Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI3-3465-505/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-14
Bylos Nr.: eI3-3465-505/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00054-2021-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Daina Kukalienė (pirm.)
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybė
Pareiškėjas: uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), UAB "Saldita"

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-3465-505/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00054-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 51.4; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 14 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės skundą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su skundu dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 21R1-258 (AG1-234/09-2020) panaikinimo.

Atsiliepimas

Atsakovė skunde nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – Parduotuvė ir jaunimo nakvynės namai ir negyvenamoji patalpa – Palėpė, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija atliko minėto statinio techninės priežiūros patikrinimą, kurio metu vizualiai nustatyti pamatų, sienų, stogo, lietaus surinkimo ir nuvedimo sistemos, balkonų ir kiti pastato defektai, todėl buvo surašytas 2020 m. gegužės 20 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 04-7-261 ir užfiksuotos aplinkybės bei 2020 m. birželio 4 d. registruotu laišku pareiškėjai išsiųstas seniūnijos raštas Nr. 04-2-518 su informacija, jog, vadovaujantis Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169, 4 punktu, pastatas gali būti įrašytas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) padidintam nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymui, taip pat buvo nurodyta, jog, nesutinkant su sprendimu, per 20 kalendorinių dienų galima pateikti dokumentus, įrodančius, kad pastatas nėra apleistas ar neprižiūrėtas. Teigė, jog pareiškėja 2020 m. birželio 15 d. pateikė pretenziją dėl ketinimo įrašyti jos turtą į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą, nurodydama, jog yra patalpų savininkė, vienintelė besirūpinanti ne tik savo patalpomis, bet ir žymiai prisidedanti savo lėšomis prie pastato išorės atnaujinimo ir gerinimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija 2020 m. liepos 16 d. raštu Nr. 04-2-675 informavo, kad, vadovaujantis Aprašo 8.1 papunkčiu, nekilnojamasis turtas gali būti neįtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą, jeigu kompetentingos institucijos sprendimu nustatytas priverstinis nuosavybės teisės į turtą valdymo ir (ar) naudojimosi apribojimas (išskyrus šio turto areštą jo savininkui ar valdytojui dėl neteisėtos veikos ir šio turto įkeitimą ar hipoteką). Nurodė, kad, vadovaudamasis 2020 m. gegužės 15 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu, fotonuotraukomis ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos seniūnas pateikė duomenis Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriui, kuriam suteikta teisė rengti sąrašus mokesčių administravimo srityje, ir pareiškėjos nekilnojamasis turtas buvo įtrauktas į Sąrašą, patvirtintą ginčijamu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. T-378 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau - ir Sprendimas). Paaiškino, kad pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių su skundu dėl minėto sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Komisija pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. T-378 dalį, kuria į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą yra įtrauktas pareiškėjai priklausantis turtas – patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovės įsitikinimu, Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas, kadangi Komisija sprendime savo iniciatyva iškėlė Centro seniūnijos darbuotojos kvalifikacijos klausimą. Pabrėžė, kad nustatant, ar yra faktinis pagrindas įtraukti pastatą į Sąrašą, yra vertinama bendra viso pastato būklė, jo fasado trūkumai bei defektai, kitos svarbios aplinkybės, o ne atskirų pastato aukštų būklė. Tai, kad pastatas (duomenys neskelbtini), atitinka Aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus, aiškiai užfiksuota fotonuotraukose ir statinio techninės priežiūros patikrinimo 2020 m. gegužės 20 d. akte Nr. 04-7-261, t. y. atsižvelgiant į bendrą pastato būklę buvo prieita prie išvados ir konstatuota, jog statinio būklė bloga, todėl reikalingas viso statinio remontas. Pastebėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėja neprieštaravo statinio būklės gerinimui, nekeičia fakto, jog pastato būklė yra bloga ir pastatas iš esmės kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, o tai suponuoja faktą, kad pastatas į Sąrašą įtrauktas pagrįstai. Pažymėjo, kad nors pareiškėjos buvo pateikti papildomi dokumentai dėl planuojamų atlikti darbų, tačiau jokių konkrečių darbų atlikimo datų ar terminų nėra nurodyta, todėl nėra galimybės nustatyti, kada bus šalinami pastato, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumai. Atsakovės vertinimu, Komisijos argumentas, kad yra priimtas sprendimas remontuoti pastato antro aukšto balkonus bei atlikti pastato remonto darbus, nėra pagrįstas ir nesuteikia pagrindo išbraukti pareiškėjai iš dalies priklausantį pastatą iš Sąrašo. Prašė skundą patenkinti.

Pareiškėja atsiliepime į skundą su atsakovės skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėja Komisijai neginčijo įstatymu nustatytos prievolės mokėti nekilnojamojo turto mokestį, tačiau nesutiko su skundžiamu sprendimu įtraukti pareiškėjos turtą į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą. Mano, kad teisinis reglamentavimas apleisto ir (ar) neprižiūrimo nekilnojamojo turto požymius sieja su jo būkle, keliančia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, tačiau iš 2020 m. gegužės 20 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 04-7-261, kuriuo atsakovė rėmėsi kaip pareiškėjos patalpų įtraukimo į Sąrašą faktiniu pagrindu, turinio pagrįstų duomenų (kriterijų) apie tai, kad patalpų (taip pat ir viso pastato) būklė keltų pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, nėra. Akcentavo, jog konkrečių apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto kriterijų, kuriuos atitiktų pareiškėjos patalpos, atsakovė skunde nenurodo, todėl neaišku, koks teisinis pagrindas buvo pritaikytas priimant skundžiamą sprendimo dalį dėl pareiškėjai priklausančių patalpų įtraukimo į Sąrašą, o tai įrodo ne tik skundžiamo sprendimo, bet ir atsakovės skundo dėl sprendimo nepagrįstumą. Atkreipė dėmesį į tai, kad skunde atsakovė nukrypsta nuo ginčo esmės keldama klausimą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos vyriausiosios specialistės kvalifikacijos, kadangi minėtos specialistės kvalifikacija pareiškėjos skunde nebuvo kvestionuojama, buvo tik pastebėta, kad pastato patikrinimą (apžiūrą) atliko viena Centro seniūnijos specialistė, į patikrinimą nei patalpų savininkai, nei statinio naudotojai, nei namo administratorius kviečiami nebuvo. Pastebėjo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendime Nr. T-378 į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą yra įtrauktas ne visas pastatas, o tik pareiškėjai priklausančios patalpos, kurios yra ir tvarkingos, ir neatitinka nei vieno iš atsakovės nurodytų apleisto ir neprižiūrimo turto kriterijų, be to, nei vertinimo kriterijai, nei kitos svarbios aplinkybės, kurių pagrindu ir įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjos patalpos būtų pagrįstai įtrauktos į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą, skundžiamame sprendime nenurodyti, kaip nenurodyta, kokių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinka pareiškėjai nuosavybės teise priklausančios patalpos. Pareiškėjos nuomone, pastato, kuriame yra pareiškėjai priklausančios patalpos, negalima įvardyti kaip netvarkomo, apleisto ar neprižiūrimo – visos patalpos yra naudojamos pagal jų tikslinę paskirtį (gyvenamoji (butų), prekybos), visi butai yra gyvenami, t. y. juose gyvena žmonės, už pastato priežiūrą ir administravimą yra mokamos kasmėnesinės įmokos pastatą administruojančiai ir įstatymų nustatyta tvarka techninę priežiūrą vykdančiai įmonei, taip pat pastate yra patalpos, kurių 32/100 nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl atsakovė, kaip ir pareiškėja, turi pareigą rūpintis ir prižiūrėti bendras pastato konstrukcijas bei būti atsakinga dėl pastato priežiūros ir jo eksploatacijos tinkamumo pagal įstatymų reikalavimus. Mano, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti nėra. Prašė atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. T-378 „Dėl apleisto ar neprižiūrėto nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašo patvirtinimo" dalies, kuria patvirtintas Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašas, toje dalyje, kurioje į nurodytą sąrašą yra įtrauktas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomas statinys (patalpos) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis pareiškėjai nuosavybės teise priklauso: 1) Negyvenamoji patalpa - Parduotuvė ir jaunimo nakvynės namai (Šokoladinės ir jaunimo prekių parduotuvės patalpos, kurių bendras plotas 105,31 kv. m. ir Jaunimo nakvynės namai (poilsio paskirties patalpos), kurių bendras plotas 45,37 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir 2) Negyvenamoji patalpa - Palėpė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau tekste bendrai – Patalpos, Pastatas) esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 4 straipsnyje (akto redakcija, galiojanti nuo 2020 01 01) nustatyta, jog mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, o mokesčio mokėtojai yra nekilnojamojo turto savininkai - fiziniai ir juridiniai asmenys (3 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta savivaldybės prerogatyva nustatyti konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje. Šioje normoje taip pat suteikta teisė nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčių mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (6 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-202 „Dėl 2020 metų nekilnojamojo turto mokesčių tarifų nustatymo“ 5 punktu nustatė, kad nekilnojamojo turto mokesčio už nekilnojamąjį turtą, įtrauktą į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, tarifas - 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 patvirtintas Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 4 punktą į Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą gali būti įrašytas fizinių ir juridinių asmenų apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti, pažeista, nesandari pastato stogo danga, pažeista, neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, apskardinimas, pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos, pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai: atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą, langų ar kitų statinio angų sandarinimui panaudotos kitokios nei statinio projekte numatytos medžiagos, ar pastatas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų).

Pagal Aprašo 6 punktą iki kiekvienų metų birželio 1 d. Savivaldybės administracijos seniūnijos, savo teritorijoje įvertinusios nekilnojamojo turto techninės priežiūros būklę, nustato statinius ir patalpas, kurie yra apleisti ar neprižiūrimi, surašydamos patikrinimo aktus, sudaro jų preliminarius sąrašus ir registruotais laiškais per 10 darbo dienų informuoja savininkus ar valdytojus apie ketinimą įrašyti į Sąrašą jų nekilnojamąjį turtą ir nekilnojamojo turto mokesčio tarifo šiam turtui nustatymą. Savininkas ar valdytojas gali per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo nekilnojamojo turto ketinimą įrašyti į preliminarų sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitikimas yra sąlygotas vienos ar keleto šių aplinkybių, nurodytų Aprašo 8 punkte. Seniūnijos, įvertinusios savininko ar valdytojo pagal 8 punktą pateiktus dokumentus, ne vėliau kaip iki rugpjūčio 15 d. pateikia preliminarius sąrašus kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, išsamią vaizdinę medžiagą, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos, žemėlapiai ir pan.) ir kitus dokumentus, Savivaldybės administracijos skyriui, kuriam suteikta teisė mokesčių administravimo srityje rengti Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašus (toliau – Skyrius)(10 punktas).

Skyrius, gavęs 10 punkte nurodytą informaciją, ją apibendrina, patikrina ir nustatyta tvarka parengia Savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl Sąrašo patvirtinimo. Savivaldybės taryba iki kiekvienų metų spalio 1 d. patvirtina Sąrašą. Sąrašas taikomas einamajam mokestiniam laikotarpiui. Sąrašas nėra tikslinamas tuo pagrindu, kad nuosavybės teisės po Sąrašo sudarymo buvo perleistos kitam savininkui (11 punktas).

Patvirtinus Sąrašą apie tai Skyrius registruotu laišku per 10 darbo dienų nuo Aprašo 11 punkte nurodyto Savivaldybės tarybos sprendimo įsigaliojimo dienos praneša įrašyto į Sąrašą nekilnojamojo turto savininkams ir valdytojams apie jų valdomo nekilnojamojo turto įrašymą į Sąrašą ir nekilnojamojo turto mokesčio tarifo šiam turtui nustatymą (12.1 papunktis); pateikia Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Savivaldybės tarybos sprendimo nuorašą (12.2 papunktis).

Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos (toliau - Centro seniūnija) darbuotoja 2020 m. gegužės 20 d. atliko statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimą, kurio metu buvo vizualiai nustatyti pamatų, sienų, stogo, lietaus surinkimo ir nuvedimo sistemos, balkonų ir kt. pastato defektai. Šio patikrinimo metu buvo surašytas 2020 m. gegužės 20 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. Nr. 04-7-261 (toliau – ir Aktas), kuriame užfiksuota, kad pastato adresu (duomenys neskelbtini), cokolio aukštyje tinkas sutrūkinėjęs, vietomis gabalais nukritęs, nuogrindą iš gatvės atstoja trinkelės, įvažoje ir iš kiemo pusės nuogrinda įrengta iš šaligatvio apvadų, prie nuogrindos gausiai auga piktžolės, tinkas didesniame sienų plote sutrūkinėjęs, atšokęs, trūkiai aptaisyti cementiniu skiediniu, architektūriniai fasado elementai stipriai aptrupėję, ant sienų netvarkingai kabo įvairūs (ryšio ar televizijos) laidai, vietomis sienos apipieštos, ant sienų palikti nenaudojami elektros laidų laikikliai, stogo danga sena, susidėvėjusi, apskardinimai, lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema stipriai paveikta korozijos (I a. lietvamzdžiai nudažyti), šoninių sienų apkalimai susidėvėję, stogo konstrukcijos nebuvo apžiūrėtos. Kartu su šiuo aktu pateiktos ir foto fiksacijos, kuriose akivaizdžiai matomos Akte užfiksuotos aplinkybės.

Akte (apžiūros fotonuotraukose) buvo konstatuota, kad visumoje statinio būklė yra bloga. Akto 4.3. papunktyje konstatuota, kad reikalingas viso statinio remontas ir pareikalauta Statinio techninę priežiūrą vykdyti Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 12 skirsnio 47, 48. 49, 50 ir 51 straipsnių ir STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatyta tvarka; organizuoti tikrinimo metu pastebėtų (Akto 3 punktas ir 4.3 papunktis) defektų šalinimą; apie patikrinimo akte nustatytų reikalavimų vykdymo eigą raštu informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Centro seniūniją iki 2020 m. rugpjūčio 10 d.

Po statinio apžiūros, 2020 m. birželio 4 d. pareiškėjai buvo išsiųstas Centro seniūnijos raštas Nr. 04-2-518 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini)“ su informacija, jog vadovaujantis Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169, 4 punktu, pastatas gali būti įrašytas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (toliau ir - Sąrašas) padidintam nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymui. Taip pat, buvo nurodyta, jog nesutinkant su sprendimu per 20 kalendorinių dienų Centro seniūnijai galima pateikti dokumentus, įrodančius, kad pastatas nėra apleistas ar neprižiūrėtas. Pareiškėja taip pat buvo informuota, jog gali per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti Centro seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitikimas yra sąlygotas vienos ar keleto aplinkybių, nurodytų Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose. Šis informacinio pobūdžio įspėjimas buvo siųstas registruotu laišku pareiškėjos buveinės adresu. Informacija apie preliminarų apleistų ar neprižiūrimų pastatų sąrašą papildomai buvo skelbiama internete.

Aprašo 8 punkte numatyta, kad savininkas ar valdytojas gali per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo nekilnojamojo turto ketinimą įrašyti į preliminarų sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitikimas Aprašo 4 punkto reikalavimams yra sąlygotas vienos šių aplinkybių:

- kompetentingos institucijos sprendimu nustatytas priverstinis nuosavybės teisės į turtą valdymo ir (ar) naudojimosi apribojimas, (išskyrus šio turto areštą, uždėtą jo savininkui ar valdytojui dėl neteisėtos veikos ir šio turto įkeitimą ar hipoteką) (8.1 papunktis) arba

- turtas buvo įsigytas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki šio nekilnojamojo turto įrašymo į Sąrašą patvirtinimo dienos ir duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre (8.2 papunktis.

Pareiškėja 2020 m. birželio 15 d. Centro seniūnijai pateikė pretenziją dėl ketinimo įrašyti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau-ir UAB (duomenys neskelbtini)) į apleisto ar neprižiūrėto turto sąrašą. Pareiškėja šioje pretenzijoje nurodė, jog yra vienintelė patalpų savininkė (duomenys neskelbtini) pastate, kuri rūpinasi ne tik savo patalpomis viduje, bet ir ženkliai prisideda prie pastato išorės atnaujinimo ir gerinimo savo lėšomis. Taip pat nurodė, jog sudarant patikrinimo aktą defektai nustatyti tik antrame ir trečiame aukštuose, t .y. virš UAB (duomenys neskelbtini) esančių patalpų.

Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnija 2020 m. liepos 16 d. raštu Nr. 04-2-675 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini)“ informavo, kad vadovaujantis Aprašo 8.1. papunkčiu, nekilnojamasis turtas gali būti neįtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, jeigu kompetentingos institucijos sprendimu nustatytas priverstinis nuosavybės teisės į turtą valdymo ir (ar) naudojimosi apribojimas, (išskyrus šio turto areštą, uždėtą jo savininkui ar valdytojui dėl neteisėtos veikos ir šio turto įkeitimą ar hipoteką).

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. birželio 1 d. išraše nėra įrašų, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų apribota turto valdymo teisė (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), t. y. nėra apribota teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį ar turto naudojimo teisė. Taip pat nėra įrašų, kad būtų apribota turto naudojimo teisė (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 8 dalis), t. y. nėra apribotos teisės įstatymų nustatyta tvarka naudoti turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti. Dokumentų, patvirtinančių Aprašo 8.1. papunkčio nuostatą, pareiškėja nepateikė.

Atsižvelgdama į išdėstytą Centro seniūnija 2020 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą Nr. 04-2-675 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nusprendė netenkinti prašymo ir UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), teikti Savivaldybės administracijos skyriui, kuriam suteikta teisė mokesčių administravimo srityje rengti Sąrašą, įrašyti į Sąrašą.

Nesutikdama su šiuo atsakymu pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 5 d. ir 2020 m. rugsėjo 2 d. prašymais kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su klausimu ar yra galimybė peržiūrėti pateiktas pretenzijas ir atmesti esamą sprendimą dėl pareiškėjos turto įtraukimo į Sąrašą. Centro seniūnija, atsakydama į pareiškėjos minėtus prašymus, 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 04-2-845 “Dėl (duomenys neskelbtini), įrašymo į Apleisto ar neprižiūrėto turto sąrašą“ informavo, jog remiantis aktualiais teisės aktais, dalinai pareiškėjai priklausantis pastatas yra įtrauktas į Sąrašą, kadangi esami pastato trūkumai kelia grėsmę greta pastato būnantiems žmonėms, bendra pastato būklė bloga.

Remiantis surinktais įrodymais, t. y. 2020 m. gegužės 15 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 04-7-261, fotonuotraukomis ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos seniūnas pateikė duomenis Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriui, kuriam suteikta teisė mokesčių administravimo srityje rengti Sąrašus, ir pareiškėjos nekilnojamasis turtas buvo įtrauktas į Sąrašą, kuris buvo patvirtintas ginčijamu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. T-378 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašo patvirtinimo“. Pareiškėja apie šį sprendimą buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 29-2-1085 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio“.

Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 17 d. pateikė pretenziją „Dėl ketinimo įrašyti UAB (duomenys neskelbtini) į apleisto ar neprižiūrėto turto sąrašą atsakymo 2020-09-02 Nr. 04-2-845“. Šioje pretenzijoje pareiškėja teigė, jog nesutinka su 2020 m. rusėjo 2 d. sprendimu, kadangi ji yra vienintelė pastato patalpų savininkė, kuri rūpinasi pastato atnaujinimu, visada kiek galėdama prisideda prie pastato tvarkymo, visi trūkumai išvardyti statinio techninės priežiūros patikros akte yra antrame ir trečiame aukštuose, t. y. virš pareiškėjai priklausančių patalpų, taip pat, kad po 2020 m. gegužės 20 d. patikros pastato administratorius „Mano būstas“ organizavo gyventojų apklausą dėl namo fasado atnaujinimo ir tik pareiškėja balsavo teigiamai.

Kauno miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 17 d. pretenziją, 2020 m. spalio 2 d. pateikė pareiškėjai atsakymą Nr. (33.200)2-2840 “Dėl ketinimo įrašyti UAB (duomenys neskelbtini) į Apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą“, kuriame nurodė, jog vadovaujantis Aprašo 8.1. papunkčiu, nekilnojamasis turtas gali būti neįtrauktas į Sąrašą, jeigu kompetentingos institucijos sprendimu nustatytas priverstinis nuosavybės teisės į turtą valdymo ir (ar) naudojimosi apribojimas, (išskyrus šio turto areštą, uždėtą jo savininkui ar valdytojui dėl neteisėtos veikos ir šio turto įkeitimą ar hipoteką). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nėra įrašų, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų apribota valdymo teisė (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), t. y. nėra apribota teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį ar turto naudojimo teisė. Taip pat nėra įrašų, kad būtų apribota turto naudojimo teisė (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 8 dalis), t. y. nėra apribotos teisės įstatymų nustatyta tvarka naudoti turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti. Pareiškėja dokumentų, patvirtinančių Aprašo 8.1. papunktyje nurodytą informaciją, prie pretenzijos nepateikė, o pretenzijoje nurodyta informacija nėra objektyvios aplinkybės, kurių pagrindu galėtų būti svarstomas klausimas UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomo turto neįtraukti į sąrašą.

Pareiškėja 2020 m. spalio 19 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno skyrių su skundu dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėja Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno skyriui 2020 m. lapkričio 3 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. T-378 dalyje, kurioje į sąrašą yra įtrauktas pareiškėjai priklausantis turtas - patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybą patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias adresu (duomenys neskelbtini), išbraukti iš Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašo (49 p.); panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2020 m. liepos 16 d. raštą Nr. 04-2-675 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau - ir Komisija), išnagrinėjęs administracinį ginčą pagal pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 15d. sprendimo Nr. T-378 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašo patvirtinimo" dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu byloje Nr. 21R1-258 (AG 1-234/09-2020) panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. T-378 dalį, kuria į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą yra įtrauktas pareiškėjai priklausantis turtas — patapos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresais (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Komisija sprendime nurodė, jog Komisijai įvertinus bylos aplinkybes, jog pareiškėjai priklausančios patalpos pirmame pastato aukšte iš pastato išorės yra sutvarkytos, pareiškėja faktiškai ėmėsi veiksmų pastato išorei tvarkyti ir atlikus gyventojų apklausą sutiko su pastato išorės remontu, bei atsakovei nepateikus duomenų, kurie įrodytų, jog pastatas kelia pavojų aplinkiniams asmenims, sprendė, kad pareiškėjai priklausančių patalpų įtraukimas į Sąrašą yra nepagrįstas. Komisija vertino, kad atsižvelgus į pareiškėjos elgesį siekiant gerinti pastato būklę. jai kaip pastato išore besirūpinančiam savininkui taikomos sankcijos, t. y. padidintas nekilnojamojo turto mokestis, būtų neproporcinga ir nepagrįsta finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms buvo tenkintas reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. T- 378 dalį, kuria į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą yra įtrauktas pareiškėjai priklausantis turtas - patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). esančios adresu: (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms Komisija sprendė, jog pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybą patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias adresu (duomenys neskelbtini), išbraukti iš Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašo yra perteklinis, todėl netenkinamas.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija skundu prašo panaikinti Komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinio ginčo byloje Nr. 21R1-258 (AG1-234/09-2020), nes Komisija sprendime nenurodė jokių administracinio akto panaikinimo pagrindų remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsniu, kadangi jis buvo priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, vadovaujantis imperatyviomis teisės normomis, ir priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvu visu aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Centro seniūnijos 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas buvo priimtas nustačius ir įvertinus visus teisinę reikšmę turinčius faktus, neprieštarauja jokiems teisės aktų reikalavimams, sprendime aiškiai nurodyti informacinio pobūdžio faktiniai duomenys, detaliai ir aiškiai išdėstytos visos faktinės aplinkybės, nurodyti teisiniai argumentai ir priežastys, nulėmusios tokio pobūdžio sprendimo priėmimą. Be to, atsakymuose į pareiškėjos pretenzijas atsakovė konkrečiai ir aiškiai išreiškė viešojo administravimo subjekto valią netenkinti pareiškėjos prašymo išbraukti jai priklausantį pastatą iš Sąrašo. Taigi Kauno miesto savivaldybės taryba pagrįstai įtraukė pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą į 2020 m. Sąrašą Aprašo 4 punkto nustatytų kriterijų pagrindu, o Komisijos sprendimas tenkinti pareiškėjos skundą ir išbraukti pastatą (patalpas), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš Sąrašo yra nepagrįstas.

Pažymėtina, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi (lot. quasi - beveik, tartum) apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad priimant ginčijamą Sprendimą aukščiau minėtų procedūrų buvo laikomasi, pareiškėjai nustatyta tvarka buvo pranešta apie ketinimą ginčo Pastatą įrašyti į Sąrašą. Kadangi buvo nustatyta, kad pareiškėjos valdomas turtas atitiko Aprašo kriterijus, numatytus Aprašo 4 punkte, ir pagrindo taikyti Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčius nebuvo, Kauno miesto savivaldybės taryba Sprendimu patvirtino Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą, kuriuo pareiškėjos nekilnojamasis turtas buvo įtrauktos į šį 2020 metų Sąrašą. Apie tai pareiškėja buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 29-2-1085 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio“.

Tai, kad pastatas (duomenys neskelbtini), atitinka Aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus aiškiai užfiksuota fotonuotraukose ir statinio techninės priežiūros patikrinimo 2020 m. gegužės 20 d. akte Nr. 04-7-261, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad cokolio aukštyje tinkas sutrūkinėjęs, vietomis gabalais nukritęs, nuogrindą iš gatvės atstoja trinkelės. įvažoje ir iš kiemo pusės nuogrinda įrengta iš šaligatvio apvadų, prie nuogrindos gausiai auga piktžolės, tinkas didesniame sienų plote sutrūkinėjęs, atšokęs, trūkiai aptaisyti cementiniu skiediniu, architektūriniai fasado elementai stipriai aptrupėję, ant sienų netvarkingai kabo įvairūs (ryšio ar televizijos) laidai, vietomis sienos apipieštos, ant sienų palikti nenaudojami elektros laidų laikikliai, stogo danga sena, susidėvėjusi, apskardinimai, lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema stipriai paveikta korozijos (I a. lietvamzdžiai nudažyti), šoninių sienų apkalimai susidėvėję, stogo konstrukcijos nebuvo apžiūrėtos. Balkonų pagrindų g/b plokščių apdailos tinkas suskilinėjęs, nutrupėjęs, laikančios konstrukcijos paveiktos korozijos, trupantis tinkas kelia grėsmę greta pastato būnantiems žmonėms. Balkonų būklė bloga. Atsižvelgiant į bendrą pastato būklę buvo pateikta išvada ir konstatuota, jog, kaip nurodyta 2020 m. gegužės 20 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 04-7-261, jog visumoje statinio būklė bloga, o šio akto 4.3 punkte nurodyta, jog reikalingas viso statinio remontas.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog ji ankščiau yra skyrusi lėšų pastato (duomenys neskelbtini) atskirų dalių, fasado remontui niekaip nepagrindžia ginčo pastato tinkamos priežiūros fakto bei nepaneigia pastato blogos būklės fakto.

Atsakovė, prašydama panaikinti Komisijos sprendimą, nurodė, jog pareiškėjos pateiktuose papildomuose įrodomuose (dokumentuose) nėra nurodyta jokių konkrečių datų ar terminų, kurie nurodytų kada planuojama atlikti pastato remonto darbus. Iš pareiškėjos prašytų pridėti papildomų dokumentų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus 2020 m. spalio 6 d. rašto Nr. 53-2-672 „Dėl balkonų priežiūros“ priede yra pateikta lentelė, kurios 10 punkte nurodyta, jog pastatas adresu (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į sąrašą pastatų, kuriuose yra pažeistų balkonų, dėl kurių prašoma imtis priemonių teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat, pareiškėja pateikė UAB „Mano būsto priežiūra“ numatomų atlikti darbų ir medžiagų aprašą. Šiuose dokumentuose jokių konkrečių darbų atlikimo datų ar terminų šiame apraše nėra nurodyta, todėl nėra galimybės nustatyti, kada bus šalinami pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), trūkumai. Atsižvelgiant į tai, Komisijos argumentas, kad yra priimtas sprendimas remontuoti pastato antrame aukšte esančius balkonus bei atlikti Pastato remonto darbus nėra pagrįstas ir nesuteikia pagrindo išbraukti pareiškėjai dalinai priklausantį pastatą iš Sąrašo. Taigi Komisija vertino įrodymus, kurie laiko požiūriu nebuvo reikšmingi prašomo panaikinti Sprendimo priėmimo metu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas detaliau reglamentuojamas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią bendrojo naudojimo objektai – tai: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį patalpos – gyvenamosios patalpos (butai) ir negyvenamosios patalpos, esančios daugiabučiame name ir nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Kaip minėta, CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formų, yra nurodęs, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendrojo naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-706/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016 18 punktą; 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-684/2016 25 punktą).

Daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 08 13), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoti namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (4.3 papunktis). Administratorius, be kita ko, turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (6.1 papunktis); bei, be kita ko, privalo jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 papunktis).

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas (2000 m. gruodžio 21 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnis siejamas su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061/2015, Išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog VAĮ 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. A - 1428 „Dėl daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“ 1 punktu penkeriems metams UAB „Kauno centro būstas“ paskyrė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų administratore, kuriame pagal valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus yra 8 atskiri įvairios paskirties nekilnojamojo turto objektai, nuosavybės teise priklausantys pareiškėjai, Kauno miesto savivaldybei ir kitiems fiziniams asmenims.

Duomenų Akte, jog paskirtas UAB „Kauno centro būstas“ daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų, nurodytų Akte, administratoriumi, atliko visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti; jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kėlė grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, nėra. Duomenų, kad pastatas (jo dalis) kelia pavojų kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, taip pat byloje nėra. Taigi, ginčijama sprendimo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nėra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), t. y. pareiškėja nevykdė pareigos prižiūrėti nekilnojamąjį turtą – Pastatą (patalpas) (Aprašo 4 punktas).

Vadovaudamasis bendraisiais gero administravimo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas vertina, jog nustatytų teisiškai svarbių faktinių aplinkybių bei išdėstytų argumentų pagrindu pripažintina, kad ginčo atveju atsakovė neatliko įstatymais ir įstatymo įgyvendinamaisiais aktais nustatytų veiksmų (nepagrindė administracinio akto konkrečiais ir objektyviais duomenimis), todėl pažeidė imperatyvias VAĮ 8 straipsnio nuostatas, įpareigojančias viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, bei nesilaikė gero viešojo administravimo principo.

Apibendrindamas ginčo situacijos teisinį vertinimą ir teismui pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas (jo dalis dėl ginčo Pastato patalpų) buvo priimtas iš esmės pažeidžiant Apraše numatytą procedūrinį reikalavimų, t. y. nebuvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais ginčo Pastato dalies apleistumą ar nepriežiūrą, pavojingumą dėl pareiškėjos neveikimo (Aprašo 4 punktas). Atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, netinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei pateiktas vaizdines priemones, todėl buvo pažeistos VAĮ 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, todėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės skundas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 21R1-258 (AG1-234/09-2020), kuriuo buvo panaikinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. T-378 dalis, kuria į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą yra įtrauktas pareiškėjai priklausantis turtas — patapos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresais (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė