Teismo posėdyje dalyvaujant psichologui Vaikas nurodė, kad „tėvai rūpinasi manimi“, „nurodo, kad aš reikalingas, meilę savo rodo“, „padaro valgyti, po manęs užkloja lovą, rūbus paskalbia, paklausia, kaip mokykloj reikalai“, „kad man būtų geriau gyventi, tėvai padarė remontą namuose“. Atsakydamas į teismo klausimą, ar namuose yra buvę kada nors smurtavimo atvejų, Vaikas atsakė, kad „smurto tai tikrai nebuvo“. Atsakydamas į teismo klausimą, ar jis dažniau skambina Tėvams, ar Tėvai jam, atsakė, kad „man atrodo, kad tėvai man dažniau skambina“. Paprašytas apibūdinti Tėvus, nurodė, kad kartais būna, kad mama supyksta, būna, kad labai pergyvena, jei jis pasako, kad eina prie ežero išsimaudyti, būna kartu juokauja, taip pat nurodė, kad „su tėčiu mes kaip draugai“, visą laiką Vaikas kalbėjo labai susikaupęs, tačiau kalbėdamas apie tėtį pastebimai atsipalaidavo, nusišypsojo. Kalbėdamas apie hobius, Vaikas nurodė, kad, kai gyveno su mama lankė boksą, kuris jam labai patiko, o dabar nelanko jokio būrelio.

19. Atsižvelgiant į tai, kad vieno kambario bute dabar gyvens ne tik A. K. su nepilnamečiu Vaiku, bet ir Vaiko tėvas V. K., jis turėtų visapusiškai padėti A. K. ir ją palaikyti gydymosi nuo priklausomybės procese pats susilaikydamas nuo bet kokio alkoholio vartojimo. Be to, šeima ir toliau turėtų būti stebima socialinių darbuotojų, ypač nuo 2023 m. vasario mėnesio, kai baigsis A. K. gydymosi kursas, prasidėjęs 2022 m. liepos 26 d. Esant požymiams apie nuolatinį, nesaikingą alkoholio vartojimą, turėtų būti vėl imamasi priemonių, kad Vaikas būtų paimtas iš nesaugios jam aplinkos kreipiantis dėl to į teismą su prašymu išduoti leidimą paimti Vaiką.

20. Nesant duomenų, kad šiuo metu gyvenimas su Tėvais pakenktų Vaiko sveikatai ar raidai, teismas sprendžia, kad turi būti imamasi priemonių, kad Vaikas toliau galėtų gyventi su Tėvais, nes Vaiko atskyrimas nuo Tėvų neabejotinai reiškia Vaiko ryšių su savo šeima ribojimą, atskyrimą nuo šaknų. Toks atskyrimas šiuo atveju nebėra būtinas, todėl Vaikas turi būti toliau globojamas savo Tėvų, t. y. grąžinamas į šeimą (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovas įpareigotinas pasirūpinti Vaiko grąžinimu Tėvams, kad jie galėtų įgyvendinti savo konstitucinę teisę ir pareigą prižiūrėti Vaiką, rūpintis jo sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti jį ir parengti jį savarankiškam gyvenimui. Šis teismo sprendimas vykdytinas skubiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, 406 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atmesti.

Įpareigoti ieškovą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių pasirūpinti nepilnamečio vaiko D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinimu į šeimą pas mamą A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvą V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančius adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.