- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- e2S-1747-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Pareiškėjas
- I. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- H. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) I. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025-03-26 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Č. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, suinteresuotasis asmuo H. Č., atstovaujamas globėjos M. K., išvadą duodanti institucija Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Panevėžio apylinkės teismo 2025-03-13 nutartimi priimtas pareiškėjos I. Č. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, paskirta bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka data – 2025-04-03, 11.30 val.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotojo asmens H. Č., atstovaujamo globėjos M. K., atstovas advokatas A. K. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad suinteresuotasis asmuo H. Č. nėra pripažintas neveiksniu šeimos santykių srityje, todėl santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu ypatingosios teisenos tvarka nėra galimas. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos nurodytu turto padalijimu. Prašė pareiškėjos prašymą palikti nenagrinėtą ir iš pareiškėjos priteisti H. Č. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
3. Panevėžio apylinkės teismas 2025-03-26 nutartimi pareiškėjos I. Č. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu paliko nenagrinėtą. Priteisė iš pareiškėjos I. Č. 600 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotajam asmeniui H. Č..
Atsiliepimas
4. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nurodė, jog suinteresuotojo asmens H. Č. atstovas advokatas A. K. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos siūlomu turto padalijimo būdu. Suinteresuotajam asmeniui pateikus prieštaravimą dėl turto padalijimo, teismas konstatavo, kad bylos išnagrinėti supaprastinto proceso tvarka nėra galimybės, todėl pareiškimą paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjos veiksmus, paduodant pareiškimą, pripažinti nesąžiningais ar neteisėtais, tačiau sprendė, kad suinteresuotojo asmens H. Č. patirtos 600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą (2025-03-24 mokėjimo nurodymas) buvo nulemtos pareiškėjos inicijuoto teisminio proceso, todėl laikė, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta pareiškėja, ir būtent jai tenka pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
6. Apeliantė (pareiškėja) pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025-03-26 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025-03-26 nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Apeliantės manymu, bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas sprendimo, priteisė nepagrįstai. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas vertino tik H. Č. išlaidas. Apeliantės nuomone, teismo proceso iniciavimas nėra kaltas veiksmas, dėl kurio pareiškėja turėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja, paduodama pareiškimą teismui, kurį teismas priėmė nagrinėti, turėjo išlaidų, yra sudariusi atstovavimo sutartį su advokate. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos veiksmų nepripažino neteisėtais ar nesąžiningais, todėl nebuvo pagrindo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
8. Apeliantė nurodo, kad ji yra pensininkė, gaunama pensija nedidelė, todėl mokėti tokios didelės sumos neturi galimybės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos I. Č. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu paliktas nenagrinėtas, yra teisėta.
11. Narinėjamu atveju civilinė byla buvo iškelta kaip byla dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu (CK trečiosios knygos IV skyriaus trečiasis skirsnis, 3.55 straipsnis). Atsakovas H. Č. nėra neveiksnus šeimos teisinių santykių srityje (Panevėžio apylinkės teismo 2024-10-30 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-9224-649/2024), be to, jis nesutinka su ieškovės siūlomu turto padalijimo būdu, todėl prašymas negali būti nagrinėjamas pagal CPK XXXV skyriaus ir CK trečiosios knygos IV skyriaus trečiojo skirsnio nuostatas. Ši byla turėtų būti transformuota į ginčo teisenos bylą. Tačiau Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta privalomoji mediacija šeimos bylose, nagrinėjamose ginčo teisenos tvarka. Šia išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka prašymo šalys nėra pasinaudojusios ir yra galimybė šia tvarka pasinaudoti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškimą paliko nenagrinėtą: pareiškimas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, nesant CK 3.55 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, yra nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o ginčo teisenos byla dėl santuokos nutraukimo negalima, nes šalys nėra pasinaudojusios privalomosios mediacijos galimybėmis (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo prašymo palikimo nenagrinėto teisinis pagrindas skundžiamojoje nutartyje nurodytas CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas (kitais šio kodekso ir Civilinio kodekso numatytais atvejais) yra tinkamas, nes prašymo palikimo nenagrinėto pagrindas yra sudėtingas, apima ir anksčiau paminėtas CK, ir CPK nuostatas. Todėl nutartis palikti prašymą nenagrinėtą yra teisėta ir pagrįsta.
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas suinteresuotajam asmeniui iš pareiškėjos. Suinteresuotojo asmens procesinė padėtis yra analogiška trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, procesinei padėčiai ginčo teisenos bylose. Teismų praktika pripažįsta trečiųjų asmenų teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).
13. Suinteresuotieji asmenys ypatingosios teisenos bylose kaip ir tretieji asmenys ginčo teisenos bylose turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Suinteresuotojo asmens H. Č. išlaidos advokato pagalbai apmokėti neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 m. kovo 19 d. sakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, pareiškėja turėjo ir galėjo atidžiai patikrinti, ar yra santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu pagrindai, dėl jos paduoto nepagrįsto procesinio dokumento atsirado suinteresuotojo asmens H. Č. išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė suinteresuotajam asmeniui iš pareiškėjos (CPK 94 straipsnis).
14. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K- 3- 252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
15. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, byloje esančius duomenis, spręstina, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo 2025-03-26 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025-03-26 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.