Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal A. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Rašytiniais įrodymais bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta bei įregistruota (duomenys neskelbtini) skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš pateikto ieškinio turinio ir jo priedų matyti, jog abi šalys neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Ieškovė ir atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnametės dukros gimė ir nuo pat gimimo gyvena (duomenys neskelbtini). Šalys nurodo savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Šalys Lietuvos Respublikoje neturi jokio registruotino turto – nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo. Šalių darbovietės taip pat (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenys rodo, jog šalys nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravę bei iki šiol deklaruoja išvykimą bei gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl šalių įprastine (nuolatine) gyvenamąja vieta, taip kaip ji suprantama tarptautinių teisės aktų prasme ((vertintini buvimo tam tikroje vietoje realumas ir trukmė, šeimos ir/ar vaikų gyvenamoji vieta ir kt.), laikytina gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Abu sutuoktiniai yra Lietuvos piliečiai, santuoka tarp šalių sudaryta Lietuvoje, todėl ieškovė A. S. pageidauja, kad procesas vyktų Lietuvoje, tačiau klausimai dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo jiems ir bendravimo tvarkos yra paliekami spręsti gyvenamosios vietos teismams.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos A. T. 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl abiejų sutuoktinių kaltės nustatymo. Ieškovė teigia, jog laikui bėgant sutuoktinių jausmai vienas kitam atšalo, vienas kitam vis mažiau skirdavo dėmesio. Prasidėjo pykčiai ir konfliktai, kurie vis labiau dažnėdavo. Atsakovas V. S. apleido šeimos pareigas ir vis mažiau laiko leido kartu ir su ieškove A. S. ir nepilnamečiais vaikais E. S. ir E. S., kol galiausiai sutuoktiniai jau apie du metus praktiškai nebebendrauja. Atsakovas turi priklausomybę alkoholiui, atsakovės atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, to pasekmė - bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog abu yra veiksnūs ir darbingi, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę „M.“, jos sutuoktiniui jo turimą pavardę. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė - M., sutuoktiniui paliekama jo turima pavardė - S.

Nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto Lietuvoje, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, santuokos metu ieškovė A. S. ir V. S. neįgijo, todėl dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nutraukiant santuoką nėra.

(duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakovu V. S. gyvena jau labai ilgą laiką, todėl santuokos sudarymo metu jokių skolų ar kreditorinių įsipareigojimų Lietuvoje nei vienas neturi.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu, sumokėjo 110 Eur dydžio žyminį mokestį. Tačiau ieškovė posėdžio metu pareiškė, kad ji neprašo iš atsakovo priteisti jos turėtų išlaidų, todėl teismas dėl šių išlaidų priteisimo nebepasisako.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 20,80 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 20,80 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – M., atsakovui jo turimą santuokinę – S.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,80 Eur (dvidešimt eurų 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.