Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolos priteisimo.

Ieškovas UAB „Anykščių šiluma“ teismą prašė atnaujinti praleistą terminą ir priteisti iš atsakovo 969,18 Lt skolos, 4,53 Lt delspinigių už tiektą šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini). Šio buto savininkė D. K. mirė 2010 m. vasario 12 d., po jos mirties liko neapmokėta skola, kurią turi apmokėti atsakovas, priėmęs D. K. palikimą. Ieškovo teigimu, jis apie D. K. mirtį sužinojo tik 2011 m. kovo 7 d., nustatinėjo paveldėtoją, kreipėsi 2012 m. rugpjūčio 1 d. į Utenos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Ieškovas pažymėjo, kad valstybė palikimą priėmė tik 2013 m. sausio 31 d., apie tai ieškovui tapo žinoma 2013-02-08 iš VMI rašto.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti motyvuodamas tuo, kad negali apmokėti palikėjos skolų, kurios atsirado iki jos mirties ir nebuvo teismo priteistos. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas praleido Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ir, be to, į teismą kreipėsi praleidęs CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytą trijų metų naikinamąjį terminą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui UAB „Anykščių šiluma“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, 969,18 Lt skolos už šilumos energiją ir 4,53 Lt delspinigių, neviršijant valstybei perėjusio paveldėto D. K., mirusios 2010 m. vasario 12 d., turto tikrosios vertės. Priteisė ieškovui iš atsakovo 72 Lt žyminio mokesčio. Priteisė valstybei iš atsakovo 28,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas 2012 m. rugpjūčio 1 d., t. y. iki 2013 m. sausio 31 d., kai palikimas perėjo valstybei, kreipėsi į Utenos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas perimti palikėjos butą savo žinion ir apmokėti susidariusią skolą. Ši aplinkybė teismo vertinimu teikia pagrindą išvadai, kad teisinę reikšmę turintį veiksmą – įpėdinio informavimą apie kreditoriaus turtines pretenzijas – ieškovas iš tikrųjų atliko. Ir nors šį veiksmą ieškovas atliko formaliai praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą (kuris baigėsi 2010 m. gegužės 12 d.), tačiau apie palikėjo skolą įpėdinis vis dėlto informuotas anksčiau negu priėmė palikimą. Todėl vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2011) konstatavo, kad ieškovas (kreditorius) valstybę (įpėdinį) tinkamai informavo apie palikėjos skolą ir kad esant tokioms aplinkybėms nėra teisinio poreikio spręsti CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimų. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas vis dėlto informavo įpėdinį apie palikėjos skolas ir taip iš esmės įvykdė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Dėl šių aplinkybių teismo vertinimu nėra teisinių prielaidų ginčo santykiams taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto trijų metų naikinamojo termino (dėl kurio taikymo galėtų būti sprendžiama tik tuo atveju, jeigu kreditorius nebūtų įvykdęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų). Remdamasis CK 5.62 str. 3 d. teismas nurodė, kad atitinkama suma ieškovui priteistina neviršijant valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso 5.63 str. teisės normas, reglamentuojančias termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kasacinio teismo praktiką, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteisti 969,18 Lt skolą, 4,53 Lt delspinigių už šiluminę energiją nuo 2009-03 mėn. iki D. K. mirties, kadangi tai buvo mirusio asmens prievolė. Ieškovė, žinodama apie D. K. mirtį ir būdama kreditorė, neįgyvendino savo teisių, numatytų CK 5.63 str. Apeliantas negali apmokėti palikėjo kreditoriui skolų, kurios atsirado iki jo mirties ir nebuvo teismo priteistos. Tam, jog palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka, o CK 5.63 str. 1 d. numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Nurodė, kad praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių ir nepraėjo daugiau nei trys metai nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėjo, kad kreditorius privalo įrodyti, jog tinkamai pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 str. nustatyta tvarka, o nustačius, jog kreditorius nustatytais terminais nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto), ieškinys negali būti tenkinamas. Taip pat, jeigu kreditoriai nesilaikė CK 5.63 str. 1 d. reikalavimų, minėtą terminą teismas gali pratęsti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Pažymi, kad palikimas atsirado 2010-02-12, tuo tarpu ieškovas tik 2012-08-01 pirmą kartą raštu informavo Utenos valstybinę mokesčių inspekciją apie D. K. skolą ieškovui. Ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad nepraleistas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, todėl galima daryti išvadą, kad ieškovas nebuvo rūpestingas ir terminas praleistas dėl neveikimo. Nurodė, jog ieškovas praleido CK 5.63 str. 4 d. numatytą trijų metų naikinamąjį terminą, jis praleistas dėl ieškovo kaltės, įstatymų leidėjas nenumatė galimybės terminą pratęsti. Teismas visiškai neanalizavo ar ieškovas laikėsi CK 5.63 str. reglamentuojamos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos, neatskleidė bylos esmės ir netinkamai aiškino CPK įtvirtintas procesines normas bylos sustabdymo, todėl teismo sprendimas nepagrįstas.

Ieškovas UAB „Anykščių šiluma“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad skunde išdėstyti faktai bei visa motyvacija yra be teisinio pagrindo, prieštaraujantys CK 5.51 str. 1 d. nuostatai, nurodančiai, kad “Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą“. Teismas teisingai taikė įstatymus ir suformuotą teismų praktiką.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos materialinės teisės normos, o CPK 330 str. numato, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisingas, priimtas remiantis šiuo metu neaktualia kasacinio teismo praktika, kas turi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Byloje kilo ginčas dėl įpėdinių pareigos atsakyti už palikėjo prievoles ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos. Apeliantas nurodė, kad teismas neteisingai nustatė, jog praėjus CK 5.63 str. nustatytam trijų mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo, kreditoriui nėra reikalavimo visais atvejais kreiptis į teismą dėl termino praleidimo, o taip pat apeliantas teigė, kad jis negali apmokėti kreditoriui skolų, kurios atsirado iki palikėjo mirties ir nebuvo teismo priteistos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas teikė šilumos energiją ir karštą vandenį adresu (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-02-12 susidarė 969, 18 Lt skola už ieškovo suteiktą šilumos energiją ir karštą vandenį. Buto savininkė ir ieškovo teikiamų paslaugų naudotoja D. K. mirė 2010-02-12d. Kadangi įpėdiniai jos palikimo per nustatytą terminą nepriėmė, palikimas LR CK 5.2 str. 3 d. pagrindu perėjo valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, ką patvirtina 2013 01 31 Palikimo perėjimo valstybei liudijimas (b.l. 3-4).

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011, kurioje buvo pradėta formuoti praktika, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Pirmosios instancijos teismas byloje padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pretenzijas skolininkės palikimą priėmusiam atsakovui pareiškė iki pastarajam priimant palikimą, todėl konstatavo, kad esant šioms aplinkybėms nėra teisinio poreikio spręsti CK 5.63 str. įtvirtinto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimų, darė išvadą, kad ieškovas iš esmės įvykdė CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, konstatavo objektyvią būtinybę keisti teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką ir išaiškino, kad, nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, keičiančioje ankstesnę kasacinio teismo praktiką dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, yra nurodyta, kad skolos priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas tik įvertinus ieškovo, praleidusio CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pareiškimo terminą, termino praleidimo priežastis ir nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Teismuose pradėjus nagrinėti bylą dėl skolos priteisimo, netikslinga, kad ieškovas ypatingosios teisenos tvarka kreiptųsi į teismą ir pradėtų atskirą civilinę bylą dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti pratęsimo. Ieškovui turi būti suteikta teisė pateikti prašymą pratęsti terminą. Šis prašymas teismo nagrinėtinas kartu su reikalavimu priteisti skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Toks ieškovo reikalavimas byloje buvo pareikštas, tačiau teismas jo nesprendė.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti skolą už šilumos energiją. Tiek ieškovas, tiek teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011, pateiktais išaiškinimais ir sprendė, kad informavo apeliantą apie savo reikalavimą iki šiam priimant palikimą, todėl neprivalo kreiptis dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Nors bylą nagrinėjęs teismas vadovavosi pirmiau nurodytoje nutartyje pateiktu išaiškinimu, tačiau išplėstinei teisėjų kolegijai nutarus keisti pradėtą formuoti praktiką, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Kadangi ieškovas informavo apeliantą (atsakovą) apie savo reikalavimus praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pareiškimo terminą, skolos už šilumos energiją priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas tik įvertinus ieškovo termino praleidimo priežastis ir nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 str. 4 d.).

Pastebėtina, kad teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės, nes apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme pareikštą, bet neišnagrinėtą reikalavimą (šiuo atveju dėl praleisto termino pratęsimo dėl svarbių priežasčių), apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių teisinis ginčas, kurio turinį sudaro pareikšto reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindai, atsikirtimai. Tačiau tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, apibrėžiančioms apeliacijos paskirtį, apeliacinės instancijos teismo procesines galias, ir taip būtų pažeistas šalių rungimosi principas.

Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus pažeidimus, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 330 straipsniu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.