- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- 1-337-1033/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22820-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- M. A.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis neįgalumą (darbingumo lygis (duomenys neskelbtini) proc.), gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu dalyvaujantis reabilitacijos programoje (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. A. 2020 m. birželio 11 d., apie 19.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 17, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,54 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. A. teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jų kieme ne visada būna vietos pastatyti automobiliui. Vienintelė vieta buvo vaikų žaidimo aikštelėje. Jis norėjo perstatyti automobilį, kur prieš tai stovėjo kaimyno mašina ir užkliudė kitą automobilį. Įvykio metu buvo neblaivus. Į gatvę išvažiavęs nebuvo, tik kieme užkliudė. Jo vairavimo stažas (duomenys neskelbtini) metai, vairuoja nuo 18 metų. Žinojo, kad negalima vairuoti išgėrus. Dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Neatsimena kiek tą dieną buvo išgėręs, pagal promilių kiekį, tai tikrai daugiau nei butelį. Vėliau, kai grįžo iš areštinės, mama jam pasakojo, kad visi matė, kaip jis buvo už vairo ir statydamas automobilį užkliudė šalia stovėjusį kaimyno automobilį. Dėl girtumo neatsimena, bet po mamos pasakojimo, suprato, kad perstatydamas automobilį užkliudė. Darbo neturi, bet galvoja mokytis kažkokios specialybės, kad būtų darbingas žmogus. Šiuo metu gyvena su mama, su sugyventine išsiskyrė, turi du suaugusius vaikus, su jais bendrauja. Sūnui papasakojo apie įvykį ir sūnus buvo labai griežtas, priekaištavo dėl gėrimo, tačiau nesutiko būti laiduotoju. Pripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui. Jau prieš įvykį pradėjo lankytis pas psichologą, lankosi ir dabar. Yra baigęs „Minesotos“ programą, tačiau nepadėjo. Po įvykio alkoholio nebevartoja. Po pokalbio su mama ir sūnumi, suprato, kad vienas su savo problema nesusitvarkys, todėl nusprendė gydytis. Nuo 2021 m. sausio 21 d. pradėjo gydytis priklausomybę (duomenys neskelbtini), programą apmoka valstybė, gydymo trukmė 12-14 mėnesių, numatoma gydymo pabaiga 2022 m. sausio-kovo mėn. Labai gailisi, kad taip atsitiko, prašo teismo paskirtą baudą pakeisti į viešuosius darbus, kuriuos galėtų atlikti reabilitacijos centre. Kadangi gydosi, nedirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje, neturės galimybės sumokėti baudą.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas įtariamuoju M. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis su mama gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 11 d. apie 19.00 val. norėjo išgerti, bet nenorėjo, kad mama matytų, kaip vartoja alkoholį, todėl išėjo į kiemą, atsisėdo į jam priklausantį automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ten vartojo alkoholį (išgėrė 0,5 l degtinės). Jam vartojant alkoholį priėjo iš matymo matytas kaimynas ir pradėjo priekaištauti, kad jis važinėja girtas, sakė, kad iškvies policiją. Jis atsakė kaimynui, kad nevažinėja, tiesiog geria automobilyje. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, susirinko pažiūrėti kaimynai. Jis tikrai niekur automobiliu nevažiavo, automobilį naudojo, kaip patalpą vartoti alkoholiui, net rakteliai buvo ne užvedimo spynelėje, o striukės kišenėje (b. l. 80).
Liudytoja K. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 11 d. patruliavo kartu su D. V., kai apie 20.00 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad kieme Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į pranešėjo automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus nurodytu adresu, prie jų priėjo pranešėjas A. K., kuris paaiškino, kad jam paskambino kaimynas G. B. ir pasakė, kad į jo automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Ji su kolega priėjo prie automobilio „Volvo“ ir pamatė, kad vairuotojo pusėje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras, kaip vėliau paaiškėjo M. A.. Paklausus jo ar vairavo automobilį, jis atsakė neigiamai, paklausus ar vartojo alkoholį, M. A. nurodė, kad vartojo degtinę prieš 2 val. Ji paaiškino M. A., kad jis įtariamas, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus. Kolega patikrino M. A. blaivumą alkotesteriu ir pirmo pūtimo metu 20.24 val. nustatė 3,82 promilių neblaivumą, o antro pūtimo metu 20.44 val. – 3,54 promilių neblaivumą. Vairavimo faktą galės paliudyti G. B., iš kurio paimtas pareiškimas. Į įvykio vietą atvyko V1833, kuris liko laukti autovežio, o ji su kolega ir sulaikytu M. A. nuvyko į Vilniaus apskrities VPK OVS (b. l. 16).
Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 11 d. patruliavo kartu su K. C., kai apie 20.00 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad kieme (duomenys neskelbtini), į pranešėjo automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, prie jų priėjo pranešėjas A. K. ir paaiškino, kad jam paskambino kaimynas G. B., pasakė, kad į jo automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo akivaizdžiai neblaivus kaimynas, kaip vėliau paaiškėjo M. A.. Paklausus ar M. A. vartojo alkoholį ir neblaivus vairavo automobilį, jis atsakė, kad prieš 2 val. gėrė degtinę, bet automobilio nevairavo. Patikrinus M. A. blaivumą, alkoholio matuoklis pirmu pūtimu 20.24 val. parodė 3,82 promilių neblaivumą, antru pūtimu 20.44 val. – 3,54 promilių neblaivumą. Vairavimo faktą patvirtino eismo įvykį matęs G. B.. Sulaikytą M. A. jie pristatė į Vilniaus apskrities VPK OVS (b. l. 20).
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 11 d. vakare buvo namuose, matė, kaip atvažiavo kaimynas G. B. ir sustojo po jo (liudytojo) langais ant važiuojamosios dalies. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kaip toliau kieme prie jo (liudytojo) automobilio parkuojasi kaimynas M. A. automobiliu „Volvo“. Matė, kad M. A. pasistatė savo automobilį labai arti jo automobilio, o G. B. kiek pavažiavęs taip pat prisiparkavo. Nieko neįtardamas nuėjo nuo lango, o po kelių minučių išgirdo skambutį į duris. Atėjęs G. B. pasakė, kad M. A. apgadino jo automobilį. Išėjęs į kiemą, šalia savo automobilio rado labai arti automobilį „Volvo“ pasistačiusį M. A., kuris sėdėdamas automobilyje už vairo krovėsi daiktus nuo galinės sėdynės į kuprinę. Kadangi matė, kad jo (liudytojo) automobilis apgadintas, paklausė M. A. „ką čia padarė?“. M. A. atsakė, kad eina namo, nes ne jis įvažiavo į jo (liudytojo) automobilį. M. A. buvo akivaizdžiai neblaivus (nurodo požymius). Jis neleido M. A. išeiti ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai M. A. nustatė sunkų girtumo laipsnį, užfiksavo eismo įvykį. Jis matė, kad M. A. buvo neblaivus ir vairavo automobilį, tik nematė fakto, kaip atsitrenkia į jo automobilį (b. l. 24).
Liudytojas G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 11 d., apie 19.30 val., grįžo iš darbo į namus. Kadangi įvažiavimas į kiemą yra labai siauras, sustojo praleisti išvažiuojančio automobilio „Volvo“. Automobilio „Volvo“ vairuotojas, pamatęs jį (liudytoją), niekur nebevažiavo ir pradėjo parkuotis šalia kitų automobilių, tai darė gana ilgai ir labai keistai. Todėl pagalvojo, kad su vairuotoju kažkas blogai, nes vairuotojas keletą kartų atsitrenkė į bortelį, kol galiausiai, matė, kaip dešinės pusės galu atsitrenkė į kitą automobilį. Priparkavęs savo automobilį išlipo ir praeidamas matė, kad atsitrenkęs automobilis „Volvo“ apgadino kaimyno automobilį. Automobilio „Volvo“ vairuotojas liko sėdėti, iš automobilio nelipo. Kadangi žinojo kur gyvena apgadinto automobilio savininkas, nuėjo ir pasakė savininkui. Kaimynas vienas išėjo į kiemą apžiūrėti savo automobilio. Negali teigti, kad automobilį „Volvo“ vairavo neblaivus asmuo, bet iš to, kad šį asmenį dažnai mato neblaivų ir šio asmens vairavimas tą dieną buvo labai keistas, daro prielaidą, kad jis buvo neblaivus (b. l. 29).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad pranešėjas A. K. 2020 m. birželio 11 d. 19.54 val. pranešė, jog kieme (duomenys neskelbtini), į jo automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas laiko pažeidėją, laukia pareigūnų, prašo paskubėti (b. l. 5).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro 2020 m. birželio 11 d. informacinėje sistemoje užregistruotas skambutis iš telefono (nurodomas IMEI Nr.), kuriuo pranešta apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), ir įtariamą neblaivų automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją (b. l. 7-8).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausios patrulės K. C. 2020 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime iš esmės nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės, kurias ji nurodė apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 10).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų „Body“ kameros, kuriuose užfiksuotas neblaivus M. A., sėdintis už automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo. Atsakydamas į pareigūnų klausimus, M. A. prisipažįsta, kad vartojo alkoholį, sutinka pasitikrinti neblaivumą ir alkotesteriu jam nustatomas sunkus girtumo laipsnis. M. A. sako, kad jis nevairavo automobilio, kalbėdamas keikiasi necenzūriniais žodžiais (b. l. 13).
A. K. 2020 m. birželio 11 d. paaiškinime matyti, kad jis nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kurias nurodė apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 27).
Administracinio nusižengimo protokolas ir eismo įvykio fiksavimo protokolas patvirtina, kad M. A. pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020 m. birželio 11 d., apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, judėdamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį ir apgadino abi transporto priemones. Įvykio metu buvo neblaivus, pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 31-33).
Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad 2020 m. birželio 11 d. M. A. 20.24 val. nustatytas 3,82 promilių neblaivumas, o 20.44 val. – 3,54 promilių neblaivumas. Alkotesterio paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 34-37).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyti išoriniai sugadinimo požymiai: ant dešinės pusės galinio sparno ir galinio buferio matomi įvairūs apgadinimai (įlenkimai, įbrėžimai); ant viso automobilio matomi nežymūs apgadinimai (įbraukimai). Bendra vidinė salono tvarka nepažeista (tvarkinga). Automobilio salone ant galinio kairės pusės kilimėlio matomi 2 vnt. 0,5 l tuščios taros nuo alaus, ant galinės sėdynės kairėje pusėje matoma pilna, neatidaryta 0,5 l talpa su alumi. Dešinėje pusėje ant galinės sėdynės yra plastikinė 1 l pradaryta talpa su alumi. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 28-43).
Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, patvirtina, kad automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 11 d. buvo nuvežtas į UAB „Tomadas“ aikštelę Eišiškių pl. 127, Vilnius, o 2020 m. liepos 1 d. D. A. gavo leidimą atsiimti nuvežtą transporto priemonę (b. l. 45-47, 59, 62).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 1998-01-08, savininkas - valdytojas M. A. (b. l. 48).
Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją 2020 m. birželio mėnesį automobilio „Volvo V40“ vidutinė kaina Lietuvoje buvo 980 Eur su PVM (b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad visiškai įrodyta, jog M. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis M. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų K. C., D. V., A. K. ir G. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnės K. C. tarnybinis pranešimas dėl įvykio, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolai, įvykio registracijos duomenys, vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas. M. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
M. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimas, baudžiamojo poveikio ir kardomųjų priemonių taikymas
Skirdamas bausmę M. A., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, pasekmes (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, buvo sunkaus girtumo laipsnio, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, turi neįgalumą (darbingumo lygis (duomenys neskelbtini) proc.), šiuo metu dalyvauja reabilitacijos programoje, anksčiau neteistas, iki nusikaltimo padarymo buvo vieną kartą baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą), taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydį nustato mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Skirti M. A. švelnesnę bausmę – baudą netikslinga, nes jis nedirba, pajamų neturi, yra neįgalus, dalyvauja ilgalaikėje reabilitacijos programoje, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, todėl baudos bausmė nebus veiksminga ir nebus pasiekti bausmės tikslai.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. A. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Atsižvelgiant į tai, kad M. A. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, jis savanoriškai pradėjo gydytis priklausomybės ligas ir nuo 2021-01-21 dalyvauja ilgalaikėje reabilitacijos programoje, reabilitacijos centro teigiamai charakterizuojamas (b. l. 144), registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi pastovią gyvenamąją vietą (šiuo metu reabilitacijos centre), todėl teismas mano, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą ir paskiriant intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei skiriant įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
Kaltinamasis M. A. prašė skirti jam viešuosius darbus, nes baudos sumokėti negalės, viešuosius darbus dirbtų reabilitacijos centre. Tačiau padaryto nusikaltimo sankcijoje viešųjų darbų bausmė nenumatyta, o taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti kitą bausmę, nei numatyta sankcijoje, nėra pagrindo. Be to, tokiam kaltinamojo prašymui prieštaravo ir prokurorė.
M. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 11 d. 20.24 val. iki 2020 m. birželio 12 d. 14.56 val. (b. l. 65, 69), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (viena diena) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
BK 67 straipsnis nustato, kad kaltinamajam kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti M. A. baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. A. padarė nusikalstamą veiką, susijusią su transporto eismo saugumu, vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo laipsnio ir kėlė didelį pavojų aplinkiniams ir aplinkai, jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. birželio 12 d. (b. l. 70).
Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020).
Byloje nustatyta, kad automobilis „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus M. A., nuosavybės teise priklauso jam pačiam, todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė turi būti konfiskuotas.
Prokurorė Orija Audronė Kolbienė, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2020 m. birželio 12 d. nutarimu laikinai nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. apribojo M. A. nuosavybės teises į automobilį „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir turto saugotoju paskyrė savininką M. A. (b. l. 50).Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. ir 2021 m. kovo 5 d. nutartimis laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas iki 2021 m. birželio 12 d. (b. l. 117-118, 135-136). Atsižvelgiant į tai, kad M. A. priklausantis automobilis yra konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu 2020-06-12 nutarimais M. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 70) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 30 parų areštą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad jis turi dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ir gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į arešto bausmę įskaityti M. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 11 d. 20.24 val. iki 2020 m. birželio 12 d. 14.56 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Paskirti M. A. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 12 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti M. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant iš jo valstybės nuosavybėn jam priklausantį automobilį „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. A. vardu registruotą automobilį „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.