Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko ir teisėjos Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Vilmantui Poškui, ir Nerijui Čingai, atsakovo atstovėms N. J. ir R. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Jasaičio įmonės ,,Napoleonas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo, nustatė:

Aprašomoji dalis

Pareiškėjas A. Jasaičio įmonė „Napoleonas“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. birželio 1 d. padavė teismui skundą (b. l. 1–4), kuriame prašo: 1) panaikinti Muitinės departamento 2015 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (4.14)3B-2952; 2) įpareigoti Muitinės departamentą tęsti A. Jasaičio įmonės „Napoleonas“ 2015 m. kovo 10 d. skundo „Dėl Muitinės laboratorijos 2015 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (1.5)2B-93“ nagrinėjimą.

Skunde paaiškina, kad pareiškėjo įmonė 2014 m. gruodžio 6 d. iš Rusijos Federacijos įvežė žaliavinį gintarą ir importo deklaracijoje Nr. 14LTSR10001M016341 deklaravo 2530900000 TARIC kodu. Muitinio įforminimo metu buvo paimtas prekės mėginys (Mėginio paėmimo protokolas Nr. 14SR101621) ir išsiųstas į Muitinės laboratoriją. Muitinės laboratorija 2015 m. sausio 21 d. Tyrimo protokolu Nr. 15MLT0259 (toliau – Tyrimo protokolas) rekomendavo klasifikuoti prekę – rūšiuotas žaliavinis gintaras pragręžta skylute, suvertas ant siūlo, TARIC kodu 7117900000. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tyrimo protokolu 2015 m. vasario 9 d. pateikė užklausimą prašydamas išaiškinti: 1) kokiais tyrimo metodais (metodika) vadovaujantis buvo atliktas 2014 m. gruodžio 6 d. mėginio klasifikavimas; 2) kokios priemonės ir būdai buvo naudojami atliekant 2014 m. gruodžio 6 d. mėginio, paimto paėmimo protokolu, klasifikavimą; 3) pateikti reglamentą, aprašymą ar nuostatus, kuriuose yra įtvirtinti reikalavimai prekės klasifikavimui, galimi tyrimo metodai, būdai, tyrimo eiga bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) pozicijoje; 4) paaiškinti, kodėl nebuvo nagrinėjami ir neatsakyti klausimai, kuriuos pareiškėjas buvo pateikęs tyrimą atliekančiam ekspertui/specialistui; 5) pateikti pareiškėjui prekės klasifikavimą atlikusių ir Tyrimo protokolą Nr. 15MLT0259 pasirašiusių pareigūnų R. N. ir E. S. kvalifikaciją įrodančius dokumentus/sertifikatus, suteikiančius teisę atlikti ekspertizes/tyrimus bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) pozicijoje (srityje).

Paaiškina, kad Muitinės laboratorija 2015 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (1.5)2B-93, atsakė į prašymą, tačiau pareiškėjas su atsakymu nesutiko ir 2015 m. kovo 10 d. pateikė dėl to skundą Muitinės departamentui. Pareiškėjas teigia, kad Muitinės departamentas skundžiamu sprendimu sustabdė pareiškėjo 2015 m. kovo 10 d. skundo nagrinėjimą. Pareiškėjas skunde paaiškina, kodėl nesutinka su Muitinės departamento sprendimu. Nurodo, kad nesutinka su Tyrimo protokole nurodyta rekomendacija kvalifikuoti prekę TARIC kodu 7117900000. Teigia, kad tyrimas buvo atliktas netinkamai, paviršutiniškai, nepateiktas tokio kodo pagrindimas. Nesutinka su sprendimu, nes Muitinės laboratorija ir Muitinės departamentas nepateikia jokių įrodymų, dokumentų, sertifikatų pagrindžiančių tyrimą atlikusių pareigūnų kaip specialistų kvalifikaciją, teisę atlikti ekspertizes/tyrimus ginčui aktualioje srityje. Nesutinka su Muitinės departamento sprendimu skundo nagrinėjimo sustabdymą grįsti ir motyvuoti tuo, kad reikia sulaukti mokestinio ginčo baigties dėl Muitinės departamento 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 1A-562, kuriuo patvirtinta Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 4SM190487S.

Pareiškėjas skunde aiškino, kad teisminiai ginčai skundo padavimo metu dar nebuvo prasidėję, o Mokestinių ginčų komisija buvo panaikinusi Muitinės departamento sprendimą Nr. 1A-562 panaikino.

Pareiškėjo manymu, sustabdžius pareiškėjo skundo nagrinėjimą dėl muitinės laboratorijos sprendimo, nebus galimybės greitai ir objektyviai išnagrinėti kilusius du mokestinius ginčus dėl Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitų, todėl pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovas, sustabdęs pareiškėjo skundą dėl laboratorijos neveikimo, akivaizdžiai vilkina Muitinės departamentui priskirtų funkcijų vykdymą ir sprendimų priėmimą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad nagrinėjamas ne mokestinis ginčas, o ginčas, kuriam taikytinas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Nurodė, kad informacijos iš laboratorijos prašė būtent todėl, kad siekė tą informaciją panaudoti mokestiniame ginče, tuo tarpu neišnagrinėjus ginčo dėl teisės gauti informaciją, buvo nagrinėjamas mokestinis ginčas ir pareiškėjas negalėjo tinkamai apsiginti.

Atsakovo nuomone, ginčas vyksta dėl prekių klasifikavimo pagal importo deklaraciją Nr. 14LTSR10001M016341 (2014-12-06). Muitinio įforminimo metu, muitinei patikrinus prekės klasifikavimą, kilo abejonių dėl klasifikavimo teisingumo. Todėl muitinė paėmė prekės mėginį ir išsiuntė į Muitinės laboratoriją, kuri 2015 m. sausio 21 d. Tyrimo protokolu Nr. 15MLT0259 rekomendavo prekę klasifikuoti 7117900000 TARIC kodu. Klaipėdos teritorinė muitinė, gavusi Tyrimo protokolą, 2015 m. sausio 27 d. Prekės klasifikavimo aktą Nr. 15L0053, 2015 m. sausio 28 d. priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5SM190040S, pakeitė prekės klasifikavimo kodą ir 0 procentų muito tarifą pakeitė į 4 procentų importo muito tarifą, dėl ko pareiškėjui keitėsi mokesčiai. Pareiškėjas inicijavo mokestinį ginčą, be to, kreipėsi ir į Muitinės laboratoriją su 2015 m. vasario 9 d. raštu, iš laboratorijos gavo dėl to rašto 2015 m. vasario 25 d. atsakymą, kuriame pareiškėjui pateikti paaiškinimai dėl laboratorijos Tyrimo protokolo nurodytos prekės tyrimo ir klasifikavimo. Šį laboratorijos raštą pareiškėjas 2015 m. kovo 10 d. skundu skundė Muitinės departamentui. Teigia, kad atsakovas pranešė pareiškėjui, jog laboratorijos raštą jis neteisingai įvardijo kaip sprendimą, nes tuo raštu pareiškėjui tik suteikta informacija apie atliktą tyrimą, apie laboratorijos poziciją, išaiškintas tyrimo protokolas. Paaiškina, ką Muitinės departamentas pareiškėjui nurodė skundžiamame rašte. Iš pateikto skundžiamo rašto turinio aprašymo daro išvadą, kad Muitinės departamento 2015 m. kovo 19 d. raštas Nr. (4.14)3B-2952 nėra individualus teisės aktas, nes jis nenustato jokių pareigų pareiškėjui dėl kokios nors teisės taikymo.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovės papildomai paaiškino, kad Muitinės laboratorija pareiškėjui pateikė išsamią informaciją jų prašomais klausimais, nurodė, kad tai buvo informacinio pobūdžio raštas, laboratorija neturi duomenų, kad tokie raštai kam nors būtų buvę skundžiami (Muitinės departamentas įgaliojo Muitinės laboratorijos direktorę R. N. atstovauti Muitinės departamentui (b.l. 97)). Paaiškino, kad prekės tyrimai, siekiant nustatyti TARIC kodą yra atliekami vadovaujantis dviem skirtingomis tvarkomis ir tais atvejais, kai muitinė pateikia mėginį tyrimui (kaip buvo nagrinėjamu atveju), kiti asmenys negali teikti klausimų muitinės laboratorijai, klausimus gali teikti tik ta institucija, kuri pateikė mėginius. Kitais atvejais yra nustatyta atskira tvarka, kai mėginius teikia kitos institucijos (FNTT, policija ir kt.), jų tyrimo tvarka nustatyta kitu teisės aktu, tai tik jos gali teikti klausimus laboratorijai dėl tyrimo. Paaiškino, kad Muitinės laboratorijos darbuotojai yra įgalioti atlikti tokius tyrimus, jokių sertifikatų laboratorijos darbuotojams nereikia, nes darbuotojai yra savo srities žinovai, jie remiasi ir turima praktika. Kita Muitinės departamento atstovė teisme papildomai paaiškino, kad pareiškėjo skundžiamu raštu nebuvo sustabdytas pareiškėjo skundo dėl laboratorijos rašto nagrinėjimas, o rašte tik pateikiama informacija dėl sustabdyto mokestinio ginčo, skundžiamą raštą laiko tik informaciniu raštu apie mokestinio ginčo eigą, kuris nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių. Nežino, kokia tvarka galėtų būti skundžiami Muitinės laboratorijos informaciniai raštai. Nurodė, kad ginčas dėl prekės klasifikavimo bus sprendžiamas byloje, kurioje nagrinėjamas mokestinis ginčas, kitas mokestinis ginčas yra sustabdytas, tačiau bus atnaujintas, kai įsiteisės teismo sprendimas dėl nagrinėjamo ginčo.

Skundas netenkinamas.

Ginčas byloje kilęs dėl Muitinės departamento 2015 m. kovo 19 d. rašto Nr. (4.14)3B-2952 „Dėl informacijos pateikimo“ (b.l. 56). Iš šio rašto turinio seka, kad jis teikiamas dėl A. Jasaičio įmonės „Napoleonas“ Muitinės departamentui pateikto 2015 m. kovo 10 d. skundo „Dėl Muitinės laboratorijos 2015 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (1.5)2B-93“, kuriame buvo prašoma įpareigoti Muitinės laboratoriją atlikti skunde nurodytus veiksmus.

Kadangi teisme pareiškėjo atstovai akcentavo jog kilęs ginčas yra dėl teisės gauti informaciją iš valstybės įstaigos, teismas pirmiausiai vertina šios pareiškėjo ginamos teisės atsiradimo ir realizavimo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas teisę gauti informaciją siekė realizuoti vykstant mokestiniams ginčams, apie kuriuos išsamiai pasisakė Muitinės departamentas atsiliepime į skundą, byloje taip pat yra surinkta medžiaga apie vykstančius mokestinius ginčus (b.l. 31-33, 35-41, 42-45, 46 ir kt.).

Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas sieja su pareiškėjo 2015 m. vasario 9 d. prašymo Muitinės laboratorijai „Dėl Muitinės laboratorijos 2015-01-21 tyrimo protokolo Nr. 15MLT0259 išaiškinimo“ (b.l. 62-64) išnagrinėjimu Muitinės laboratorijoje, tačiau teismui nėra skundžiamas Muitinės laboratorijos atsakymas į šį prašymą. Pareiškėjo prašyme Muitinės laboratorijai nurodoma, kad susipažinus su Tyrimo protokolu, pareiškėjas nori gauti informaciją apie prekės – rūšiuotas žaliavinis gintaras pragręžta skylute, suveriant ant siūlo, tyrimą reglamentuojančius teisės aktus. Šiame prašyme išdėstomos aplinkybės, susijusios su prekės klasifikavimu, prašoma atsižvelgti į aprašytas aplinkybes ir prašymo pabaigoje reiškiami 5 reikalavimai: 1) išaiškinti, kokiais tyrimo metodais (metodika) vadovaujantis buvo atliktas 2014 m. gruodžio 6 d. mėginio, paimto mėginio ėmimo protokolu Nr. 14SR101621, klasifikavimas; 2) kokios priemonės ir būdai buvo naudojami atliekant 2014 m. gruodžio 6 d. mėginio, paimto mėginio ėmimo protokolu Nr. 14SR101621, klasifikavimą; 3) pateikti reglamentą, aprašymą ar nuostatus, kuriuose yra įtvirtinti reikalavimai prekės klasifikavimui, galimi tyrimo metodai (metodika), būdai ir tyrimo eiga bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) pozicijoje (srityje); 4) paaiškinti, kodėl nebuvo nagrinėjami ir neatsakyti pareiškėjo pateikti klausimai tyrimą atliekančiam ekspertui/specialistui; 5) pateikti pareiškėjui prekės klasifikavimą atlikusių ir Tyrimo protokolą Nr. 15MLT0259 pasirašiusių pareigūnų R. N. ir E. S. kvalifikaciją įrodančius dokumentus/sertifikatus suteikiančius teisę atlikti ekspertizes/tyrimus bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) pozicijoje (srityje).

Muitinės laboratorija 2015 m. vasario 25 d. raštu Nr. (1.5)2B-93 atsako į pareiškėjo 2015 m. vasario 9 d. prašymą (b.l. 60-61). Muitinės departamentą atstovaujanti Muitinės laboratorijos direktorė teisme teigė, kad šiuo raštu pareiškėjui tinkamai pateikta visa prašyta informacija, tačiau nagrinėjamu atveju teismas šio klausimo nevertina, kadangi pareiškėjas teismui skundžia minėtą Muitinės departamento raštą, kuriuo buvo atsakoma į pareiškėjo skundą dėl Muitinės laboratorijos rašto, kuriuo buvo teikiama prašoma informacija, t.y. Muitinės departamentas atsisakė skundžiamu aktu atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir nurodė to atsisakymo priežastis. Pareiškėjas skundą teismui grindė ir tuo, kad Muitinės departamentas sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą, kas neatitinka skundžiamo rašto turinio ir nustatytų aplinkybių.

Pareiškėjas pateikė 2015 m. kovo 10 d. skundą Muitinės departamentui (b.l. 57-59), iš kurio seka, kad pareiškėjo galimai netenkino gautas laboratorijos atsakymas (iš skundo Muitinės departamentui turinio labiau panašu į tai, kad ne gautas atsakymas netenkino pareiškėjo, o pareiškėjas ginčijo gauto Muitinės laboratorijos rašto teiginius), pareiškėjas prašė, kad Muitinės departamentas įpareigotų Muitinės laboratoriją atsakyti į tuos pačius klausimus, kuriuos jau kėlė Muitinės laboratorijai – pareiškėjas prašė, kad Muitinės departamentas įpareigotų Muitinės laboratoriją atlikti skunde nurodytus veiksmus.

Muitinės departamentas skundžiamu teismui 2015 m. kovo 19 d. raštu pirmiausia informuoja pareiškėją, kad skundžiamas laboratorijos raštas nėra sprendimas, o tėra Muitinės laboratorijos pozicija dėl 2015 m. sausio 21 d. tyrimo protokolo Nr. 15MLT0229, o pareiškėjo prašymą Muitinės laboratorijai atsakovas traktuoja kaip prašymą išaiškinti šį Tyrimo protokolą, kas ir buvo aiškiai nurodyta pareiškėjo 2015 m. vasario 9 d. prašymo Muitinės laboratorijai pavadinime. Toliau skundžiamame rašte aiškinama vykstančio mokestinio ginčo eiga, nurodant kokią įtaką Tyrimo protokolas turėjo surašant 2015 m. sausio 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5SM190040S, nurodoma, kad pareiškėjas šią ataskaitą jau apskundė Muitinės departamentui, kuris 2015 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 1A-94 sustabdė mokestinio ginčo tolimesnį nagrinėjimą iki įsiteisės ankstesnis Muitinės departamento 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. 1A-562. T.y. pateikiama informacija apie vykstantį mokestinį ginčą, kuriam įtakos turėjo 2015 m. sausio 21 d. Tyrimo protokolas. Paskutinėje rašto pastraipoje sakoma, kad galutinai į pareiškėjo keliamus klausimus bus atsakyta pasibaigus mokestiniams ginčams. T.y., Muitinės departamento atstovė pagrįstai teisme aiškino, kad šiuo raštu pareiškėjo skundo nagrinėjimas dėl Muitinės laboratorijos teiktos informacijos, kaip skunde teismui rašo pareiškėjas, sustabdytas nebuvo. Iš paskutinės skundžiamo rašto pastraipos akivaizdu, kad Muitinės departamentas atsisako tenkinti pareiškėjo skundo prašymą įpareigoti Muitinės laboratoriją atlikti 5-is prašomus veiksmus, kadangi skundžiamame rašte nurodyta, jog į pareiškėjo keliamus klausimus bus atsakyta pasibaigus mokestiniam ginčui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjas prašė pateikti informaciją Muitinės laboratorijos (valstybės įstaigos), informacija pareiškėjui buvo pateikta, tačiau jo netenkino, todėl pareiškėjas Muitinės laboratorijos raštą skundė Muitinės departamentui pasinaudodamas teisės aktuose nenumatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Ginčas yra dėl to, kad, pareiškėjo manymu, Muitinės departamentas sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą. Iš tiesų tai skundžiamu raštu Muitinės departamentas pareiškėjo skundo nagrinėjimo dėl informacijos gavimo iš Muitinės laboratorijos nesustabdė, o skundą išnagrinėjo iš esmės ir atsisakė atlikti prašomus veiksmus – įpareigoti laboratoriją teikti pareiškėjo nurodytą informaciją. Pareiškėjas teigia, kad šis ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatymu, kadangi pareiškėjo tikslas buvo gauti informaciją jam reikalingą mokestiniame ginče. Tačiau ginčas dėl informacijos gavimo iš valstybės įstaigos galėjo vykti tik tarp Muitinės laboratorijos ir pareiškėjo. Pagal Muitinės įstatymo 17 straipsnį muitinėje steigiamos specialiosios muitinės įstaigos – tai Muitinės departamento įsteigta ir jam atskaitinga muitinės įstaiga, atliekanti specialias muitų teisės aktų nustatytas ar Muitinės departamento jai pavestas funkcijas, specialioji muitinės įstaiga yra viešasis juridinis asmuo. Muitinės laboratorijos nuostatai yra patvirtinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-668 (toliau – Nuostatai). Pagal nuostatų 1 punktą Muitinės laboratorijos tyrimo išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka remiasi visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys. Nuostatų 2 ir 3 p. nustato, kad Laboratorija yra biudžetinė įstaiga, jos savininkė yra valstybė. Pagal nuostatų 10.17 p. laboratorija vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta funkcijas. Teisės gauti informacija įstatymas reglamentuoja kaip asmenims užtikrinama teisė gauti informaciją iš valstybės įstaigų. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį informacija – tai žinios, kuriomis disponuoja valstybės institucija ar įstaiga. Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnyje nustatyta įstaigų pareiga teikti informaciją, o 19 straipsnyje pasakyta, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti įstaigos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi minėtas įstatymas nenustato ikiteisminės tokių ginčų nagrinėjimo tvarkos, daroma išvada, kad pareiškėjas, jeigu jo netenkino iš Muitinės laboratorijos gauta informacija, galėjo šį informacijos teikimą (neteikimą) skųsti tik Administracinių bylų teisenos įstatyme (ABTĮ) nustatyta tvarka, t.y. tiesiogiai teismui. Todėl pareiškėjas nepagrįstai padavė skundą su prašymu įpareigoti laboratoriją teikti informaciją Muitinės departamentui. Be to, skunde teismui nepagrįstai nurodyta, kad Muitinės departamentas sustabdė tokio pobūdžio pareiškėjo skundo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Muitinės departamentas pateikė pareiškėjui 2015 m. kovo 19 d. raštą, kuriuo atsisakė atlikti prašomus veiksmus, t.y. atsisakė tenkinti gautą pareiškėjo skundą, taip pat šiuo raštu paaiškino savo argumentus ir motyvus, nes skundžiamame rašte išsamiai paaiškino, kaip bus įvertinta Tyrimo išvada.

Teismas daro išvadą, kad Muitinės departamentas pagrįstai atsisakė įpareigoti Muitinės laboratoriją atlikti tuos veiksmus, kurių prašė pareiškėjas, t.y. teikti informaciją, nes ginčas dėl informacijos teikimo ar neteikimo turėjo vykti tarp Muitinės laboratorijos ir pareiškėjo, atsakovas neturi kompetencijos įpareigoti Muitinės laboratoriją, kaip savarankišką valstybės įstaigą, atlikti tokio pobūdžio veiksmus. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2015 m. spalio 8 d. Muitinės departamento rašte pareiškėjui ir nurodoma, kad Muitinės departamentas gali spręsti tik dėl informacijos teikimo apie muitinės funkcijas ir pan., o ne apie ekspertų kvalifikaciją, nes tokių pareigybių muitinėje nėra.

Nors skundžiamas Muitinės departamento raštas vertinant jį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu ir turi neesminių trūkumų (nenurodyta jo apskundimo tvarka), dėl ko pareiškėjas nesėkmingai bandė šį raštą skųsti ir Mokestinių ginčų komisijai (b.l. 6-7), ir Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (b.l. 8), tačiau šie trūkumai nesutrukdė pareiškėjui kreiptis į teismą, kuris 2015 m. birželio 8 d. nutartimi atnaujino skundo teismui padavimo terminą. Todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad aktas gali būti panaikintas tik tuo atveju, kai jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, daroma išvada, kad nurodytas neesminis pažeidimas nedaro skundžiamo rašto neteisėtu ir nepagrįstu. Muitinės departamentas skundžiamu raštu pagrįstai atsisakė atlikti prašomus veiksnus, pareiškėjo skundo nagrinėjimo nesustabdė, todėl pareiškėjo skundą iš esmės išnagrinėjo tinkamai. Dėl to pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Muitinės departamento raštą atmetamas kaip nepagrįstas.

Kadangi Muitinės departamentas pareiškėjo 2015 m. kovo 10 d. skundą išnagrinėjo, šio skundo nagrinėjimo nestabdė, antrasis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą tęsti pareiškėjo skundo nagrinėjimą yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas padavė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b.l. 86-87). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Jasaičio įmonės ,,Napoleonas“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.