Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant ieškovei R. T., ieškovei M. T., išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Linai Janulevičienei, nedalyvaujant atsakovui V. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. T. ir M. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys jam įteiktas 2012-11-19. Į teismo posėdį atsakovas taip pat neatvyko, apie teismo posėdį informuotas viešo paskelbimo būdu.

Ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog ieškovė R. T. ir atsakovas V. T. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b.l.15). Santuokos metu (duomenys neskelbtini)šalims gimė dukra M. T. (b.l.16), kurios gyvenamoji vieta kartu su motina deklaruota (duomenys neskelbtini) (b.l.17). Ieškovės R. T. ir atsakovo V. T. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l.18, 19). R. T. ir V. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 20, 21-22). R. T. vidutines pajamas (duomenys neskelbtini) sudaro 3051,77 Lt (b.l.23). Į bylą ieškovė R. T. pateikė įvairių kvitų, sąskaitų išrašų ir pan., patvirtinančių įvairių prekių pirkimą, komunalinių mokesčių mokėjimą ir kt. (b.l.26-42, 96-114, 116, 117, 118). 2007-10-26 R. T. ir V. T. sudarė kredito sutartį dėl 250 000 Lt kredito suteikimo (b.l. 47-56), negrąžinto kredito likutis sudaro 182 175,02 Lt (b.l.88). V. T. yra įkūręs V. T. firmą (b.l.68), gyvenamąją vietą jis deklaravęs (duomenys neskelbtini) (b.l.70). M. T. lanko šokių būrelį (duomenys neskelbtini) šokių studijoje, treniruočių kaina 65 Lt. per mėnesį (b.l.115).

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, žemino ieškovę, naudojo psichologinį terorą ir nustojo dirbti bei teikti dukrai išlaikymą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos.

CK 3.27 str. 1 d. nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovių, liudytojos A. J. paaiškinimais nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės R. T. ir atsakovo V. T. yra faktiškai iširusi dėl atsakovo V. T. kaltės: teismas nustatė, kad V. T. keletą metų girtauja, išgėręs tampa agresyvus, jis nesirūpina šeima, nustojo dirbti, neteikia dukrai išlaikymo, įžeidinėjo R. T., grasino jai. Liudytoja A. J. patvirtino ieškovių nurodytas aplinkybes, kad V. T. piktnaudžiauja alkoholiu, už nieką nemoka, buvo agresyvus. Faktą, kad atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo patvirtina iš ieškovės R. T. pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad 2012 m. atsakovas buvo gydytas dėl alkoholinės abstinencijos (b.l.89-92).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas, nustato, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių

Santuoką nutraukus, atsakovui neišreiškus jokios pozicijos, o ieškovei prašant, jai paliktina santuokinė pavardė „T.“, atsakovui - pavardė „T.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Įstatyme įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Ši norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žalos atsiradimas sąlygotas specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.245-6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008 ).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti ir santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog moralinė žala pasireiškė tuo, jog atsakovas skambindavo jai ir grasindavo, išgėręs ateidavo aiškintis santykius, tačiau visai neįrodinėjo ir neįrodė, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė patyrusi neturtinę žalą, reikalavimas priteisti iš atsakovo 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo

LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Šio straipsnio 2 d. nustatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė.

Byloje nustatyta, jog santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį Vėtrungės g. 14-10, Kaune (b.l. 20, 21-22).

Ieškovė prašo dalijant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, priteisiant ieškovei R. T. butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nepriteisiant atsakovui V. T. kompensacijos už ieškovei atitekusį butą su rūsiu, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus buto kainai, kredito suma tapo didesnė nei buto vertė, o ieškovė įsipareigoja perimti paskolą jos vienos vardu. Atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu neišreiškė. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į ieškinį (b.l.72) nurodė, jog bankas sutinka, kad prievolių vykdymą pagal 2007-10-26 kredito sutartį prisiimtų R. T., o butas būtų įregistruotas R. T. asmeninės nuosavybės teise.

Preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios – LR CK 3.117 str. 1 d. Tai reiškia, kad po sutuoktinių bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodos vertės turtą. Nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo leidžiama tik nustačius LR CK 3.123 straipsnyje nurodytus pagrindus, t.y. atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

Teismas pripažįsta, kad aplinkybė, jog pasikeitus buto kainai, kredito suma tapo didesnė (2012 m. spalio 8 d. duomenis negrąžinto kredito suma yra 183 512,55 Lt. (b.l.44)) nei buto vertė (VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad buto vertė sudaro 130 000 Lt (b.l.21)), butas yra įkeistas kreditoriui AB Swedbank, o ieškovė įsipareigoja perimti sutuoktinių paskolą jos vienos vardu sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei R. T. butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nepriteisiant atsakovui V. T. kompensacijos už ieškovei atitekusį butą su rūsiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-410/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank" v. P. B. ir kt, bylos Nr. 3K-7-229/2009). Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo kreditoriui AB „Swedbank“ įkeistas turtas atitenka ieškovei, kreditorius sutinka su tokiu turto padalijimo būdu ir sutuoktinių solidarios prievolės modifikavimu į asmeninę prievolę, tenkintinas ieškovės reikalavimas pripažinti prievolę pagal 2007 m. spalio 26 d. kredito sutartį Nr. 07-119903-FA asmeninę ieškovės R. T. prievole.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovė nurodė, jog dukra nuo gimimo gyvena su ja, atsakovas paliko šeimą ir visiškai nebendrauja su dukra daugiau nei du metus, neteikia dukrai išlaikymo. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu teikė išvadą, jog šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus. Atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu neišreiškė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių dukros M. T. gyvenamosios vietos nustatymas su jos mama geriausiai atitiks jos interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 600,00 Lt per mėnesį, šią sumą pagrindė pateiktu paskaičiavimu (b.l.95) bei pateikdama kvitus, patvirtinančius įvairių prekių pirkimą, komunalinių mokesčių mokėjimą ir kt. (b.l.26-42, 96-114, 116, 117, 118). Atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu neišreiškė. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu teikė išvadą, jog ieškovės prašomas išlaikymo dukrai priteisimas atitiktų vaiko interesus.

Įstatymas numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš jų ar vaiko globėjo ieškinį. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose yra ne vyresnis negu 24 metai.

Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teismo vertinimu ieškovės pateiktas dukters poreikių paskaičiavimas yra realus, nėra išdidintas, iš dalies yra pagrįstas į bylą pateiktais kvitais. Teismas nustatė, kad šalys turi nekilnojamąjį turtą - butą, kuris po santuokos nutraukimo atiteks ieškovei, šalys neturi transporto priemonių, atsakovas yra įkūręs V. T. firmą, apie kurios veiklą ir gaunamas pajamas teismas duomenų neturi, tačiau ieškovės teigimu, atsakovas nedirba. Ieškovės R. T. vidutines pajamas (duomenys neskelbtini) sudaro 3051,77 Lt (b.l.23). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas realiai nedirba (tą patvirtino pati ieškovė), neturi jokio turto, akivaizdu, kad patenkinti prašomų dukros poreikių pusės dalies jis yra nepajėgus. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra kur kas geresnė nei atsakovo, jos kasmėnesines pajamas sudaro 3051,77 Lt darbo užmokestis, jai nuosavybės teise atitenka butas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovė šiuo metu turi didesnę galimybę tenkinti dukros poreikius, todėl šiuo metu ji gali prie dukters išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei atsakovas.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, įvertinus šalių turtinę padėtį bei jų nepilnametės dukters poreikius, įvertinus, kad ji neturi specialiųjų poreikių dėl sveikatos problemų, teismas sprendžia, kad 400,00 Lt atsakovo teiktinas nepilnametei dukrai išlaikymas labiausiai atitiks proporcingumo jo dukters būtiniesiems poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo tenkintinas iš dalies – iš atsakovo dukrai priteistinas išlaikymas po 400,00 Lt kas mėnesį. Kadangi išlaikymo dukrai atsakovas neteikia jau seniai, išlaikymas priteisiamas nuo ieškovės prašomos datos, t.y. 2012-10-01 (LR CK 3.200 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti skirtina įstatyminė nepilnametės M. T., gim. (duomenys neskelbtini), atstovė R. T. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 79 procentais), ieškovė už ieškinį sumokėjo 500,00 Lt žyminį mokestį, likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Ieškovė viso turėjo sumokėti 3600,00 Lt žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 79 procentais, ji turi valstybei sumokėti 256,00 Lt žyminio mokesčio (proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai (viso už atmestas ieškinio reikalavimų dalis 756,00 Lt, 500,00 Lt dalis buvo sumokėta). Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 2844,00 Lt.

Valstybei iš ieškovės ir atsakovo taip pat priteistinos 42,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.), atsižvelgiant į proporcingai patenkintas ieškinio reikalavimų dalis, t.y. iš atsakovo valstybei priteistina 33,18 Lt, iš ieškovės valstybei priteistina 8,82 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 259, 260, 268, 270, 385 str.

nusprendž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – „T.“, atsakovui V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti turimą pavardę „ T.“.

Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, priteisiant ieškovei R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nepriteisiant atsakovui V. T. kompensacijos už ieškovei atitekusį butą su rūsiu.

Pripažinti prievoles kreditoriui AB "Swedbank" pagal 2007 m. spalio 26 d. Kredito sutartį Nr. 07-119903-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) su AB "Swedbank" , remiantis kuria bankas suteikė 249 600,00 LT dydžio kreditą, asmeninėmis ieškovės R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Nustatyti šalių nepilnametės dukros M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. T., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. spalio 1 d. iki jos pilnametystės. Dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jos motiną R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,82 Lt (aštuonis litus 82 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų bei 256,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt šešis litus 00 ct) žyminį mokestį. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 33,18 Lt (trisdešimt tris litus 18 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų bei 2844,00 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt keturi litai 00 ct) žyminį mokestį. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.