Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vox Baltica“ vadovo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vox Baltica“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl skolos už montavimo darbus pagal žodinę rangos sutartį, palūkanų priteisimo ir pagal atsakovo V. Ž. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vox Baltica“ dėl kainos už atliktus darbus sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas panaikinti teismo nutartimi jam paskirtą baudą už neatvykimą į teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

12. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenimis, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal CPK 246 straipsnio, reglamentuojančio šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, 3 dalies nuostatas, teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima priimti sprendimo už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki trijų šimtų eurų baudą.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Minėta, civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taip pat bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą. Dėl to teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog apeliantas savo procesinėmis teisėmis bei pareigomis naudojosi pažeisdamas pirmiau aptartus sąžiningo procesinio elgesio reikalavimus bei draudimus vilkinti bylą, dėl ko taikė jam vieną iš CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytų nuobaudų – 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskyrė piniginę baudą už neatvykimą į 2019 m. lapkričio 29 d. paskirtą teismo posėdį be svarbios priežasties.

16. Apeliantas tiek prašyme panaikinti baudą, tiek atskirajame skunde nurodė, kad jis, kaip ieškovės UAB „Vox Baltica“ vadovas, ėmėsi visų protingų ir pagrįstų priemonių tam, jog būtų užtikrintas bendrovės atstovo dalyvavimas teismo posėdyje, pats asmeniškai į teismo posėdį atvykti negalėjo, nes jo sutuoktinė 2019 m. lapkričio 27 d. susilaukė naujagimės, o 2019 m. lapkričio 29 d. jo sutuoktinė su naujagime buvo išrašomos iš ligoninės, be to, apelianto teigimu, byloje nėra objektyvios būtinybės pripažinti jo asmeninį dalyvavimą, nes visos reikšmingos bylai aplinkybės išdėstytos procesiniuose dokumentuose, dėl ko nebuvo pagrindo skirti jam baudą už neatvykimą į teismo posėdį.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad šiuo atveju nebuvo objektyvaus pagrindo pripažinti apelianto būtiną dalyvavimą teismo posėdyje, vertinant paskirtos apeliantui nuobaudos pagrįstumą, nėra reikšmingi. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui suteikia diskrecijos teisę nuspręsti, kada yra reikalingas šalių asmeninis dalyvavimas ir jų pozicijos tiesioginis išklausimas teismo posėdyje, o kada pakanka faktų išdėstymo procesiniuose dokumentuose ar per atstovą. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnio 3 dalis), todėl šio tikslo teismas gali siekti bet kokiomis įstatyme numatytomis ir, teismo vertinimu, reikalingomis tinkamam bylos išnagrinėjimui priemonėmis, pasirenkama įrodymų tyrimo taktika ar metodai, kaip antai, siekiant kuo tikslesnio faktinių aplinkybių, kurios geriausiai yra žinomos būtent patiems ginčijamo teisinio santykio dalyviams, išaiškinimo užduodant klausimus šalims ir pan. Todėl apelianto teiginiai, kad visos reikšmingos bylai aplinkybei jau buvo išsiaiškintos, jas nurodant procesiniuose dokumentuose bei 2019 m. gegužės 29 d. vykusio teismo posėdžio metu, nesuponuoja kitokio šios teismo teisės (pripažinti konkretaus asmens atvykimo į teismą privalomumą) vertinimo.

18. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apelianto pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas apelianto įvardijamas priežastis, kliudančias jam asmeniškai atvykti į 2019 m. lapkričio 29 d. 9.30 val. vyksiantį posėdį, tačiau apeliantui, kaip juridinio asmens vadovui, pasirūpinus tinkamu ieškovės interesų atstovavimu minėtame teismo posėdyje, įgaliojant kitą asmenį, šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai įvertino kaip nepateisinančias neatvykimo ir kartu liudijančias ketinimus vilkinti procesą, dėl ko 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi apeliantui buvo paskirta bauda, o skundžiama 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakyta šią baudą panaikinti.

19. Pažymėtina, kad apie nesąžiningą naudojimąsi procesu bei piktnaudžiavimą CPK 7 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo kontekste gali būti kalbama tik tuomet, kai yra nustatyta, jog asmuo tyčia nevykdo pareigos rūpintis proceso skatinimu, procesinėmis teisėmis naudojasi ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai siekiama sukliudyti operatyviai ir greitai išspręsti šalių ginčą. Tuo tarpu faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad apeliantas, nors ir veikė nepakankamai apdairiai bei rūpestingai, vis tik neatliko piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis veiksmų.

20. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. protokoline nutartimi, priimta tos dienos teismo posėdyje, ieškovės atstovo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu ir paskirtas kitas teismo posėdis - 2019 m. gegužės 29 d. 9.30 val. Apeliantas, būdamas vieninteliu ieškovės atstovu, paskirtą dieną atvyko ir dalyvavo 2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje, kurio metu teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo paaiškinimus dėl pasirinkto gynybos būdo, pasiūlė atsakovui reikšti priešieškinį, o ieškovės atstovui pateikti papildomus rašytinius įrodymus, dėl ko paskyrė kitą teismo posėdį 2019 m. liepos 17 d. 9.30 val. Pastarasis teismo posėdis neįvyko dėl bylą nagrinėjančios teisėjos laikino nedarbingumo. Jam pasibaigus, 2019 m. spalio 7 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti 2019 m. spalio 17 d. 9.30 val. teismo posėdyje.

21. Ieškovė 2019 m. spalio 15 d. pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdyje ieškovės atstovui (apeliantui) nedalyvaujant arba atidėti teismo posėdį vėlesnei datai, tikslu tinkamai ir iš anksto pasirūpinti besilaukiančios sutuoktinės ir mažamečių vaikų priežiūra. 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdį teismas nutarė atidėti, tos pačios dienos raštu informuodamas ieškovės vadovą, jog 2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu jo dalyvavimas bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu. Sekantis teismo posėdis buvo paskirtas 2019 m. lapkričio 29 d. 9.30 val. Į paskirtą teismo posėdį ieškovės vadovas A. R. asmeniškai neatvyko, tačiau kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 29 d. informacinės pažymos, ieškovės interesus atstovavo ir šiame teismo posėdyje dalyvavo ieškovės galiotas asmuo E. R. Teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės vadovui A. R. už neatvykimą į šį teismo posėdį paskyrė 300 Eur baudą, atidėdamas bylos nagrinėjimą 2020 m. sausio 13 d. 9.30 val.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria apelianto prašymas dėl baudos panaikinimo buvo išspręstas ir nepatenkintas, argumentai, t. y. kad ieškovės vadovui buvo išsiųstas priminimas apie tai, kad jo dalyvavimas bylos nagrinėjimo metu buvo pripažintas būtinu, kad ieškovės vadovui buvo suteikta pakankamai laiko pasirūpinti tiek sutuoktinės, tiek vaikų priežiūra, tame tarpe ir sutuoktinės parvežimu namo iš ligoninės, kad apelianto pateikta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės stacionaro epikrizė nepateisina neatvykimo į teismo posėdį, nes šeimos nario prižiūrėjimas nepripažįstama svarbi priežastis neatvykti į teismą, pernelyg formalūs ir neatitinka susidariusios šioje byloje konkrečios situacijos.

23. Bylos proceso eiga leidžia įsitikinti, kad apeliantas nenusišalino nuo dalyvavimo procese ir/ar rūpinimosi proceso eiga, teikė procesinius dokumentus, įskaitytinai ir atsikirtimus į priešieškinį, teismo reikalaujamus papildomus duomenis (įrodymus) bei rašytinius paaiškinimus, be to pats asmeniškai dalyvavo 2019 m. sausio 15 d., 2019 m. vasario 27 d. parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, taip pat 2019 m. gegužės 29 d. bei vėlesniuose teismo posėdžiuose – 2020 m. sausio 13 d., 2020 m. vasario 17 d., teikė juose paaiškinimus dėl ginčo esmės. Aktualu ir tai, kad net ir pastarojo posėdžio metu byla taip pat nebuvo (ir nėra iki šiol) išnagrinėta.

24. Bylos duomenų analizė neteikia pagrindo ir išvadai, jog apelianto veiksmai, neatvykstant į 2019 m. lapkričio 29 d. teismo posėdį, net ir gavus teismo priminimą apie jo asmeninį dalyvavimą bylos nagrinėjime pripažintu būtinu, buvo tyčiniai bei nukreipti prieš operatyvų bylos nagrinėjimą. Kaip teigia pats apeliantas, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. rašto turiniu, jis suprato, jog yra kviečiamas dalyvauti 2019 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje vien tik dėl to, jog jis yra vienasmenis valdymo organas, kuriam įstatymas numato pareigą užtikrinti tinkamą juridinio asmens atstovavimą teisme. Taigi, pripažintina, jog apelianto asmeninis neatvykimas į teismo posėdį galėjo būti nulemtas ir žmogiško suklydimo. Kita vertus, pats asmeniškai neatvykęs į 2019 m. lapkričio 29 d. paskirtą teismo posėdį, apeliantas, kaip juridinio asmens vadovas būdamas atsakingu už šio juridinio asmens atstovavimą, pasirūpino tinkamu ieškovės interesų įgyvendinimu ir įgaliojo įmonės darbuotoją, turinčią aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, atstovauti ieškovę 2019 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje (CPK 55 straipsnis, 56 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vadinasi, galima daryti išvadą, kad apelianto asmeninis neatvykimas į 2019 m. lapkričio 29 d. teismo posėdį neužvilkino šios bylos nagrinėjimo ir netapo kliūtimi ją išnagrinėti, nes kaip minėta, bylos procesas joje iki šiol neužsibaigęs.

25. Kaip buvo nurodyta, apeliantas iki 2019 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, laiku teikė teismui procesinius dokumentus, dalyvavo ir teikė paaiškinimus teismo posėdžiuose, įgaliojo tinkamą atstovą dalyvauti teismo posėdyje, į kurį jis pats neatvyko. Kita vertus, apeliantui buvo paskirta maksimali CPK 264 straipsnio 3 dalyje numatyta 300 Eur bauda, kas akivaizdžiai neatitinka jo neapdairaus elgesio sukeltų padarinių bei įtakos tolesnei bylos proceso eigai.

26. Išdėstytų motyvų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria prašymas panaikinti ieškovės UAB „Vox Baltica“ vadovui A. R. 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskirtą baudą atmestas, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apelianto prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Apeliantui iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės UAB „Vox Baltica“ vadovui A. R. paskirtą 300 Eur baudą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.