Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pradėtą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo atsakovui A. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovui taip pat buvo išsiųsta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis, nustatant terminą paaiškinti su ginčo buto hipoteka susijusias aplinkybes, nurodytas ieškinyje ir išaiškinant, jog neįtraukus trečiuoju asmeniu UAB „Naftininkų investicijos“ gali būti pažeistos minėto juridinio asmens teisės ir pareigos, kadangi neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, jog nėra pagrindo minėto juridinio asmens įtraukti trečiuoju asmeniu, kadangi jis neturi suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi.

Atsakovui A. V. procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovo adresu ir įteikti 2015-12-03 (el. b. priedo b. l. 23). Atsakovas A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

Nustatyta, jog ieškovas AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ su atsakovu A. V. sudarė 2009 m. birželio 3 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarės S. Š., pagal kurią atsakovas pirko iš ieškovo butą, bendro ploto 36,78 kv. m., unikalus Nr. 4400-1300-6749:9430, esantį adresu S. N. g. 103-80, Vilniuje, už 278 745,65 Lt sumą (el. b. priedo b. l. 7-12). Pagal minėtos sutarties sąlygas, numatančias atsiskaitymo tvarką, atsakovas 10 000 Lt sumokėjo ieškovui iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o likusią 268 745,65 Lt sumą atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti per 20 metų laikotarpį, sumokėdamas į ieškovo kasą kiekvienais metais 13 437,28 Lt įmoką, ją sumokant ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gruodžio 31 d., pradedant mokėti periodines įmokas 2010 m. (sutarties 2.1.1, 2.1.2 punktai). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas vykdė sutartį, mokėdamas ieškovui pagal sutartyje numatytą mokėjimo terminą periodines įmokas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo

Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties pagrindu atsiradusi prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal 2009 m. birželio 3 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarės S. Š., 2.1.2 punktą atsakovas turėjo pareigą mokėti ieškovui periodines įmokas per 20 metų į ieškovo kasą, taip sumokėdamas likusią 268 745,65 Lt sumą už pirktą butą, 13 437,28 Lt įmoką pervedant ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gruodžio 31 d., pradedant mokėti periodines įmokas 2010 m. Sudarydamos minėtą sutartį šalys susitarė ir dėl atsakomybės sąlygų, numatydamos, jog atsakovui neįvykdžius prievolės atsiskaityti, sumokant visą buto kainą ar jo dalies kainą, toks sutartinio įsipareigojimo nesilaikymas yra esminis sutarties pažeidimas ir ieškovas turi teisę nutraukti sutartį įstatymų nustatyta tvarka (6.6 punktas). Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, kai kita šalis sutarties neįvykdo arba netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog CK 6.217 straipsnio pagrindu sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas vykdė sutartimi prisiimtą įsipareigojimą ir mokėjo ieškovui periodines įmokas; tokių įrodymų nepateikė teismui ir atsakovas (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi atsakovui pažeidus prievolę atsiskaityti su ieškovu, yra pagrindas ieškovo su atsakovu sudarytą 2009 m. birželio 3 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį nutraukti ir CK 6.222 straipsnio 1 dalies pagrindu taikyti restituciją natūra, grąžinant šalims visa tai, ką susiklosčius sutartiniams santykiams šalys yra gavusios viena iš kitos – ieškovui grąžinti nuosavybės teise butą, bendro ploto 36,78 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui – pagal Sutarties 2.1.1. punktą sumokėtą 2896,20 Eur (10 000 Lt) sumą.

Dėl palūkanų ir jų įskaitymo į atsakovui mokėtiną sumą

Materialius santykius reglamentuojančiose teisės normose numatyta, jog terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovo su atsakovu sudarytos 2009 m. birželio 3 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties 4.4 punkte numatyta, jog atsakovas, dėl savo kaltės neįvykdęs įsipareigojimų, numatytų sutarties 2.1 punkte, ar nepagrįstai vengęs šių įsipareigojimų įvykdymo per nustatytą terminą, įsipareigoja atlyginti ieškovui dėl to patirtus nuostolius bei mokėti ieškovui įstatymo nustatytas palūkanas nuo laiku nesumokėtos buto pirkimo – pardavimo kainos dalies (el. b. priedo b. l. 9). Įstatymas numato skolininko praleisto piniginių prievolių įvykdymo termino pasekmes, reglamentuodamas skolininko prievolę mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas, jos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006). Nagrinėjamu atveju ieškovas paskaičiavo už sutartinės prievolės atsiskaityti nevykdymą 2655,96 Eur palūkanų, nurodydamas, jog tai yra minimalūs nuostoliai. Kadangi atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškovu nevykdė ir periodinių įmokų nemokėjo, o minimalūs nuostoliai yra preziumuojami, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 2 655,96 Eur nuostolių.

Ieškovas prašo jam priteistinų minimalių nuostolių dydžiu, t.y. 2 655,96 Eur suma, sumažinti pritaikius restituciją atsakovui grąžinamą 2 896,20 Eur sumą, priteisiant atsakovui iš ieškovo 240,24 Eur (2896,20 Eur – 2 655,96 Eur). Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo netenkinti minėto ieškovo prašymo, todėl įskaičius minėtas sumas atsakovui priteistina iš ieškovo pritaikius restituciją sumažinta minimaliais nuostoliais (2896,20 Eur) suma, t. y. 240,24 Eur suma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iškėlus civilinę bylą skolininkui gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003).

Atsižvelgiant į tai, jog teismas 2 655,96 Eur suma sumažino pritaikius restituciją atsakovui grąžinamą 2 896,20 Eur sumą, ir dėl to atsakovo prievolės ieškovui mokėti palūkanas nebeliko, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 956 Eur žyminio mokesčio (el. b. priedo b. l. 19), todėl ieškovui priteistinas iš atsakovo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 2,22 Eur sumą, kuri iš atsakovo nepriteistina, kadangi pagal 2015-01-01 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ (j.a.k. 120090255) ir atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2009 m. birželio 3 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1539, grąžinant ieškovui nuosavybėn butą, kurio bendras plotas 36,78 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ (j.a.k. 120090255) atsakovui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 240,24 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų 24 euro ct) sumą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ (j.a.k. 120090255) naudai 956 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti, kad už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas 28 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos jį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.