- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- AN2-26-768/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00696-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Z. K. (toliau – Pažeidėja) atstovo advokato Eligijaus Vinckaus (toliau – atstovas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo K. R. 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Pažeidėja nubausta už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte 900 Eur bauda už tai, kad ji būdama UAB (duomenys neskelbtini) įgaliota atstove, būdama atsakinga už prekių gavimą bendrovėje (įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini)), priimdama prekes iš vežėjo bei būdama atsakinga už įvežamų prekių iš trečiųjų šalių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą, neužtikrino prekių gabentų pagal tranzito lydintį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. spalio 9 d.) savalaikio pristatymo į muitinės įstaigą, ir šiais savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento tarybos ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 233 straipsnio 3 dalį.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu dėl Pažeidėjai inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Pažeidėjos atstovas jį apskundė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, tačiau apylinkės teismas, patikrinęs Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, skundžiama nutartimi Pažeidėjos atstovo skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko galioti.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Pažeidėjos atstovas prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi teismas klaidingai konstatavo, jog Pažeidėjos veikoje yra visi jai inkriminuoto nusižengimo sudėties elementai.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sąjungos muitinės kodekso 139, 233 straipsnių nuostatas, ir tokiu būdu formuoja ydingą praktiką, nes tranzito procedūros vykdytojai ir vežėjai, prisidengdami „neva suteikta galimybe nusikratyti tenkančios atsakomybės“ gali piktnaudžiauti ir tiesiog nevykdyti jiems deleguotų pareigų, t. y. nepristatyti prekių į paskirties įstaigą, o jas naudodami apgaule, perduoti prekių gavėjui - „nusikratyti atsakomybės“. Remiamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. byla Nr. C-230/06, t. y. procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už tinkamą tranzito procedūros įvykdymą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr.: A442-477/2013; A261-453/2013, A444- 2223/2011), kuomet už tinkamą procedūros įvykdymą (įskaitant ir prekių pristatymą per nustatytą procedūros vykdymo terminą) visada atsako procedūros vykdytojas, juolab, kad jam arba vežėjui yra žinomas nustatytas procedūros vykdymo terminas, kas nagrinėjamu atveju Pažeidėjai nebuvo žinoma.
3.2. Tvirtinama, jog iš Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio konstrukcijos aiškiai matyti, kad įstatymų leidėjas pirmiausiai pareigą visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomu prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių nustatė procedūros vykdytojui ir vežėjui, todėl nustačius, kad tranzitu gabentos prekės per nustatytą terminą nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, atsakomybėn turėtų būti traukiamas procedūros vykdytojas arba vežėjas, juo labiau, kad ir Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalyje nėra giežtai nustatyta, kad atsakomybėn privalomai turi būti traukiamas prekių gavėjas. Minėtame straipsnyje sukonstruota teisės norma leidžia pasirinkti kuris subjektas <...prekių vežėjas arba gavėjas.. > yra atsakingas už prekių pateikimą muitinės įstaigai.
3.3. Manoma, kad vežėjo (duomenys neskelbtini) atstovas A. R., nubaustas pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 216 straipsnį, taip pat turėjo būti pripažintas kaltu ir pagal 211 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi atsižvelgiant į Sajungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalies formuluotę, šioje normoje nurodyti reikalavimai dėl muitinės taikomų prekių indentifikavimo priemonių išsaugojimo yra neatsiejami nuo reikalavimo per nustatytą terminą pristatyti visas prekes paskirties įstaigai, t. y. nei vienas iš šių reikalavimų negali būti taikomas atskirai nuo kito, todėl A. R., nuplėšęs muitinės uždėtas plombas ir savavališkai išgabenęs prekes gavėjui, turėjo būti traukiamas ir administracinėn atsakomybėn už įvežtų prekių nepateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą. Juo labiau, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis prekių gavėjo atstovei (Pažeidėjai) melagingai nurodė, kad tranzitu gabentos prekės buvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą ir tranzito procedūra tinkamai užbaigta. Būtent apeliantė surado vežėją ir pristatė prekes paskirties muitinės įstaigai.
3.4. Nesutinkama, jog pagal Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies c punktą Pažeidėja prisiėmė atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos buvo įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, jog minėtas punktas taikomas tuomet, kai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes pirmoje įvežimo muitinės įstaigoje perima kitas vežėjas, kuris ir prisiima atsakomybę už tolimesnį prekių vežimą iki paskirties muitinės įstaigos jau Sąjungos muitinės teritorijoje. Nagrinėjamu atveju už į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų prekių tolimesnį vežimą iki paskirties muitinės įstaigos vykdė tas pats vežėjas (duomenys neskelbtini), todėl Pažeidėja nebuvo ir negalėjo būti atsakinga už įvežamų prekių iš trečiųjų šalių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą, nes minėtas Sąjungos muitinės kodekso straipsnis aiškiai reglamentuoja, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo.
3.5. Akcentuojama, kad Pažeidėja ėmėsi visų priemonių, jog tranzitu gabentos prekės būtų pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir tranzito procedūra būtų tinkamai užbaigta. Prekių pristatymo metu ji negalėjo žinoti, kad tranzito procedūra neužbaigta tinkamai, nes tai fiksuojama tik Nacionalinėje tranzito kontroles sistemoje (NTKS), kurią naudodami procedūros vykdytojai, įskaitant įgaliotuosius siuntėjus, pateikia Sąjungos tranzito deklaraciją. Prekių gavėjas, nebūdamas tranzito procedūros vykdytoju, neturėjo informacijos apie NTKS užfiksuotus elektroninius pranešimus, dėl ko Pažeidėja nežinojo ir negalėjo žinoti, kad prekės pristatytos gavėjui prieš tai nepateikus jų paskirties muitinės įstaigai. Pažeidėjos veiksmuose nėra nei subjektyviųjų, nei objektyviųjų jai inkriminuoto nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Pažeidėjos atstovo apeliacinį skundą Institucijos direktoriaus pavaduotojas K. R. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, kadangi ji yra teisėta, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą, remiantis Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalimi, EB ir ELPA bendrojo tranzito jungtinio komiteto 1991 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, iš dalies keičiančio 1987 m. gegužės 20 d. Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros 1 priedelį, 11 straipsnio 2 dalis bei EB ir ELPA bendrojo tranzito jungtinio komiteto 2008 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 1/2008, iš dalies keičiančio 1987 m. gegužės 20 d. Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros, 3 skyriaus 8 straipsnio 2 dalis, pažymima, kad pareiga pateikti prekes gali kilti ne tik procedūros vykdytojui ar vežėjui, bet ir prekių gavėjui, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą. Nurodoma, kad skunde minima Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) byla bei Lietuvos vyriausiojo teismo praktika šiuo atveju nėra aktuali, todėl ja negali būti vadovaujamasi, nes nurodyta teismų praktika nėra tapati esamai situacijai ar iš esmės panaši.
4.2. Sutinkama, jog Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalyje yra numatytos Sąjungos procedūros vykdytojo pareigos, tarp kurių ir vykdytojo pareiga atsakyti už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių laikymąsi, tačiau teigiama, jog ši nurodoma aplinkybė nepanaikina Pažeidėjos kaltės, kaip gavėjos, pareigos taip pat laikytis ir jai skirtų įpareigojimų, kurie reglamentuoti aptariamo straipsnio 3 dalyje. Prekės buvo gabentos su tranzito deklaracija bei prie jos pridėtais papildomais deklaraciją lydinčiais dokumentais, tokiais kaip tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos prekes galima lengvai identifikuoti ir taip jas pristatyti nepažeidus jų identifikavimo.
4.3. Pažymima, jog tranzitas yra viena iš specialiosios muitinės procedūrų rūšių ir šią procedūrą reglamentuoja specialios teisės normos išdėstytos Sąjungos muitinės kodekso 7-osios antraštinės dalies 2 skyriuje. Speciali 233 straipsnio 3 dalies teisės norma numato, jog prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Pritartina teismo išvadai, jog vežėjo atsakomybė grindžiama faktine prekių kontrole (233 straipsnio 3 dalis). Remiantis Tarptautine krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), vežėjas laikomas atsakingu už krovinį iki jo perdavimo momento (CMR 17 straipsnis). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pažymima, kad krovinio perdavimo momentas, nuo kurio pasibaigia vežėjo atsakomybė už krovinį, laikytina procesu, kai vežėjas perduoda gavėjui rūpinimąsi pagal sutartį vežamu kroviniu ir suteikia pastarajam galimybę faktiškai kontroliuoti krovinį (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-686/2017). Šiuo atveju prekės buvo iškrautos UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje iki 2018 m. spalio 11 d. – dar nepasibaigus tranzito procedūros terminui, kuomet jam buvo suteikta galimybė faktiškai kontroliuoti krovinį, todėl pareiga tinkamai užbaigti tranzito procedūrą teko prekių gavėjui – Pažeidėjai.
4.4. Atkreipiamas dėmesys, jog Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalyje atsakomybė nustatyta prekių gavėjui, kuris priimdamas prekes žinojo, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą. Šiuo atveju svarbus priimančio asmens žinojimas, jog prekės gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, o ne procedūros baigimo momentas. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog įmonė nuolatos importuoja krovinius, todėl visos su tranzito procedūra susijusios pareigos Pažeidėjai turėjo būti žinomos, todėl Pažeidėja turėjo matyti, jog krovinys tranzitinis. Be to, kilus klausimams dėl tranzito procedūros tvarkos ar neaiškumų, ji galėjo kreiptis į Instituciją, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų įsitikinti, jog tranzito procedūra užbaigta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
5.1. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, jog administraciniu nusižengimu šiame kodekse yra laikoma uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), kuri atitinka administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
5.2. ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato atsakomybę už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, kai neatvykstama per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas. Apeliaciniu skundu neneigiamas pats nusižengimo faktas ir sutinkama, jog krovinys į muitinės įstaigą tranzito procedūroms užbaigti pristatytas ne savalaikiai, tačiau manoma, jog administracinėn atsakomybėn turėjo būti patrauktas vykdytojas arba vežėjo atstovas, o ne krovinio gavėjas - UAB (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė. Nagrinėjamu atveju išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas vis tik sutinka ne su apeliacinio skundo argumentais, tačiau su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pažeidėjos kaltė padarius ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nusižengimą įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog Pažeidėja neatsargia kaltės forma padarė muitinio tikrinimo dėl tranzitinių prekių pateikimo tvarkos pažeidimą.
5.3. Pažymėtina, kad ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto nusižengimo sudėtis nenumato specialaus šio nusižengimo subjekto, tačiau Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 233 straipsnyje numatyta, kad už prievolių, susijusių su tranzito procedūra, įvykdymą atsako, kaip jau ne kartą minėta ir skundžiamoje nutartyje, ne tik procedūros vykdytojas ar prekių vežėjas, tačiau ir gavėjas. Trečioje šio straipsnio dalyje numatyta, kad be procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, t. y. įgaliotojo gavėjo statusą turintis, kuriam įgijusiam leidimo turėtojui leidžiama gauti prekes, gabenamas taikant Sąjungos tranzito procedūrą, leidime nurodytoje vietoje, užbaigiant procedūrą pagal 233 straipsnio 2 dalį (to paties straipsnio b punktas).
5.4. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad visų pirma, Pažeidėja krovinį, kuriam taikyta tranzito procedūra, gavo muitinės tranzito procedūros terminui nepasibaigus, t. y. 2018 m. spalio 10 d., todėl, atsižvelgus į jos užimamas pareigas, veiklos sritį bei darbinę patirtį bendradarbiaujant su vežėju, skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog Pažeidėja, turėdama įgaliojimą gauti prekes iš trečiųjų šalių, sutikrindama krovinį pagal gautus dokumentus, turėjo ir galėjo suvokti, jog kroviniui yra taikoma Sąjungos tranzito procedūra, dėl ko turėjo ir galėjo laiku jį pristatyti į muitinę ir užbaigti tranzito procedūrą, tačiau, kaip matyti, iš karto nesiėmė jokių veiksmų, nesikonsultavo su Institucijos atstovais. Visų antra, aplinkybę, jog tranzito procedūra nebuvo užbaigta ir apie tai Pažeidėjai buvo arba turėjo būti žinoma pagrindžia faktas, jog tokia veikla buvo vykdoma ne pirmą kartą, juolab, kad bylos duomenys patvirtina, kad iš tos pačios užsienio įmonės paskutiniuosius metus kroviniai buvo vežami nuolat. Be to, kartu su tranzito lydinčiuoju dokumentu - Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiu CMR Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo perduota prekių importo deklaracija (patvirtinanti, kad tranzito procedūra užbaigta ir prekės yra išleistos į laisvą apyvartą). Taigi, savaime suprantama, kad nesant tranzito procedūros pabaigai būdingos muitinės sankcionuotų veiksmų tąsos, t. y. neįforminus naujų procedūrų, tranzito procedūra nėra užbaigta. Tai Pažeidėja turėjo aiškiai matyti, be to, galėjo įsitikinti ir tvarkant įmonės komercinės apskaitos dokumentus. Visų trečia, nors apeliaciniame skunde tvirtinama, jog Pažeidėja negalėjo žinoti apie neužbaigtą tranzito procedūrą, kadangi tokia informacija fiksuojama tik Nacionalinėje tranzito kontrolės sistemoje ir ja disponuoti gali tik procedūros vykdytojai, tačiau ši aplinkybė Pažeidėjos kaltės taip pat nešalina. Kita vertus, Pažeidėja, turinti įgaliojimą priimti krovinius iš trečiųjų šalių bei, kuriai yra keliami didesnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, kadangi dirba su tarptautiniais kroviniais, ne tik turi išmanyti krovinių gabenimo specifiką, tranzito procedūras, tačiau, kilus klausimams, kartu galėjo nedelsiant netrukdomai susisiekti ne tik su procedūros vykdytoju, bet ir muitinės atstovais tam, kad galutinai įsitikinti dėl tranzito procedūros baigtinumo. Todėl skundo argumentai, jog Pažeidėja nežinojo ar negalėjo žinoti apie procedūros baigtumą, jos kaltės dėl jai inkriminuoto nusižengimo nešalina, pareigos laikytis jai, kaip gavėjai, skirtų įpareigojimų, nepanaikina.
5.5. Aptariamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog administracinė atsakomybė pagal ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punktą krovinio gavėjai UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei buvo pritaikyta teisėtai, nes remiantis Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalį, prekių gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, juolab, įgijusiam leidimą gauti prekes, gabenamas taikant Sąjungos tranzito procedūrą, leidime nurodytoje vietoje, kuomet jos buvo iškrautos dar iki pasibaigiant tranzito procedūros terminui, tokiu būdu suteikiant galimybę faktiškai kontroliuoti krovinį, atsako už krovinio pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą.
5.6. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl kitų asmenų (vykdytojo arba vežėjo) patraukimo atsakomybėn dėl muitinės procedūrų nevykdymo, tačiau šis skundo argumentas šiuo aspektu nėra susijęs su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, be to, jau buvo aptartas ir skundžiamoje nutartyje. Kita vertus, bylos medžiaga patvirtina, jog krovinio vežėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už kitus nusižengimus, t. y. už tai, kad išgabeno krovinį į gavėjo sandėlį, leido nuimti muitinės plombą ir iškrovė prekes be muitinės pareigūno leidimo muitinės nenustatytoje vietoje. Kaip minėta, skundžiamoje nutartyje pasisakyta ir dėl krovinio vykdytojo pozicijos, tad šiuo aspektu skundo argumentai plačiau neaptariami. Vis tik atsakant į kitą apeliacinio skundo argumentą, jog krovinio gavėja objektyviai negalėjo įvykdyti savo pareigos, kadangi plomba buvo nuimta, pažymėtina, jog nepaisant minėtos aplinkybės, Pažeidėja turėjo viskas galimybes įvykdyti savo įsipareigojimus, nes kaip jau buvo akcentuota, krovinys buvo gabentas su tranzito deklaracija bei prie jos pridėtais papildomais deklaraciją lydinčiais dokumentais, pagal kuriuos krovinio prekes buvo nesudėtinga identifikuoti ir taip jas pristatyti nepažeidus jų identifikavimo, todėl apeliaciniame skunde pateikiami subjektyvūs teiginiai bei minėtų faktinių aplinkybių vertinimas Pažeidėjos kaltės nekeičia. Galiausiai, sutinkamai su Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą pozicija, jog apeliaciniame skunde minima ESTT byla Nr. C-230/06 bei Lietuvos vyriausiojo teismo praktika šiuo atveju nėra aktuali, todėl ja negali būti vadovaujamasi, nes nurodyta teismų praktika nėra tapati esamai situacijai ar iš esmės panaši, kadangi jose yra aiškinama procedūros vykdytojo atsakomybė sumokėti mokestinę skolą, atsiradusią dėl muitinės procedūros nuostatų nesilaikymo bei nagrinėjama ar tokia pareiga neprieštarauja proporcingumo principui.
5.7. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-38/2008; 3K-3-252/2010; 3K-3-107/2010.).
5.8. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nusižengimą, todėl skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti Pažeidėjos atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Z. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.