Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Jolantos Gailevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. (N. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. patikslintą ieškinį atsakovams R. S., V. S., S. S. dėl teisės atlikti statybos darbus nesant bendraturčių sutikimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. P. (K. P.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

18. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

19. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Bendraturčiai, neduodami sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad šiuo atveju siekiami atlikti drenažo sistemos įrengimo darbai iš esmės pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus.

20. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą leisti ieškovui be atsakovų sutikimo atlikti drenažo įrengimo darbus, motyvavo dviem pagrindais, t. y. kad ieškovas nesuteikė atsakovams visos informacijos apie numatomus atlikti darbus, o tai leistų jiems tinkamai apsispręsti dėl sutikimo davimo, bei kad atsakovai byloje įrodė, jog ieškovo siekis atlikti statybos darbus schemoje pateiktu būdu gali turėti neigiamos įtakos bendraturčių teisėms. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Dėl būtinybės įrengti drenažo sistemą

21. Bylos duomenimis, pastate – gyvenamajame name, Duomenys neskelbtini, yra suformuoti ir įregistruoti 5 atskiri nekilnojamojo turto objektai (1 t., b. l. 15-16): atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (su priklausiniu) Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 5-6); trečiajam asmeniui K. P. nuosavybės teise priklauso butas Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 7-8); atsakovams R. S. bei V. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas (su priklausiniu) Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 9-10), taip pat butas Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 11-12) ir butas (su priklausiniu) Duomenys neskelbtini (nuosavybės teisė įregistruota atsakovo vardu) (1 t., b. l. 13-14).

22. Žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantis Duomenys neskelbtini, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei S. S. (91/1242 dalis), K. P. (259/1863 dalis), N. K. (1613/3726 dalis) ir R. S. bei V. S. (661/1863 dalis) (1 t., b. l. 17-18). Nustatyta, kad yra nustatyta naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarka: atsakovai naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais B1, B2, B3 – 613 ir E1 (258) bei E2 (83), ieškovas naudojasi sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais C1 (69), C2 (813), C3 (105) ir C4 (107), atsakovė S. S. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A (108), o K. P. – sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais D (137), D1 (165) ir D2 (188) (plane savininke nurodoma R. G.) (1 t., b. l. 50-51).

23. Būtinybę minėtame žemės sklype įrengti drenažo sistemą ieškovas įrodinėjo argumentais, jog esant lietingam metų sezonui, gausiau palijus ar tirpstant ledui pavasarį žemės sklype susikaupia perteklinis vandens kiekis, kuris, be kita ko, kelia grėsmę pirmajame gyvenamojo namo aukšte esančioms patalpoms. Ieškovas, atsižvelgęs į tai, kad žemės sklype susikaupęs vanduo buvo ne kartą užliejęs jam priklausančio buto grindis, siekdamas išvengti didesnių nuostolių atsiradimo, pasikonsultavęs su specialistais įvertino, kad žemės sklype būtina įrengti drenažo sistemą – t. y. nutiesti drenažo vamzdyną, kuris eitų aplink gyvenamojo namo dalį, kurioje yra ieškovui priklausantis butas, ir užsibaigtų už gyvenamojo namo esančioje ieškovo naudojamoje žemės sklypo dalyje, kurioje surinktas vanduo būtų išleidžiamas.

24. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo K. P. sutiko, kad būtina įrengti drenažo sistemą, o atsakovai R. S. bei V. S. ieškovo siekiui įrengti drenažo sistemą neprieštaravo, tačiau nesutiko su ieškovo pateikta schema. Jų teigimu, yra galimybė drenažo sistemą prijungti prie AB ,,Klaipėdos vanduo“ nuotekų sistemos tinklų.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys neginčija ieškovo įrodinėjamos aplinkybės – būtinybės bendraturčiams priklausančiame sklype įrengti drenažo sistemą, todėl plačiau šiuo klausimu kolegija nepasisako.

Dėl projekto pateikimo susipažinti bendraturčiams

26. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2018 m. vasario 28 d. pranešimu apie planuojamus drenažo įrengimo darbus ieškovas bendraturčius informavo, jog dėl nuolatinės vandens pertekliaus problemos žemės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, yra būtina įrengti drenažo sistemą, pasiūlė bendraturčiams pateikti raštišką sutikimą/motyvuotą nesutikimą dėl drenažo sistemos įrengimo žemės sklype iki pranešime nurodyto termino (1 t., b. l. 4). Kartu su pranešimu bendraturčiams buvo pateiktas drenažo sistemos įrengimo projektas.

27. Byloje pateiktas 2018 m. gegužės 7 d. trečiojo asmens K. P. sutikimas drenažo sistemos įrengimui, kuriuo jis sutinka, kad žemės sklype, kurio dalis priklauso jam bendrosios dalinės nuosavybės teise, būtų atlikti drenažo sistemos įrengimo darbai: drenažo sistemos naujos statybos projekto sudarymas, drenažo sistemos įrengimas, visi kiti su drenažo sistemos įrengimu susiję projektiniai, statybiniai darbai (1 t., b. l. 32).

28. Atsakovai R. S. ir V. S. nesutikimą dėl ieškovo planuojamų darbų motyvavo argumentais, kad pasirinktas problemos būdas nėra pakankamai atskleistas ir yra abstraktaus pobūdžio, t. y. žemės sklypo schemoje nurodyta tik norimos įrengti drenažo sistemos/inžinierinių/nuotekų tinklų išdėstymo vieta; iš schemos nėra aišku, kodėl pasirinkta tokia šios norimos įrengti sistemos pradžia ir vandens išleistuvo vieta.

29. Pirmosios instancijos teismas pritarė šiems atsakovų argumentams ir konstatavo, kad ieškovas reikalavimo atkleisti planuojamus statybos darbus bendraturčiams neįvykdė. Pirmosios instancijos teismo nuomone, informacija apie planuojamus statybos darbus išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka.

30. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl ieškovo teisės be bendraturčių sutikimo įrengti drenažo sistemą, t. y. inžinerinius tinklus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus „Nesudėtingi statiniai“ nuostatomis darytina išvada, kad ieškovo norima tiesti drenažo sistema priskirtina I kategorijos nesudėtingiems statiniams.

31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo.“ (toliau – Reglamentas), 23 punkte nurodyta, kad „Atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ir paprastajam remontui (be Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų atvejų), nurodyti Reglamento 3 priede“. Kaip matyti iš Reglamento 3 priedo nuostatų, nagrinėjamu atveju ieškovas, norėdamas nutiesti drenažo sistemą (inžinerinius tinklus), statybą leidžiančio dokumento gauti neprivalo. Todėl sutiktina su apelianto argumentu, jog jei nėra reikalingas leidimas statybai, nėra reikalavimo rengti nei supaprastintą, nei techninį statybos projektą.

32. Iš byloje esančios projektavimo studijos „Arch box“ parengtos drenažo sistemos išdėstymo schemos matyti drenažo sistemos vieta žemės sklype, trajektorija, ilgis, vandens surinkimo ir išleidimo vieta, drenažo vamzdžio diametras.

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo pateikta projektavimo studijos „Arch box“ parengta drenažo sistemos schema negali būti prilyginama statinio projektui, tačiau priešingai nei nurodė teismas, joje yra pateikta pakankama informacija apie ieškovo norimą vykdyti statybą, todėl šį dokumentą galima laikyti projektiniu pasiūlymu, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punkte. Papildomai pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti, kokių, teismo manymu, konkrečių duomenų ieškovas nepateikė ir kuo šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant dėl ieškovo teisės vykdyti statybos darbus.

34. Todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei įvertinus byloje pateiktus duomenis konstatuotina, kad ieškovas, kaip statytojas, savo ketinimus kitiems žemės sklypo bendraturčiams atskleidė pakankamai.

35. Todėl atsakovai, ginčydami ieškovo teisę vykdyti drenažo statybą, turi pareigą nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad šiuo atveju siekiami atlikti drenažo sistemos įrengimo darbai iš esmės pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus (CPK 178 straipsnis).

Dėl bendraturčių prieštaravimų projektui

36. Bylos duomenimis, atsakovų V. S. ir R. S. nesutikimas su ieškovo siekiamais atlikti statybos darbais grindžiamas tuo, jog atsakovų naudojamo žemės sklypo dalis aukščio prasme yra žemiau ieškovo naudojamos sklypo dalies, kurioje ieškovas nori įrengti vandens išleistuvo vietą. Atsakovų teigimu, jei ieškovas virš jų naudojamo sklypo dalies įrengs vandens išleistuvą, vanduo tekės į jų sklypo dalį, todėl jie apskritai negalės šia sklypo dalimi naudotis, todėl, jų nuomone, esant vandens pertekliui sklype jį reikia išleisti į miesto lietaus nuotekų sistemą, kurią administruoja AB „Klaipėdos vanduo“. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas, įgyvendindamas savo kaip statytojo teisę bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekte įrengti drenažo sistemą, turi alternatyvas šios sistemos įrengimui.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliantas teisingai atkreipė dėmesį, jog visų pirma, nėra jokio teisės akto, kuris įpareigotų ieškovą žemės sklype siekiamą įrengti drenažo sistemą prijungti prie miesto lietaus nuotekų tinklų. O tai, kad byloje apklaustas AB „Klaipėdos vanduo“ specialistas nurodė, jog yra galimybė prisijungti prie miesto lietaus nuotekų tinklų, suponuoja išvadą, kad ieškovas, įgyvendindamas savo teisę bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekte, turi pasirinkimo teisę bei laisvę, kuria alternatyvia galimybe pasinaudoti. Kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas įtikinamai pagrindė sprendimą, kodėl jis pasirinko būtent tokį lietaus nuotekų surinkimo problemos šalinimo būdą – nurodė, jog pasirinko statybą įgyvendinti paprasčiausiu ir ekonomiškiausiu būdu, t. y. drenažą įsirengti tik savo žemės sklype, nutiesiant drenažo vamzdžius trumpiausia įmanoma atkarpa, nesijungiant prie miesto lietaus nuotekų tinklų.

38. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu buvo svarstytas klausimas dėl galimybės bylą baigti taikos sutartimi, t. y. parengiamojo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas sutiktų ginčą su atsakovais spręsti taikiai, susitariant drenažo tinklus jungti prie miesto lietaus nuotekų tinklų, jei atsakovai sutiktų finansiškai prisidėti prie statybos darbų atlikimo, o bylos nagrinėjimo metu iš esmės šį pasiūlymą teikė atsakovai. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad šalims susitarti taikiai nepavyko. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai sutinka finansiškai ar kitokiu būdu prisidėti prie drenažo statybos ir jo prijungimo prie miesto lietaus nuotekų tinklų.

39. Šioje byloje atsakovai V. S. ir R. S. teigė, jog siekiami atlikti drenažo sistemos įrengimo darbai iš esmės pažeidžia jų teises, kadangi dėl sklypo nuolydžio surinktas drenažo vanduo nutekės į atsakovų naudojamą sklypo dalį.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktas bendraturčiams priklausančio žemės sklypo planas nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovų įrodinėjamas aplinkybes. Tai, kad atsakovų naudojamo žemės sklypo dalis aukščio prasme yra žemiau ieškovo naudojamos sklypo dalies, kurioje ieškovas nori įrengti vandens išleistuvo vietą, nesudaro pagrindo išvadai, jog drenažo sukauptas vanduo užlies atsakovų naudojamą sklypo dalį. Kaip nurodo apeliantas, bylos nagrinėjimo metu buvo paaiškinta, kad techninių drenažo vandens surinkimo galimybių yra ne viena, ir kad ieškovas turi teisę pasirinkti atitinkamus statinio techninius sprendinius bei pareigą užtikrinti vandens surinkimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovai, išskyrus subjektyvius paaiškinimus, nepateikė įrodymų, kad ieškovas neturi objektyvios galimybės įrengti techniškai tvarkingos bei tinkamai funkcionuojančios drenažo sistemos.

41. Apeliaciniame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai patvirtino, jog jų naudojamoje žemės sklypo dalyje, esančioje už ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies C1/69, kurioje pagal pateiktą schemą numatyta įrengti surinkto drenažo vandens išleistuvo vietą, taip pat natūraliai susikaupia perteklinis vanduo, tačiau jokių veiksmų, kad išspręstų šią problemą, atsakovai nesiėmė, ir priežasčių, kodėl nieko nedarė, nenurodė. Toks atsakovų neveikimas (susikaupusio vandens nešalinimas) leidžia abejoti argumentų, kuriais įrodinėjamas atsakovų teisių pažeidimas, pagrįstumu.

42. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, jog žemės sklypo aukščių skirtumas turi reikšmę statybos darbų atlikimui, o ne sprendžiant dėl ieškovo teisės vykdyti statybą apskritai. Kaip nurodo apeliantas, atlikdamas drenažo statybą jis ketina bei privalo laikytis atitinkamiems statybos darbams taikomų rekomendacijų bei reikalavimų, kuriuos pateikia drenažo vamzdžių bei kitų sudėtinių drenažo dalių gamintojas, todėl iš anksto vertinti, kad statybos darbai bus vykdomi netinkamai ir sukels atsakovams kokių nors nuostolių, nėra jokio pagrindo.

43. Taip pat laikytini pagrįstais apeliacinio skundo pastebėjimai, jog spręsdamas tarp ieškovo ir atsakovų kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Byloje nėra ginčo, kad drenažo statyba ieškovui yra reikalinga siekiant apsaugoti savo pirmajame namo aukšte esantį butą nuo galimo jo užliejimo žemės sklype susikaupusiu pertekliniu lietaus vandeniu. Atsakovai, nors ir neneigia problemos dėl lietingu metų sezonu žemės sklype susikaupiančio vandens, tačiau patys drenažo įsirengti nenori ir nesutinka su ieškovo norimais atlikti drenažo sistemos įrengimo darbais, nes, jų nuomone, įrengus drenažą gali būti užlieta jų naudojama žemės sklypo dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovo interesas apsaugoti savo gyvenamąjį būstą nuo užliejimo yra reikšmingesnis nei atsakovų interesas apsaugoti savo naudojamą žemės sklypo dalį, kurioje jokių statinių nėra ir kuri natūraliai būna užliejama lietaus vandens.

44. Taigi, išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog statybos darbai, susiję su drenažo įrengimu būtų laikinas atsakovų teisių apsunkinimas, tačiau byloje nustatyti faktiniai duomenys nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, jog drenažo sistemos įrengimo darbai neatitinka teisės aktų reikalavimų ar daro neigiamą įtaką atsakovų interesams, ar akivaizdžiai juos pažeidžia.

45. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Nurodytų ir aptartų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas vertindamas ieškinio reikalavimą leisti be atsakovų sutikimo atlikti drenažo sistemos įrengimo darbus, todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pripažintina ieškovui N. K. teisė įrengti drenažo sistemos įrengimo darbus pagal Projektavimo studijos ,,Arch box“ parengtą paviršinių nuotekų tinklų (drenažo sistemos) išdėstymo schemą žemės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastrinis adresas Duomenys neskelbtini, esančiame Duomenys neskelbtini, be bendraturčių sutikimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

47. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

48. Bylos duomenimis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 575,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (75,00 Eur žyminis mokestis + 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu).

49. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 680,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminis mokestis + 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu).

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgusi į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, sprendžia, kad ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Iš viso ieškovui iš atsakovų priteistina po 418,33 Eur (575,00 Eur + 680,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r endži a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovui N. K. teisę įrengti drenažo sistemos įrengimo darbus pagal Projektavimo studijos ,,Arch box“ parengtą paviršinių nuotekų tinklų (drenažo sistemos) išdėstymo schemą žemės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastrinis adresas Duomenys neskelbtini, esančiame Duomenys neskelbtini, be bendraturčių sutikimo.

Ieškovui N. K. priteisti iš atsakovų R. S., V. S., S. S. po 418,33 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.