Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Laimoza“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui UAB „Laimoza“ dėl dalies Darbo ginčų komisijos 2015-05-27 sprendimo Nr. DGKS-2219 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Laimoza“, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-05-27 sprendimą Nr. DGKS-2219 dalyje, kurioje netenkintas ieškovės prašymas priteisti jai iš atsakovo išmokas, susijusias su darbo santykiais, išspręsti ginčą iš esmės ir priteisti ieškovei iš atsakovo 2874,72 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais bei vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė D. L. nurodė, kad nuo 2013-03-13 dirbo UAB „Laimoza“ vyr. buhalterės pareigose, 2015-01-23 darbo sutartis su ja buvo nutraukta, tačiau atsakovas atleidimo iš darbo dieną nesumokėjo ieškovei 2874,72 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki atleidimo dienos, atostoginių bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu dalyje, kurioje nuspręsta netenkinti jos prašymo dėl 1855,41 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais išieškojimo ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Nurodo, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai konstatavo, jog su ieškove buvo neatsiskaityta dėl jos pačios kaltės, nes duomenys, pateikti VSDF biudžetui apie ieškovės gaunamas draudžiamąsias pajamas, nesutapo su atsakovo pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodyta informacija, be to, nutrūkus darbo santykiams, tikslino savo draudžiamųjų pajamų sumą. Nesant ieškovės kaltės dėl nepagrįsto delsimo atsiskaityti, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteistas jos vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Atsakovas UAB „Laimoza“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad darbuotoja savo veiksmais prisidėjo prie susidariusios situacijos ir darbo užmokestis jai nebuvo laiku išmokėtas dėl pačios ieškovės kaltės. Dėl to vidutinis darbo užmokestis už delsimo atsiskaityti laiką jai buvo nepriteistas pagrįstai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškovės D. L. ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-05-27 sprendimą Nr. DGKS-2219 dalyje, kuria ieškovei D. L. iš atsakovo UAB „Laimoza“ buvo priteista 1019,31 Eur neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų ir priteisė iš atsakovo UAB „Laimoza“ ieškovei D. L. 1336,57 Eur neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų; panaikino Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-05-27 sprendimą Nr. DGKS-2219 dalyje, kuria netenkintas ieškovės D. L. reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „Laimoza“ vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką ir priteisė iš atsakovo UAB „Laimoza“ ieškovei D. L. 377,40 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką; likusią darbo ginčų komisijos sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo UAB „Laimoza“ ieškovei D. L. 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, jog nutraukiant darbo sutartį ieškovei turėjo būti išmokėta iš viso 4318,25 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Teismas pažymėjo, kad šalių Darbo ginčų komisijai ir teismui pateiktose pažymose nurodytos ieškovei išmokėtos sumos skiriasi (DGK 22, 23, 32 39, 40, 89 b. l.), todėl Darbo ginčų komisijai pateiktas pažymas vertino kritiškai. Teismas sprendė, kad Darbo ginčų komisijai pateikti atliktus mokėjimus per banką patvirtinantys duomenys (3, 15, 66-72, 113, 114 DGK b. l.), taip pat byloje pateikti atlyginimų žiniaraščiai (49-52, 116-121 b. l.) patvirtina, kad ieškovei D. L. buvo išmokėta 10295,15 Lt (2981,68 Eur) su darbo santykiais susijusių išmokų. Sugretinęs darbo užmokesčio mokėjimą patvirtinančiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis su atsakovo algos išmokėjimo analizėje pateiktais duomenis, teismas konstatavo, kad šiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys sutampa (DGK 107, 108 b. l.). Teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą sprendė, kad atsakovas atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo ieškovei 1336,57 Eur (4318,25 Eur - 2981,68 Eur) su darbo santykiais susijusių išmokų. Teismas konstatavo, kad nepaisant to, jog Darbo ginčų komisija neteisingai apskaičiavo iš atsakovo ieškovei priteistiną sumą, tačiau 1019,31 Eur neišmokėtas išmokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, priteisė ieškovei iš atsakovo pagrįstai, todėl šią sprendimo dalį paliko nepakeistą, papildomai priteisė ieškovei iš atsakovo 317,16 Eur (1336,57 Eur – 1019,31 Eur) sumą. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs byloje kilusio ginčo teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad darbo ginčų komisija padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovei vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką nepriteistinas. Įvertinęs kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavio interesus, bei pakankamai ilgą ieškovės nesikreipimo į Darbo ginčų komisiją laiką, siekdamas užtikrinti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo bei šalių pusiausvyros principų tinkamą taikymą, teismas ieškovei priteisė kompensaciją neviršijančią ieškovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio sumos - 377,40 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Atsakovas UAB „Laimoza“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-24 teismo sprendimą dalyje dėl 377,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti, priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:Ieškovė buvo bendrovės buhalterė, ji skaičiavo sau ir kitiems darbuotojams darbo užmokesčius bei visas kitas su darbu susijusias išmokas, elektroniniu būdu teikė duomenis VSDF valdybai, juos koregavo, pildė atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, atlikinėjo bankinius pavedimus (ieškovė šių faktinių aplinkybių neginčijo), todėl būtent ieškovė turėjo pareigą teisingai paskaičiuoti ir pateikti atsakovui duomenis apie tai, kokio dydžio išmokos jai turi būti sumokamos prieš nutraukiant darbo sutartį, o pastebėjusi, jog su ja nevisiškai atsiskaityta, ieškovė galėjo ir turėjo nedelsiant apie tai informuoti savo buvusį darbdavį – atsakovą. Pažymėjo, kad ieškovė į darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2015-04-11, todėl galima prielaida, kad pati ieškovė iki kreipimosi dėl darbo ginčo nesuvokė, kad atsakovas yra jai skolingas, t. y. jog ji neteisingai paskaičiavo sau išmokėtinas išmokas, arba ieškovė sąmoningai suklaidino atsakovo direktorių, nurodydama jam neteisingus išmokėtinų sumų apskaičiavimus, kad ateityje galėtų inicijuoti teisinius ginčus.

8.2.Pačiai ieškovei pripažįstant, jog ji atlikinėjo skaičiavimus ir pati tikslino VSDF pateiktus duomenis apie draudžiamąsias pajamas, teismo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų pateikusi VSDF netikslius duomenis apie draudžiamąsias pajamas, prieštarauja praktiškai visai bylos medžiagai.

8.3Teismas neįvertino ieškovės procesinio elgesio bylinėjimosi metu. Ieškinį pareiškė buhalterė, kuriai turėjo būti žinoma, kokio dydžio pinigų sumą reikėjo išmokėti atleidžiamam darbuotojui. Ieškovė reikalavimų atsakovui keitimą (mažinimą) motyvavo aritmetine klaida ir duomenų VSDF netikslumu, kuriuos valstybinei institucijai pati teikė bei tikslino. Pagal bylos medžiagą labiau tikėtina, kad pati ieškovė neteisingai apskaičiavo ir nurodė atsakovui išmokėtinų pinigų sumą, nei, kad žinodamas apie skolą atsakovas sąmoningai delsė atsiskaityti su buvusiu darbuotoju.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso toliau CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje sprendžiamas darbuotojo ir darbdavio ginčas dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais mokėjimo, nutraukus darbo santykius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių darbo sutartis buvo nutraukta 2015-01-23 pagal LR DK 127 str. 1 d.; atleidimo iš darbo dieną su ieškove D. L. nebuvo atsiskaityta. Apeliaciniu skundu darbdavys skundžia sprendimo dalį dėl 377,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, teigdamas, kad darbdavys atsiskaityti su ieškove uždelsė dėl pačios ieškovės kaltės, vidutinio darbo užmokesčio dydžio (188, 70 Eur) atsakovas neginčijo. DK 206 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, o DK 206 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė 2014-11-28 įteikė UAB „Laimoza“ direktorei prašymą dėl atleidimo iš darbo, prašydama atleisti iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, atleidimo datą nukeliant po kasmetinių atostogų; į kasmetines atostogas prašo išleisti nuo 2014-12-04. UAB „Laimoza“ direktorės įsakymu Nr. 14/11-03 ieškovei buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2014-12-04 iki 2015-01-22. Darbo sutartis buvo nutraukta 2015-01-23 UAB „Laimoza“ direktorės įsakymu Nr. 15/01-03 pagal LR DK 127 str. 1 d., atleidimo iš darbo dieną (2015-01-23) ieškovė nedirbo ( 2015 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei nutraukus darbo sutartį nebuvo išmokėta 1336,57 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (šalys šios sprendimo dalies neskundė), todėl šiuo atveju yra taikomos DK 206 str. 1 d. 2 p. nuostatos, ir ieškovė turėjo pareikalauti darbdavio (atsakovo) su ja atsiskaityti. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tiesioginį ieškovės reikalavimo atsiskaityti įteikimą atsakovui. Bylos duomenimis, atsakovui tik iš Darbo ginčų komisijos atsiųstų dokumentų tapo žinoma, jog ieškovė Darbo ginčų komisijai pateikė reikalavimą dėl neišmokėtų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo iš atsakovo, t. y. nuo 2015-04-11, todėl ši data gali būti laikoma reikalavimu atsiskaityti. DK 141 str. 1 d. numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 str. 2 d. numatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį, o DK 141 str. 3 d. nurodyta, jog kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 str. 3 d. nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). DK 141 str. 3 d. normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.).Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas neatsiskaitymo su ieškove faktas ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenustatyta ieškovės kaltė dėl neatsiskaitymo. Byloje nustatyta, kad siekdama apginti savo pažeistas teises, ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl nesumokėtų piniginių išmokų, susijusių su darbo santykiais. Kreipdamasi darbo ginčų komisiją, ieškovė išreiškė poziciją dėl savo teisių gynimo būdo pasirinkimo. Nuo to momento, kai ginčo sprendimas persikėlė į darbo ginčų komisiją, šalių pareiga bendradarbiauti nors ir išliko, tačiau iš esmės pakito, t. y. šalys įgavo galimybę išspręsti nesutarimus procesine tvarka. Šalių ginčas, nepavykus jo išspręsti darbo ginčų komisijoje, tapo teisminiu ginču. Esant iškeltai darbo bylai darbo ginčų komisijoje ir teisme, šalis turi procesines subjektines teises ir gali jomis sąžiningai naudotis: apie norą atsiskaityti gali pareikšti teismo posėdyje, procesiniame dokumente, gali pinigus pervesti į teismo depozitinę sąskaitą, prašyti teismo suteikti galimybę sudaryti taikos sutartį ir panašiai. Be to, byloje nustatyta, kad darbdavys darbo užmokestį ieškovei pervesdavo į jos banko kortelės sąskaitą, taigi šia galimybe darbdavys taip pat galėjo pasinaudoti. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovės kaltės dėl neatsiskaitymo po to, kai ji kreipėsi į darbdavį dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo, nėra, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad būtent pati ieškovė turėjo pareigą teisingai paskaičiuoti ir pateikti atsakovui duomenis apie tai, kokio dydžio išmokos jai turi būti sumokamos nutraukiant darbo sutartį, yra įvertintos priteisiant ieškovei už uždelstą atsiskaityti laiką.Atkreiptinas dėmesys, kad taikant DK 141 str. 3 d., būtina atsižvelgti į DK 2 str., 35 str. įtvirtintus darbo teisės principus, pažymint, kad pagal darbuotojo (ieškovės) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 141 str. pagrindu, pasisakyta, kad ji gali būti mažinama, atsižvelgiant į laiku neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008).Nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei už uždelstą atsiskaityti laiką, atsižvelgė į DK 2 str., 35 str., 36 str. 1, 2 dalyse, 141 str. 3 d. įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei nurodytą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstos išmokėti sumos ir apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydžius, į tai, kad ieškovės elgesys galėjo klaidinti atsakovą ir daryti reikšmingą įtaką šio sprendimams bei veiksmams.Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka spręstina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.), taip pat tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymo už darbą tvarką ir pasekmes ją pažeidus, dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.