Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, eII-67-961/2026

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2026-02-02
Bylos Nr.: eII-67-961/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01791-2025-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ilona Mateikienė
Pareiškėjas: A. B., Valstybinės mokesčių inspekcijos
Pažeidėjas: A. B.

Kategorijos

9.19Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas (ANK 187 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Skundo byla Nr. eII-67-961/2026

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01791-2025-8Procesinio sprendimo kategorija: 9.19; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2026 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei,dalyvaujant skundo pareiškėjui A. B. (A. B.),Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotajai atstovei L. T. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. (toliau ir – Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI, Institucija) 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR-N-8493-2025 (ROIK 25283285531).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR-N-8493-2025 A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalį skirta nuobauda – 230 Eur bauda, konstatavus, kad:

A. B., būdamas (duomenys neskelbtini) firmos (kodas (duomenys neskelbtini), toliau – Juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini), toliau – Deklaracija) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d. Tuo vadovas A. B., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. padavė teismui skundą, kuriame nurodė, kad 2025 m. spalio 9 d. kreipėsi į VMI nurodydamas svarias priežastis dėl jam paskirtos baudos panaikinimo ir negavo atsakymo. Nesutinka su jam paskirta bauda ir ginčija jos pagrįstumą. 2025 m. spalio 9 d. prašyme pareiškėjas buvo nurodęs, kad 2005 m. jo tėvas A. B. įregistravo individualią įmonę, pavadintą (duomenys neskelbtini) firma. Tais pačiais metais, neinformavęs pareiškėjo ir nesupažindinęs jo su jokiais dokumentais, paskyrė jį įmonės vadovu. Lygiai taip pat 2008 m. neinformavęs jo, atleido jį iš įmonės vadovo pareigų, dėl įmonės veiklos sustabdymo ir pradėto įmonės reorganizavimo. (duomenys neskelbtini) m. įmonės savininkas A. B. mirė. Per visą laikotarpį nuo įmonės įkūrimo pareiškėjas jokių įgaliojimų, dokumentų ar priėjimo prie įmonės duomenų neturėjo ir jos veikloje nedalyvavo. 2022 m. pirmą kartą į savo elektroninį paštą gavo VMI pranešimą, kuriuo kaip įmonės vadovas buvo informuotas apie nepateiktą deklaraciją ir nesumokėtus mokesčius. 2023 m. gavo tokio pat pobūdžio pranešimą. 2024 m. jam buvo paskirta 230 Eur bauda už deklaracijų nepateikimą ir mokesčių nesumokėjimą. Po susitikimo su VMI teisininku ir VMI darbuotoju, nagrinėjusiu bylą, buvo nustatyta, kad jis neturi įgaliojimų ir naudotojo vardo, reikalingų prisijungti prie įmonės paskyros deklaracijoms pateikti, dėl ko buvo priimtas sprendimas panaikinti baudą ir skirti įspėjimą. Taip pat pareiškėjas gavo nurodymą kreiptis į VĮ Registrų centras dėl įgaliojimų išdavimo, tačiau VĮ Registrų centras paaiškino, kad jokių įgaliojimų jis tokiais atvejais neišduoda. 2025 m. rugsėjo 23 d. jis vėl gavo pranešimą apie paskirtą 230 Eur baudą. 2025 m. rugsėjo 29 d. VMI darbuotoja suteikė jam prieigą prie įmonės paskyros VMI ir padėjo pateikti visas trūkstamas deklaracijas nuo 2022 m. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir geranorišką bendradarbiavimą su VMI, prašė panaikinti baudą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama skundo netenkinti. Nurodė, kad Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Pagal Mano VMI portalo duomenis Administracinio nusižengimo protokolas su lydraščiu buvo patalpintas Mano VMI portale jo priėmimo dieną, t. y. 2025 m. rugpjūčio 28 d., taip pat Pareiškėjas apie surašytą administracinio nusižengimo protokolą buvo papildomai informuotas el. paštu (duomenys neskelbtini).

Institucija, skiriant administracines nuobaudas, remiasi viešaisiais registrais, pagal kuriuos Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) firma (kodas (duomenys neskelbtini)) vadovas – MMR duomenimis, Pareiškėjas įmonės vadovu yra nuo 2005 m. balandžio 12 d. iki šiol.

Akcentavo, kad Pareiškėjas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį baudžiamas ne pirmą kartą: pirmą kartą buvo nubaustas 2023 m. vasario 10 d., jam buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, skirta administracinė nuobauda – Įspėjimas, sekantį kartą nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas 2024 m. sausio 16 d. ir buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, paskutinį kartą baustas 2024 m. lapkričio 26 d., skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. 2024 m. sausio 16 d. ir 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimais skirtos administracinės nuobaudos – įspėjimai. Institucija neskyrė piniginių administracinių nuobaudų, atsižvelgdama į Pareiškėjo pateiktas aplinkybes, kurios yra nurodytos ir pateiktame skunde, t. y., kad, Pareiškėjo teigimu, A. B. nėra įmonės vadovas, kad buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų, kad neturi atitinkamų įgaliojimų teikti deklaracijų ar kitų dokumentų. Pareiškėjui buvo skirti 3 įspėjimai, o ne piniginės nuobaudos, tačiau Pareiškėjas neatlieka jokių realių veiksmų, kad nebūtų taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, Mokesčių administratorius įvertino, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį buvo padarytas administracinis nusižengimas. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodoma, jog kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda – 230 eurų, yra mažesnė, nei to reikalauja ANK 34 straipsnis, taigi nuobauda laikytina tinkama ir proporcinga.

Prašo palikti nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir skundo netenkinti.

A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad viskas prasidėjo 2002 m. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini) m. 2022 m. jį iškvietė VMI, paskyrė 300 eurų baudą už nepateiktą deklaraciją. Kai jie pradėjo aiškintis, tai jų teisininkas pasakė, kad jis neturi jokių įgaliojimų, kad prisijungtų ir užpildytų deklaracijas, bauda buvo pakeista į įspėjimą. Jam buvo pranešta, kad vadovė viską sutvarkys, bet jam reikia kreiptis į valstybines įmones. Šiais metais, kai jam buvo paskirta bauda, norėjo susitikti su šia inspektore. Nepavyko su ja susitikti, nes ji sirgo, buvo komandiruotėse. Kai pasakė, kad kreipsis į teismą, budinti inspektorė nuvedė prie langelio, kur darbuotoja iškart padarė priėjimą prie įmonės paskyros, užpildė visus prašymus. Jam viską padarė ir visus kodus davė. Kada mirė tėvas, tai jis per antstolius pasidarė paveldimo turto apyrašą. Ten buvo parašyta, kad įmonės veikla buvo sustabdyta dėl pertvarkymo. Sodra sako, kad 2008 m. jis buvo atleistas iš pareigų. Paskui jis apie tą įmonę nieko negirdėjo. Kreipsis į Registrų centrą. Jie mato, kad jis neturėjo jokių įgaliojimų. Trejus metus gavo nuobaudas. VMI nebegali duoti įspėjimo, todėl paskyrė baudą. Įmonė neveikia, bet ji nėra išbraukta iš juridinių asmenų registro. Jis taip ir neperėmė tėvo palikimo, buvo dėl to iškelta byla. Ji buvo nagrinėjama daugiau nei metai laiko, brolis tą bylą inicijavo. Palikimo priėmimas dar nesutvarkytas. VMI siūlo priimti įmonę, o paskui ją uždaryti. Kad uždaryti įmonę, tai kažkam reikia būti vadovu. Prašo atsižvelgti, kad jis nežinojo apie jo paskyrimą vadovu, ten nėra jo parašo. Jeigu ne VMI, tai jis to fakto net nebūtų niekada sužinojęs.

Institucijos atstovė L. T. teismo posėdyje paaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija remiasi iš viešųjų registrų gautais duomenimis. Informacija gaunama iš Registrų centro. Mokesčių mokėtojų registre esantys duomenys yra perduodami iš Registrų centro. Administracinių nusižengimų protokolų surašymas vyksta automatizuotai, įmonės vadovas yra įtraukiamas į sąrašą ir surašomas protokolas. VMI duomenimis, pareiškėjas nuo 2005 m. balandžio 2 d. iki dabar yra (duomenys neskelbtini) firmos vadovas. Dėl šios priežasties pareiškėjui ir yra surašomi protokolai, o vėliau priimami nutarimai. VMI negali patikrinti kažkokių kitų registrų, neturi tokių galimybių. Elektroninio deklaravimo sistemoje yra pateiktų metinių pelno deklaracijų, bet už 2006 m. buvo pateikta deklaracija tik 2010 m. rugsėjo 28 d., tuo pačiu buvo pateiktos deklaracijos ir už 2007 m., 2008 m., 2009 m. 2010 m. dar būdavo popierinės formos, jos jau perduotos į archyvą. Paskutinis deklaracijų teikimo laikotarpis buvo nuo 2005 m. iki 2009 m. Visos šio laikotarpio deklaracijos buvo pateiktos tą pačią dieną, tai yra 2010 m. rugsėjo 28 d. Paskui pareiškėjas pateikė 2025 m. rugsėjo 29 d. deklaracijas, kurias užpildyti jam padėjo VMI darbuotojai. Jis tąkart pateikė deklaracijas už 2022 m., 2023 m. ir 2024 m. Čia pirmą kartą taikyta tokia praktika Vilniaus apskrityje. Su pareiškėju jai pačiai teko bendrauti dėl pelno mokesčio deklaracijos nepateikimo, tik kito laikotarpio, tada skyrė įspėjimą. Pats pareiškėjas sakė, kad nori susitvarkyti, tačiau jam nepavyksta, nes čia tokia keblesnė situacija. Savo nutarimą palaiko, nes pareiškėjas jau du kartus buvo atvykęs pasikalbėti ir iki šiol jokių realių veiksmų nebuvo imtasi. Atitinkamai jie nusprendė, kad įspėjimo skirti jau nebegali, todėl buvo skirta piniginė bauda. Su skundu nesutinka, prašo nutarimą palikti nepakeistą. Kiek supranta, pareiškėjo minimas įgaliojimų neturėjimas tai įgaliojimai prisijungti prie VMI sistemos. Pagal Registrų centro duomenis jis yra vadovas, tačiau galimybės prisijungti neturi. VMI ir informavo, kad VMI neturi kompetencijų suteikti kažkokius įgaliojimus. Tai kebli situacija.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir / ar ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos administracinio nusižengimo bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimas ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimas. Šis nusižengimas užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Nagrinėjamu atveju A. B. nei skunde dėl ginčijamo nutarimo, nei teismo posėdžio metu neginčijo faktinių aplinkybių, jog iki 2025 m. birželio 16 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo pateikta (duomenys neskelbtini) firmos Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini)), tačiau nesutiko, kad dėl to jis turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nurodė, kad vienintelis minėtos firmos savininkas buvo jo tėvas A. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini) m. Jis iki pat 2022 m. nežinojo, kad būdamas gyvas tėvas 2005 m. jį registravo minėtos firmos direktoriumi. Tai buvo padaryta vienasmeniškai, be jo žinios ir sutikimo. Iki pat 2022 m., kai pirmą kartą buvo informuotas VMI apie deklaracijų nepateikimą, nežinojo, kad kaip minėtos firmos vadovas jis turi įpareigojimų. A. B. teigimu, jokių įgaliojimų, dokumentų ar priėjimo prie įmonės duomenų jis niekada neturėjo ir jos veikloje nedalyvavo. Savo teiginiams pagrįsti pateikė Juridinių asmenų registrui pateiktą 2005 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) firmos protokolą, kuriuo yra tvirtinami (duomenys neskelbtini) firmos nuostatai ir firmos vadovu skiriamas O.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Protokolas pasirašytas tik firmos savininko A. B. Pažymėtina, kad patikrinus VSDFV registrą, paaiškėjo, kad jame apskritai nėra jokių duomenų apie A. B. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) firmoje. Iš paties pareiškėjo iš VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos matyti, kad apie tokį įdarbinimą VSDFV yra žinoma tik netiesiogiai, tik iš VMI teikiamų duomenų. Šios aplinkybės leidžia teismui tikėti pareiškėju, kad jo įdarbinimas buvo fiktyvaus pobūdžio ir jokios veiklos firmoje jis realiai nevykdė. Pareiškėjas nurodė, kad po to, kai 2022 m. sužinojo apie tai, kad tėvas buvo jį formaliai registravęs firmos vadovu, jis ir norėdamas nebūtų galėjęs teikti deklaracijų, nes neturėjo tam reikalingų prisijungimų prie firmos paskyrų valstybiniuose registruose. Pastarosios aplinkybės iš esmės neginčijo iš VMI atstovė, nurodydama, kad tik VMI būstinėje A. B. buvo sudaryta prieiga prie firmos Mano VMI paskyros ir su darbuotojų pagalba 2025 m. rugsėjo 29 d. buvo pateiktos deklaracijos už 2022-2024 metus.

VMI savo atsiliepime laikosi nuostatos, kad iki šiol juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini) firmos vadovu yra registruotas A. B., kurio įgaliojimų pradžios data yra 2005 m. balandžio 2 d., duomenų apie jo įgaliojimų pabaigą nėra. A. B. nuo 2022 m. jau ketvirtą kartą traukiamas atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnį, jau kelis kartus atsižvelgiant į jo nurodytas aplinkybes ir sudėtingą padėtį, jam buvo skiriami įspėjimai, tačiau jis nieko nedaro, kad susiklosčiusi padėtis pasikeistų ir atsakomybė pagal ANK 187 straipsnį jam nebebūtų taikoma, todėl bauda jam paskirta pagrįstai.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 187 straipsnį, nepakanka nustatyti fakto, kad buvo pažeista pajamų deklaravimo tvarka. Administracinio nusižengimo sudėčiai būtina nustatyti asmenį, veikos/neveikimo faktą ir kaltę. Kaip ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, „kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės, negalima jo administracinė atsakomybė“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-13-719/2023). Atitinkamai be objektyviųjų nusižengimo požymių kiekvienu atveju taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo.

Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

Iš juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad vienintelis juridinio asmens dalyvis buvo jos savininkas (steigėjas) A. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – IĮĮ) 5 straipsnio nuostatas, individualios įmonės savininkas gali būti tik vienas fizinis asmuo, tačiau jis gali paskirti individualios įmonės vadovu kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, jį atšaukti, individualios įmonės vardu sudaryti su juo darbo ar civilinę sutartį (6 straipsnio 1, 2 dalys. 5 dalies 3 punktas). IĮĮ 7 straipsnio, reglamentuojančio Individualios įmonės valdymą, nuostatas individualios įmonės savininkas yra laikomas jos vadovu, jei į šias pareigas nepaskiria kito asmens. Individualios įmonės vadovą tiek skiria, tiek atleidžia tik įmonės savininkas, sudarydamas su juo darbo ar civilinę sutartį, priimdamas sprendimą jį atšaukti iš vadovo pareigų, o apie darbo ar civilinės sutarties pasibaigimą ne vėliau kaip per penkias dienas pranešdamas juridinių asmenų registrui. Mirus individualios įmonės savininkui, ji yra paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka (IĮĮ 10 straipsnio 1 dalis).

Pagal juridinių asmenų registro išrašus, jokio naujo A. B. įsteigtos individualios įmonės savininko nėra registruota iki šiol. Pareiškėjo teigimu, mirusio tėvo palikimo paveldėjimo klausimai vis dar nėra išspręsti, nes tarp paveldėtojų vyksta ginčai. Atitinkamai nėra jokio naujo individualios įmonės savininko, kuris galėtų priimti sprendimus dėl pareiškėjo atleidimo iš direktoriaus pareigų, naujo direktoriaus paskyrimo, įmonės likvidavimo ar pan.

Susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2YT-8049-1077/2024 medžiaga matyti, kad po individualios įmonės savininko A. B. mirties, 2011 m. gegužės 19 d. jo paveldėtojas (sūnus) A. B. kreipėsi į Vilniaus (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarę P. J. dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, testamentų registre buvo įregistruotas palikimo priėmimo 2011 m. gegužės 19 d. faktas. Pažymėtina, kad pagal A. B. 2005 m. balandžio 8 d. testamentą (duomenys neskelbtini) firmos (kodas (duomenys neskelbtini)) vieninteliu paveldėtoju ir buvo nurodomas jo įpėdinis A. B., kuris kreipėsi į notarą dėl šio ir kito palikimo pagal palikėjo testamentus priėmimo. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo turtą iki pat 2024 d. nebuvo išduotas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, iki minėto liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūra nėra baigta, nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis disponuoja tik paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu. Atitinkamai A. B., nepaisant palikimo priėmimo įregistravimo fakto testamentų registre, negalėjo registruotis kaip naujasis įmonės savininkas ir spręsti jos valdymo ir likimo klausimų. Apie tai, kad jis yra šios įmonės direktorius, kurio įgaliojimai su įmonės savininko mirtimi automatiškai neišnyksta, pareiškėjas teigia apskritai nežinojęs, ir šios jos nurodomos aplinkybės nėra paneigtos. 2024 m. pareiškėjo brolis R.B. kreipėsi į teismą, savo ruožtu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis (R.B) priėmė savo tėvo palikėjo A. B. palikimą, faktiškai pradėjęs dalį paveldimo turto (garažą) valdyti. Pareiškimas buvo tenkintas ir 2024 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R.B. priėmė savo tėvo A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Sprendimas suinteresuotų asmenų, tarp jų ir A. B., skundžiamas nebuvo ir įsiteisėjo 2024 m. liepos 1 d. Tačiau nei vienas iš A. B. vaikų iki šiol nėra registravęs nuosavybės teisės į šiai bylai aktualią individualią įmonę, įmonės savininku ir šiai dienai tebėra registruotas tik mirusysis A. B. Pareiškėjo teigimu, paveldėjimo byla vis dar nėra užbaigta. Atitinkamai A. B. negali išspręsti savo kaip įmonės direktoriaus ar naujojo įmonės savininko statuso klausimo. Nepabaigus A. B. turto paveldėjimo procedūrų, nėra registruotas naujasis įmonės savininkas, vienintelis galintis atšaukti A. B. iš vadovo pareigų įstatymo nustatyta tvarka.

Darytina išvada, kad A. B. bylai aktualiu laikotarpiu, nors jau ir žinojo savo kaip įmonės direktoriaus statusą (šis faktas jam tapo žinomas ne vėliau kaip nuo 2022 m.), neturėjo nei įrankių teikti deklaracijas VMI sistemoje (neturėjo priėjimo prie įmonės duomenų, reikiamų prisijungimų prie firmos „mano VMI“ paskyros), nei būdų teisės aktų nustatyta tvarka panaikinti savo, kaip įmonės vadovo, statuso, kad jam nebebūtų taikoma administracinė atsakomybė dėl veiklos nebevykdančio juridinio asmens mokestinių deklaracijų nepateikimo. Prieigą prie minėtos mano VMI paskyros VMI darbuotojai jam patys suteikė tik 2025 m. rugsėjo mėnesį, padėdami pateikti pranešimą apie įmonės veiklos sustabdymą ir reikiamas deklaracijas. VMI įgaliotoji atstovė pripažino, kad tai nauja praktika, iki tol to daroma nebuvo.

Teismo vertinimu, šiuo atveju dėl aukščiau aptartų aplinkybių nėra A. B. kaltės nei tyčios, nei neatsargumo forma, todėl nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Vien tik formalus deklaracijos nepateikimo faktas negali būti pagrindas taikyti atsakomybę, kai pareiga buvo neįvykdyta dėl objektyvių, nuo asmens nepriklausančių kliūčių.

ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymio – A. B. kaltės, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena A. B. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

tenkinti A. B. skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR-N-8493-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną A. B. (A. B.) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė