- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2-279-848/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10767-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Ieškovas
- D. J., L. J.
- Atsakovas
- A. G., R. G.
- Advokatai
- Aris Damušis, Ina Kurauskienė
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. J. ir L. J. ieškinį atsakovams R. G. ir A. G. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir atsakovų R. G. ir A. G. priešieškinį ieškovams D. J. ir L. J. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai D. J. ir L. J. ieškiniu prašo nustatyti tarp žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendraturčių naudojimosi nurodytu žemės sklypu tvarką taip, kaip yra nustatyta uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane M: 500, t. y. ieškovų D. J. ir L. J. individualiam naudojimui priskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą simboliu „A / 8126 m²“, o atsakovų R. G. ir A. G. individualiam naudojimui priskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą simboliu „B / 1023 m²“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai D. J. ir L. J. (toliau – ieškovai), ieškovų atstovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovams bei atsakovams R. G. ir A. G. (toliau – atsakovai) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,9149 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu Įgulos g. 8, Šakių k., Domeikavos sen., Kauno r. (toliau – žemės sklypas). Ieškovams nuosavybės teise priklauso 8126/9149 (88,82 %) žemės sklypo dalys, o atsakovams – 1023/9149 (11,12 %) žemės sklypo dalys. Beveik visas žemės sklypas užstatytas ieškovams nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamojo turto objektais, žemės sklype yra pastatas – mėšlidė, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai - aikštelės b13-b71, b72, tvora t5, kanalizacijos šulinys r34 (toliau – statiniai). Atsižvelgdami į tai, kad tarp žemės sklypo bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, siekdami pasiekti bendrą susitarimą ir šią tvarką nustatyti, ieškovai (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovams pasiūlymą „Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo“, kuriuo atsakovams buvo pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M: 500. Naudojimosi tvarkos planas parengtas atsižvelgiant į bendraturčių turimas žemės sklypo dalis ir statinių lokaciją žemės sklype, t. y. pagal naudojimosi tvarkos planą ieškovai naudotųsi ta žemės sklypo dalimi, kuri yra užstatyta jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir kuri naudojimosi tvarkos plane yra pažymėta indeksu „A“, o atsakovai naudotųsi žemės sklypo dalimi, kuri yra laisva (t. y. neužstatyta jokiais statiniais) ir naudojimosi tvarkos plane yra pažymėta indeksu „B“. Atsakovai su naudojimosi tvarkos plane nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutiko. Esminė nesutikimo priežastis – naudojimosi žemės sklypu tvarką nustačius pagal ieškovų pateiktą planą, Atsakovai neturės galimybės naudoti jiems priklausančios Žemės sklypo dalies pagal tikslinę paskirtį ir pobūdį. (duomenys neskelbtini) atsakovai pateikė du alternatyvius susidariusios situacijos išsprendimo variantus, tačiau jie ieškovams buvo nepriimtini, kadangi atsakovai siekia naudotis ta žemės sklypo teritorija, kuri apstatyta ieškovams nuosavybės teise priklausančiais statiniais, neatitinka ieškovų interesų ir pažeidžia jų nuosavybės teises. Ieškovams ir atsakovams ilgą laiką nepasiekiant bendro susitarimo, tačiau siekiant, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka būtų nustatyta, yra teikiamas ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti tarp žemės sklypo bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką.
Šalies argumentai
Atsakovai A. G. ir R. G. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutikdami su ieškinyje keliamais reikalavimais atsakovai teismui pateikė priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuriuo prašo: 1. Nustatyti naudojimosi tvarką ieškovams L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pagal uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo planą teisminiam nagrinėjimui sekančiai:
1.1. Ieškovams L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis 8126 kv. m. žemės sklypo dalį, uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo plane teisminiam nagrinėjimui pažymėtą raide „A“, šios sklypo dalies posūkio taškų koordinatės 2 (x- 6090998,97, y- 493206,43), 13 (x- 6090976,08, y- 493224,26), 4 (x- 6090998,26, y- 493250,55), 5 (x- 6090944,82, y- 493292,13), 6 (x- 6090898,56, y- 493228,31), 7 (x- 6090904,03, y- 493218,77), 8 (x- 6090913,32, y- 493202,56), 9 (x- 6090917,40, y- 493190,34), 10 (x- 6090920,46, y- 493182,59), 11 (x- 6090927,40, y- 493165,03), 12 (x- 6090928,88, y- 493162,71);
1.2. Atsakovams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis 1023 kv. m. žemės sklypo dalį, uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo plane teisminiam nagrinėjimui pažymėtą raide „B“, šios sklypo dalies posūkio taškų koordinatės: 2 (x- 6090998,97, y- 493206,43), 3 (x- 6091022,33,; y- 493231,82), 4 (x- 6090998,26, y- 493250,55), 13 (x- 6090976,08, y- 493224,26);
2. Įpareigoti ieškovus L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti pastatytą geležinę tvorą nuo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane teisminiam nagrinėjimui žemės sklypo, pažymėto raidė „B“, ribų tarp taškų (x- 6090998,97, y- 493206,43), 3 (x- 6091022,33,; y- 493231,82), 4 (x- 6090998,26, y- 493250,55). Teismo sprendime nustatyti, kad ieškovams L. J. ir D. J. neįvykdžius šio teismo sprendimo dalies dėl tvoros išardymo per 30 dienų nuo jo įsiteisėjimo, skirti ieškovams L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudą kiekvienam po 30 eurų už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną atsakovų A. G. ir R. G. naudai.
3. Priteisti atsakovams iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje esančius dokumentus.
Procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu atsakovai, atsakovų atstovė paaiškino, kad ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šalys parengė planus teisminiam nagrinėjimui, pagal kuriuos siūlo priskirti bendraturčiams atitinkamas žemės sklypo dalis, kurios pažymėtos planuose ir kurių ribos pažymėtos posūkio taškais su koordinatėmis. Ieškovai siekia, kad pagal jų siūlomą naudojimosi tvarką, atsakovams atitektų siaura juosta sklypo pakraštyje, kurioje yra elektros apsaugos zonos, be to patenka ir ieškovų pastatytos tvoros dalis. Nors Valstybinės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) duomenimis ieškovų vardu yra įregistruotos kiemo aikštelės, tačiau faktiškai jos neišliko, yra sunykusios. Be to, aikštelės yra įregistruotos kaip mėšlidės priklausiniai. Atsižvelgiant į viešajame registre nurodytą žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą akivaizdu, kad nei mėšlidės, nei jos priklausinių – sugriuvusių aikštelių, šiame žemės sklype statyti-rekonstruoti – naudoti nenumatyta. Bendrą žemės sklypą naudojimo prasme galima padalinti į dvi dalis taip, kad žemės sklypu pagal paskirtį galėtų naudotis tiek ieškovai, tiek atsakovai. Atsakovų pateiktas žemės sklypo planas teisminiam nagrinėjimui yra racionalus ir nepažeidžia nei vieno bendraturčio interesų.
Atsiliepimas
Ieškovai, ieškovų atstovas atsiliepime į priešieškinį, teismo posėdžių metu nurodė, kad vadovaujantis ieškinyje nurodytais argumentais priešieškinis nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
ieškinys ir priešieškinis atmestini.
Byloje ginčas kilęs tarp bendraturčių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno bendraturčio pareiga bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendru sutarimu, t. y. visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai. Tuo atveju, kai yra bendraturčių nesutarimas, bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką nustato teismas.
Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja šie Aukščiausiojo Teismo praktikoje aptarti tvarkos nustatymo kriterijai: teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006); adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006); socialinės taikos ir proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009); naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007); faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,9149 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovams nuosavybės teise priklauso 8126/9149 žemės sklypo dalys, o atsakovams – 1023/9149 žemės sklypo dalys (2019 m. sausio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Žemės sklype registruoti ieškovams nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai: pastatas – mėšlidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (aikštelės b13-b71, b72, tvora t5, kanalizacijos šulinys r34) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ((duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Dėl nustatytų aplinkybių byloje ginčo nėra (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnis, 187 straipsnis).
Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Žemės įstatyme Nr. I-446 įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį.
Ieškovai ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tarp bendraturčių žemės sklypu tvarką pagal UAB „Surveta“ sudarytą planą – ieškovams priskiriant naudotis žemės sklypo dalį plane pažymėtą raide „A“ (8126 kv. m), o atsakovams – žemės sklypo dalį plane pažymėtą raide „B“ (1023 kv. m).
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) (toliau – Taisyklės) 32 punkte numatyta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Nagrinėjamoje byloje įvertinus pateiktus duomenis, ieškovų užsakymu parengtą projektą, teismas daro išvadą, jog ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas yra neracionalus, prašoma paskirti atsakovams naudotis žemės sklypo dalis netinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą bei neatitinka tiek aukščiau nurodytų bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų.
Iš byloje pateikto 2019 m. sausio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenys nustatyti 2017 m. spalio 30 d., žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tuo tarpu, įvertinus byloje ieškovų pateiktą naudojimosi planą bei atlikus vietos apžiūrą, nustatyta, jog sklypo dalimi „B“ atsakovai naudotis pagal nustatytą naudojimosi būdą galimybės neturės. 2020 m. liepos 27 d. vietos apžiūros metu nustatyta, kad prašomas paskirti naudojimui sklypas eina išilgai aplink dalį viso sklypo. Plačiausiose, prašomose paskirti atsakovų naudojimui, dalyse tarp posūkio taškų 1 ir 26 atstumas yra 13 m, tarp posūkio taškų 3 ir 16 – 8,6 m. Esant nurodytiems atstumams akivaizdu, jog kitoje (tarp posūkio taškų plane pažymėtų 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 17, 16, 15, 5, 4, 3, 2, 1), atsakovams siūlomoje naudotis, sklypo dalyje žemės sklypo naudoti pagal nustatytą būdą nebus galimybės, kadangi ši dalis yra palygint siaura. Netgi ir vertinant, jog plačiausioje žemės sklypo dalyje (tarp posūkio taškų 1, 14, 13, 12, 11, 28, 27, 26) galimas žemės sklypo naudojimas pagal nustatytą sklypo naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), ši dalis patenka į elektros linijų apsaugos zoną, kurioje teisės aktai numato ūkinės veiklos ribojimus (Žemės sklypo apribojimų planas, priešieškinio priedas). Dėl šių ribojimų atsakovams būtų apsunkintas patekimas į nurodytą sklypo dalį, būtų apsunkintas patekimo formavimas, kam galimai bus reikalingos papildomos išlaidos ir kas daro paskirtas naudojimui šalims žemės sklypo dalis ekonomiškai nelygiavertėmis. Taip pat pažymėtina, jog siekiant atlikti nurodytus veiksmus bus reikalingi bendrasavininkų sutikimai, dėl ko ateityje galimi nauji konfliktai bei teisminiai ginčai, dėl ko nebus pasiektas tikslas užtikrinti tarp bendrasavininkų socialinę taiką. Įvertinus nurodytus argumentus darytina išvada, jog pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą prašoma nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta žemės sklypo konfigūracija atsakovams neaktuali, neracionali, be to yra aiškiai mažesnės ekonominės vertės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškinys atmestinas (CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis).
Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti tarp bendrasavininkų žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą, nustatant, jog atsakovai naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta raide „B“, o ieškovai naudosis dalimi plane pažymėta raide „A“. Ieškovų pagrindinis argumentas dėl ko jie nesutinka su atsakovų siūloma naudojimosi tvarka yra tai, jog į atsakovams paskirtą naudotis žemės sklypo dalį įeina devyni atsakovams nuosavybės teise priklausantys statiniai – kiemo aikštelės. Atsakovai teigia, jog kiemo aikštelės yra visiškai sunykę, nenaudojamos pagal paskirtį. Atsakovų argumentai atmesti žemiau nurodytų bylos nagrinėjimo metu teismo nustatytų aplinkybių pagrindu.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelės b13-b71, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas pastatas ir aikštelės yra ieškovų asmeninė nuosavybė registruota nekilnojamojo turto registre, duomenų, jog statiniai yra sunykęs ir dėl to yra išregistruoti byloje nėra. Pažymėtina, kad aikštelių kadastro duomenys nustatyti 2011 m. gegužės 23 d., vidutinė kiemo statinių rinkos vertė nustatyta 2018 m. vasario 6 d. yra 17 600 Eur. Darytina išvada, jog atitinkamą vertę ieškovams priklausanti nuosavybė turi, tačiau teismas savo nuožiūra jos nustatyti ir įvertinti negali. Todėl atsakovų argumentai, jog kiemo statiniai yra sunykę, beverčiai yra nepagrįsti. Statiniai yra registruoti nekilnojamojo turto registre ir šie rašytiniai įrodymai vertintini kaip turintys didesnę įrodomąją galią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, reiškiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą, laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje nuosavybės teisės apibrėžtyje, pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tai taip pat suponuoja išvadą, jog ieškovai jiems priklausančia nuosavybe gali naudotis savo nuožiūra, kas paneigia atsakovų argumentus, jog ieškovams priklausantys statiniai nenaudojami pagal paskirtį.
Apibendrinant darytina išvada, jog esant ieškovų vardu registruotai asmeniniai nuosavybei teismas negali nustatyti tokios žemės sklypu naudojimosi tvarkos kuri pažeistų nuosavybės teisę, todėl priešieškinis atmestinas (CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai byloje nurodė, jog neketina rengti žemės sklypo atidalijimo projekto, atitinkančio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnyje numatytą tvarką, taip pat šioje stadijoje neketina įvertinti bei kompensuoti ieškovams už ieškovams nuosavybės teise priklausančius statinius pateksiančius į atsakovų naudojamą teritoriją. Kompensacijos klausimą atsakovai spręstų tik teismui dėl nagrinėjamo ginčo priėmus sprendimą, kas, teismo nuomone, vėlgi neabejotinai sąlygoja ginčo kilimą tarp šalių ateityje.
Savo ruožtu teismas turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, pripažinti prašomą nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką neatitinkančia tiek nurodytų bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis) ir tokio reikalavimo netenkinti, paliekant suinteresuotai šaliai galimybę kreiptis į teismą dėl esamo bendraturčių ginčo išsprendimo, pateikiant kitą naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą.
Teismas nepasisako dėl kitų šalių nurodytų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog tiek ieškinys, tiek priešieškinis atmesti šalims bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.