Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1466-587/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-04
Bylos Nr.: e2A-1466-587/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10767-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Ieškovas: D. J., L. J.
Atsakovas: R. G., A. G.

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1466-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10767-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. J. ir L. J. bei atsakovų R. G. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. J. ir L. J. ieškinį atsakovams R. G. ir A. G. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir atsakovų R. G. ir A. G. priešieškinį ieškovams D. J. ir L. J. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D. J. ir L. J. ieškiniu prašė:

1.1. nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu adresu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „Surveta“ (toliau – ir UAB „Surveta“) 2018 m. gruodžio 18 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M: 500, ieškovų D. J. ir L. J. individualiam naudojimui priskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą simboliu „A / 8126 m2“, o atsakovų R. G. ir A. G. individualiam naudojimui priskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą simboliu „B / 1023 m2“,

1.2. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovai A. G. ir R. G. pateikė priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuriuo prašo:

2.1. nustatyti naudojimosi tvarką ieškovams L. J. ir D. J. ir atsakovams A. G. bei R. G. bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Daraja“ (toliau – ir UAB „Daraja“) 2019 m. liepos 2 d. žemės sklypo planą teisminiam nagrinėjimui sekančiai:

2.1.1. ieškovams L. J. ir D. J. paskirti naudotis 8126 kv. m. žemės sklypo dalį, UAB „Daraja“ 2019 m. liepos 2 d. žemės sklypo plane teisminiam nagrinėjimui pažymėtą raide „A“, šios sklypo dalies posūkio taškų koordinatės 2 (x- N, y- N), 13 (x- N, y- N), 4 (x- N, y- N), 5 (x- N, y- N), 6 (x- N, y- N), 7 (x- N, y- N), 8 (x- N, y- N), 9 (x- N, y- N), 10 (x- N, y- N), 11 (x- N, y- N), 12 (x- N, y- N);

2.1.2. atsakovams A. G. bei R. G. paskirti naudotis 1023 kv. m. žemės sklypo dalį, UAB „Daraja“ 2019 m. liepos 2 d. žemės sklypo plane teisminiam nagrinėjimui pažymėtą raide „B“, šios sklypo dalies posūkio taškų koordinatės: 2 (x- N, y- N), 3 (x- N,; y- N), 4 (x- N, y- N), 13 (x- N, y- N);

2.2. įpareigoti ieškovus L. J. ir D. J. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti pastatytą geležinę tvorą nuo UAB „Daraja“ 2019 m. liepos 2 d. žemės sklypo plane teisminiam nagrinėjimui žemės sklypo, pažymėto raidė „B“, ribų tarp taškų (x- N, y- N), 3 (x- N,; y- N), 4 (x- N, y- N). Teismo sprendime nustatyti, kad ieškovams L. J. ir D. J. neįvykdžius šio teismo sprendimo dalies dėl tvoros išardymo per 30 dienų nuo jo įsiteisėjimo, skirti ieškovams L. J. ir D. J. baudą kiekvienam po 30 eurų už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną atsakovų A. G. ir R. G. naudai;

2.3. priteisti atsakovams iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje esančius dokumentus.

2. Ieškovai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

3.1. ieškovams bei atsakovams R. G. ir A. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,9149 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovams nuosavybės teise priklauso 8126/9149 (88,82 %) žemės sklypo dalys, o atsakovams – 1023/9149 (11,12 %) žemės sklypo dalys. Beveik visas žemės sklypas užstatytas ieškovams nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamojo turto objektais, kurie yra: pastatas – mėšlidė, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai - aikštelės b13-b71, b72, tvora t5, kanalizacijos šulinys r34.

3.2. Tarp žemės sklypo bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovai 2019 m. vasario 5 d. pateikė atsakovams pasiūlymą „Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo“, kuriuo atsakovams pasiūlė naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti pagal UAB „Surveta“ 2018 m. gruodžio 18 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M: 500. Naudojimosi tvarkos planas parengtas atsižvelgiant į bendraturčių turimas žemės sklypo dalis ir statinių lokaciją žemės sklype, ieškovai naudotųsi ta žemės sklypo dalimi, kuri yra užstatyta jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais, pažymėta indeksu „A“, o atsakovai naudotųsi žemės sklypo dalimi, neužstatyta jokiais statiniais, naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu „B“.

Atsiliepimas

3.3. Atsakovai su naudojimosi tvarkos plane nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutiko. Nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarką nustačius pagal ieškovų pateiktą planą, atsakovai neturės galimybės naudoti jiems priklausančios žemės sklypo dalies pagal tikslinę paskirtį ir pobūdį. 2019 m. birželio 7 d. atsakovai pateikė du alternatyvius siūlymus, tačiau jie ieškovams nepriimtini, atsakovai siekia naudotis ta žemės sklypo teritorija, kuri apstatyta ieškovams nuosavybės teise priklausančiais statiniais, neatitinka ieškovų interesų ir pažeidžia jų nuosavybės teises.

3. Atsakovai A. G. ir R. G. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

4.1. ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Ieškovai siekia, kad pagal jų siūlomą naudojimosi tvarką, atsakovams atitektų siaura juosta sklypo pakraštyje, kurioje yra elektros apsaugos zonos, be to patenka ir ieškovų pastatytos tvoros dalis. Nors Valstybinės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) duomenimis ieškovų vardu yra įregistruotos kiemo aikštelės, tačiau faktiškai jos neišliko, yra sunykusios. Aikštelės yra įregistruotos kaip mėšlidės priklausiniai. Atsižvelgiant į viešajame registre nurodytą žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą akivaizdu, kad nei mėšlidės, nei jos priklausinių – sugriuvusių aikštelių, šiame žemės sklype statyti-rekonstruoti – naudoti nenumatyta. Bendrą žemės sklypą naudojimo prasme galima padalinti į dvi dalis taip, kad žemės sklypu pagal paskirtį galėtų naudotis tiek ieškovai, tiek atsakovai. Atsakovų pateiktas žemės sklypo planas teisminiam nagrinėjimui yra racionalus ir nepažeidžia nei vieno bendraturčio interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad:

5.1. 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Žemės įstatyme Nr. I-446 įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 32 punkte numatyta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Teismas sprendė, jog ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas yra neracionalus, prašoma paskirti atsakovams naudotis žemės sklypo dalis netinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą bei neatitinka nurodytų bendrųjų civilinių principų ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų.

5.2. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenys nustatyti 2017 m. spalio 30 d., žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Įvertinęs byloje ieškovų pateiktą naudojimosi planą bei 2020 m. liepos 27 d. atlikęs vietos apžiūrą, teismas nustatė, jog sklypo dalimi „B“ atsakovai naudotis pagal nustatytą naudojimosi būdą neturės galimybės – prašomas paskirti naudojimui sklypas eina išilgai aplink dalį viso sklypo. Plačiausiose prašomose paskirti atsakovų naudojimui dalyse tarp posūkio taškų 1 ir 26 atstumas yra 13 m, tarp posūkio taškų 3 ir 16 – 8,6 m. Teismas sprendė esant akivaizdžia aplinkybe, jog kitoje (tarp posūkio taškų plane pažymėtų 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 17, 16, 15, 5, 4, 3, 2, 1) atsakovams siūlomoje naudotis sklypo dalyje žemės sklypo naudoti pagal nustatytą būdą nebus galimybės, ši dalis yra palygint siaura. Plačiausia žemės sklypo dalis (tarp posūkio taškų 1, 14, 13, 12, 11, 28, 27, 26) patenka į elektros linijų apsaugos zoną, kurioje teisės aktai numato ūkinės veiklos ribojimus. Dėl šių ribojimų atsakovams būtų apsunkintas patekimas į nurodytą sklypo dalį. Teismas sprendė, jog tai daro paskirtas naudojimui šalims žemės sklypo dalis ekonomiškai nelygiavertėmis, UAB „Surveta“ 2018 m. gruodžio 18 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta žemės sklypo konfigūracija atsakovams neaktuali, neracionali, yra aiškiai mažesnės ekonominės vertės, todėl ieškinį atmetė.

5.3. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelės b13-b71, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas pastatas ir aikštelės yra ieškovų nuosavybė, registruota nekilnojamojo turto registre, duomenų, jog statiniai yra sunykę ir dėl to yra išregistruoti, byloje nėra. Aikštelių kadastro duomenys nustatyti 2011 m. gegužės 23 d., vidutinė kiemo statinių rinkos vertė nustatyta 2018 m. vasario 6 d., yra 17 600 Eur. Teismas darė išvadą, jog ieškovams priklausanti nuosavybė turi atitinkamą vertę, tačiau savo nuožiūra jos nustatyti ir įvertinti negali. Atsakovų argumentus, jog kiemo statiniai yra sunykę, beverčiai teismas pripažino nepagrįstais. Konstatavo, kad ieškovai jiems priklausančia nuosavybe gali naudotis savo nuožiūra. Teismas darė išvadą, jog negalima nustatyti tokios žemės sklypu naudojimosi tvarkos, kuri pažeistų nuosavybės teisę, todėl priešieškinį atmetė.

5.4. Teismas pažymėjo, kad atsakovai neketina rengti žemės sklypo atidalijimo projekto, atitinkančio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnyje numatytą tvarką, šioje stadijoje neketina įvertinti bei kompensuoti ieškovams už jiems nuosavybės teise priklausančius statinius, pateksiančius į atsakovų naudojamą teritoriją. Kompensacijos klausimą atsakovai spręstų tik teismui dėl nagrinėjamo ginčo priėmus sprendimą.

5.5. Teismas, atmesdamas ieškinį ir priešieškinį, konstatavo, kad turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, pripažinti prašomą nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką neatitinkančia tiek nurodytų bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis) ir tokio reikalavimo netenkinti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5. Atsakovai A. G. ir R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-279-848/2021 dalį, kuria atmestas atsakovų A. G. ir R. G. patikslintas priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovų patikslintą priešieškinį tenkinti:

6.1. nustatyti naudojimosi tvarką ieškovams L. J. ir D. J. bei atsakovams A. G. ir R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Daraja“ 2019 m. liepos 2 d. Žemės sklypo planą teisminiam nagrinėjimui sekančiai:

6.1.1. ieškovams L. J. ir D. J. paskirti naudotis 8126 kv. m. žemės sklypo dalį, UAB „Daraja“ 2019 m. liepos 2 d. žemės sklypo plane teisminiam nagrinėjimui pažymėtą raide „A“, šios sklypo dalies posūkio taškų koordinatės 2 (x- N, y- N), 13 (x- N, y- N), 4 (x- N, y- N), 5 (x- N, y- N), 6 (x- N, y- N), 7 (x- N, y- N), 8 (x- N, y- N), 9 (x- N, y- N), 10 (x- N, y- N), 11 (x- N, y- N), 12 (x- N, y- N);

6.1.2. Atsakovams A. G. bei R. G. paskirti naudotis 1023 kv. m. žemės sklypo dalį, UAB „Daraja“ 2019 m. liepos 2 d. žemės sklypo plane teisminiam nagrinėjimui pažymėtą raide „B“, šios sklypo dalies posūkio taškų koordinatės: 2 (x- N, y- N), 3 (x- N,; y- N), 4 (x- N, y- N), 13 (x- N, y- N);

6.2. įpareigoti ieškovus L. J. ir D. J. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti pastatytą geležinę tvorą nuo UAB „Daraja“ 2019 m. liepos 2 d. žemės sklypo plane teisminiam nagrinėjimui žemės sklypo, pažymėto raidė „B“ ribų tarp taškų (x- N, y- N), 3 (x- N,; y- N), 4 (x- N, y- N). Teismo sprendime nustatyti, kad ieškovams L. J. ir D. J. neįvykdžius šio teismo sprendimo dalies dėl tvoros išardymo per 30 dienų nuo jo įsiteisėjimo, skirti ieškovams L. J. ir D. J. baudą kiekvienam po 30 eurų už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną atsakovų A. G. ir R. G. naudai;

6.3. priteisti atsakovei A. G. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 150 eurų žyminio mokesčio ir 350 eurų už advokatės teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė aukštesnę įrodomąją galią Nekilnojamojo turto registro išrašui, kuriame nurodyta, jog ginčo žemės sklype yra kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelės b13-b71, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), priklausantys pastatui Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenys apie turtą viešajame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jų nustatymo funkciją. Ar sklype egzistuoja statiniai ar statinio liekanos – yra fakto klausimas. Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, jog įrodytas faktas, kad ieškovų vardu įregistruotos aikštelės yra sunykusios. Tai patvirtina antstolės R. S. 2019 m. vasario 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.0106/19/0010 ir antstolio M. P. 2019 m. balandžio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.123-19-43, žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), 2009-2010 metų ortografinio žemėlapio ištrauka (žiūrėta 2019 m. lapkričio 5 d. 09:23) bei 2015–2017 metų ortografinio žemėlapio ištrauką (žiūrėta 2019 m. lapkričio 5 d. 09:26). 2015 m. spalio 19 d. kadastrinių matavimų byloje yra žemės sklypo kadastro duomenys, tačiau 2017 m. spalio 30 d. kadastrinių matavimų byloje žemės sklypo kadastro duomenyse duomenų apie žemės sklype esančius statinius nėra.

7.2. UAB „Surveta“ 2018 m. gruodžio 18 d. plane pažymėtų aikštelių b13 – b71 natūroje didžiąja dalimi nėra, o išlikusios – yra fiziškai pažeistos, sugadintos (tėra tik aplūžusio betono ir/ar asfalto liekanos, padengtos žemėmis, žole, samanomis, apaugę krūmais, kai kurių net kontūrai neišlikę), jokie mėšlidės priklausiniai kaip kiemo statiniai neišlikę, ypač toje žemės sklypo dalyje, kurią atsakovai prašo priteisti naudotis jiems. Aikštelių eksploatuoti nėra galimybės, nes tėra išlikusi vien jų teisinė registracija. Visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio teisinė registracija negali suteikti kokių nors papildomų teisių jo savininku viešajame registre nurodytam asmeniui.

7.3. 2015 m. spalio 19 d. ir 2017 m. spalio 27 d. žemės sklypo planuose aikštelės pažymėtos punktyrine linija, kas teisės aktų prasme reiškia, jog tai yra fiziškai susidėvėję, pažeisti, griūvantys pastatai. Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45 „Dėl „Sutartinių topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklų“ techninių reikalavimų reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) patvirtintame Reglamente nurodoma, kad inžineriniai statiniai, tokie kaip įvairios aikštelės, yra žymimos linijomis, bet ne punktyrinėmis linijomis.

7.4. Viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realios vertės nustatymo funkciją. Nei aikštelių registracija, nei jų vertės nustatymas masinio vertinimo būdu (t. y. neapžiūrėjus turto), negali paneigti fakto, kad aikštelės yra sunykusios.

7.5. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 7SŽN-81-(14.7.62.) su UAB „KRV“ buvo sudaryta 2016 m. balandžio 12 d. (terminas – iki 2039 m., balandžio 12 d.). Tačiau 2017 m. lapkričio 22 d. ši sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu Nr. 7SŽN-255- (14.7.62.) (toliau – susitarimas). Duomenų, kad tarp Valstybės ir ieškovų buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už statinius arba servituto nustatymo, ieškovai nepateikė. Labiausiai tikėtina, jog nuomos sutarties nutraukimo dieną nuomos sutartiems šalims buvo žinomas statinių visiško fizinio susidėvėjimo faktas ir jų nugriovimo būtinybė.

7.6. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų priešieškinį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nustačius, jog iš pastato/statinio yra likusios tik atliekos, jos turi būti tinkamai sutvarkytos ir neturi trukdyti kitiems savininkams įgyvendinti savo teises. Atsakovams neišregistruojant iš Nekilnojamojo turto registro sunykusių aikštelių, yra pažeidžiama atsakovų, kaip sklypo bendraturčių, teisė naudotis sklypo dalimi. Teismas nepagrįstai atmetė patikslintą priešieškinį tuo pagrindu, kad šioje stadijoje atsakovai neketina įvertinti bei kompensuoti ieškovams už ieškovams nuosavybės teise priklausančius statinius, pateksiančius į atsakovų naudojamą teritoriją.

Šalies argumentai

7. Ieškovai D. J. ir L. J. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-279-848/2021 dalį, kuria yra atmestas ieškovų D. J. ir L. J. ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų D. J. ir L. J. ieškinį tenkinti, t. y. nustatyti tarp žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendraturčių naudojimosi nurodytu žemės sklypu tvarką pagal UAB „Surveta“ 2018 m. gruodžio 18 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M: 500, t. y. ieškovų D. J. ir L. J. individualiam naudojimui priskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą simboliu „A / 8126 m2“, o atsakovų R. G. ir A. G. individualiam naudojimui priskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą simboliu „B / 1023 m2“; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. priimant skundžiamą sprendimo dalį buvo pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos.

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Pirmosios instancijos teismas, sprendimu atmesdamas ir ieškovų ieškinį, ir atsakovų priešieškinį, akivaizdžiai pažeidė ieškovų (kartu ir atsakovų) teisę į teisminę gynybą, kadangi iš esmės neišsprendė tarp šalių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos kilusio ginčo. Nėra objektyvios galimybės parengti kitokius naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo variantus, nei tie variantai, kurie į bylą yra pateikti kartu su ieškovų ieškiniu ir atsakovų priešieškiniu. Beveik visas žemės sklypas yra užstatytas ieškovams nuosavybės teise priklausančiais statiniais, o laisva žemės dalis yra tik ta, kurią ieškovai ieškovų planu siūlė priskirti naudotis atsakovams.

8.3. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 32 p. Taisyklių 1 p. apibrėžia Taisyklių taikymo sritį – Taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto. Taisyklės taikomos rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kurie yra rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nustatyta tvarka. Šiuo atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Remiantis Taisyklių 1-2 p, Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1-7 punktais, pirmosios instancijos teismas byloje taikydamas Taisyklių 32 p., netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių nuostatas, dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai sprendimu pripažino, jog ieškovų planas neatitinka Taisyklių 32 p.

8.4. Atsakovai, gindamiesi nuo ieškovų reikalavimo, nepateikė į bylą duomenų, kurie patvirtintų, jog toje žemės sklypo dalyje (posūkio taškai Nr. 1, 14, 13, 12, 11, 28, 27, 26) nėra galima vienbučio arba dvibučio gyvenamojo namo statyba ir eksploatavimas (t. y. žemės sklypo panaudojimas pagal jo paskirtį ir būdą). Remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsniu, įstatyme nėra absoliutaus draudimo elektros apsaugos zonos teritorijoje vykdyti gyvenamosios paskirties pastato statybas. Byloje nėra duomenų, kad aptariamoje žemės sklypo dalyje (posūkio taškai Nr. 1, 14, 13, 12, 11, 28, 27, 26) yra 110 kV ar aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zona, o esama elektros linijų apsaugos zona pagal savo lokaciją trukdytų statyboms ir / arba yra negalima iškelti, arba pakeisti esamos elektros linijų lokacijos taip, kad atsakovai galėtų statyti gyvenamosios paskirties statinį (jeigu įtampa būtų 110 kV ar daugiau ir / ar elektros linijos trukdytų statyboms – hipotetiškai tariant).

8.5. Teisės aktuose nėra nustatyta konkrečių kriterijų, pagal kuriuos turi būti nustatoma naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, todėl, nustatant šią tvarką, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo klausimu pateiktais išaiškinimais. Ieškovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiausiai atitinka formuojamą teismų praktiką. Atsakovams ir ieškovams pagal ieškovų planą priskirtos naudotis žemės sklypo dalys atitinka idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovų plane nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra patogi, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymas yra grindžiamas bendraturčių turimomis žemės sklypo dalimis bei ieškovams nuosavybės teise priklausančių statinių lokacija žemės sklype. Duomenų, kad atsakovams priskirta laisva žemės sklypo dalis negalėtų būti panaudojama pagal paskirtį, byloje nėra. Ieškovų plane nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka visiškai atitinka ilgą laiką nusistovėjusį faktinį žemės sklypo naudojimą. Žemės sklype yra ieškovams nuosavybės teise priklausantys statiniai, o tuo tarpu atsakovai žemės sklype neturi jokių nekilnojamųjų daiktų. Statiniais užstatytos žemės sklypo dalies atsakovams priskyrimas pažeistų ieškovų nuosavybės teisę, nesuteiktų jokio teigiamo efekto patiems atsakovams, kadangi tokiu atveju atsakovai iš tiesų neturėtų galimybės faktiškai naudotis ta žemės sklypo dalimi. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas pagal atsakovų planą neatitiktų atsakovų byloje deklaruojamų interesų.

8.6. Atsakovai, prieš įgydami žemės sklypo dalį nuosavybės teise, žinojo, kad didžioji dalis žemės sklypo yra užstatyta jiems nepriklausančiais statiniais, atsižvelgiant į tai, kad vis tiek sudarė žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, su tokia situacija sutiko ir dabar privalo prisiimti visas iš to kylančias pasekmes. Žemės sklypo plane M 1:1000, sudarytame dar 2017 m. spalio 25 d., yra vienos iš atsakovų, t. y. A. G., veikusios tuo metu žemės sklypo dalies (1023/9149) savininku buvusio J. R. B. vardu, parašas. Jame aiškiai matyti žemės sklype esantys statiniai bei tiksli jų lokacija žemės sklype.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atsakovų R. G. ir A. G. apeliacinį skundą ieškovai D. J. ir L. J. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados dėl statinių žemės sklype buvimo ir pagrindo ginti ieškovų nuosavybės teises buvimo.

9.2. Antstolės R. S. 2019 m. vasario 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 106-19-10 ir antstolio M. P. 2019 m. balandžio 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-19-43 užfiksuota, kad žemės sklype yra apskritimo formos asfalto ir betono aikštelės (statiniai). Yra pateiktos tai patvirtinančios fotonuotraukos. Labiausiai tikėtina, kad 2019 m. vasario 28 d. atliekant žemės sklypo apžiūrą dalies aikštelių nesimatė, kadangi jos bus užneštos smėliu ir žemėmis. Aplinkybė, kad aikštelės yra fiziškai nusidėvėjusios („aplūžusio betono ir juodo asfalto aikštelės“), nepaneigia statinių buvimo žemės sklype aplinkybės.

9.3. Atsakovai į bylą yra pateikė du žemės sklypo planus (2015 m. ir 2017 m.), kuriuose ieškovų aikštelės yra pažymėtos punktyrinėmis linijomis. Ieškovai nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 24 d.) 121.1. punktu, nes pagal šiame Taisyklių punkte nustatytas taisykles yra braižomi pastatai, o ne inžineriniai statiniai. Taisyklių 121.6. punkte nustatyta, kad inžineriniai statiniai yra braižomi pagal Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45 „Dėl „Sutartinių topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklų“ techninių reikalavimų reglamento patvirtinimo“ patvirtintą techninių reikalavimų reglamentą pagal lauko matavimus arba nukopijuojant iš kartografinės medžiagos. Sistemiškai aiškinant Taisyklių 121.1. punkto ir 121.6. punkto nuostatas, akivaizdu, kad Taisyklių 121.1. punktas nustato pastatų, o Taisyklių 121.6. punktas – inžinerinių statinių braižymo (atvaizdavimo) taisykles. Ieškovams priklausančios aikštelės yra inžineriniai statiniai, todėl jie yra braižomi pagal Taisyklių 121.6. punkte nustatytas taisykles. Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45 „Dėl „Sutartinių topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklų“ techninių reikalavimų reglamento patvirtinimo“ patvirtintame techninių reikalavimų reglamente (2015 m. ir 2017 m. galiojusiose redakcijose) iš viso nėra nurodyta, kaip turi būti žymimos ieškovams nuosavybės teise priklausančios aikštelės. Ieškovai gavo matininko M. G. atsakymą, jog aikštelės yra pažymėtos punktyrine linija, kaip šaligatviai, kelkraščiai ir pan., tam, kad būtų aiškus jų užimamas kontūras ir nesidubliuotų su objektais, kurie yra žymimi ištisine linija (t. y. pastatais, keliais). Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, jog 2015 m. ir 2017 m. žemės sklypo planai patvirtina, jog ieškovų aikštelės yra fiziškai nusidėvėję, pažeisti, griūvantys statiniai, yra nepagrįsti. 2017 m. spalio 30 d. žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje yra nurodyti duomenys apie statinius.

9.4. Pirmosios instancijos teismas statinių vertės byloje nenustatinėjo. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog statiniai yra sunykę, papildomai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie patvirtina, jog statiniai turi vertę.

9.5. Buvęs statinių savininkas ir žemės sklypo nuomotojas – UAB „KRV“. Vien ta aplinkybė, kad buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuris yra apstatytas statiniais, nereiškia, kad statiniai turėjo būti nugriauti. Aplinkybė, kad statinių savininkas UAB „KRV“ tuo metu teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė dėl žemės servitutų nustatymo statiniams eksploatuoti, taip pat nereiškia, kad statiniai turėjo būti nugriauti. Ieškovai 2018 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ZB-654 ir 2018 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 477 pagrindu tapo ir žemės sklypo, ir statinių savininkais, todėl išnyko ir servituto nustatymo poreikis. Ieškovai už statinius mokėjo sutartą kainą. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad, nutraukiant nuomos sutartį, statiniai turėjo būti nugriauti.

9.6. Žemės sklype esantys nekilnojamojo turto objektai (tame tarpe statiniai), iki juos įsigyjant ieškovams, nuosavybės teise priklausė juridiniam asmeniui UAB „KRV“. Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, kad tuoj po žemės sklypo suformavimo su UAB „KRV“ buvo sudaryta nuomos sutartis dėl žemės sklypo. Žemės sklypas buvo suformuotas tikslingai prie jame esančių nekilnojamojo turto objektų (tame tarpe statinių), siekiant užtikrinti, kad šių nekilnojamojo turto objektų savininkas (tuo metu – UAB „KRV“) galėtų juos tinkamai valdyti ir naudoti (eksploatuoti). Valstybiniai žemės sklypai buvo formuojami vykdant žemės reformą, be kita ko, prie juose esančių statinių ir išnuomojami šių statinių savininkams. Nurodytu tikslu, suformavus žemės sklypą, papildomai su žemės sklype esančių nekilnojamojo turto objektų tuometiniu savininku UAB „KRV“ taip pat buvo sudaryta nuomos sutartis. Atsakovų pozicija dėl Statinių nereikšmingumo yra absoliučiai nepagrįsta. Statiniai pagal savo savybes buvo visiškai pakankami žemės sklypui tikslingai prie jų suformuoti. Statiniai neturėtų būti vertinami kitaip, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, neturėtų būti apribojamos ieškovų (savininkų) galimybės juos tinkamai valdyti ir naudotis.

9.7. Kompensacijos už prarastą galimybę savo nuožiūra naudotis statiniais priteisimas ieškovams nesudarys galimybės atsakovams naudotis jų norima žemės sklypo dalimi. Statiniai (ieškovų nuosavybė) liks žemės sklype, įskaitant atsakovų plane pažymėtoje žemės sklypo dalyje, kurią atsakovai siekia prisiskirti naudotis sau. Ieškovai neketina duoti atsakovams sutikimo griauti savo statinius ir niekas jokiu pagrindu negali įpareigoti ieškovų tokį sutikimą duoti.

9. Atsakovai A. G. ir R. G. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo ieškovų D. J. ir L. J. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-279-848/2021 dalį, kuria yra atmestas ieškovų D. J. ir L. J. ieškinys, palikti nepakeistą; priteisti atsakovei A. G. solidariai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas – 350 Eur už advokatės teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas į ieškovų apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. atsakovai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jų priešieškinis, tačiau tenka konstatuoti, kad šalių teisė į teisminę gynybą nebuvo pažeista. Atsakovai mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas yra neracionalus, prašoma paskirti atsakovams naudotis žemės sklypo dalis netinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą bei neatitinka tiek bendrųjų civilinės teisės principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų.

Žemesnės instancijos teismas

10.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog sklypo dalimi „B“ atsakovai naudotis pagal nustatytą naudojimosi būdą galimybės neturės galimybės. Ieškovai neįrodė, jog bylos šalys objektyviai negali pateikti kitokių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planų nei tie planai, kurie jau yra pateikti į bylą kartu su ieškiniu ir priešieškiniu.

10.3. Pagrindinis ieškovų ir atsakovų nesutarimas yra ieškovų vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato-mėšlidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinių - kiemo aikštelių b13-b71, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) faktinis egzistavimas ir ieškovų galimybė naudotis šiuo turtu pagal paskirtį. Faktas, kad ieškovų vardu įregistruotos aikštelės yra sunykusios, yra įrodytas.

10.4. 2017 m. lapkričio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 7SK-2452-(14.7.110.) patvirtinta nauja 2017 m. spalio 30 d. matininkės J. P. sudaryta žemės sklypo kadastro duomenų byla. Šioje byloje yra 2017 m. spalio 27 d. žemės sklypo planas ir 2017 m. spalio 30 d. kadastro duomenys, kuriuose nurodyta, kad pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pirkdami dalį žemės sklypo, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, ieškovai žinojo (turėjo žinoti), koks yra ginčo žemės sklypo naudojimo turinys, o pirkdami susidėvėjusius statinius (mėšlidę su priklausiniais), žinojo, kad negalės jų naudoti pagal žemės sklypo naudojimo paskirtį ir pobūdį, anksčiau ar vėliau šiuos fiziškai susidėvėjusius statinius jie turės nugriauti, todėl veikė savo rizika. Negalint ginčo žemės sklype naudoti mėšlidės pastato, jis turi būti arba nugriautas, arba rekonstruotas, pakeičiant jo paskirtį pagal žemės naudojimo būdo tūrinį. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, mėšlidė gali būti rekonstruojama arba kapitališkai remontuojama, pakeičiant jos paskirtį, nes turi laikančias konstrukcijas, tuo tarpu aikštelės (jų liekanos) laikančiųjų konstrukcijų neturi, todėl negali būti rekonstruojamos arba kapitališkai remontuojamos (Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, punktai 7, 9, 10 punktai).

10.5. Atsakovė A. G., 2017 m. lapkričio 2 d. pasirašydama 2017 m. spalio 25 d. žemės sklypo plane, sutiko su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis ir nustatytu plotu. Prieš perkant žemės sklypą (sutartis patvirtinta 2018 m. sausio 24 d.), žemės sklypas buvo apžiūrėtas, jame nebuvo jokių aikštelių, išskyrus fiziškai pažeistą mėšlidės pastatą, o aikštelių vietoje – aplūžusio betono ir / ar asfalto liekanos, padengtos žemėmis, žole, samanomis, apaugę krūmais, kai kurių net kontūrai neišlikę. Susipažinus su 2017 m. spalio 30 d. žemės sklypo kadastro duomenimis, esančiais žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje, matė, kad nėra jokių duomenų apie statinius žemės sklype. Aikštelės pažymėtos punktyrinėmis linijomis, todėl atsakovams nekilo jokių abejonių, jog visi žemės sklype esantys statiniai fiziškai susidėvėję (pažeisti) ir dėl to griautini.

10.6. Teismų praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys. Teismų praktikoje yra pripažinta, jog nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis). Vertinant naudojimosi žemės sklypu planus ir bendraturčiams nustatomų žemės sklypo dalių ribų ir konfigūracijos racionalumą bei galimybę bendraturčiams efektyviai naudoti priskirtas žemės sklypo dalis, teismas gali vadovautis Taisyklių 32 - 49¹ punktuose nurodytais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principais. Lyginant ieškovų planą ir atsakovų pateiktą planą bei apsaugos zonų planą matyti, kad elektros linijų apsaugos zona eina palei žemės sklypo ribą, atsakovų plane pažymėtą taškais 1-2-3-4, ties 2 tašku nedideliu kampu tolstant nuo sklypo ribos, o ties aikštele, atsakovų plane pažymėta b65, elektros linijos nuotolio nuo sklypo ribos kampas didėja. Elektros linija kerta aikšteles, atsakovų žemės sklypo plane pažymėtas b64, b63 ir už aikštelės b63 kerta žemės sklypo dalį, apibrėžtą taškais Nr. 1, 14, 13, 12, 11, 28, 27, 26 beveik 45 laipsnių kampu, t. y. eina įstrižai per visą plačiausią dalį, nuo taško 14 ir žemės sklypo dalis siaurėja (beveik 45 laipsnių kampu). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:20177 priedo 4 punkte numatytas mažiausias statinių atstumas nuo sklypo ribos – 3 metrai. Teismas pagrįstai vertino, jog ieškovų siūloma atsakovams žemės sklypo dalies konfigūracija ir elektros linijų apsaugos zonos daro negalimu šios žemės sklypo dalies naudojimą pagal paskirtį ir naudojimo būdą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

12. Apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

13. Iš pateiktų įrodymų byloje nustatyta, kad ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,9149 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovams nuosavybės teise priklauso 8126/9149 žemės sklypo dalys, o atsakovams – 1023/9149 žemės sklypo dalys (2019 m. sausio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Žemės sklype registruoti ieškovams nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai: pastatas – mėšlidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (aikštelės b13-b71, b72, tvora t5, kanalizacijos šulinys r34) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (2019 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Dėl nustatytų aplinkybių byloje ginčo nėra (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnis, 187 straipsnis).

14. Ieškovai ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tarp bendraturčių žemės sklypu tvarką pagal UAB „Surveta“ 2018 m. gruodžio 18 d. parengtą planą – ieškovams priskiriant naudotis žemės sklypo dalį plane pažymėtą raide „A“ (8126 kv. m), o atsakovams – žemės sklypo dalį plane pažymėtą raide „B“ (1023 kv. m).

15. Atsakovai priešieškiniu prašo nustatyti tarp bendrasavininkų žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal 2019 m. liepos 2 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Daraja“ parengtą žemės sklypo planą, nustatant, jog atsakovai naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta raide „B“, o ieškovai naudosis dalimi plane pažymėta raide „A“.

16. Iš 2019 m. sausio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenys nustatyti 2017 m. spalio 30 d., žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje ieškovų siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką pagrįstai nustatė, jog sklypo dalimi „B“ atsakovai naudotis pagal nustatytą naudojimosi būdą galimybės neturės, kadangi prašomas paskirti naudojimui sklypas eina išilgai aplink dalį viso sklypo, dalis patenka į elektros linijų apsaugos zoną, kurioje teisės aktai numato ūkinės veiklos ribojimus (Žemės sklypo apribojimų planas, priešieškinio priedas). Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pirmos instancijos teismo argumentu pilnai sutinka, tai patvirtina Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 1-93 „Dėl elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad dėl šių ribojimų atsakovams būtų apsunkintas patekimas į nurodytą sklypo dalį, būtų apsunkintas patekimo formavimas, kam galimai bus reikalingos papildomos išlaidos ir kas daro prašomą paskirti naudojimui atsakovams žemės sklypo dalį ekonomiškai nenaudinga. Taip pat pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog siekiant atlikti nurodytus veiksmus bus reikalingi bendrasavininkų sutikimai, dėl ko ateityje galimi nauji konfliktai bei teisminiai ginčai, dėl ko nebus pasiektas tikslas užtikrinti tarp bendrasavininkų socialinę taiką.

17. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog nustatyti naudojimosi tvarką pagal UAB „Surveta“ 2018 m. gruodžio 18 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą žemės sklypo konfigūracija atsakovams būtų neracionali, todėl pagrįstai ieškovų ieškinį atmetė (CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis).

18. Ieškovų pagrindinis argumentas, dėl ko jie nesutiko su atsakovų siūloma naudojimosi tvarka, yra tai, jog į atsakovams paskirtą naudotis žemės sklypo dalį įeina devyni ieškovams nuosavybės teise priklausantys statiniai – kiemo aikštelės. Atsakovai teigė, jog kiemo aikštelės yra visiškai sunykę, nenaudojamos pagal paskirtį, kaip įrodymą teikė antstolės R. S. ir antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelės b13-b71, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini). Aikštelių kadastro duomenys nustatyti 2011 m. gegužės 23 d., vidutinė kiemo statinių rinkos vertė, nustatyta 2018 m. vasario 6 d., yra 17 600 Eur. Nurodytas pastatas ir aikštelės yra ieškovų asmeninė nuosavybė, registruota nekilnojamojo turto registre, duomenų, jog statiniai yra sunykę ir dėl to yra išregistruoti, byloje nėra. Kolegija sprendžia, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai nepaneigia oficialiame registre esančių duomenų, nes esant galiojančiai turto registracijai, savininkas turi teisę bet kuriuo metu atkurti savo turtą, net jeigu jis ir sunyko, sugriuvo, sudegė ir pan. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog atitinkamą vertę ieškovams priklausanti nuosavybė turi, tačiau teismas savo nuožiūra jos nustatyti ir įvertinti sunykimo laipsnio negali, atsakovų argumentai, jog kiemo statiniai yra sunykę ir beverčiai, yra nepagrįsti. Statiniai yra registruoti nekilnojamojo turto registre ir šie rašytiniai įrodymai pirmos instancijos teismo teisingai ir pagrįstai vertinti kaip turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnis).

19. Kolegija sprendžia, jog esant ieškovų vardu įstatymų nustatyta tvarka įgytai ir registruotai asmeninei nuosavybei į statinius, teismas negali nustatyti tokios žemės sklypu naudojimosi tvarkos, kuri pažeistų nuosavybės teisę, todėl priešieškinis atmestas pagrįstai (CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis).

20. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas šalių ieškinius, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovai neketina rengti žemės sklypo atidalijimo projekto, atitinkančio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnyje numatytą tvarką, taip pat šioje stadijoje neketina įvertinti bei kompensuoti už ieškovams nuosavybės teise priklausančius statinius, pateksiančius į atsakovų naudojamą teritoriją, kompensacijos klausimą atsakovai spręstų tik teismui dėl nagrinėjamo ginčo priėmus sprendimą, ką pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino kaip tikimybę ginčui kilti tarp šalių ateityje. Be to, kolegija laiko, kad nėra teisinio pagrindo sprendžiant naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ginčą, dalį nekilnojamojo turto palikti kitam asmeniui paskirtame naudotis žemės sklype, kadangi taip būtų pažeista nuosavybės teisė.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, reiškiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą, laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje nuosavybės teisės apibrėžtyje, pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tai taip pat suponuoja išvadą, jog ieškovai jiems priklausančia nuosavybe gali naudotis savo nuožiūra.

22. Atmestini atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmos instancijos teismas suteikė aukštesnę įrodomąją galią Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems duomenims, kadangi tokią įrodomąją galią nustato įstatymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis), be to, kaip minėta, statinio teisinis statusas keičiamas įstatymų nustatyta tvarka, tokio reikalavimo byloje pareikšta nebuvo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 (aktuali redakcija 2021 m sausio 1 d.) „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo). Taip pat atmestinas argumentas, kad aikštelių eksploatuoti nėra galimybių, nes išlikusi tik jų teisinė registracija, kadangi jis yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiomis tam specialių žinių turinčių asmenų išvadomis ar ekspertizėmis. Taip pat atmestinas argumentas, kad viešas registras atlieka vertės išviešinimo funkciją, tačiau nenurodo realios vertės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia vertė nurodyta atliekant masinius vertinimus, ji nėra nuginčyta kitokiais įrodymais, ir ją paneigti galima tik tai paneigiančiais rašytiniais įrodymais, tačiau byloje tokių pateikta nebuvo.

23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

24. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą (CPK 177, 178, 185, 197 straipsniai), materialinių teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi tvarkos nustatymą bei nuosavybės teises (CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis). Taip pat atmestinas argumentas, kad teismas pažeidė teisę į teisminę gynybą, nes neišsprendė šalių ginčo, kadangi akivaizdu, kad abu šalių parengti naudojimosi žemės sklypu planai neatitiko racionalumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų abiejų šalių atžvilgiu, tenkinus bet kurį iš reikalavimų būtų pažeistos priešingos šalies teisės bei teisėti interesai (dėl turto vertės, naudingumo, naudojimo pagal paskirtį galimybių), o teismas neturi teisės už šalis parengti racionalaus, abiem šalims priimtino plano, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas kaip teisėtas bei pagrįstas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog šalių apeliaciniai skundai atmestini ir sprendimas paliktas nepakeistas, bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos už apeliacinio skundo surašymus nepriteistinos, tačiau priteistinos už atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą (CPK 98 straipsnis). Atsakovė A. G. pateikė įrodymus kad patyrė 350 Eur išlaidų už atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą surašymą, todėl A. G. priteistina iš ieškovų D. J. ir L. J. po 175,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas D. J. pateikė įrodymus, kad turėjo 637,50 Eur atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą surašymo išlaidų, todėl jam iš R. G. ir A. G. priteistina po 318,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 175,00 Eur (šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 318,75 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė