Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Advokatų profesinės bendrijos (toliau – APB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) dėl įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Lietuvos advokatų taryba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos advokatų taryba teismui pateikė 2021 m. liepos 8 d. Protokolo išrašą Nr. 10, kuriame nurodoma, kad nuspręsta sustabdyti pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundo nagrinėjimą advokato A. B. atžvilgiu, kol bus teisme išnagrinėta byla, tiesiogiai susijusi su skunde nurodytomis aplinkybėmis bei priimtas galutinis sprendimas.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas A. B. papildomai paaiškino, kad apeliacinio ir atskirųjų skundų pozicija nebuvo atskirai derinama su atsakove, be to šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta, kad turi būti derinamas kiekvienas procesinio dokumento tekstas. Ieškovės atstovas teisinės paslaugas atsakovei suteikė tinkamai, todėl prašo ieškinį tenkinti, priteisti ieškinyje nurodytą sumą ir sumokėtą žyminį mokestį.

Atsakovės atstovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikiančios institucija į paskirtą teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestas.

Byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. birželio 22 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 007-19/atstovavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei teisines paslaugas konsultuojant, rengiant ir teikiant reikalingus paprastus ir/ar procesinius dokumentus teismams bei atstovaujant pastarosios interesus visose institucijose (Sutarties 1.1. punktas), o taip pat Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-6583-1030/2019 dėl skolos priteisimo, o esant reikalui ir apeliacinėje instancijoje , o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir nustatytais terminais vykdyti atsiskaitymą su Advokatų profesine bendrija (duomenys neskelbtini) pagal pastarosios išrašomas sąskaitas (Sutarties 3.2. punktas). 2021 m. kovo 5 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija AB21-Nr. 002 1 020 Eur sumai pagal Sutartį Nr. Nr. 007-19, tačiau atsakovė iki šiol sąskaitos neapmokėjo.

Byloje ginčas kilo iš advokatų profesinės bendrijos su klientu sudarytų teisinių paslaugų sutarties vykdymo. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė neatsiskaitė už suteiktas teisines paslaugas, t.y. už apeliacinio ir atskirųjų skundų parengimą. Atsakovė neginčija nei su ieškove sudarytos teisinių paslaugų sutarties sąlygų, nei šioje sutartyje nustatytų teisinių paslaugų įkainių, nei paties teisinių paslaugų suteikimo fakto, tačiau savo nesutikimą su reikalavimu grindžia tuo, jog ieškovės atstovas advokatas A. B. netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, siekiant apginti atsakovės (kliento) interesus, ignoravo jam Etikos kodekse ir Advokatūros įstatyme nustatytus reikalavimus ir atsakovės sąskaitą sprendė savo asmeninius reikalus, dėl ko laiku nebuvo paduotas apeliacinis skundas. Visas advokato darbas, surašant procesinius dokumentus, kurie dėl jo pačio aplaidumo ir laisvabūdiško elgesio, jau nebeturėjo jokios prasmės bei vėlesnis reikalavimas sumokėti už tuos darbus, sudaro pagrindą manyti, jog ieškovės atstovo veiksmuose yra nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo elementų.

Klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Tokio pobūdžio sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756–6.765 straipsniai)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutartis reglamentuojančios CK nuostatos (CK 6.716–6.724 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

Įstatymas numato, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.760 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad įgaliotinis privalo vykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje advokatų teikiamos teisinės paslaugos apibrėžiamos kaip teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį (kai advokatas teikia teisines paslaugas nemokamai). Advokatui už pagal sutartį suteikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje numatytus užmokesčio nustatymo kriterijus, advokato atlygis už darbą nėra susietas su bylos sėkme ir negali būti suprantamas kaip atsiskaitymas už bylos sėkmę, atlygis yra advokato įdėto darbo, pastangų ruošiantis bylai, atstovavimo teisme, bylos sudėtingumo, konkrečių teisinių paslaugų (procesinių dokumentų ruošimo) ir pan. įvertinimas pinigine išraiška.

Kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėse išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, jog, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, reiškia, kad, esant galiojančiam advokato ir kliento susitarimui dėl teisinių paslaugų teikimo, turėtų būti preziumuojama, jog šalys, nustatydamos apmokėjimo sąlygas, į nurodytus kriterijus atsižvelgė. Tačiau tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tikrintina ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatytina, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertintina, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nors advokato ir kliento susitarimas dėl užmokesčio dydžio yra sutarties laisvės principo įgyvendinimo išraiška, tai savaime nereiškia, kad toks susitarimas, kilus šalių ginčui, negali būti vertinamas atsižvelgiant į pirmiau išvardytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016).

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisiškai vertinant advokato veiksmus atsižvelgtina į specifinę advokato padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją, kaip tokią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-1243/2000).

Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 ir 6 dalis įtvirtina tokius advokatų veiklos principus kaip lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas, nepriekaištingas elgesys. Advokato lojalumas klientui yra vienas iš pagrindinių advokato veiklos principų, tai sėkmingo advokato ir kliento bendradarbiavimo ir tinkamo advokato funkcijų vykdymo sąlyga įpareigojanti advokatą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2015).

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau ir – Etikos kodeksas) reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Advokatūros etikos kodeksas įtvirtina reikalavimus profesinėje veikloje laikytis teisinių ir moralinių įsipareigojimų klientui, atstovauti jam sąžiningai, rūpestingai ir protingai, nepriimti pavedimų, jeigu žino ir supranta, kad nesugebės jų tinkamai ar laiku atlikti. Etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai. Etikos kodekso 10 straipsnyje įtvirtinta principinė nuostata dėl advokato lojalumo klientui: - Advokato lojalumas klientui yra profesionalaus advokato ir kliento bendradarbiavimo ir tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat lemianti advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; - Lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą. Advokato ir kliento santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, tolerancija ir pasitikėjimu; - Advokatas neturi priimti pavedimo, kai žino, kad negali reikiamu laiku ir (ar) tinkamai jo atlikti dėl profesinės kompetencijos stokos, užimtumo ar kitų priežasčių. Jei pavedimui atlikti kliudančios priežastys paaiškėjo priėmus pavedimą, advokatas privalo nedelsdamas apie tai informuoti klientą; - Advokatui draudžiama skatinti nepagrįstus teisminius ginčus. Advokatas turi skatinti klientą siekti ginčą išspręsti taikiai, nurodyti alternatyvius ginčo sprendimo būdus; - Advokatas privalo klientui prašant informuoti klientą apie pavedimo vykdymo eigą, derinti savo veiksmus su klientu ir atsižvelgti į kliento samprotavimus bei argumentus, nedelsdamas informuoti klientą apie esminius pavedimo vykdymo įvykius, kad klientas galėtų laiku priimti reikiamą sprendimą.

Be to, vadovaujantis Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6 punktu, advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai. Tai suponuoja advokato pareigą prieš pradedant teikti paslaugas susitarti su klientu dėl pavedimo apimties ir atlyginimo bei kitų esminių advokato paslaugų sąlygų, klientui pareikalavus, grąžinti atlyginimą už teisines paslaugas, kurių nesuteikė ar suteikė nekokybiškai, nuolat ir sąžiningai informuoti klientą apie pavedimo vykdymo eigą, derinti savo veiksmus su klientu ir atsižvelgti į kliento argumentus, nedelsdamas informuoti klientą apie visus esminius pavedimo vykdymo įvykius, kad klientas galėtų laiku priimti sprendimą.

Kilus tarp šalių ginčui dėl teisinių paslaugų suteikimo ir jų kokybės, būtent advokatui kyla pareiga įrodyti paslaugų klientui tinkamą suteikimą. Pažymėtina, kad teisiškai vertinant advokato veiksmus atsižvelgtina į specifinę advokatūros padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje, į tai, kad advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams yra taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai. Griežtas advokato profesinei etikai keliamų reikalavimų laikymasis yra svarbus visuomenės pasitikėjimui šios profesijos atstovais, teisės ginamų vertybių apsaugai, pagarbos advokato vardui išlaikymui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 - 2020 metais Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo nagrinėjama civilinę bylą Nr. Nr. e2-191-1030/2020, tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios interesus byloje atstovavo ieškovė pagal 2019 m. birželio 22 d. Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 007-19. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkino iš dalies (95 procentais) ir priteisė ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 10 127,70 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 15 d. teisme buvo gautas atsakovės apeliacinis skundas dėl teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nustatė septynių dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – surašyti apeliacinio skundo motyvus, konkretizuoti apeliacinio skundo reikalavimą, sumokėti žyminį mokestį. Tačiau atsakovės atstovas advokatas A. B. per nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, nepateikė motyvuoto prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, todėl teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi teismas apeliacinį skundą laikė nepaduotu, ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Dėl šios priežasties 2020 m. spalio pabaigoje, kai Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas įsiteisėjo, ir atsakovei, kuri buvo įsitikinusi, jog apeliacinis skundas paduotas laiku, atsirado neigiamų pasekmių, nes UAB (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą dėl skolos pateikė antstoliui priverstiniam vykdymui. Atsakovės banko sąskaitose esančios piniginės sumos buvo areštuotos, o už priverstinį skolos išieškojimą antstolės L. N. kontorai buvo sumokėta 1 055,54 Eur. 2020 m. spalio 30 d. atsakovės atstovas pateikė atskirąjį skundą (su prašymais atnaujinti terminus atskirajam skundui pateikti ir apeliacinio skundo trūkumams pašalinti) dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatė atsakovei septynių dienų terminą 2020 m. spalio 30 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Šalinant Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatytus atskirojo skundo trūkumus, teisme 2020 m. lapkričio 13 d. gauti atsakovės atskirasis ir apeliacinis skundai su prašymais atnaujinti terminus atskirajam skundui pateikti ir apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir priimti apeliacinį skundą. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) atnaujino terminą atskirajam skundui dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties pateikti; priėmė atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties ir perdavė atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismui; atsisakė atnaujinti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovės atstovo prašymą dėl termino atnaujinimo, motyvuodamas tuo, jog atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės dėl dalyvavimo nagrinėjant dvi jam asmeniškai svarbias bylas ir nemalonūs išgyvenimai dėl rengimosi joms, teismo vertinimu, yra subjektyvios priežastys, kurios nelaikytinos pagrindu praleistiems procesiniams terminams atnaujinti ir varžyti kitų proceso dalyvių teises į operatyvų ir koncentruotą procesą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės atstovas, būdamas profesionalus teisininkas ir dalyvaudamas kitų bylų nagrinėjime, prašymo pratęsti procesinį terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovė ir jos atstovas, veikdami pakankamai rūpestingai, turėjo galimybę laiku pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tačiau to nepadarė dėl subjektyvių priežasčių. Nagrinėjamu atveju yra svarbi ta aplinkybė, kad apeliantas yra juridinis asmuo, o jo atstovas profesionalus teisininkas, kuriems keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, o šiuo atveju apelianto ir jo atstovo elgesys leidžia daryti išvadą, jog apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Nesutikdamas su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi, ieškovės atstovas pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė tenkinti, nurodydamas, jog atsakovės atstovas teikdamas prioritetą asmeninių bylų nagrinėjimui, o ne atstovavimui klientams, kaip profesionalas, turėjo informuoti savo klientą apie tokį pasirinkimą, kad atsakovė galėtų pasirinkti kitą atstovą, kuris atras laiko atstovavimui savo klientams, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Kaip minėta, advokato profesija yra viena iš profesijos rūšių, kurių atstovams taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai. Advokato pareiga inter alia yra sąžiningai atlikti savo pareigas. Tuo tarpu, pagal byloje pateiktus duomenis teismas negali daryti išvados, kad ieškovės atstovas, kaip advokatas, tinkamai įvykdė teisinių paslaugų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir tinkamai atstovavo atsakovę.

CK 1.137 straipsnio nuostatai numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Civilines teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kada šios teisės įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams (CK 1.137 straipsnio 5 dalis).

Ištyręs šioje civilinėje byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, informacinės sistemos LITEKO duomenis, reikšmingus šios civilinės bylos nagrinėjimui, šalių bei jų atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra atmestinas, kadangi šiuo nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas advokatas A. B. netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, teismo nustatytu terminu neparengė teismui procesinių dokumentų, nors sudarydamas sutartį su atsakove įsipareigojo tokius dokumentus parengti ir pateikti teismui laiku, todėl būtent dėl ieškovės atstovo aplaidumo, neveikimo ir savo reikalų tvarkymo, atsakovė turėjo neigiamų finansinių pasekmių. Advokatas privalėjo veikti kaip kliento patarėjas ir atstovas civilinėje byloje, pateikti per įstatymo nustatytą terminą apeliacinį skundą, tačiau to neatliko. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas teikdamas prioritetą asmeninių bylų nagrinėjimui, o ne atstovavimui klientams, kaip profesionalas, turėjo informuoti savo klientą apie tokį pasirinkimą, kad atsakovė galėtų pasirinkti kitą atstovą, kuris atras laiko atstovavimui savo klientams. Visas advokato darbas, surašant procesinius dokumentus, kurie dėl jo pačio aplaidumo ir netinkamo elgesio, jau nebeturėjo jokios prasmės bei vėlesnis reikalavimas sumokėti už tos darbus, sudaro pagrindą manyti, jog ieškovės atstovo veiksmuose yra nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo elementų.

Taigi, teismo vertinimu ieškovės atstovas savo veiksmais (neveikimu) elgėsi nesąžiningai kliento (atsakovės) atžvilgiu, nebuvo jam lojalus, nebuvo profesionalus, pažeidė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnyje nustatytą pareigą sąžiningai atlikti savo profesines pareigas, taip pat pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalyje numatytą advokato pareigą elgtis profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai, todėl teismas negali laikyti ieškovės atstovo veiksmų teisėtais ir pagrįstais, dėl to ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nenurodė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 -270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo šalių gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.