Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-1245-889/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-03
Bylos Nr.: e2A-1245-889/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03924-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė, Milda Skersienė
Ieškovas: N. K.
Atsakovas: R. S., V. S., S. S.

Civilinė byla Nr. e2A-1245-889/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03924-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.1; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. (N. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. patikslintą ieškinį atsakovams R. S., V. S., S. S. dėl teisės atlikti statybos darbus be bendraturčių sutikimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. P. (K. P.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė pripažinti jam teisę atlikti (įrengti) drenažo sistemos įrengimo darbus pagal projektavimo studijos ,,Arch box“ parengtą paviršinių nuotekų tinklų (drenažo sistemos) išdėstymo schemą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be bendraturčių sutikimo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas nurodė, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 1613/3726 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl nuolatinio vandens pertekliaus problemos minėtame žemės sklype yra būtina įrengti drenažo sistemą. Ieškovas kreipėsi į bendraturčius, siekdamas gauti sutikimą įrengti drenažo sistemą: atsakovams ir trečiajam asmeniui buvo išsiųsti pranešimai apie planuojamus drenažo įrengimo darbus, pateiktas drenažo darbų įrengimo projektas. K. P. sutiko, kad žemės sklype būtų atlikti drenažo sistemos įrengimo darbai, tačiau atsakovai R. S. ir V. S. sutikimo įrengti drenažo sistemą nepasirašė, o S. S. pozicija dėl ieškinio nebuvo žinoma. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovams buvo pateikti dokumentai dėl norimų įteisinti darbų, tačiau atsakovai R. S. ir V. S. ieškovui sutikimo iki šiol neduoda be jokios svarbios priežasties – vien dėl konfliktinių kaimynų tarpusavio santykių.

1.2. Ieškovo teigimu, dėl drenažo sistemos įrengimo darbų atsakovų teisės nebus pažeistos: įrengus drenažą bus užtikrintas ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo nusausinimas, o tai yra būtina, nes dėl aukštai esančių gruntinių vandenų rudens ir pavasario sezonų metu žemės sklypas yra užliejamas vandeniu, ir ieškovui nuolat kyla pavojus, kad jo butas, esantis pirmajame daugiabučio namo aukšte, bus apsemtas. Būtent dėl šios priežasties, siekiant išvengti nepageidaujamų nuostolių atsiradimo, reikia imtis neatidėliotinų iškilusios problemos sprendimo priemonių, iš kurių paprasčiausia ir veiksmingiausia – drenažo žemės sklype įrengimas. Drenažo statybos darbai, kurių pageidauja ieškovas, būtų atliekami remiantis projektavimo studijos „Arch box“ parengta paviršinių nuotekų tinklų (drenažo) schema, kurioje pateikiamas drenažo sistemos išsidėstymas žemės sklype. Atsakovai su schema buvo iš anksto supažindinti. Ieškovas mano, kad pateiktas dokumentas informatyvus ir pakankamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, taip pat priteisė iš ieškovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. S.. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Atsižvelgęs į teismo posėdžio metu akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Klaipėdos vanduo“ Plėtros departamento Techninio skyriaus projektų valdymo grupės inžinieriaus A. D. paaiškinimą, kad visame Klaipėdos regione gruntiniai vandenys yra aukštai, teismas nusprendė, jog ieškovas, įgyvendindamas savo, kaip statytojo, teisę bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekte įrengti drenažo sistemą, turi galimybę pasinaudoti alternatyviais problemos sprendimo būdais. Teismas pastebėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas negalėtų įgyvendinti savo teisių kitu būdu.

2.2. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, dalyvaujančių byloje šalių paaiškinimus, specialisto pateiktus duomenis apie gruntinio vandens charakteristikas Klaipėdos regione, teismas pripažino, jog labiau tikėtina, kad ieškovo planuojami atlikti statybos darbai gali turėti neigiamos įtakos atsakovų R. S. ir V. S. teisėms ir teisėtiems interesams, galimybėms naudotis bendraturčių sutarimu valdoma bendro sklypo dalimi.

2.3. Teismo nuomone, iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokie konkrečiai statybos darbai bus atliekami, kokia jų apimtis bei techniniai sprendiniai, jų įtaka bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams.

2.4. Teismas pažymėjo, kad, nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą supaprastintas statybos projektas ieškovui nėra privalomas, tačiau ginčijamą teisę į statybą ginant teisme būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Nurodė, kad informacija apie planuojamus statybos darbus išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs.

2.5. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie konfliktiškus bendraturčių santykius, aplinkybes, jog ieškovo pateikti duomenys apie planuojamus statybos darbus yra abstraktaus pobūdžio, teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįvykdė reikalavimo atskleisti bendraturčiams planuojamus statybos darbus.

2.6. Teismo vertinimu, atsakovai įrodė, jog ieškovo siekis atlikti statybos darbus schemoje pateiktu būdu gali turėti neigiamos įtakos bendraturčių teisėms. Kadangi ieškovas turi alternatyvių galimybių įrengti drenažo sistemą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekte, teismo nuomone, atsakovų nesutikimas per se (savaime) nepaneigia ieškovo teisės į statybą, nevaržo jo galimybių įgyvendinti nuosavybės teises.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Galiojantis teisinis reguliavimas patvirtina ieškinio argumentus, jog ieškovas, norėdamas nutiesti drenažo tinklus, statybą leidžiančio dokumento gauti neprivalo, taip pat nėra įtvirtinto reikalavimo parengti supaprastintą ar techninį statybos projektą.

3.2. Nors ieškovo pateikta projektavimo studijos „Arch box“ parengta drenažo sistemos schema ir negali būti prilyginama statinio projektui, tačiau joje yra pakankamai informacijos apie ieškovo norimą vykdyti statybą, todėl šį dokumentą galima laikyti projektiniu pasiūlymu.

3.3. Atsakovai, ginčydami ieškovo teisę vykdyti drenažo statybą, nepateikė jokių tinkamų įrodymų, kurie pagrįstų, kad, ieškovui pasirinkus tam tikrus techninius statinio sprendinius, atsakovams gali atsirasti nuostolių.

3.4. Nėra jokio teisės akto, kuris įpareigotų ieškovą žemės sklype siekiamą įrengti drenažo sistemą prijungti prie miesto lietaus nuotekų tinklų.

3.5. Priešingai, nei teigia atsakovai, iš tiesų jie ginčija ieškovo teisę atlikti statybos darbus apskritai, o ne statybos įgyvendinimo būdą.

3.6. Priešingai, nei teigia atsakovai, drenažo sistemos pagal byloje pateiktą schemą įrengimas yra galimas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies, kurioje pagal schemą numatyta drenažo surinkto vandens išleidimo vieta, ir už jos esančios atsakovų naudojamos žemės sklypo dalies aukščiai skiriasi, o jei skiriasi, tai koks yra šis skirtumas. Nesant tokių duomenų, nebuvo jokio pagrindo nuspręsti, kad atsakovų naudojamo žemės sklypo dalis aukščio prasme yra žemiau ieškovo naudojamos sklypo dalies, kurioje ieškovas nori įrengti vandens išleistuvo vietą, ir kad išleistas vanduo dėl nuolydžio tekės į atsakovų sklypo dalį.

3.7. Atsakovų keliamas klausimas yra susijęs su techniniais drenažo statybos klausimais, kurie neturėtų būti laikomi šios bylos nagrinėjimo dalyku. Atlikdamas drenažo statybą, ieškovas ketina bei privalo laikytis atitinkamiems statybos darbams taikomų rekomendacijų bei reikalavimų, kuriuos, beje, pateikia kone kiekvienas drenažo vamzdžių bei kitų sudėtinių drenažo dalių gamintojas, todėl nėra jokio pagrindo iš anksto spręsti, kad statybos darbai bus vykdomi netinkamai ir sukels atsakovams nuostolių.

Atsiliepimas

4. Atsakovai R. S. ir V. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, jame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

4.1. Ieškinio reikalavimas bei pateikta drenažo įrengimo schema yra abstraktaus pobūdžio, t. y. suteikianti ieškovui galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip pažeisti teisėtus atsakovų interesus. Šiuos atsakovų argumentus patvirtino ir ieškovo atstovės pasisakymai teismo posėdžio metu, nes ji pripažino, kad nežino jokių aplinkybių, susijusių su konkrečiais drenažo sistemos įrengimo darbais.

4.2. Atsakovai pagrįstai nesutinka su ieškinio reikalavimu, nes ieškovas nepateikė jiems ir teismui tinkamo projektinio pasiūlymo, kuriame būtų nurodyti konkretūs numatomi atlikti statybos darbai ar esminės jų nuostatos.

4.3. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovai neįrodė, jog ginčo žemės sklypas yra su aiškiu, dideliu nuolydžiu, taip pat ir numatomoje drenažo įrengimo vietoje, yra visiškai nepagrįsti bei prieštaraujantys bylos medžiagai.

4.4. Atsakovo elgesys yra nekonstruktyvus ir nesąžiningas. Drenažo įrengimo darbus atsakovas pradėjo vykdyti savavališkai, neinformavęs ir nesuderinęs darbų su atsakovais. Ieškovas vengė asmeniškai atvykti į teismo posėdžius, nors atsakovai ne kartą sutiko su ieškovo atstovės prašymais atidėti teismo posėdžius ir taip sudaryti ieškovui galimybę asmeniškai atvykti į teismą bei pasisakyti.

5. Atsakovė S. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašo skundą atmesti, taip pat prašo atgręžti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo vykdymą ir išieškoti jai iš N. K. 450,36 Eur, pridėti prie bylos pateiktus papildomus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jis tinkamai supažindino atsakovę su drenažo įrengimo darbų schema (projektiniu pasiūlymu) ir prašė sutikimo drenažo įrengimo darbams atlikti arba siūlė pateikti motyvuotą nesutikimą dėl drenažo sistemos įrengimo žemės sklype. Ieškovas negali remtis atsakovės veiksmais – sutikimo nedavimu – kaip savo reikalavimo pagrindu, nes ieškovas jokio sutikimo iš atsakovės net neprašė, projektinių paviršinių nuotekų tinklų pasiūlymų atsakovei nesiuntė, kitokiais būdais apie planuojamus darbus neinformavo. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nes tik bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą.

5.2. Atsakovės tinkamai nesupažindinus ir neinformavus apie ketinamus atlikti žemės sklypo drenažo sistemos įrengimo darbus, neprašius jos sutikimo, laikytina, jog būsimų darbų planai jai nebuvo atskleisti ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovė S. S. nedavė pritarimo planuojamiems darbams, buvo abejinga, neveikli, nesidomėjo ketinamais atlikti darbais. Remiantis šiais motyvais, ieškinio reikalavimas atsakovei turėjo būti atmestas.

5.3. Atsakovė teigia, jog jeigu būtų buvusi tinkamai informuota, būtų davusi sutikimą drenažo sistemai įrengti. Atsakovė nebuvo nei pasyvi, nei abejinga teismo procesui, tiesiog susiklosčiusi situacija ir atsakovės sveikatos būklė lėmė, kad atsakovė neturėjo galimybės aktyviai ginti savo teisių. Nors pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį kitais motyvais, tačiau teismo sprendimo rezoliucinė dalis atsakovę tenkino, taigi teismo sprendimo ji neskundė. Įvertinus nurodytus motyvus, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą atsakovės atžvilgiu.

5.4. Atsakovės nuomone, pats geriausias interesų suderinimo būdas visiems sklypo bendraturčiams būtų galimybė kieme susikaupiančio perteklinio lietaus vandens drenažo sistemą prijungti prie AB ,,Klaipėdos vanduo“ nuotekų sistemos tinklų. Toks problemos sprendimas labiausiai atitiktų teisingumo, sąžiningumo principus, nes būtų apsaugoti abiejų šalių interesai: ieškovo – apsaugoti savo gyvenamąjį būstą nuo užliejimo, atsakovų – apsaugoti savo naudojamą žemės sklypo dalį nuo papildomo užliejimo vandeniu iš kiemo drenažo sistemos.

5.5. Atsakovė nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu buvo priteisęs ieškovui iš atsakovės S. S. 418,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė S. S., vykdydama šią sprendimo dalį, sumokėjo į antstolio A. S. sąskaitą ieškovui priteistą 418,33 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ir 32,03 Eur vykdymo išlaidų. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-403/2020 panaikinus atsakovės jau įvykdytą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, taikytinas sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas: iš ieškovo išieškotina atsakovės sumokėta 450,36 Eur suma.

IV. Apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio bylą pirmąjį kartą, išvados

6. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: pripažino ieškovui N. K. teisę atlikti (įrengti) drenažo sistemos įrengimo darbus pagal projektavimo studijos ,,Arch box“ parengtą paviršinių nuotekų tinklų (drenažo sistemos) išdėstymo schemą žemės sklype, (duomenys neskelbtini), be bendraturčių sutikimo; priteisė ieškovui N. K. iš atsakovų R. S., V. S., S. S. po 418,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

V. Kasacinės instancijos teismo išvados

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir perdavė bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

7.1. Aukščiausiasis Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą atsakovei S. S. tinkamai nepranešęs tiek apie gautą ieškovo apeliacinį skundą (skundas atsakovei išsiųstas neteisingu adresu), tiek apie vykstantį apeliacinį procesą ir nesuteikęs jai galimybės pateikti atsiliepimo į apeliacinį skundą, įgyvendinti kitas teises, nustatytas Civilinio proceso kodekse. Taip buvo pažeista atsakovės S. S. teisė į teisingą teismo procesą (bylos nagrinėjimą). Kasacinis teismas nurodė, jog šis civilinio proceso teisės normų pažeidimas turi būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio bylą apeliacine tvarka antrąjį kartą, nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

9. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjo galimybės dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme. Civilinio proceso kodekso 322 straipsnyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo surinkti visi duomenys, reikšmingi visapusiškam bylos išnagrinėjimui, nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti ieškinio reikalavimo, taip pat ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ir toks ieškovo prašymas atmestinas.

Dėl papildomų įrodymų

10. 2020 m. lapkričio 19 d. apeliacinės instancijos teisme gauti atsakovų R. ir V. S. atstovo advokato rašytiniai paaiškinimai (atsiliepimas) dėl apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovai įstatymo nustatytu terminu pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo į apeliacinį skundą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl apeliacinio skundo argumentų. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, o įstatymas nenumato galimybės pateikti papildomus panašaus pobūdžio procesinius dokumentus apeliaciniame procese, ypač turint omenyje tą faktą, jog dokumentus pateiktas pasibaigus atsiliepimų į apeliacinį skundą pateikimo terminui, paaiškinimus (atsiliepimą) atsisakytina priimti (CPK 318 straipsnio 3 dalis).

11. Atsakovė S. S. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius atsiliepimo argumentus. Teigia, jog jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo, nes atsakovei nebuvo žinoma, ar ieškovas skųs sprendimą apeliaciniu skundu. Kolegija, atsižvelgdama į pateiktų papildomų įrodymų pobūdį bei jų ryšį su atsakovės atsiliepimo argumentais ir reikalavimais (atsakovė pateikė dokumentus, susijusius su jos reikalavimu atgręžti sprendimo vykdymą ir pagrindžiančius jos teiginius, jog proceso pirmosios instancijos teisme metu turėjo ribotas galimybes aktyviai dalyvauti procese), priima šiuos papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

12. Šioje byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti jam teisę atlikti drenažo sistemos įrengimo darbus pagal projektavimo studijos ,,Arch box“ parengtą paviršinių nuotekų tinklų (drenažo sistemos) išdėstymo schemą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be bendraturčių sutikimo.

13. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka Civilinio kodekso 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

14. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018). Protingais atsisakymo motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip, nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

15. Taigi bendraturčių nuožiūros teisė duoti sutikimą ar ne nėra absoliuti, todėl bendraturtis, siekdamas tam tikros bendro turto naudojimo tvarkos pakeitimo, turi teisę teismo tvarka ginčyti bendraturčių nesutikimą. Ieškovui ginčijant kitų bendraturčių nesutikimą, turi būti sprendžiama, ar savininkai pagrįstai atsisako duoti sutikimą. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka asmeniui, atsisakančiam duoti sutikimą.

16. Nurodytos kasacinio teismo praktikos taikymas nagrinėjamu atveju reikštų, jog bendraturčiai, kurie neduoda sutikimo įrengti drenažo sistemą bendrosios nuosavybės teise priklausančiame sklype, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad numatoma įrengti drenažo sistema iš esmės pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie konfliktinius bendraturčių santykius, aplinkybes, jog ieškovo pateikti duomenys apie planuojamus statybos darbus yra abstraktaus pobūdžio, padarė išvadą, jog ieškovas neįvykdė reikalavimo atskleisti bendraturčiams planuojamus statybos darbus. Be to, teismo vertinimu, atsakovai įrodė, jog ieškovo siekis atlikti statybos darbus schemoje pateiktu būdu gali turėti neigiamos įtakos bendraturčių teisėms. Kadangi ieškovas turi alternatyvių galimybių įrengti drenažo sistemą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekte, teismo nuomone, atsakovų nesutikimas per se (savaime) nepaneigia ieškovo teisės į statybą, nevaržo jo galimybių įgyvendinti nuosavybės teises. Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis vėlesnėse nutarties dalyse nurodytais argumentais.

18. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kuriame norima įrengti drenažo sistemą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei S. S. (91/1242 dalis), K. P. (259/1863 dalys), N. K. (1613/3726 dalių) ir R. S. bei V. S. (661/1863 dalis) (tomas I, b. l. 17–18). Žemės sklypu bendraturčiai naudojasi tokia tvarka: atsakovai R. ir V. S. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais B1, B2, B3 – 613 ir E1 (258) bei E2 (83), ieškovas naudojasi sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais C1 (69), C2 (813), C3 (105) ir C4 (107), atsakovė S. S. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A (108), trečiasis asmuo K. P. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais D (137), D1 (165) ir D2 (188) (plane savininke nurodoma R. G.) (tomas I, b. l. 50–51). Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas suteikti jam teisę atlikti drenažo sistemos įrengimo darbus žemės sklype be bendraturčių sutikimo.

19. Ieškovas teigia, jog lietingo sezono metu, kai gausiau palyja ar tirpstant ledui, žemės sklype susikaupia vandens perteklius, kuris kelia grėsmę pirmajame gyvenamojo namo aukšte esančioms patalpoms. Žemės sklype susikaupęs vanduo buvo ne kartą užliejęs ieškovui priklausančio buto grindis. Ieškovas mano, kad, siekiant išvengti didesnių nuostolių, žemės sklype yra būtina įrengti drenažo sistemą, t. y. nutiesti drenažo vamzdyną, kuris eitų aplink gyvenamojo namo dalį, kurioje yra ieškovui priklausantis butas, ir užsibaigtų už gyvenamojo namo esančioje ieškovo naudojamoje žemės sklypo dalyje, kurioje surinktas vanduo būtų išleidžiamas. Pažymėtina, jog nei atsakovai, nei trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu neginčijo būtinybės įrengti drenažo sistemą žemės sklype. Atsakovai nesutinka su ieškovo pateikta schema. Mano, jog ieškovas galėtų įrengti drenažo sistemą alternatyviu būdu, t. y. prijungiant ją prie AB ,,Klaipėdos vanduo“ nuotekų sistemos tinklų.

20. 2018 m. vasario 28 d. pranešime apie planuojamus drenažo įrengimo darbus ieškovas informavo bendraturčius, jog dėl nuolatinės vandens pertekliaus problemos žemės sklype yra būtina įrengti drenažo sistemą, pasiūlė bendraturčiams pateikti raštišką sutikimą (motyvuotą nesutikimą) dėl drenažo sistemos įrengimo žemės sklype iki pranešime nurodyto termino (tomas I, b. l. 4). Kartu su pranešimu bendraturčiams buvo pateiktas drenažo sistemos įrengimo projektas.

21. Trečiasis asmuo K. P. 2018 m. gegužės 7 d. sutikime nurodė sutinkantis, kad žemės sklype būtų atlikti drenažo sistemos įrengimo darbai (tomas I, b. l. 32).

22. Atsakovė S. S. teigia, jog ieškovo pasiūlymas jai apskritai nebuvo įteiktas, ji savo sutikimo (nesutikimo) ieškovui nepateikė, todėl ieškinys jai negali būti patenkintas. Jei būtų buvusi tinkamai informuota, būtų davusi sutikimą įrengti drenažo sistemą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ji taip pat nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pripažinimas ieškovui teisės atlikti statybos darbus be bendraturčių sutikimo nėra proporcingas ieškovo siekiamam tikslui ir pažeis kitų bendraturčių (atsakovų R. ir V. S.) nuosavybės teises, o to būtų galima išvengti tinkamai subalansuojant šalių interesus. Atsakovės nuomone, pats geriausias interesų suderinimo būdas visiems sklypo bendraturčiams būtų galimybė kieme susikaupiančio perteklinio lietaus vandens drenažo sistemą prijungti prie AB ,,Klaipėdos vanduo“ nuotekų sistemos tinklų. Pasisakydama dėl atsakovės argumentų, jog ieškinys jai negali būti tenkinamas, nes jai nebuvo pateiktas ieškovo pasiūlymas, o neprašius sutikimo nėra pagrindo teigti, jog atsakovė nesutiko su pasiūlymu, kolegija pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė apie procesą buvo tinkamai informuota. S. S. į bylą atsakove įtraukta tik 2018 m. spalio 1 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje. Ieškovo atstovas taip pat pateikė teismui įrodymus, jog patikslintas ieškinys su priedais 2018 m. spalio 2 d. atsakovei išsiųstas registruotu paštu. Patikslintas ieškinys kartu su teismo pranešimu išsiųstas atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 5 d. Atsakovei neatsiėmus siuntos pašte per jos saugojimo terminą, patikslintas ieškinys dar kartą išsiųstas 2018 m. sausio 18 d. Kaip numatyta Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Be to, atsakovei buvo tinkamai įteiktas 2019 m. kovo 22 d. išsiųstas teismo pranešimas apie teismo posėdį, įvyksiantį 2019 m. kovo 25 d. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors neneigia, kad apie procesą jai buvo žinoma, pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, nes, kaip pati teigia, ją tenkino sprendimo rezoliucinė dalis. Toks neveikimas, kai bendraturtis išvis neišreiškia jokios pozicijos jau vykstančiame teismo procese, negali būti laikomas pagrindu netenkinti kito bendraturčio jam reiškiamo reikalavimo tuo pagrindu, jog neva pasiūlymas bendraturčiui išvis nebuvo pateiktas. Kita vertus, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog atsakovė S. S. nesutinka su ieškovo pasiūlyta drenažo įrengimo schema: kaip pati nurodo, ją tenkino pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria ieškovo ieškinys atmestas, rezoliucinė dalis, be to, apeliaciniame skunde ji aiškiai išdėstė savo poziciją dėl ieškovo pateiktos drenažo įrengimo schemos, kritikuodama ją dėl to, jog pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą ir atsakovų teises.

23. Atsakovai R. S. ir V. S. nesutikimą dėl ieškovo planuojamų darbų motyvavo tuo, kad pasirinktas problemos sprendimo būdas nėra pakankamai atskleistas ir yra abstraktaus pobūdžio: žemės sklypo schemoje nurodyta tik norimos įrengti drenažo sistemos išdėstymo vieta, iš schemos nėra aišku, kodėl pasirinkta tokia šios norimos įrengti sistemos pradžia ir vandens išleistuvo vieta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos atsakovų argumentus, padarė išvadą, kad ieškovas neįvykdė reikalavimo atkleisti planuojamus statybos darbus bendraturčiams. Teismas nurodė, jog, nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą supaprastintas statybos projektas ieškovui nėra privalomas, tačiau, ginčijamą teisę į statybą ginant teisme, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Teismo nuomone, informacija apie planuojamus statybos darbus išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs.

24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su sprendimo 23 punkte nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais. Tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi atskleisti savo siekius. Pagal įstatymą reikalingas bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-260/2009). Pagal aktualios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 45 punktą projektiniai pasiūlymai – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą ir gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

25. Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės be bendraturčių sutikimo įrengti drenažo sistemą, t. y. inžinerinius tinklus. Ieškovas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus „Nesudėtingi statiniai“ nuostatas drenažo sistema priskirtina I kategorijos nesudėtingiems statiniams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23 punkte numatyta, kad atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ir paprastajam remontui (be Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų atvejų), nurodyti Reglamento 3 priede. Įvertinus reglamento 3 priedo nuostatas, darytina išvada, jog statybą leidžiantis dokumentas, siekiant įrengti drenažo sistemą, neprivalomas. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pažymėjo, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą supaprastintas statybos projektas ieškovui nėra privalomas.

26. Ieškovo užsakymu projektavimo studija „Arch box“ parengė drenažo sistemos išdėstymo schemą, kurioje nurodyta tiek drenažo sistemos vieta žemės sklype, tiek trajektorija, tiek ilgis, tiek vandens surinkimo ir išleidimo vieta, tiek drenažo vamzdžio diametras. Kolegijos nuomone, įvertinus schemoje pateiktų duomenų visumą, ieškovo pateikta schema laikytina projektiniu pasiūlymu, kaip jis apibrėžtas Statybos įstatyme, ir schemos duomenys yra pakankami konstatuoti, jog ieškovas tinkamai atskleidė bendraturčiams numatomus vykdyti statybos darbus. Papildomi reikalavimai ieškovui dėl statybos darbų konkretizavimo būtų pertekliniai tiek teisinio reglamentavimo, tiek teismų praktikos kontekste.

27. Nustačius, jog ieškovas tinkamai atskleidė atsakovams informaciją apie ketinamą įrengti drenažo sistemą, bendraturčiams tenka pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, kad drenažo sistemos įrengimo darbai iš esmės pažeis jų teises bei teisėtus interesus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčių nesutikimas turi būti motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-260/2009).

28. Nagrinėjamu atveju atsakovai V. S. ir R. S. nesutikimą motyvuoja tuo, jog atsakovų naudojamo žemės sklypo dalis yra žemiau ieškovo naudojamos sklypo dalies, kurioje ieškovas nori įrengti vandens išleistuvo vietą. Atsakovai teigia, jog ieškovui įrengus vandens išleistuvą sklypo dalyje, esančioje aukščiau jų naudojamos sklypo dalies, vanduo tekės į atsakovų sklypo dalį, todėl jie apskritai negalės naudotis šia sklypo dalimi. Atsakovų nuomone, esant vandens pertekliui sklype jį reikia išleisti į miesto lietaus nuotekų sistemą, kurią administruoja AB „Klaipėdos vanduo“. Atsakovė S. S. atsiliepime į apeliacinį skundą pakankamai abstrakčiai argumentuoja savo nesutikimą su ieškovo pasiūlymu. Ji teigia, jog ieškovas siekia jam vienam paprasčiausio, ne visiems bendraturčiams ekonomiškiausio kiemo drenažo sistemos įrengimo varianto. Atsakovės nuomone, ieškovas nepagrindė, kodėl jam netinka drenažo sistemos prijungimas prie miesto lietaus nuotekų tinklų; tokia ieškovo pozicija nepateisinama, nes įstatymas nustato pareigą, esant būtinybei, kuo minimalesniu būdu apriboti kitų bendraturčių nuosavybės teisę ar teisėtą interesą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažymėjo, jog ieškovas savo, kaip statytojo, teises gali įgyvendinti alternatyviu būdu. Kolegija, įvertinusi atsakovų nesutikimo su ieškovo pasiūlymu motyvus ir juos pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovo pasirinktas drenažo sistemos įrengimo būdas iš esmės pažeistų jų, kaip bendraturčių, teises.

29. Kaip teisingai nurodė ieškovas, nėra jokio teisės akto, kuris įpareigotų jį drenažo sistemą prijungti prie miesto lietaus nuotekų tinklų. Byloje apklaustas AB „Klaipėdos vanduo“ specialistas nurodė, jog yra galimybė drenažo sistemą prijungti prie miesto lietaus nuotekų tinklų. Kolegija pažymi, jog tai, kad ieškovas gali alternatyviu nei jo pasirinktasis būdu įrengti drenažo sistemą sklype, savaime nesuponuoja išvados, kad jo pasirinktas būdas pažeidžia kitų bendraturčių teises. Ieškovas pagrindė sprendimą pasirinkti būtent tokį lietaus nuotekų surinkimo problemos šalinimo būdą: nurodė, jog pasirinko statybą įgyvendinti paprasčiausiu ir ekonomiškiausiu būdu, t. y. drenažą įsirengti tik savo žemės sklype, nutiesiant trumpiausią drenažo vamzdžių atkarpą, nesijungiant prie miesto lietaus nuotekų tinklų. Atsakovų iš esmės netenkina numatoma vandens išleistuvo vieta, tačiau atsakovų teiginys, jog įrengus vandens išleistuvą toje ieškovo sklypo dalyje, kuri yra aukščiau atsakovų naudojamos atsakovų sklypo dalies, surinktu lietaus vandeniu bus užlieta jų sklypo dalis, yra tik hipotetinis, nepagrįstas jokiais įrodymais. Byloje pateiktas bendraturčiams priklausančio žemės sklypo planas nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovų įrodinėjamas aplinkybes. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad techninių drenažo vandens surinkimo galimybių yra ne viena ir kad ieškovas turi teisę pasirinkti atitinkamus statinio techninius sprendinius ir pareigą užtikrinti vandens surinkimą. Be to, ieškovui, kaip statytojui, tenka pareiga užtikrinti, kad jo statinys atitiktų teisės aktuose numatytus techninius reikalavimus. Kaip nurodo apeliantas, atlikdamas drenažo statybą jis ketina bei privalo laikytis atitinkamiems statybos darbams taikomų rekomendacijų bei reikalavimų, kuriuos pateikia drenažo vamzdžių bei kitų sudėtinių drenažo dalių gamintojas, todėl nėra jokio pagrindo iš anksto teigti, kad statybos darbai bus vykdomi netinkamai ir sukels atsakovams kokių nors nuostolių. Atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovo numatoma įrengti drenažo sistema bus techniškai netvarkinga, tinkamai nefunkcionuos ir dėl tokios sistemos įrengimo bus suvaržytos atsakovų teisės naudotis jiems priklausančia sklypo dalimi.

30. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog spręsdamas tarp ieškovo ir atsakovų kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Kolegija sutinka su šiuo skundo argumentu. Bendraturčiai sutiko, jog yra būtina įrengti drenažo sistemą sklype. Atsakovai neneigia problemos dėl lietingu metų sezonu žemės sklype susikaupiančio vandens, tačiau patys drenažo įsirengti nenori ir nesutinka su ieškovo norimais atlikti drenažo sistemos įrengimo darbais. Šiuo atveju ieškovas gina interesą apsaugoti nuo užliejimo savo gyvenamąjį būstą, atsakovai savo nesutikimą su ieškovo pasiūlymu motyvuoja tuo, jog bus užlieta jiems priklausanti sklypo dalis, nors patys pripažįsta, kad ji ir taip natūraliai būna užliejama vandens, tačiau jokių veiksmų, kad to išvengtų, atsakovai nesiima. Įvertinus ieškovo ginamo intereso reikšmę ir tai, jog atsakovai neįrodė, kad norima įrengti drenažo sistema pažeis jų teises, darytina išvada, jog ieškovo pasiūlymas nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų naudotis savo nuosavybe protingomis bei tinkamomis sąlygomis pusiausvyros.

31. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad numatomi drenažo sistemos įrengimo darbai neatitiktų teisės aktų reikalavimų, pažeistų atsakovų, kaip bendraturčių, teises ar teisėtus interesus, taigi bendraturčių nesutikimas su jais yra nepagrįstas.

32. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisakys.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, taigi nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas: skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovui N. K. pripažintina teisė be bendraturčių sutikimo atlikti drenažo sistemos įrengimo darbus pagal projektavimo studijos ,,Arch box“ parengtą paviršinių nuotekų tinklų (drenažo sistemos) išdėstymo schemą žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo

34. Atsakovė S. S. prašo atgręžti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1219-265/2019 vykdymą ir išieškoti iš N. K. 450,36 Eur (418,33 Eur sumokėtų bylinėjimosi išlaidų ir 32,03 Eur vykdymo išlaidų). Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1219-265/2019 buvo priteisęs ieškovui iš atsakovės S. S. 418,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos sprendimas įsiteisėjo jo priėmimo dieną, atsakovė S. S. pagal antstolio 2019 m. gruodžio 17 d. raginimą įvykdyti sprendimą sumokėjo į antstolio A. S. sąskaitą ieškovui priteistą 418,33 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ir 32,03 Eur vykdymo išlaidų antstoliui. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-403/2020 panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą, taikytinas sprendimo vykdymo atgręžimo institutas. Atgręžiant sprendimo vykdymą, ieškovas turi grąžinti atsakovei ne tik tai, ką gavo iš jos pagal panaikintą sprendimą, bet ir atlyginti tas išlaidas, kurias ji patyrė panaikinto sprendimo vykdymo proceso metu.

35. Civilinio proceso kodekso 760 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendimo įvykdymo atgręžimo teisinio instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. CPK 760 straipsnyje nustatyti tokie sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Be to, atgręžti teismo sprendimo įvykdymą galima ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šios proceso teisės normos paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-219/2016).

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovų, tarp jų ir S. S., po 418,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė įrodymus, jog įvykdė šią įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį: iš jos buvo išieškota 418,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 32,03 Eur vykdymo išlaidų. Atsakovei S. S. pateikus kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi jį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, priima iš esmės tokį patį sprendimą, koks buvo priimtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pirmąjį kartą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, įvertinusi priimamo procesinio sprendimo pobūdį ir turinį (tai, jog byla nėra išsprendžiama iš esmės kitaip, nei buvo išspręsta panaikintame apeliacinės instancijos teismo sprendime, kurio vykdymą prašoma atgręžti), remdamasi kasacinio teismo formuojama praktika ir teisiniu atsakovės prašomo taikyti instituto reglamentavimu, daro išvadą, jog šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų taikyti sprendimo vykdymo atgręžimo institutą, todėl atsakovės prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose

38. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas patyrė 575,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (75,00 Eur žyminis mokestis + 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu). Apeliacinio proceso metu ieškovas patyrė 680,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminis mokestis + 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu). Kasacinio proceso metu ieškovas patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo už kasacinį skundą parengimą.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgusi į Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius, konstatuoja, kad ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, pripažintinos protingomis ir pagrįstomis, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinus ieškovo ieškinį bei apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovų, kaip pralaimėjusios šalies, priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Ieškovui iš atsakovų priteistina 1860 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 620 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tą faktą, jog atsakovė S. S. jau atlygino ieškovui dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – iš jos išieškota 418,33 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, iš šios atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina jau atlyginta suma, t. y. ieškovui iš atsakovės S. S. priteistina 201,67 Eur. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog 2020 m. sausio 14 d. antstolis grąžino teismui, kaip įvykdytus, elektroninius vykdomuosius dokumentus dėl 418,33 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovų R. S. ir V. S.. Dėl šios priežasties iš atsakovų R. S. ir V. S. priteistina bylinėjimosi išlaidų suma taip pat mažintina, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 201,67 Eur.

41. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 1,14 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

42. Kasacinės instancijos teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 15,95 Eur tokių išlaidų.

43. Pašto išlaidų atlyginimas valstybei lygiomis dalimis po 5,69 Eur priteistinas iš atsakovų (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša

44. Atsakovė S. S. 2020 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą (DOK-17557). Kartu su atsiliepimu teismui pateikti ir rašytiniai įrodymai. Du iš jų – darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0746071 ir 2020 m. spalio 26 d. medicinos dokumentų išrašą – atsakovė prašo pripažinti nevieša bylos medžiaga.

45. Kadangi nurodytuose dokumentuose yra duomenų apie atsakovės sveikatos būklę, kurie pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnį yra laikomi konfidencialiais, ši bylos medžiagos dalis pripažintina nevieša (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r endži a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovui N. K. (N. K.) teisę be bendraturčių sutikimo atlikti drenažo sistemos įrengimo darbus pagal projektavimo studijos ,,Arch box“ parengtą paviršinių nuotekų tinklų (drenažo sistemos) išdėstymo schemą žemės sklype, (duomenys neskelbtini).

Netenkinti atsakovės S. S. prašymo dėl įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo.

Priteisti ieškovui N. K. iš atsakovų R. S. ir V. S. po 201,67 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti ieškovui N. K. iš atsakovės S. S. 201,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Valstybei iš atsakovų R. S., V. S., S. S. po 5,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno atsakovo.

Valstybei priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Pripažinti nevieša bylos medžiaga 2020 m. lapkričio 9 d. apeliacinės instancijos teismui pateikto atsakovės S. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą DOK-17557 priedus: darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0746071 ir 2020 m. spalio 26 d. medicinos dokumentų išrašą.

Teisėjos Aušra MaškevičienėAlbina PupeikienėMilda Skersienė