- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-2873-345/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Saimon“, UAB „Lux Vivere“
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei J. D. dėl akcijų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – UAB „Saimon“, UAB „Lux Vivere“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A. S. 2013 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia ieškovo ir atsakovės 2012 m. vasario 27 d. sudarytą UAB „Saimon“ akcijų perleidimo sutartį, priteisti iš atsakovės nominalią akcijų vertę – 49 400 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausė 494 UAB „Saimon“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra vertė – 49 400 Lt, atsakovei – 130 akcijų, kurių bendra vertė 13 000 Lt, S. K. – 676 akcijų, kurių bendra vertė 67 600 Lt. Atsakovė 2012 metų pradžioje informavo ieškovą, kad UAB „Saimon“ finansinė padėtis prasta ir kad bendrovės likvidavimo procedūra būtų paprastesnė, jeigu akcijos priklausytų vienam asmeniui. Atsakovė 2012 m. vasario 27 d. elektroniniu paštu atsiuntė ieškovui akcijų perleidimo sutartį, paprašė, kad ieškovas ją pasirašytų, nuskanuotų ir pasirašytą originalą grąžintų. Ieškovas pasirašė atsakovės parengtą akcijų perleidimo sutartį ir kitus dokumentus bei juos perdavė atsakovei per autobusų stoties siuntų tarnybą. Duomenys apie akcininkus Juridinių asmenų registrui pateikti 2012 m. birželio 26 d. Ieškovas 2012 m. rugpjūčio mėn. sužinojo, kad UAB „Saimon“ nebankrutuoja ir tęsia veiklą. Ieškovas nurodė UAB „Saimon“ akcijas atsakovei perleidęs tik dėl to, kad būtų pradėta UAB „Saimon“ bankroto procedūra, todėl, supratęs, jog jį apgavo, pareikalavo atsakovę grąžinti akcijas, bet pastaroji atsisakė tai padaryti. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad tą pačią dieną UAB „Saimon“ akcijas perleido atsakovei taip pat ir kita akcininkė S. K.. Tapusi visų UAB „Saimon“ akcijų savininke, atsakovė nurodytas akcijas perleido kitam asmeniui – UAB „Lux Vivere“, kurios steigėjas yra G. D., o vienintelė akcininkė – atsakovė. Pastaroji 2012 m. spalio 10 d. UAB „Lux Vivere“ akcijas perleido savo draugei L. B..
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad įsteigus UAB „Saimon“, trūko lėšų bendrovės veiklai, bet ieškovas nepageidavo prisidėti finansiškai. Tai darė atsakovė ir trečioji UAB „Saimon“ akcininkė S. K.. Pastaroji ieškovą nuolat informuodavo apie prastą UAB „Saimon“ finansinę būklę. Atsakovė 2012 metų pradžioje nustatė, kad UAB „Saimon“ būklė labai prasta, bendrovei grėsė nemokumas, nes įmonės neįvykdyti ir pradelsti įsipareigojimai 2012 metais viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Dėl to atsakovė pasiūlė ieškovui prisidėti prie bendrovės išlaikymo arba perleisti savo akcijas. Ieškovas sutiko perleisti akcijas ir tai padarė. Ieškovas 2012 m. balandžio mėn. atsiėmė iš jos akcijų perleidimo sutarties originalą, išsigalvojo tai, jog atsakovė nenorėjo su juo bendrauti. UAB „Saimon“ finansinė būklė 2011, 2012 metais iš tikrųjų buvo sunki. 2012 metais bendrovės nuosavo kapitalo dydis buvo neigiamas, t. y. - 276 090 Lt, nuostolis – 406 090 Lt, trumpalaikiai įsipareigojimai – 580 929 Lt. Tuo metu UAB „Saimon“ akcijų nominali vertė buvo 130 000 Lt, bet iš tikrųjų jos buvo bevertės. Ieškovas, kaip akcininkas, elgėsi nerūpestingai, nes atsisakė mokėti akcininko įnašus tam, kad UAB „Saimon“ būklė būtų geresnė. Ieškovo prašoma pripažinti negaliojančia akcijų perleidimo sutartis atitiko dovanojimo sutarties požymius. Ieškovas neįrodė, kad sudarydamas ginčijamą akcijų perleidimo sutartį klydo iš esmės ir kad, sudarant nurodytą sandorį, buvo esminių faktų, dėl kurių ieškovas iš esmės klydo. Ieškovas, būdamas pakankamai protingas žmogus, turėdamas akcijas ir privalėdamas domėtis UAB „Saimon“ turtu ir finansine būkle, galėjo imtis pakankamai priemonių, siekdamas nustatyti bendrės būklę, galėjo išsireikalauti ją pagrindžiančius dokumentus ir kt. Ieškovas, nenorėdamas prisidėti prie kitų akcininkų pastangų gerinti bendrovės veiklą, elgėsi savanaudiškai.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas ginčo sutartį kvalifikavo kaip akcijų dovanojimo sutartį. Kadangi akcijų dovanojimo sutartyje nėra sąlygų, kad apdovanotasis naudos dovanotą turtą tam tikram tikslui, todėl šios sutarties teismas nelaikė dovanojimo su sąlyga sutartimi. Teismas pripažino, jog teigdamas, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė nutylėjo, jog neketina inicijuoti UAB „Saimon“ bankroto procedūros, ir kad tokiu atveju ieškovas nebūtų atsakovei padovanojęs akcijų, ieškovas iš esmės kelia suklydimo dėl motyvų sandoriui sudaryti klausimą, tačiau nagrinėjamoje byloje akcijų dovanojimo sutarties motyvai neinkorporuoti (neįrašyti) į sutartį kaip jos esminės sąlygos, todėl šios dovanojimo sutarties nepripažino kaip sudarytos su sąlyga. Įvertinęs aplinkybę, kad iš ieškovo įgytas akcijas atsakovė perleido trečiajam asmeniui UAB „Lux Vivere“ praėjus beveik metams nuo ginčijamo šalių sandorio sudarymo dienos, teismas sprendė, kad nurodytas faktas neįrodo atsakovę buvus nesąžininga ir ieškovą suklydus, nes nurodyta aplinkybė atsirado praėjus nemažam laiko tarpui po ginčijamo sandorio sudarymo. Nors ieškovas ginčija atsakovės pateiktus įrodymus apie UAB „Saimon“ turtinę padėtį akcijų perleidimo metu (2012 m. vasario 27 d.), bet, teigdamas, jog tuo metu perleistų akcijų rinkos vertė atitiko nominalią akcijų kainą, nepateikė tokią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, nors pareiga įrodyti tokią akcijų vertės atitiktį tenka ieškovui, kaip proceso šaliai, teigiančiai nurodytą aplinkybę ir ja grindžiančiai ieškinio reikalavimą. Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nepakanka ieškovo atstovės iškeltų abejonių dėl UAB „Saimon“ finansinių dokumentų pateikimo Juridinių asmenų registrui sunkiai UAB „Saimon“ turtinei padėčiai, buvusiai 2012 m. vasario 27 d., paneigti. Teismas, vertindamas ieškovo elgesį, sudarant ginčijamą sandorį, apdairaus, atidaus žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis aspektu, pažymėjo, kad, tuo metu ieškovas buvo 33 metų amžiaus, buvo įgijęs aukštesnįjį inžinerinį išsilavinimą, be to, jo teigimu, jis trečiajam asmeniui UAB „Saimon“ buvo paskolinęs iš viso 15 000 Lt. Atsakovas nesielgė kaip protingas ir apdairus asmuo, nes prieš sudarydamas tokį sandorį, nesikonsultavo su teisininku arba apskritai nesusilaikė nuo tokio veiksmo atlikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.
Ieškovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad sprendimo motyvuojamoji dalis pradedama teiginiu, jog ieškinys tenkintinas, tačiau toliau dėstomi argumentai, prieštaraujantys nurodytam teiginiui. Teismas nepagrįstai nevertino sandorio datos neatitikimo aplinkybių kaip atsakovės išankstinės nuostatos pateikti tikrovės neatitinkančius dokumentus tiek ieškovui, tiek Juridinių asmenų registrui. Teismas dėl tariamo rašybos apsirikimo ginčo sutarties datoje visiškai nepasisakė, sutarties datą susiejo su UAB „Kautra“ siuntos kvitu. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad akcijų perleidimo sutartis kvalifikuojama kaip akcijų dovanojimo sutartis. Ši sutartis tik panaši į dovanojimo sutartį, tačiau tokia nebuvo, kadangi ieškovas nesiekė apdovanoti atsakovę bendrovės akcijomis. Ieškovas neneigia, jog bendrovei bankrutavus ar ją likvidavus, nesitikėjo atgauti už akcijas sumokėtų pinigų, nes UAB „Saimon“ neturėjo nekilnojamojo turto, kurį pardavus butų buvusi bent kažkokia galimybė gauti proporcingą turimoms akcijoms likviduojamos bendrovės turto dalį. Šis ieškovo suvokimas, žinojimas negali būti pripažįstamas įrodymu, jog akcijų perleidimo sutarties sudarymui esą neturėjo įtakos jo suklydimas dėl sandorio teisinio tikslo ir atsakovės apgaulė. Teismas neįvertino svarbių ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog visą laiką buvo manipuliuojama akcijomis, pažeidžiamas įstatymo reikalavimas duomenų pasikeitimus užregistruoti per 5 dienas. Šiuo atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad 2012 metų vasario mėnesį akcijų vertė nebuvo lygi nominaliai vertei, kadangi UAB „Saimon“ nebuvo sprendžiamas klausimas dėl įstatinio kapitalo mažinimo nei mažinant akcijų nominalią vertę, nei anuliuojant akcijas. Be to visuose paskesniuose UAB „Saimon“ akcijų perleidimuose nurodoma ta pati perleidžiamų akcijų vertė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad iš tiesų, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, jog ieškinys tenkintinas, tačiau toliau teismas savo motyvuose vienareikšmiai nurodo argumentus, kodėl ieškovo reikalavimai yra netenkintini. Atitinkamai apie tai teismas pasisako ir rezoliucinėje sprendimo dalyje. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė rašybos klaidą, o tai nėra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Nors pats ieškovas mano, jog esą neteisingos dokumentų sudarymo datos įrodo atsakovės nesąžiningumą, tačiau kita vertus, pats ieškovas, būdamas protingas ir apdairus bonus pater familias sandorių sudarymo metu, pasirašė ant minėtų dokumentų, jų pasirašymo metu jokių pastabų ar pasiūlymų nepareiškė. Todėl tokie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti. Apelianto nurodoma informacija apie tai, kad, esą, buvo nuolat manipuliuojama akcijomis, ir tai patvirtina atsakovės nesąžiningumą, nėra paremti jokiais leistinais įrodymas, o tik išrašais iš VĮ Registrų centro. Tačiau tai nepaneigia fakto, ko neįrodo ir pats ieškovas, kad atsakovė, perleisdama akcijas kitiems asmenims, kaip tik stengėsi atstatyti UAB „Saimon“ finansinį pajėgumą, išbristi iš objektyviai grėsusio bankroto. Kartu iš skundžiamo teismo sprendimo galima daryti išvadą, kad akcijų perleidimo metu, ką ginčija ieškovas, reali UAB „Saimon“ situacija buvo tolygi bankrutuojančiai de facto. Skundžiamame sprendime teisingai konstatuota, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius ar abejones dėl perleistų akcijų vertės. Kartu teismas nepatikėjo ir ieškovo atstovės iškeltomis abejonėmis dėl finansinių duomenų pateikimo VĮ Registrų centrui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovei atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Sandorių negaliojimo instituto paskirtis - siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį - užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.
Pagal Civilinio kodekso 1.90 str. 1 d. iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, ne kartą yra pažymėjęs, kad šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebūtų sudaręs sandorio tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Tai, ar asmuo suklydo turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu buvusią faktinę situaciją. Be to, pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo, o vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. vasario 27 d. sutartimi ieškovas perleido atsakovei nuosavybės teise 494 paprastąsias vardines UAB „Saimon“ akcijas, kurių vertė 49 400 Lt ir kurios suteikia 38 proc. balsavimo teisę bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime (b. l. 6, 43). Nors nurodytoje sutartyje įrašyta 2012 m. sausio 27 d. data, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje nėra šalių ginčo dėl to, jog nurodytos sutarties projektą elektroniniu paštu atsakovė ieškovui pateikė 2012 m. vasario mėn., o ieškovas ją 2012 m. vasario 27 d. pasirašęs originalų sutarties variantą grąžino atsakovei per UAB „Kautra“ siuntų skyrių 2012 m. vasario 28 d. Apeliantas šios aplinkybės neginčija, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino datos neatitikimo aplinkybių kaip atsakovės išankstinės nuostatos pateikti tikrovės neatitinkančius dokumentus tiek jam, tiek Juridinių asmenų registrui. Tačiau apeliantas nenurodo, kodėl datos suklydimas ant sutarties patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Ieškovas neginčija aplinkybės, jog pats pasirašė ant akcijų perleidimo sutarties, kurioje buvo nurodyta klaidinga data, tačiau jokių pretenzijų atsakovei tuo metu nereiškė. Todėl šiuo atveju teigti, jog datos netikslumas ant akcijų perleidimo sutarties rodo atsakovės nesąžiningumą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, kadangi pats ieškovas šiuo atveju nesielgė protingai ir apdairiai ir minėtą dokumentą, kuriame nurodyta klaidinga data, pasirašė.
Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog akcijų perleidimo sutartis kvalifikuojama kaip akcijų dovanojimo sutartis. Pasak apelianto, ši sutartis tik panaši į dovanojimo sutartį, tačiau tokia nebuvo, nes joje atsakovė įvardijama kaip akcijų įgijėja, bet ne apdovanotoji, taip nėra nurodyta, kad sutartis neatlygintinė, kad sutarties objektas - akcijos perduodamos neatlygintinai kitai šaliai nuosavybės teise. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str. 1 d.). CK 6.467 str. 1 d. numato, jog asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kadangi ginčo sutartyje nėra sąlygų, jog atsakovė naudos turtą tam tikram tikslui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios sutarties nelaikė dovanojimo su sąlyga sutartimi. Iš ginčo sutarties formuluotės matyti, jog akcijos buvo perleistos neatlygintinai. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei akcijos būtų perleidžiamos už tam tikrą mokestį, tai būtų nurodyta sutartyje. Be to ieškovas ir neginčija aplinkybės, jog už akcijas iš atsakovės negavo ir neturėjo gauti jokio finansinio atlygio. Tuo tarpu vien aplinkybė, kad atsakovė sutartyje įvardijama kaip akcijų įgijėja, bet ne apdovanotoji, nesudaro pagrindo šios sutarties nelaikyti dovanojimo sutartimi, kadangi nei CK, nei kiti įstatymai nenumato šalių pareigos dovanojimo sutartyje, asmenį, kuriam dovanojamas turtas, įvardyti kaip turto įgijėją. Nors apeliantas nurodo, jog akcijų perleidimo sutartis šiuo atveju negali būti laikoma dovanojimo sutartimi ir dėl to, jog sudarydamas sutartį, jis nesiekė apdovanoti atsakovę bendrovės akcijomis, akcijų perleidimas turėjo visiškai kitokį tikslą ir paskirtį, tačiau sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai būtina nustatyti, jog tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Ieškovas šiuo atveju neginčija aplinkybės, kad siekė perleisti akcijas, tačiau laiko, kad suklydo dėl sandorio motyvų. Tačiau šiuo atveju nėra svarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kadangi byloje nėra duomenų, jog ieškovas siekė gauti iš atsakovės už akcijų perleidimą turtinio pobūdžio patenkinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sutartį kvalifikavo kaip dovanojimo sutartį.
Apeliantas nurodo, jog faktinių aplinkybių ir tikrųjų tikslų ir ketinimų nutylėjimas turėjo tiesioginės įtakos klaidingai prielaidai apie sandorio sudarymo būtinumą ir lėmė sandorio sudarymą iš esmės ieškovui suklydus, o atsakovei panaudojant apgaulę. Taigi, kaip jau buvo minėta, ieškovas nagrinėjamoje byloje iš esmės įrodinėja, jog suklydo dėl sandorio motyvų. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suklydimas dėl sandorio motyvų negali būti pripažintas esminiu suklydimu, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti į sandorį kaip esminės jo sąlygos arba motyvai nurodomi kaip sąlyginio sandorio elementas ir apie juos žinojo abi šalys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974; 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Be to suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodė, jog akcijų perleidimu buvo siekiama atstatyti UAB „Saimon“ finansinį pajėgumą ir išvengti įmonei grėsusio bankroto. Nors apeliantas teigia, jog šiuo atveju negalima vadovautis atsakovės pateiktais įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais (b.l. 87-92), kuriais atsakovė įrodinėja prastą UAB „Saimon“ finansinę padėtį 2011-2012 metais dėl šių dokumentų sudarymo, tvirtinimo, pateikimo Juridinių asmenų registrui pažeidimų, tačiau ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Saimon“ padėtis buvo gera, be to ieškovas pats įrodinėja, kad perleisdamas akcijas, siekė palengvinti įmonės bankroto procedūras, taigi, elgdamasis kaip protingas ir apdairus asmuo, būdamas UAB „Saimon“ akcininkas, perleisdamas akcijas, galėjo žinoti realią įmonės finansinę padėtį. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vienas iš protingumo principo aspektų yra tai, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo, o to nepadaręs ieškovas pasielgė neapdairiai, neatidžiai ir prisiėmė neigiamus savo veiksmų padarinius.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog aplinkybė, kad po ieškovų akcijų perleidimo, akcijomis buvo nuolat manipuliuojama, patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Tokie apelianto teiginiai, nėra paremti jokiais įrodymais. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, iš ieškovo įgytas akcijas atsakovė perleido trečiajam asmeniui UAB „Lux Vivere“ praėjus beveik metams nuo ginčijamo šalių sandorio sudarymo dienos, todėl nėra pagrindo atsakovę laikyti nesąžininga ir ieškovą suklydus, nes nurodyta aplinkybė atsirado praėjus nemažam laiko tarpui po ginčijamo sandorio sudarymo. Kiti apelianto nurodomi akcijų perleidimai įvyko taip pat ne iškarto po ginčijamo sandorio sudarymo, be to juos atliko ne atsakovė, o kiti asmenys, todėl dėl šių aplinkybių pripažinti atsakovę nesąžininga teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Apeliantas teisingai nurodo, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoji dalis pradedama teiginiu, jog ieškinys tenkintinas, tačiau toliau dėstomi argumentai, prieštaraujantys nurodytam teiginiui. Iš skundžiamame sprendime išdėstytų motyvų ir teismo sprendimo rezoliucinės dalies akivaizdu, jog ieškinys yra atmestas. Taigi šiuo pirmosios instancijos teismas padarė aiškią rašymo apsirikimo klaidą. Tačiau pažymėtina, jog procesiniame sprendime padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui esmės neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms, ir vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, pirmosios instancijos teismo padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas (CPK 276 str.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis byl. Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byl. Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byl. Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir juos įvertinęs (CPK 185 str.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui atsirado pareiga atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir išsiuntimą teismui (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.). Atsakovė pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 3000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai. Įvertinus tai, kad byloje kilęs ginčas teisės taikymo aspektu nėra naujas ir sudėtingas, byla nėra didelės apimties (1 tomas), nebuvo keliami nauji teisės klausimai, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, taip pat į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1 500 Lt (CPK 98 str. 2 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą ir nurodyti, kad ieškinys atmetamas.
Priteisti atsakovei J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.