- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-875-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00537-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- I. V., R. V.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą D. B., ieškinį atsakovams I. V. ir R. V. dėl neturtinės žalos priteisimo bei ieškovės K. B., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą D. B., apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimo civilinėje byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 7000 Lt neturtinės žalos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-04-13 atsakovų šuo įkando jai į lūpą ir nosį, todėl ieškovei teko kreiptis į gydytojus. Atsakovei I. V., pripažinus padarytą administracinį teisės pažeidimą, buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt bauda. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl prieš tai minėto įvykio ieškovei padaryta didelė neturtinė žala – sutriko miegas, ji tapo jautresnė, sunkiau išlaiko dėmesį veiklos metu, pasikeitė elgesys su gyvūnais, ji bijo šunų, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų I. V. ir R. V. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir po 109 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo, ieškovei K. B., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą D. B.; priteisė iš atsakovų I. V. ir R. V., lygiomis dalimis 60 Lt žyminio mokesčio, t. y. po 30 Lt iš kiekvieno atsakovo, į valstybės biudžetą. Nurodė, kad atsakovams atsakomybė kyla deliktinės atsakomybės pagrindu. Teismas nustatė, kad įvykis įvyko dėl atsakovės I. V. neatsargių veiksmų, kurie pasireiškė nepakankama šuns priežiūra, ir šiuos veiksmus laikė neteisėtais, taip pat pripažino, kad atsakovė yra kalta dėl šio įvykio, nes nebuvo tiek rūpestinga, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Fakto, jog ieškovę sužalojo atsakovų šuo, atsakovai neginčijo, iš esmės pripažino, jog ieškovei padaryta neturtinė žala, tačiau nesutiko su prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad žalą atsakovai padarė netyčiniais veiksmais, jų veiksmai pasireiškė dideliu neatsargumu, kad ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kad atsakovė ieškovės atsiprašė bei dėjo pastangas taikiu būdu išspręsti ginčą, be to, atsižvelgė į ieškovės amžių, į pačios nukentėjusiosios ir jos atstovės pagal įstatymą didelį neatsargumą, į tai, kad byloje nebuvo pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovei sutriko miegas ir ji dažnai pašoka naktį iš lovos, kad vartoja raminamuosius vaistus, kad tapo jautresnė, pasikeitė jos elgesys su gyvūnais, bijo šunų, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, todėl ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimą ir ieškovės reikalavimą tenkinti visiškai – ieškovei iš atsakovų solidariai priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 7000 Lt bei priteisti 750,20 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas mažindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį netinkamai taikė neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Paaiškino, kad teismas neatsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes, t. y. patirti sužalojimai turėjo ir turi įtakos emocinei būklei, ir dabar sukelia dvasinių išgyvenimų bei nepatogumų bei turės įtakos ir ateityje. Teismas nevertino atsakovų turtinės padėties, t. y atsakovai nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Pažymi, kad atsakovė nesiėmė visų priemonių, kad būtų pašalintos neigiamos pasekmės. Pažymi, kad žala padaryta asmens sveikatai, kaip vienai iš labiausiai teisės ginamų vertybių. Priduria, kad atsakovų atsakomybė kyla be kaltės. Priduria, kad ieškovės atstovė pagal įstatymą dirba VĮ Respublikinės ligoninės Psichiatrijos filiale, jai gerai žinoma apie nervinius sutrikimus, todėl įrašų medicininiuose dokumentuose nėra. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad pati nukentėjusioji buvo neatsargi, kad mergaitės motina nepakankami rūpinosi savo dukra. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Teigia, kad ieškovė neįrodė, kad patyrė 7000 Lt neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl neturtinės žalos dydžio.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008). Kartu reikia įvertinti atsakovo turtinę padėtį bei galimybę priteisiamą neturtinę žalą atlyginti bei atsižvelgti į kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Taigi teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-371/2003, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovės atstovė pagal įstatymą prašo padidinti priteistą neturtinės žalos dydį iki 7 000 Lt, tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus apie ieškovę po įvykio darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą neturtinės žalos dydį. Šios kategorijos bylose būtina įvertinti konkrečius faktus apie ieškovę ir bylos įrodymus. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas, o ieškovė turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų bei pateikti įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi tinkamais kriterijais, juos teisingai pritaikė faktinėms bylos aplinkybėms, atskleidė kiekvieno iš jų reikšmę bei įtaką, nustatant teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į sveikatos sužalojimų laipsnį, tai yra į tai, kad atsakovės šuo padarė 0,5 cm dydžio lūpos pasaitėlio žaizdą ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei teisingai įvertino sužalojimo pasekmes (b.l.13-14). Ieškovė nurodė, jog po šuns įkandimo mergaitei sutriko miegas, pasikeitė jos elgesys su gyvūnais, tačiau šiuos akivaizdžius išgyvenimus pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino. Ieškovė, prašydama priteisti didesnį neturtinės žalos dydį tokios kategorijos bylose , privalėjo paminėtas aplinkybes įrodyti raminamųjų vaistų receptais, mergaitės gydymo, konsultavimo dokumentais.
Turtinės žalos visiško atlyginimo principas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju šio principo pritaikyti neįmanoma. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Akivaizdu, kad mergaitė dėl įvykio šiuos išgyvenimus patyrė, tačiau 2000 Lt yra pakankama suma jai neturtinei žalai kompensuoti, nes teismas privalo teisingai nustatyti neturtinės žalos dydį ir įvertinti pačios nukentėjusiosios neatsargumą, nes byloje nustatyta, kad mergaitė į V. K. butą, kur buvo palaidas atsakovų šuo, įėjo nepaskambinusi į duris ir šis veiksmas iš dalies yra susijęs priežastiniu ryšiu su pasekmėmis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti į teismų praktiką, todėl įvertinus paminėtas aplinkybes, bylos įrodymus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė neturtinės žalos dydį ieškovei, nes netgi nustačius atsakovams baudžiamąją atsakomybę iš jų buvo priteisiama 5 000 Lt - 6 000 Lt neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-352/2009, 2K-19/2008), o Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-173-395/2010 netgi nebuvo pripažinta teisė į žalos atlyginimą.
Jeigu ieškovė ateityje turės išlaidų dėl rando šlifavimo, ji savo teises galės ginti prašydama priteisti turtinę žalą, nes neturtinės žalos dydis šių išlaidų negali apimti, todėl skundžiamos sprendimo dalies keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Nustatyti teisingą neturtinės žalos dydį yra teismo pareiga. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo tokį neturtinės žalos dydį, kokį mano, kad yra patyręs, bet faktą, kad neturtinė žala iš viso buvo padaryta, konstatuoja ir galutinį jos dydį nustato teismas. Dėl to, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neturi reikšmės tai, kad ieškovas prašė priteisti daugiau neturtinės žalos, bet teismas priteisė jos mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010), todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Keistina jo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovų priteistini ieškovei po 375,10 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 326 str.1d.3 p.). LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.2 p. nustato, kad maksimalus užmokestis už teisines paslaugas paruošiant ieškinį apskaičiuojamas taikant koeficientą 3. Ieškovei buvo suteikta ieškinio ir patikslinto ieškinio paruošimo, atstovavimo teisme teisinė pagalba. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt, todėl maksimalus užmokestis už ieškinio paruošimą galėjo būti 2400 Lt, todėl ieškovės prašoma priteisti suma neviršija paminėtų teisės aktų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimo dalį, kuria iš I. V. ir R. V. priteisti po 109 Lt bylinėjimosi išlaidų K. B., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą D. B., pakeisti ir priteistą sumą padidinti iki 375, 10 Lt iš I. V. ir iki 375, 10 Lt iš R. V..
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.