Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Audito paslauga“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Daiva Milevičienė, I. I. (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolė Daiva Milevičienė 2021 m. liepos 7 d. patvarkymu skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, jog vykdo Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. DGKS-443 dėl 10 371,20 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Audito paslauga“ išieškotojai I. I. Antstolė 2021 m. birželio 3 d. turto arešto aktu Nr. S-21-12-6272 areštavo skolininkės vardu registruotą transporto priemonę Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė nustatyta 7 200 Eur. Turto arešto aktas skolininkei išsiųstas el. paštu 2021 m. birželio 3 d., o įregistruotas turto arešto aktų registre 2021 m. birželio 4 d. Teigė, jog viešajame registre transporto priemonė yra registruota skolininkės vardu, o šie duomenys yra teisingi, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, įstatymų leidėjas nėra suteikęs antstoliui teisės vienasmeniškai nuspręsti dėl turto priklausomybės, kai turimų įrodymų pagrindu turto savininkas yra akivaizdus. Paaiškino, jog pateikti įrodymai verčia abejoti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorio skaidrumu, nes nėra pateikta jokių papildomų įrodymų (pinigų sumokėjimo bei sutarties pateikimo viešajam registrui faktą patvirtinančių dokumentų bei kt.), patvirtinančių, kad sutartis nebuvo sudaryta atbuline data. Be to, skolininkė ir turto pirkėja yra atstovaujamos to paties asmens – L. S. Antstolė pažymėjo, kad duomenų apie tai, jog už transporto priemonę gautomis lėšomis buvo atsiskaityta su išieškotoja, nepateikimas sukuria abejones skolininkės sąžiningumu. 2021 m. birželio 28 d. patvarkymu yra areštuotos skolininkės lėšos, esančios ar ateityje būsiančios įmonės kasoje, įpareigojant skolininkę nedelsiant pateikti kasos knygos išrašą patvarkymo gavimo dienai bei areštuotas lėšas nedelsiant pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Minimas patvarkymas iki šiol nėra įvykdytas. Dėl šių priežasčių antstolė skundo netenkino ir perdavė nagrinėti teismui.

3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) I. I. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

4. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai – tiek antstolis, tiek skolininkas bei išieškotojas – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1949-656/2019). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

5. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0012/21/00583 medžiagos nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė vykdo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. DGKS-443 dėl 10 371,20 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės UAB „Audito paslauga“ išieškotojai I. I. (v. b. l. 6, 13). Vykdydama išieškojimą, antstolė iš 2021 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų išrašo nustatė, kad UAB ,,Audito paslauga“ yra transporto priemonės Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė (v. b. l. 20). 2021 m. birželio 3 d. turto arešto aktu Nr. S-21-12-6272 antstolė minimą transporto priemonę areštavo (v. b. l. 29) ir tą pačią dieną apie tai informavo skolininkę (v. b. l. 30).

6. Skolininkė UAB ,,Audito paslauga“ pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti šį 2021 m. birželio 3 d. turto arešto aktą (v. b. l. 42). Skunde pareiškėja nurodė, kad dar iki turto arešto transporto priemonę 2021 m. birželio 1 d. perleido pirkėjai UAB „Odnera“, kuri už transporto priemonę tinkamai atsiskaitė ir teisiškai tapo transporto priemonės savininke (v. b. l. 42). Kartu su skundu skolininkė pateikė 2021 m. birželio 1 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria skolininkė UAB ,,Audito paslauga“, atstovaujama direktoriaus L. S., pardavė automobilį pirkėjai UAB „Odnera“, atstovaujamai direktoriaus L. S., už 4 000 Eur, atsiskaitant grynaisiais pinigais sutarties pasirašymo metu (v. b. l. 41). Pareiškėja skundą dėl antstolės veiksmų grindė nurodydama, kad dėl pritaikyto arešto pirkėja negali tinkamai įregistruoti nuosavybės teisės į transporto priemonę ir jos tinkamai eksploatuoti, negali jos naudoti komercinei veiklai ir patiria nuostolius. Dėl šių priežasčių, pareiškėjos teigimu, 2021 m. birželio 3 d. turto arešto aktas Nr. S-21-12-6272 turėtų būti naikinamas.

7. Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0012/21/00583 medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti 2021 m. birželio 3 d. turto arešto aktą Nr. S-21-12-6272.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo proceso dalyviai ir kiti asmenys, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė įgyvendinama keliais būdais ir visų pirma priklauso nuo to, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, yra vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinai antstolio atliekamų vykdymo veiksmų metu teisių arba teisėtų interesų pažeidimą patyręs asmuo, taip pat nuo teisės pažeidimo pobūdžio bei nuo to, koks antstolio veiksmas skundžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2005; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 434/2008). Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Teisę pareikšti ieškinį CPK 603 straipsnio 1 dalies pagrindu turi asmuo, kuris yra skolininkui nepriklausančio turto savininkas arba jo teisėtas valdytojas (CPK 603 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2005; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008, kt.). Kai priverstinis išieškojimas nukreipiamas ne į skolininkui, bet trečiajam asmeniui priklausantį turtą, savininkas gali įstatymo nustatyta tvarka ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021). Teisės mokslo doktrinoje taip pat pripažįstama, kad ,,skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas <...> Kiti asmenys, kurie nepripažįstami tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, savo teises gina ginčo teisenos tvarka, pareikšdami ieškinį dėl civilinės teisės ir skųsti antstolio veiksmų teisės neturi. Jeigu ginčas susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, gali būti reiškiamas ieškinys CPK 603 straipsnio pagrindu.“ (žr., Vėlyvis, S., Višinskis, V., Žalėnienė, I. Antstolio procesinių veiksmų apskundimas // Jurisprudencija. Mokslo darbai. 2007 Nr. 1(91). P. 23).

9. Šiuo atveju pareiškėja skolininkė UAB ,,Audito paslauga“ skundžia antstolės pritaikytą areštą turtui, kuris, skolininkės teigimu, priklauso UAB ,,Odnera“. Pareiškėja skunde nenurodė jokių argumentų, kuriais grįstų būtent savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą skundžiamu antstolės aktu. Skundas grindžiamas kito asmens – UAB ,,Odnera“ – teisių gynyba. Pareiškėja nepateikė įgaliojimo atstovauti UAB ,,Odnera“. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus išaiškinimus, pripažintina, jog pareiškėja nėra tinkamas subjektas tvirtinti, kad areštuotas jai nepriklausantis turtas. Spręstina, kad savo teises turėtų ginti galima turto savininkė UAB ,,Odnera“ pirmiau aptartu CPK 603 straipsnio įtvirtintu būdu. Tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-906-432/2020; 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-124-467/2018). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, ne turto savininkės pateikti įrodymai dėl turto nuosavybės nėra pakankamas pagrindas turto areštui panaikinti.

10. Pažymėtina, kad, nustatant automobilio savininku esantį asmenį laikomasi taisyklės, jog daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, kad tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, kad jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2014). Tačiau, kilus tokio pobūdžio klausimui, svarbu ir tai, jog neįregistravusios sandorio viešajame registre, sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis), o sandorio faktu besiremiantis asmuo turi jį įrodyti. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolei nebuvo pateikti duomenys, kada ir kokiu būdu buvo atsiskaityta už transporto priemonę ir kada transporto priemonė realiai buvo perduota pirkėjai, be to, nėra duomenų apie tai, jog už transporto priemonę gauti pinigai būtų įnešti į pardavėjos skolininkės kasą / sąskaitą. Šiuo atveju itin svarbi aplinkybė, kad sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, tiek pirkėją, tiek pardavėją atstovavo tas pats asmuo, o sandoris sudarytas likus dviem dienom iki arešto, skolininkei žinant apie antstolės vykdomą išieškojimą. Taigi, tik išnagrinėjus CPK 603 straipsnio nustatyta tvarka pareikštą ieškinį ir jei ieškinys būtų patenkintas, būtų pagrindas konstatuoti, kad turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas, yra UAB ,,Odnera“ nuosavybė ir išieškoti iš jo, vykdant skolininkės prievoles, negalima. Nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, nėra sprendžiamas daiktinių teisių į turtą, iš kurio išieškoma, klausimas. Nurodomai turto pirkėjai UAB ,,Odnera“ nepareiškus CPK 603 straipsnyje nurodyto ieškinio, nėra pagrindo ginti jos teisių vykdymo procese. Tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1597-432/2020).

11. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolio veiksmai, atlikti konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, ar jų neatlikimas, nepažeidžia antstolio veiksmus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Šiuo atveju nenustatyta, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus ar būtų atlikusi neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Audito paslauga“ skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.