Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens mažosios bendrijos „Govardanas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Juris Lt“, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi tenkintas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir patvirtinta tarp kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris Lt“ ir skolininkės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Govardanas“ 2024 m. kovo 4 d. sudaryta taikos sutartis.

2. Teisme 2024 m. gegužės 9 d. gautas pareiškėjos UAB „Juris Lt“ prašymas, kuriuo pareiškėja prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-8280-808/2024 61798,56 Eur skolos sumai ir įpareigoti skolininką mokėti 12,5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 61798,56 Eur skolos sumos nuo 2024 m. kovo 2 d. iki visiško atsiskaitymo. Pareiškėja nurodė, kad iki šio prašymo surašymo dienos skolininkė kreditorei turėjo sumokėti 5 000 Eur, tačiau iki šio prašymo surašymo dienos kreditorė jokios skolininkės įmokos negavo.

3. 2024 m. birželio 5 d. skolininkė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu skolininkės finansinė padėtis yra nestabili, ji negali atsiskaityti su kreditore, nebent būtų sudarytos galimybės atsiskaityti dalimis. Įmonės pagrindinė atsiskaitomoji banko sąskaita buvo deaktyvuota be išankstinio įspėjimo dėl netikėto sprendimo patyrė nuostolių, nebuvo galimybės atlikti dalinio mokėjimo. Skolininkė bendradarbiauja su kreditore ir yra siūliusi taikiai spręsti susidariusios skolos klausimą, tačiau dėl pačios ieškovės nebendradarbiavimo skolos dydis dar padidėjo, turint omenyje ir susidariusias bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Išdavė kreditorei UAB „Juris Lt“, vykdomąjį raštą dėl tarp pareiškėjos UAB „Juris Lt“ ir skolininkės MB „Govardanas“, sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-8280-808/2024 patvirtintos taikos sutarties nevykdymo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-8280-808/2024, patvirtinta kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Juris Lt“ ir skolininkės mažosios bendrijos „Govardanas“ 2024 m. kovo 4 d. sudaryta taikos sutartis.

4.2. Pažymėjo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio sprendimo bylos šalims galią ir yra priverstinai vykdytina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.985 straipsnis). Šiuo atveju nėra pasibaigęs vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas ir, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog vykdo/įvykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl teismas sprendė, kad sudaryta taikos sutartis nėra tinkamai vykdoma (CPK 178 straipsnis, 646 straipsnio 3 dalis).

4.3. Sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą pagal kreditorės UAB „Juris Lt“ ir skolininkės MB „Govardanas“ 2024 m. kovo 4 d. sudarytą taikos sutartį.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu apeliantė MB „Govardanas“ prašo netenkinti kreditorės prašymo išduoti vykdomąjį raštą – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi skolininkė bendradarbiauja su kreditore ir yra siūliusi taikiai spręsti susidariusios skolos klausimą, tačiau dėl pačios ieškovės nebendradarbiavimo skolos dydis dar padidėjo, turint omenyje ir susidariusias bylinėjimosi išlaidas.

5.2. Atsakovė nurodo, kad buvo be išankstinio įspėjimo bankas uždarė pagrindinę įmonės atsiskaitomąją banko sąskaitą todėl negalėjo atlikti dalinio pavedimo pagal taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties priverstinio vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

9. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi tenkintas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir tarp kreditorės UAB „Juris Lt“ ir skolininkės MB „Govardanas“ patvirtinta 2024 m. kovo 4 d. sudaryta taikos sutartis tokiomis sąlygomis: 1.Skolininkas sutinka ir pripažįsta, kad jo skola Kreditoriui pagal tarp pirminio kreditoriaus ir Kreditoriaus sudarytą 2024 m. vasario 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartį yra 58 235,32 Eur; 2. Skolininkas sutinka Kreditoriui sumokėti 3563,24 Eur sumą, kurią sudaro ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos ir netesybos; 3. Šalys sutaria, kad šios Taikos sutarties 1 ir 2 punktuose nurodytą 61798,56 Eur (58235,32 Eur + 3563,24 Eur) skolos sumą, Skolininkas įsipareigoja Kreditoriui sumokėti į Kreditoriaus atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią UAB „Paysera LT“, sekančiai: 3.1. Iki 2024 m. kovo 30 d. 2500,00 Eur; 3.2. Iki 2024 m. balandžio 30 d. 2500,00 Eur; 3.3. Iki 2024 m. gegužės 30 d. 2500,00 Eur; 3.4. Iki 2024 m. birželio 30 d. 2500,00 Eur; 3.5 Iki 2024 m. liepos 30 d. 2500,00 Eur; 3.6. Iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. 2500,00 Eur; 3.7. Iki 2024 m. rugsėjo 30 d. 2500,00 Eur; 3.8. Iki 2024 m. spalio 30 d. 2500,00 Eur; 3.9. Iki 2024 m. lapkričio 30 d. 2500,00 Eur; 3.10 Iki 2024 m. gruodžio 30 d. 2500,00 Eur; 3.11. Iki 2025 m. sausio 30 d. 2500,00 Eur; 3.12. Iki 2025 m. vasario 28 d. 2500,00 Eur; 3.13. Iki 2025 m. kovo 30 d. 2500,00 Eur; 3.14. Iki 2025 m. balandžio 30 d. 2500,00 Eur; 3.15. Iki 2025 m. gegužės 30 d. 2500,00 Eur; 3.16. Iki 2025 m. birželio 30 d. 2500,00 Eur; 3.17.Iki 2025 m. liepos 30 d. 2500,00 Eur; 3.18. Iki 2025 m. rugpjūčio 30 d. 2500,00 Eur; 3.19. Iki 2025 m. rugsėjo 30 d. 2500,00 Eur 3.20. Iki 2025 m. spalio 30 d. 2500,00 Eur; 3.21. Iki 2025 m. lapkričio 30 d. 2500,00 Eur; 3.22.Iki 2025 m. gruodžio 30 d. 2500,00 Eur; 3.23. Iki 2026 m. sausio 30 d. 2500,00 Eur; 3.24. Iki 2026 m. vasario 28 d. 2500,00 Eur; 3.25.Iki 2026 m. kovo 30 d. 1798,56 Eur.; 4. Skolininkas sutinka Kreditoriui mokėti 12,50 procentus metinių palūkanų nuo taikos sutarties 3 punkte nurodytos skolos sumos už kiekvieną dieną nuo 2024 metų kovo 2 d. iki visiško atsiskaitymo dienos. Palūkanos skaičiuojamos atsižvelgiant į faktinį Skolininko atsiskaitymą su Kreditoriumi ir turi būti sumokėtos kartu su paskutine šios taikos sutarties 3 straipsnyje nurodyta įmoka; 5. Šalys susitaria, kad Skolininkui tinkamai įvykdžius įsipareigojimus pagal taikos sutarties 2-4 punktus, Kreditorius įsipareigoja nereikšti ateityje jokių pretenzijų kylančių iš aukščiau nurodytos reikalavimo perleidimo sutarties. 6. Skolininkui ilgiau kaip 7 kalendorines dienas nesilaikant šios sutarties 3 ir 4 straipsniuose nurodytos mokėjimo tvarkos ir sąlygų, Kreditorius turi teisę CPK 646 straipsnio pagrindu kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai Skolininko nesumokėtai skolos ir/ar palūkanų sumai; 7. Šalys susitaria, kad Skolininkas turi teisę grąžinti skolą Kreditoriui ir anksčiau nustatyto termino; 8. Ši taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento; 9. Šalys sutinka ir įsipareigoja atlikti visus nuo jų valios priklausančius veiksmus, kad šią Taikos sutartį patvirtintų Vilniaus miesto apylinkės teismas (toliau tekste – Teismas) rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant šią Taikos sutartį pasirašiusioms Šalims, kad ji Šalims įgytų galutinio sprendimo (res judicata) galią. Taikos sutarties nepatvirtinimas teisme neatleidžia Šalių nuo pareigos ją tinkamai ir laiku vykdyti.

10. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus CK 6.983 straipsnio 1 dalis. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

11. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis) ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

12. CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį reglamentuojamas CPK 646 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismas išduoda vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies arba atsisako jį išduoti, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Paminėtų nuostatų turinys lemia, kad CPK 646 straipsnio 3 dalis nustato sąlygas vykdomajam raštui pagal taikos sutartį išduoti: i) teismas, atlikęs bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą, turi nustatyti, kad teismo patvirtinta ir vykdytina taikos sutartis yra nevykdoma; ii) teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, bet ne taikos sutarties (šalių sulygtų įsipareigojimų) sąlygų esmę.

13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą CPK 646 straipsnio 3 dalies pagrindu, svarbu nustatyti faktą, jog taikos sutartis yra nevykdoma ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).

14. Pareiškėja 2024 m. gegužės 9 d. kreipdamasi į teismą, nurodė, kad iki šio prašymo surašymo dienos skolininkė kreditorei turėjo sumokėti 5 000 Eur, tačiau kreditorė jokios skolininkės įmokos negavo. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad skolininkė nepateikė teismui įrodymų, jog vykdo / įvykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą.

15. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad bendradarbiauja su kreditore ir yra siūliusi taikiai spręsti susidariusios skolos klausimą, tačiau dėl pačios ieškovės nebendradarbiavimo skolos dydis dar padidėjo, turint omenyje ir susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Pažymi ir tai, kad be išankstinio įspėjimo bankas uždarė pagrindinę įmonės atsiskaitomąją banko sąskaitą, todėl negalėjo atlikti dalinio pavedimo pagal taikos sutartį.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismo patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad taikos sutarties 1 ir 2 punktuose nurodytą 61 798,56 Eur (58 235,32 Eur + 3 563,24 Eur) skolos sumą, skolininkas įsipareigoja kreditoriui sumokėti iki kiekvieno mėnesio 30 d. (šią sumą išdalinant 25 mėnesiams) t. y. iki 2024 m. kovo 30 d. po 2500 Eur sumą, taip skaičiuojant kiekvieną mėnesį iki 2026 m. kovo 30 d. (2026 m. kovo 30 d. – 1798,56 Eur.).

17. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs taikos sutarties neįvykdymo faktą, pagrįstai išdavė kreditorei vykdomąjį raštą dėl tarp pareiškėjos UAB „Juris Lt“ ir skolininkės MB „Govardanas“ sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-8280-808/2024 patvirtintos taikos sutarties nevykdymo.

18. Nors apeliantė teigia, kad be išankstinio įspėjimo bankas uždarė pagrindinę įmonės atsiskaitomąją banko sąskaitą, tačiau šis faktas nėra (nebuvo) pagrindas neišduoti vykdomojo rašto, egzistuojant nekvestionuotinam neįvykdymo faktui. Akcentuotina, kad šalių sudarytoje taikos sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad Skolininkui ilgiau kaip 7 kalendorines dienas nesilaikant šios sutarties 3 ir 4 straipsniuose nurodytos mokėjimo tvarkos ir sąlygų, Kreditorius turi teisę CPK 646 straipsnio pagrindu kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai Skolininko nesumokėtai skolos ir / ar palūkanų sumai. Taigi konkrečių teisinių pasekmių taikymo, t. y. priverstinio vykdymo, susitarė pačios Taikos sutarties šalys (kreditorė ir skolininkė).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visumą leidžia daryti išvadą, kad apeliantė žinodama taikos sutartyje numatytus mokėjimų terminus, įvertindama savo turtinę padėtį ir galimybes vykdyti Taikos sutarties (ir susitarimo) sąlygas, būdama pati išreiškusi valią dėl teisinių pasekmių taikymo Taikos sutarties neįvykdymo atveju, negalėjo tikėtis kitokių nei taikytos teisinių pasekmių, t. y. priverstinio vykdymo, o jos nurodytos aplinkybės, kad ji bendradarbiauja su kreditore / uždaryta jos banko sąskaitą, nėra tokio išimtinio pobūdžio, sudarančio pagrindą atidėti teismo nutarties vykdymą ar kt. Šiuo atveju, neišdavus kreditorei vykdomojo rašto, atidėjus ar išdėsčius jo vykdymą, t. y. vėl atidėjus realaus įvykdymo momentą, būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas apeliantei, pažeista kreditorės ir skolininkės teisėtų interesų pusiausvyra, taip pat būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

20. Atsižvelgdamas į minėtas teisės normas, nustatytas faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininkei pažeidus taikos sutarties sąlygas, laiku ir tinkamai neįvykdžius taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kreditorė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Skolininkė savo galimybes vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus numatytais terminais ir tvarka turėjo įvertinti prieš pasirašydama taikos sutartį.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus bylos duomenis, tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ginčo klausimu. Apeliantas skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nesudaro pagrindo, nesant jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

22. Kiti atskirojo skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Remiantis išdėstytu, atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.