Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. B., A. B., R. B., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

6. Remiantis Gyventojų registro 2023 m. lapkričio 30 d. išrašu, nustatyta, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis Gyventojų registro 2024 m. balandžio 15 d. pažyma apie asmens duomenis, A. B. mirė santuokoje, turėjo tris vaikus: suinteresuotus asmenis A. B., A. B. ir pareiškėją R. B.. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad palikėjas buvo sudaręs du testamentus: 2005 m. balandžio 2 d. testamentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005 m. balandžio 8 d. testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose konkrečiai įvardytą turtą buvo palikęs testamentiniams įpėdiniams sutuoktinei R. B., dukrai A. B. ir sūnui A. B.. Iš 2005 m. balandžio 2 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad garažą, esantį (duomenys neskelbtini), palikėjas A. B. paliko sutuoktinei R. B.. Iš Testamentų registro 2024 m. kovo 7 d. išrašo nustatyta, kad A. B. 2011 m. gegužės 19 d. priėmė testatoriaus A. B. palikimą pagal testamentą.

7. Iš Nekilnojamojo turto registro 2024 m. kovo 7 d. išrašo matyti, kad A. B. nuosavybės teise priklausė garažas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Paveldimo turto 2011 m. balandžio 12 d. apyraše Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aprašytas šis palikėjo A. B. paliktas paveldimas turtas: garažas, esantis (duomenys neskelbtini), trys transporto priemonės, du pistoletai, piniginės lėšos banko sąskaitoje, A. B. firma, piniginės lėšos, esančios A. B. firmos banko sąskaitoje. Šiame paveldimo turto apyraše nurodyta, kad nėra žinomų A. B. ir A. B. firmos skolinių pareigų kreditoriams.

8. 352-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2023 m. spalio 22 d. pažymoje nurodyta, kad mirus A. B., Nekilnojamojo turto registre įregistruotą garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir atsiskaitinėjo sūnus R. B., skolų šiai bendrijai už minėtą garažą nėra. UAB „Ignitis“ 2023 m. lapkričio 16 d. rašte „Informacija apie apmokėtą elektros energiją“ nurodyta, kad skolų už suvartotą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), nėra.

9. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

10. Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, R. B. yra mirusio A. B. vaikas, todėl, (duomenys neskelbtini) mirus A. B., ir tik vienam iš testamentinių įpėdinių – A. B. – priėmus palikimą, R. B. įgijo teisę į palikėjo A. B. palikimą.

11. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

13. Po A. B. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą suinteresuotas asmuo A. B. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau, remiantis paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, paveldėjimo teisės liudijimai į palikėjo turtą nebuvo išduoti. Pareiškėjas R. B. palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą – bylos medžiaga patvirtino, kad R. B. po palikėjo mirties mokėjo mokesčius už patalpą – garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo R. B. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad palikėjo A. B. palikimo nėra priėmusi ir pareiškėjo pareiškimo patenkinimui neprieštarauja. Suinteresuoti asmenys A. B. ir A. B., kurie kartu su pareiškėju yra pirmos eilės įpėdiniai, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių neginčijo, nenustatyta, kad kurie nors kiti asmenys pretenduotų į palikėjo A. B. palikimą.

14. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad R. B. priėmė po tėvo A. B. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po A. B. mirties.

15. Remiantis CPK 275 straipsnio 2 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, į tai, kad iškėlus šią civilinę bylą, VĮ Registrų centrui buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad iškelta civilinė byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu (garažu, esančiu (duomenys neskelbtini)), įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, jo patvirtinta kopija išsiųstina Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas už pareiškimą sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio, nors mokėtino žyminio mokesčio dydis yra 54 Eur. Kadangi pareiškėjas žyminio mokesčio sumokėjo daugiau nei numato įstatymas, pareiškėjo sumokėto žyminio mokesčio dalis (55 Eur) pareiškėjui grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3–5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. B. mirties, paveldėjimo.

Grąžinti pareiškėjui R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. lapkričio 30 d. mokėjimo pavedimu, žyminio mokesčio užduoties kodas – ZN16303.

Pareiškėjui išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo patvirtintą kopiją ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (CPK 275 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.