Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1117-254/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-10
Bylos Nr.: e2A-1117-254/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18273-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Ieškovas: UAB „Vox Baltica“
Atsakovas: V. Ž.

Kategorijos

2.6.18.2Vartojimo ranga

Civilinė byla Nr. e2A-1117-254/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18273-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; (S) 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Vox Baltica“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-246-921/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vox Baltica“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl skolos pagal žodinę rangos sutartį priteisimo ir pagal atsakovo V. Ž. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vox Baltica“ dėl kainos pagal žodinę rangos sutartį sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vox Baltica“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 888 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas iš ieškovės įsigijo klinkerio imitacijos stulpus. Atsakovas įsigytus stulpus ketino susimontuoti pats, tačiau vėliau kreipėsi į ieškovę su prašymu atlikti įsigytų stulpų montavimo darbus. Ieškovė ir atsakovas 2018 m. rugpjūčio mėnesį sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį, suderino darbų kainą (3 388 Eur), laiką, montavimo techninius parametrus. Atsakovas sumokėjo ieškovei 500 Eur avansą. Pakartotinai darbų atlikimo vietoje ieškovės darbuotojams ir atsakovui suderinus stulpų montavimo techninius parametrus (skylių išgręžimo, stulpų montavimo aukštingumą/lygį), 2018-08-21 atsakovui buvo sumontuoti klojiniai. Atsakovas pageidavo, kad tvora (stulpai) būtų sumontuoti viename lygyje su išvažiavimu, nors atsakovui ne kartą buvo siūloma žeminti stulpų montavimo aukštingumą/lygį (stulpus montuoti laiptuotai, kad stulpai būtų viename lygyje su žole, kadangi sklypo aukštis nesikeičia ir jį išlyginti prireiktų daug žemės grunto). Kitą dieną atlikti betono liejimo darbai. Atsakovui pareiškus pretenzijas, buvo atlikti klojinių nužeminimo darbai. Darbuotojams atlikus minėtus pataisymus, nusiskundimų iš atsakovo nesulaukta, todėl tarpinį atliktų darbų rezultatą atsakovas priėmė. Praėjus dviem savaitėms po klojinių užliejimo betonu, buvo atlikti stulpų montavimo darbai ir pretenzijų iš atsakovo nebuvo gauta. Ieškovė elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė atliktų darbų priėmimo–pardavimo aktą ir išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas priėmimo–perdavimo akto nepasirašė, išrašytos PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo, atsiuntė ieškovei pretenziją dėl neva nekokybiškai atliktų darbų. Kadangi ieškovė su atsakovo pretenzija nesutiko, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašė vienašališkai. Atsakovas šiuo metu ieškovei liko skolingas 2 888 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas V. Ž. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2018 m. rugpjūčio mėnesį buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis. Ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo privačioje namų valdoje tvoros įrengimo darbus. Šalys susitarė dėl 2 800 Eur darbų kainos, o ne 3 388 Eur kaip teigia ieškovė. Atsakovas šiuo metu yra sumokėjęs 500 Eur avansą. Atsakovas nesutinka sumokėti ieškovės prašomą pinigų sumą, nes šalys buvo sutarę ne dėl 3 388 Eur darbų atlikimo kainos, o dėl 2 800 Eur. Ieškovė atsakovui jokia forma nenurodė, kad prie šalių sutartos kainos (2 800 Eur) bus papildomai priskaityti pridėtinės vertės ar kitokie mokesčiai. Ieškovė tvoros įrengimo darbus atliko nekokybiškai, todėl atliktų darbų kaina turi būti sumažinta. Be to, atsakovas niekada nebuvo paprašęs ar nurodęs, kad statoma tvora būtų viename lygyje su išvažiavimu. Pradinėje darbų stadijoje vos pastebėjus ieškovės netinkamą darbų atlikimą, atsakovas nedelsiant informavo ieškovę apie netinkamai atliktus darbus, nurodydamas esminį darbų broką, t. y. per aukštai įrengtą betono pagrindą ir pareikalavo, kol betonas nesustingo, skubiai pašalinti darbų defektus. Faktą, kad ieškovė pripažino atsakovo pretenzijas pagrįstomis, patvirtina pati ieškovė ieškinyje nurodydama, kad tą pačią dieną darbuotojai skubėjo atlikti klojinių montavimo korekciją. Kadangi atsakovo nurodyti darbų defektai nebuvo pašalinti nei stulpų montavimo metu, nei vėliau, atsakovas įgijo teisę sulaikyti likusios darbų kainos mokėjimą. Nurodė, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1 punktas labai aiškiai nustato, kad šis įstatymas netaikomas sandoriams su vartotojais, perkančiais prekes, paslaugas ar darbus, nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.

Šalies argumentai

3. Atsakovas V. Ž. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti ieškovės pagal 2018 m. rugpjūčio mėnesį žodinę vartojimo rangos sutartį atliktų darbų kainą nuo 2 800 Eur iki 972,08 Eur, pripažįstant, kad pagal vartojimo rangos sutartį atsakovo likusi nesumokėta suma ieškovės naudai sudaro 472,08 Eur; priteisti iš ieškovės atsakovui 400 Eur nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pagal tarp šalių sudarytą žodinę vartojimo rangos sutartį atliko darbus nekokybiškai. Atsakovas dar pradinėje darbų stadijoje informavo ieškovę apie netinkamai atliekamas darbus (per aukštai įrengtą betono pagrindą), pareikalavo, kad defektai būtų nedelsiant pašalinti. Ieškovė atsakovo nurodytų darbų trūkumų nepašalino nei stulpų montavimo metu, nei vėliau, todėl jis sulaikė likusios darbų kainos mokėjimą. Atsakovas, remdamasis tuo, kad ieškovės atlikti tvoros įrengimo darbai yra netinkamos kokybės (su defektais) pateikė priešieškinį, kuriuo siekia sumažinti ieškovės atliktų darbų kainą (CK 6.665 straipsnis, CK 6.658 straipsnio 5 dalis). Atsakovas prašo sumažinti ieškovės atliktų darbų kainą pinigų suma, kuri reikalinga atliktų darbų trūkumams ištaisyti. Atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė UAB „Skena“ ekspertų išvadą. Šioje išvadoje nurodyta, kad rangos būtu dešimties tvoros tarpų remonto (perdarymo) darbų sąnaudos yra 1 827,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo sumažinti ieškovės pagal 2018 m. rugpjūčio mėnesį žodinę vartojimo rangos sutartį atliktų darbų kainą nuo 2 800 Eur iki 972,08 Eur ir pripažinti, kad pagal vartojimo rangos sutartį atsakovo nesumokėta suma sudaro 472,08 Eur. Be to, atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 400 Eur išlaidų, susijusių su ieškovės padarytos žalos įvertinimu (defektų finansine išraiška nustatymo).

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė UAB „Vox Baltica“ prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad tvoros įrengimo darbai buvo atliekami per kelis etapus. Ieškovės darbuotojams atliekant darbus, atsakovui netiko per aukštai sumontuotas betono pagrindas. Ieškovės darbuotojai apie tai buvo informuoti, grįžo į darbų atlikimo vietą ir, kiek buvo įmanoma, nužemino betono pagrindą. Ieškovė po to, kai jos darbuotojai atlikto betono pagrindo nužeminimą, iš atsakovo pretenzijų daugiau nesulaukė. Atsakovas pretenzijas ieškovei dėl atliktų darbų pareiškė tik gavęs atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą. Mano, kad atsakovas, matydamas, kad darbai atliekami netinkamai, privalėjo sustabdyti darbų vykdymą, tačiau to nepadarė, todėl privalo su ieškove už atliktus darbus atsiskaityti. Ieškovės nuomone, atsakovo priešieškinis turi būti atmestas dėl to, kad atsakovas nepasirašė priėmimo–perdavimo akto, jame nenurodė ieškovės atliktų darbų trūkumų. Atsakovas, nenurodydamas trūkumų priėmimo–perdavimo akte, neįgijo teisės reikalauti sumažinti kainą pagal šalių sudarytą sutartį. Atsakovo pateikta UAB „Skena“ eksperto išvada visiškai neįrodo fakto, jog pamatų aukštis netenkino atsakovo lūkesčių. Šis dokumentas taip pat negali būti įrodymu, patvirtinančiu ieškovės netinkamai atliktų darbų faktą. Tuo atveju, jeigu defektai ir būtų nustatyti, tai reiškia, jog jie atsirado tik dėl atsakovo neatliktų veiksmų sustabdyti darbų atlikimo procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai. Nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesio vartojimo rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vox Baltica“ ir atsakovo V. Ž., kaina yra 2 800 Eur. Sumažino 2018 m. rugpjūčio mėnesio vartojimo rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vox Baltica“ ir atsakovo V. Ž. kainą 1 827,92 Eur suma. Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vox Baltica“ iš atsakovo V. Ž. priteisė 472,08 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t. y. 2018 m. spalio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui V. Ž. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vox Baltica“ priteisė 400 Eur nuostolių atlyginimą ir 1 854,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu 2018 m. rugpjūčio mėnesį sudarė rangos sutartį. Šalys šia sutartimi susitarė, kad ieškovė adresu (duomenys neskelbtini) atliks tvoros įrengimo darbus. Sutartis buvo sudaryta žodine forma. Tvoros įrengimo darbai buvo atliekami atsakovui kaip fiziniam asmeniui, asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovui darbus atliko ieškovė, kuri veikė kaip savo srities profesionalė – verslininkė. Todėl teismas konstatavo, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė vartojimo rangos santykiai, kuriuos reguliuoja specialiosios CK 6.672–6.680 straipsnių nuostatos.

Šalies argumentai

1.2. Tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties kainos ir jos sudėtinių dalių. Ieškovė ieškinyje, jos vadovas 2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl 3 388 Eur darbų kainos (2 800 Eur + 588 Eur PVM = 3 388 Eur). Tuo tarpu atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek 2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys buvo susitarę dėl bendros 2 800 Eur sutarties kainos. Ieškovė, atsakovo teigimu, jam niekada iš anksto neatskleidė, kad prie sutarties kainos (2 800 Eur) bus dar papildomai priskaičiuotas pridėtinės vertės ar kitoks mokestis.

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė jokių įrodymų (susirašinėjimų su atsakovu ar pan.), patvirtinančių, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie tai, jog prie sutartos darbų atlikimo kainos – 2 800 Eur – bus priskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (toliau ir – PVM) ir galutinė sutarties darbų atlikimo kaina bus 3 388 Eur, t. y. 2 800 Eur + PVM (CK 6.674 straipsnio 1 dalis, 6.228⁶ straipsnis). Taip pat nepateikti įrodymai patvirtinantys, jog ieškovė buvo gavusi atsakovo kaip vartotojo sutikimą dėl papildomai prie sutartos darbų atlikimo kainos (2 800 Eur) mokėtino PVM (CK 6.228⁶ straipsnio 3 dalis).

1.4. Pažymėjo, kad nei CK, nei kituose vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose neįtvirtinta reikalavimo išskirti vartojimo sutartyse PVM ir kitų mokesčių, kaip paslaugos kainos sudėtinių dalių, tik reikalaujama, jog paslaugos kaina turi būti nustatoma pinigais ir apskaičiuota su PVM ir visais kitais mokesčiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-228/2014).

1.5. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teismo nustatytas aplinkybes, remdamasis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, darė išvadą, jog tarp šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties sulygtų darbų galutinė kaina buvo 2 800 Eur (su PVM). Atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 500 Eur avansą. Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nekilo. Todėl likusi atsakovo ieškovei už atliktus darbus nesumokėta pinigų suma sudaro 2 300 Eur (2 800 Eur (sutarties kaina) – 500 Eur (sumokėtas avansas)).

1.6. Reikalavimą dėl skolos priteisimo ieškovė grindžia 2018 m. rugsėjo 5 d. atliktų darbų aktu ir 2018 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaita faktūra. Byloje ginčo, kad atsakovas nepasirašė ieškovės surašyto atliktų darbų akto, nekilo (CK 6.662 straipsnio 1 dalis; CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

1.7. Teismas nurodė, kad atliktų darbų aktas buvo surašytas 2018 m. rugsėjo 5 d. ir perduotas pasirašyti atsakovui. Ieškovė kartu su 2018 m. rugsėjo 5 d. atliktų darbų aktu atsakovui išsiuntė ir 2018 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu laišku, adresuotu ieškovės vadovui, nurodė, kad negali priimti ir pasirašyti išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat išdėstė savo nuomonę dėl ieškovės atliktų darbų, jų trūkumų. Iš 2018 m. rugsėjo 5 d. atliktų darbų akto matyti, kad jame yra padarytas ieškovės įrašas ranka: „užsakovas atsisakė priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti: <... ryšium su kokybės ir kitų darbų „Broku“. Taigi, atsakovas, nors ir ne pačiame 2018 m. rugsėjo 5 d. atliktų darbų akte, tačiau 2018 m. rugsėjo 7 d. elektroniniame laiške, iš karto, nedelsdamas informavo ieškovę apie atliktų darbų trūkumus. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos, juolab, kad, elektroninį susirašinėjimą su atsakovu pateikė pati ieškovė kartu su ieškiniu. Ieškovė, gavusi elektroninį laišką iš atsakovo, 2018 m. rugsėjo 5 d. atliktų darbų akte įrašė aukščiau minėtą įrašą, kuriame pati nurodė priežastis dėl ko atsakovas atsisakė pasirašyti aktą. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teismas darė išvadą, kad ta aplinkybė, jog atsakovas nepasirašė 2018 m. rugsėjo 5 d. atliktų darbų akto, pradėjo naudotis ieškovės atliktais darbais, nėra pagrindas priteisti iš atsakovo prašomą skolos sumą už atliktus darbus. Atsakovas nedelsdamas informavo ieškovę elektroniniu laišku, kad jo netenkina ieškovės atliktų darbų rezultatas, kad darbų rezultatas nebuvo toks, kokio jis norėjo ir koks buvo sutartas su ieškove. Todėl, ieškovė, kilus tarp šalių tokiam ginčui, būdama savo srities specialiste (verslininke), turėjo įrodinėti savo atliktų darbų tinkamumą, o ne suabsoliutinti vienašališkai surašytą ir pasirašytą 2018 m. rugsėjo 5 d. atliktų darbų aktą.

1.8. Siekiant nustatyti ar ieškovės rangos darbai atlikti kokybiškai, reikia nustatyti ar atlikti darbai atitinka tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas.

Atsiliepimas

1.9. Atsakovas savo teiginiams, susijusiems su netinkamai atliktais darbais, pagrįsti pateikė: susirašinėjimą su ieškovės vadovu programoje Viber (pateiktas 2018 m. gruodžio 4 d. kartu su atsiliepimu ir 2019 m. sausio 29 d.); UAB „Skena” 2019 m. birželio mėn. eksperto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tvoros, esančios namų valdoje (duomenys neskelbtini)“ (pateikta 2019 m. birželio 27 d. kartu su priešieškiniu). Ieškovė savo teiginius įrodinėjo liudytojo J. A. parodymais. Teismas sprendė, kad pateikta eksperto išvada vertintina kaip paprastas rašytinis įrodymas. Nurodė, kad ieškovės atstovas neneigė, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas per Viber. Remdamasis šalių susirašinėjimu, teismas nustatė, kad atsakovas pageidavo, jog kai kurie tvoros stulpai būtų viename aukštyje su kaimyno žole, o kitų betono pagrindo aukštis nuo žemės paviršiaus iki tvoros gelžbetoninių sijų būtų ne aukštesni kaip 8–11 cm. Ieškovės vadovas atsakovui žinute Viber programoje patvirtino, kad „taip ir darom“. Įrodymų, patvirtinančių, kad šis sudarytas susitarimas darbų eigoje buvo pakeistas, bylos nagrinėjimo metu nė viena iš šalių nepateikė. Teismas kritiškai vertino liudytojo J. A. parodymus. T. y. teismas konstatavo, jog susirašinėjimas Viber programa patvirtina, kad atsakovas buvo aiškiai ir konkrečiai išreiškęs savo poziciją dėl to, koks turi būti tarpas nuo žemės paviršiaus iki tvoros gelžbetoninių sijų, o ieškovės vadovas su atsakovo sąlygomis sutiko, nurodydamas „taip ir darom“. Ieškovės atlikti darbai neatitinka tarp šalių sudaryto susitarimo pobūdžio. Pati ieškovė nurodė, kad jos darbuotojai atliko pataisymus. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad tarp šalių buvo susitarimas įrengti tvorą, kurios tarpai po pamatinėmis gelžbetoninėmis sijomis nuo žemės paviršiaus būtų 18–23 cm, nepateikė.

1.10. Nurodė, kad UAB „Skena“ ekspertizės išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, kad dešimties tvoros tarpų remonto (perdarymo) darbų sąnaudos yra 1 827,92 Eur su PVM. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šios išlaidos neprotingo dydžio.

1.11. Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies, o atsakovo reikalavimą dėl vartojimo rangos sutarties kainos sumažinimo tenkino visiškai ir sumažino vartojimo rangos sutarties kainą nuo 2 800 Eur iki 972,08 Eur (2 800 Eur (sutarties kaina) – 1 827,92 Eur (atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos)). Kadangi atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 500 Eur, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė likusią nesumokėtą sumą – 472,08 Eur (972,08 Eur – 500 Eur) (CPK 178, 185 straipsniai).

1.12. Vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, atsakovo patirtas 400 Eur išlaidas, kurias jis sumokėjo UAB “Skena” už parengtą eksperto išvadą, teismas, atsižvelgdamas į išlaidų susidarymo priežastis bei pateiktus įrodymus, laikė jas pagrįstomis ir priteisė atsakovui iš ieškovės 400 Eur nuostolių atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

1.13. Teismas konstatavo, kad negali būti taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas, nes tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis. Todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).

1.14. Nurodė, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 888 Eur, teismas priteisė – 472,08 Eur, t. y. tenkinta 16 procentų ieškinio reikalavimų. Atsakovo priešieškinio reikalavimus teismas tenkino 100 procentų. Atsižvelgiant į tai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad atsakovas turėjo 1 865 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 815 Eur atstovavimo išlaidų (už atsiliepimo į ieškinį – 1 331 Eur, už konsultacijas – 121 Eur, už atstovavimą teismo posėdžiuose – 363 Eur); 50 Eur žyminis mokestis už priešieškinį). Ieškovė už ieškinį yra sumokėjo 65 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, jog kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisė 10,40 Eur (65 Eur x 16 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui iš ieškovės priteisiama 1 865 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes priešieškinis buvo patenkintas visiškai. Šias sumas įskaičius, atsakovui iš ieškovės priteisė 1 854,60 Eur (1865 Eur – 10,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vox Baltica“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.1. Sprendimas priimtas išsamiai neištyrus ir objektyviai neįvertinus visų bylos aplinkybių, neteisingai išaiškinus ir pritaikius materialiosios teisės normas bei nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

1.2. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė atsižvelgdamas tik į atsakovo pateiktą susirašinėjimą su ieškovės vadovu Viber programa bei eksperto uždarosios akcinės bendrovės „Skena“ pateiktą išvadą, kurioje nustatyta, kad dešimtyje tvoros tarpų jos pamatas įrengtas per aukštas, po pamatinėmis gelžbetoninėmis sijomis yra dideli (18–23 cm) tarpai iki žemės paviršiaus, todėl būtinas tvoros konstrukcijos perdarymas.

1.3. Atsakovo sklype buvo daugiau negu dešimt tvoros tarpų (atsakovas iš ieškovės įsigijo 25 stulpus ir 22 apačias) ir likusių šių tarpų aukštis buvo toks, kokio atsakovas ir pageidavo, t. y. 8-11 cm. Dėl per didelių dešimties tvoros tarpų, kurie nurodyti eksperto išvadoje, ieškovė atsakovui rekomendavo stulpus montuoti laiptuotai palei sklypo nuolydį, tačiau atsakovas nesutiko ir pageidavo visus, t. y. viso sklypo tvoros stulpus montuoti viename lygyje, teigė, jog atveš žemės grunto. Todėl ir gavosi, kad dešimties stulpų aukštis yra aukštesnis nei kitų. Taigi likusių tvoros tarpų aukštis (18-23 cm) buvo toks, kokio atsakovas ir pageidavo, o ieškovės vadovo atsakymas „taip ir darom“, pateiktas Viber programa, buvo pateiktas ne dėl tų tvoros tarpų, apie kurios pasisakyta eksperto išvadoje, o dėl likusių, kurių aukštis ir yra 8-11 cm.

1.4. Eksperto išvada neįrodo fakto, jog atsakovas nenorėjo tokio dešimties tvoros tarpų aukščio, koks nurodytas eksperto išvadoje (18-23 cm).

1.5. Stulpų montavimo darbai buvo atliekami per keturis etapus: pirmo atvažiavimo metu buvo sumontuoti klojiniai (pažymime, jog dėl klojinių aukštingumo lygio atsakovas pretenzijų nebuvo pareiškęs); antro atvažiavimo metu buvo liejamas betonas į jau dieną prieš sumontuotus klojinius; kadangi po antro darbų atlikimo etapo atsakovui netiko per aukštai sumontuotas betono pagrindas, trečio atvažiavimo metu darbuotojai atliko betono pagrindo nužeminimą (po darbų atlikimo pretenzijų ieškovė nesulaukė); ketvirto atvažiavimo metu, t. y. praėjus dviem savaitėms po klojinių užliejimo betonu, buvo sumontuoti stulpai. Po trečiojo darbų etapo atsakovas pretenzijų nereiškė, nors tam turėjo dvi savaites, ir leido montuoti stulpus. T. y. atsakovas nepasinaudojo CK 6.658 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta užsakovo teise atsisakyti sutarties, kai yra svarbios priežastys.

1.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atsakovas nepažeidė CK 6.691 straipsnio nuostatų, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga), kad jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, užsakovas, netenka teisės jais remtis ateityje (CK 6.689 straipsnio 2 dalis). T. y. atsakovas, matydamas, kad darbų rezultatas jo netenkins, pats leido atsirasti neigiamiems padariniams.

Žemesnės instancijos teismas

1.7. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ieškovė kilus tarp šalių ginčui, būdama savo srities specialiste (verslininke), turėjo įrodinėti savo atliktų darbų tinkamumą, o ne suabsoliutinti vienašališkai surašytą ir pasirašytą 2018 m. rugsėjo 5 d. atliktų darbų aktą.

1.8. Ieškovė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą pasirašė vienašališkai. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl to, jog atsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus ieškovės vienašališkai pasirašytu aktu. Atsakovas net neginčijo vienašališkai pasirašyto akto, o tik klaidingai procesiniuose dokumentuose nurodė, jog „[b]yloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė (kaip rangovas) kada nors būtų organizavusi atliktų darbų perdavimą atsakovui (kaip užsakovui)“. Ieškovės vadovo vienašališkai pasirašytas aktas pirmosios instancijos teismo nebuvo pripažintas negaliojančiu, o tai reiškia, kad jis iki šiol turi juridinę galią.

1.9. Tai, kad atsakovas nedelsdamas informavo ieškovę elektroniniu laišku, kad jo netenkina ieškovės atliktų darbų rezultatas, kad darbų rezultatas nebuvo toks, kokio jis norėjo ir koks buvo sutartas su ieškove, nesudarė pagrindo atsakovui nepriimti atliktų darbų. Įstatyme įvardyti tik keli atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Šių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra.

Atsiliepimas

1.10. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad jis jau yra įsigijęs vartelius ir vartų segmentus, o tai reiškia, kad jų parametrai atitinka sumontuotų stulpu aukštį. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės atlikti darbai yra naudojami ir bus naudojami pagal paskirtį.

1.11. Teismas nepagrįstai nustatė, jog tarp šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties sulygtų darbų galutinė kaina buvo 2 800 Eur (su PVM). Atsakovas pretenzijoje, pateiktoje į ieškovės prašymą apmokėti atsakovui el. paštu pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, neginčijo prašomos apmokėti sumos (2888,00 Eur + PVM). Atsakovas iš ieškovės 2017 metais įsigijo klinkerio imitacijos stulpus, už kurios mokėjo kainą kartu su PVM. Taigi atsakovui buvo gerai žinoma, kad ieškovė yra PVM mokėtoja, ir kad atsakovui prie sutarties kainos turi būti priskaičiuotas PVM.

1.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino vartojimo rangos sutarties kainą nuo 2 800 Eur iki 972,08 Eur (2 800 Eur (sutarties kaina) – 1 827,92 Eur (atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos)). Atsakovas nepateikė įrodymų, jog dėl ieškovės atliktų darbų objektas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Nesant vienos iš būtinų sąlygų, neegzistuoja galimybė taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą.

1.13. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą bei kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas darbų rezultato nepriėmė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo reikalavimą dėl atliktų darbų kainos sumažino.

7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

9. Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus pagal žodinę vartojimo rangos sutartį (ieškinio reikalavimas), sutarties kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo (priešieškinio reikalavimas).

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje nėra ginčo, kad ieškovė su atsakovu 2018 m. rugpjūčio mėnesį sudarė žodinę rangos sutartį dėl tvoros įrengimo darbų (duomenys neskelbtini) atlikimo. Teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kaip kilusius iš vartojimo rangos teisinių santykių ir ginčą sprendė remdamasis CK 6.672–6.680 straipsnių nuostatomis.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovės 2018 m. rugsėjo 5 d. atliktų darbų akto atsakovas nepasirašė ir 2018 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu laišku ieškovės vadovui nurodė, kad nepriima ieškovės išrašytos 2018 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitos faktūros dėl atliktų darbų trūkumus. Apeliantė apeliaciniame skunde teisingai nurodė, kad atsakovas reiškia pretenzijas, kad dešimtyje tvoros tarpų jos pamatas įrengtas per aukštas, po pamatinėmis gelžbetoninėmis sijomis yra dideli (18–23 cm) tarpai iki žemės paviršiaus, todėl būtinas tvoros konstrukcijos perdarymas. Atsakovas šiuos darbų trūkumus grindžia UAB „Skena“ ekspertizės išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog šalinant darbų trūkumus būtinas tvoros konstrukcijos dešimtyje tarpų perdarymas, šių darbų sąnaudos yra 1 827,92 Eur su PVM.

12. Taigi, apeliantė neginčija UAB „Skena“ ekspertizės išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių dėl egzistuojančių tarpų po pamatinėmis sijomis iki žemės paviršiaus. Tačiau tvirtina, kad tokio darbų rezultato pageidavo pats atsakovas, nurodęs ieškovei, jog jis atveš žemės grunto, nors ieškovė jam rekomendavo stulpus montuoti laiptuotai palei sklypo nuolydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pakanka duomenų spręsti, kad atsakovas tikėjosi kitokio darbų rezultato ir tai yra akivaizdu iš jo pretenzijų jau darbų pradžioje. Ieškovės vadovas 2020 m. sausio 13 d. teismo posėdyje, atsakydamas į atsakovo atstovo klausimus, paaiškino, kad sumontavus klojinius ir juos užbetonavus ieškovė iš karto sulaukė atsakovo pretenzijų sužeminti klojinius. Ieškovė nurodo, kad į atsakovo pretenzijas reagavo, trūkumus taisė ir atsakovas pretenzijų nereiškė. Tačiau pagal UAB „Skena“ ekspertizės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamąją dalį, trūkumai, kuriuos atsakovas nurodė darbų pradžioje, liko nepašalinti, todėl jis nepasirašė ieškovės 2018 m. rugsėjo 5 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės atstovas 2020 m. sausio 13 d. teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad pareiškus atsakovui pretenzijas dėl tvoros pamato aukščio, buvo atvykę jo darbuotojai ir nuleido klojinius kiek buvo galima. Daugiau nuleisti klojinius negalėjo, nes jau būtų reikėję viską griauti. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas darbų trūkumais nurodė būtent tuos darbus, dėl kurių buvo pareiškęs pretenzijas darbų pradžioje. Todėl apeliantės argumentai dėl atsakovo nebendradarbiavimo sutarties vykdymo metu yra nepagrįsti (CK 6.691 straipsnis). Atsakovas jau darbų eigoje pranešė ieškovei apie darbų trūkumus, todėl taikyti jo atžvilgiu CK 6.689 straipsnio 2 dalyje numatytus apribojimus, teismui nebuvo pagrindo.

14. Sprendžiant dėl šalių susitarimo dėl rangos sutarties dalyko pažymėtina, kad pagal atsakovo 2018 m. rugsėjo 7 d. el. laišką ieškovei, atsakovui buvo pažadėta, jog „stulpas bus lygiai su žole, nes sklypo aukštis išlieka toks, koks yra ir nebus sukėlinėjamas“. Byloje yra šalių el. susirašinėjimas Viber programa, kuris vyko darbų pradžioje. Prie atsakovo el. laiško pridėta nuotrauka to meto, kai buvo įbetonuoti keli stulpai (1 t., b. l. 53). Atsakovas tuomet nurodė ieškovei, kad žemės sklypas nesikels ir „stulpai turi būti sulig kaimyno žole“. Ieškovės vadovas atsakė, kad „taip ir darom“. Pažymėtina, kad šis susirašinėjimas vyko ne susitarimo dėl darbų atlikimo sudarymo metu, o darbų atlikimo metu. Jį iniciavo atsakovas, todėl tiek susitarimo sudarymo metu, tiek atsakovui reiškiant pretenzijas dėl darbų kokybės, atsakovo pozicija dėl to, kad žemės sklypas nebus sukeliamas ir stulpai turi būti sulig žeme, yra nuosekli ir vienoda. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius apie buvusį kitokį susitarimą dėl rangos darbų dalyko, nurodė, kad elektroninių laiškų neišsaugojo. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos atsikirtimo aplinkybes, kad atlikti darbai atitiko tarp šalių sudarytos žodinės sutarties sąlygas.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, vykdydamas CPK 179 straipsnio 1 dalies nuostatas, pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus dėl atliktų darbų kokybės ir šalių susitarimo turinio bei atidėjo 2019 m. vasario 27 d. parengiamąjį teismo posėdį, atidėjo taip pat 2019 m. gegužės 29 d., 2020 m. sausio 13 d. ir 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdžius, todėl ieškovei buvo sudarytos visos galimybės laisvai disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu – kad ji atliko darbus pagal šalių žodinio susitarimo sąlygas bei atliko juos kokybiškai (CPK 12, 13 straipsniai). Ieškovė turėjo pateikti pakankamai įrodymų, kurie paneigtų atsakovo teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, el. laiškuose ir 2018 m. spalio 9 d. pakartotinėje pretenzijoje išdėstytas aplinkybes dėl šalių susitarimo turinio, kuris detalizuotas nutarties 14 punkte, tačiau ji apsiribojo tik savo tvirtinimu, kad darbus atliko taip, kaip atsakovas prašė, ir nurodė, kad rašytinių įrodymų dėl šalių susitarimo turinio neišsaugojo.

16. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl darbų kokybės, tai kasacinis teismas yra nurodęs, jog kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes, o rangos darbų kokybė vertintina pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai tikėjosi iš savo srities profesionalo kokybiško darbo ir nėra pagrindo padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas būtų prašęs klojinius montuoti 40 cm. virš žemės lygio, kai byloje yra duomenys, kad atsakovas informavo ieškovę, jog žemės pakėlimo darbai žemės sklype nebus vykdomi ir šių atsakovo nurodytų aplinkybių ieškovė nepaneigė.

17. Pastebėtina, kad iš 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovo atsakymo į 2018 m. rugsėjo 7 d. pretenziją, galima daryti išvadą, kad iki darbų rezultato pridavimo buvo tarp šalių nesutarimų dėl stulpų montavimo aukštingumo, tačiau ieškovė nesiėmė priemonių susitarimą įtvirtinti taip, kad jai nekiltų abejonių dėl atsakovo užsakytų darbų (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) arba turėjo įspėti užsakovą, kad toks jo užsakymas dėl tvoros sumontavimo, kaip užsakymą suprato pati ieškovė, neatitiks tvoros paskirties, kai po pamatinėmis gelžbetoninėmis sijomis iki žemės paviršiaus yra dideli (18–23 cm) tarpai. Byloje tokių įrodymų nėra, todėl ieškovė dėl tokių daikto trūkumų yra pati atsakinga (CK 6.659 straipsnio 2 dalis).

18. Dėl apeliantės argumentų, siejamų su užsakovo teisėmis darbo atlikimo metu (CK 6.658 straipsnio 3 ir 4 dalys), teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas tinkamai naudojosi jam suteiktomis teisėmis, kuomet pareikalavo ieškovę pašalinti darbų trūkumus ir pagrįstai tikėjosi, kad jie bus ištaisyti, o to nepadarius, savo pažeistą teisę gina reikšdamas priešieškinį dėl kainos sumažinimo (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog dėl ieškovės atliktų darbų objektas negali būti naudojamas pagal paskirtį, todėl nesant vienos iš būtinų sąlygų, neegzistuoja galimybė taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą. Byloje nustačius, kad po pamatinėmis gelžbetoninėmis sijomis iki žemės paviršiaus yra dideli (18–23 cm) tarpai, reiškia, kad tvora neturi įprastų reikalaujamų savybių, todėl atsakovas, priešingai nei nurodo apeliantė, turėjo teisę savo pažeistas teises ginti jo pasirinktu būdu – prašyti sumažinti kainą trūkumų šalinimo suma.

19. Pažymėtina, kad ieškovės nurodoma CK 6.658 straipsnio 3 dalis reglamentuoja užsakovo teisę, o ne pareigą, reikalauti, kad rangovas pašalintų trūkumus, o jų nepašalinus – atsisakyti sutarties. O šio straipsnio 4 dalį ieškovė nurodo nepagrįstai, nes ji reglamentuoja užsakovo teisę nutraukti sutartį tuomet, kai yra svarbių priežasčių, kurios susijusios su pačiu užsakovu. Atsakovas nesiekė atsisakyti sutarties ir nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių egzistavimo tai turėtų padaryti, juolab tokiu atveju turėtų sumokėti rangovui atlyginimą už jo atliktus darbus ir dar jam atlyginti nuostolius.

20. Apeliantė nurodo, kad atsakovas neginčijo vienašališkai pasirašyto akto, jis nebuvo pripažintas negaliojančiu, o tai reiškia, kad aktas iki šiol turi juridinę galią ir atsakovas turi atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus.

21. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

22. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 5 d. išsiuntė atsakovui atliktų darbų aktą ir 2018 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu laišku, adresuotu ieškovės vadovui, nurodė, kad negali priimti ir pasirašyti išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat išdėstė savo nuomonę dėl ieškovės atliktų darbų, jų trūkumų. Paminėtame akte ieškovė padarė prierašą, kad užsakovas atsisakė priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti ryšium su kokybės ir kitų atliktų darbų broku. Jos nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, todėl aktą pasirašė vienašališkai.

23. Taigi, atsakovas, nesutikdamas su vienašališkai ieškovo pasirašytu aktu nurodė, kad jo nepasirašo dėl atliktų darbų kokybės trūkumų ir tuo grindė savo atsikirtimą bei įrodinėjo priešieškinio reikalavimą dėl sutarties kainos sumažinimo. Pirmosios instancijos teismas šias akto nepasirašymo priežastis tyrė ir nustatė, kad atsakovas turėjo pagrindo akte nurodyti, jog atlikti darbai turi trūkumus. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas įrodė, kad darbai turėjo trūkumus, todėl ir atsisakė pasirašyti šį aktą bei reikalauja sumažinti darbų kainą. Todėl apeliantės nurodomi argumentai, kad jos vienašališkai pasirašyto akto teismas nepripažino negaliojančiu, tai atsakovas turi besąlygiškai apmokėti pagal jį išrašytą 2018 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, yra nepagrįsti.

24. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino vartojimo rangos sutarties kainą nuo 2 800 Eur iki 972,08 Eur (2 800 Eur (sutarties kaina) – 1 827,92 Eur (atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos). Jos manymu, atsakovas iš ieškovės 2017 metais įsigijo klinkerio imitacijos stulpus, už kurios mokėjo kainą kartu su PVM, todėl jam buvo gerai žinoma, kad ieškovė yra PVM mokėtoja ir todėl prie sutarties kainos turi būti priskaičiuotas PVM.

25. Vadovaujantis CK 6.676 straipsnio 1 dalimi, darbų kaina nustatoma rangos šalių susitarimu. Ši vartojimo rangai taikoma darbų kainos nustatymo taisyklė yra abstraktaus pobūdžio ir sutarties šalių neįpareigoja detalizuoti sutartyje rangos darbų kainos sudėtinių dalių. Kartu vartojimo rangos teisinių santykių specifika lemia, kad šalys, sudarydamos rangos sutartį, nėra visiškai laisvos apibrėžti jos kainą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į kituose įstatymuose įtvirtintą vartotojų teisių apsaugai skirtą reglamentavimą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pardavimo kaina apibrėžiama kaip galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais. Šioje dalyje nurodyta paslaugos sąvoka aprėpia ir darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014).

26. Atsakovas paaiškino, kad buvo susitarta dėl 2 800 Eur kainos už atliktus rangos darbus. Ieškovė nurodo, kad galutinė kaina, kurią atsakovas turėjo sumokėti, yra 3 388 Eur (2 800 Eur + 588 Eur PVM = 3 388 Eur). Taigi, byloje kilo ginčas dėl šalių žodine forma sudarytos rangos sutarties sąlygos dėl sutarties kainos aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ieškovės, kaip verslininkės, pareigą įrodyti CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo vartotojui faktą (CK 6.228 6 straipsnio 4 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, CK 6.188 straipsnio 6 dalies nuostatas bei remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, jeigu kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos vartotojų naudai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad rangos sutarties kaina buvo 2800 Eur, kuomet PVM už atliktus darbus turės pareigą sumokėti pati ieškovė.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą konstatuoja, kad jo argumentai nesudaro pagrindo teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti ir priimti ieškovės prašomą sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nepadarė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimų, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas