Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-04-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-45-354/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-01
Bylos Nr.
AN2-45-354/2021
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00253-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. G.
Institucija
Radviliškio rajono PK Veiklos skyrius
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-45-354/2021Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00253-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.4.7; 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10; 21.11.11.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 2 d. nutarties, kuria A. G. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimo buvo atmestas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu A. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. liepos 3 d. 6.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,71 promilės neblaivumas. Tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą.

2. 2020 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apylinkės teise buvo gautas A. G. skundas dėl Institucijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimo prašant, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi A. G. skundas dėl Institucijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimo buvo atmestas motyvuojant tuo, kad byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti A. G. teisinę padėtį ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu A. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį: pakeisti Institucijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, į jį įskaitant terminą, kurį specialioji teisė faktiškai atimta.

4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimu.

4.2. Be to, skunde apeliantas pažymi, jog apylinkės teismo teiginiai atspindi teismo poziciją, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nėra įmanomas. Apelianto vertinimu, minėta pozicija prieštarauja ANK 34 straipsnio 6 daliai, kadangi pastarojoje teisės normoje nėra įtvirtinto jokio sąrašo administracinių nusižengimų, kuriuos padarius ši teisės norma negalėtų būti taikoma. Tai, apelianto teigimu, atsispindi ir toliau nurodytoje teismų praktikoje, kuri patvirtina ne tik galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bet ir tai, kad šiame punkte nurodytos faktinės aplinkybės (kelionė į darbą, dirbamo darbo pobūdis, gyvenamosios vietos geografinė padėtis) yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis byloje Nr. AN2-301-626/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. AN2-268-397/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. AN2-74-300/2020 bei kitos skunde nurodomos apylinkės teismų nutartys.

4.3. Apelianto teigimu, teismas į daugelį ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų aplinkybių neatsižvelgė ir tokiu būdu pažeidė ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatas. A. G. pažymi, kad teismas į byloje esančią medicininę išvadą neatkreipė jokio dėmesio, dėl jos nepasisakė, teismas tik pasisakė, kad apelianto neblaivumo laipsnis kone dvigubai didesnis už leistiną, tačiau, apelianto nuomone, jam nustatytas neblaivumo laipsnis negali būti vertinamas kaip dvigubai didesnis nei leistinas.

4.4. Apelianto manymu, neteisinga, jog esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, šansas sutrumpinti jos atėmimo terminą atitinkamai mažėja. Tai iš esmės prieštarauja ir administracinės poveikio priemonės proporcingumo principui. Šiuo aspektu pažymima, kad aukštesnės instancijos teismuose yra išaiškinta, kad „[...] vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą. Tačiau aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje.“ (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018).

4.5. Be to, skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamos nutarties turinys rodo, jog pasekmės, kurios kyla konkrečiai jo (apelianto) atveju jam netekus teisės vairuoti, nei su veikos pavojingumu, nei su neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos. Skundžiama nutartimi tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakyta, kad apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo A. G. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone, teigia, jog už padarytą administracinį nusižengimą jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

7.1. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

7.2. Teisė vairuoti transporto priemones A. G. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Už šį pažeidimą A. G. buvo skirta straipsnio sankcijos minimumui lygi bauda (800 Eur), teisė vairuoti transporto priemones atimta sankcijoje numatytam taip pat minimaliam terminui – 12 mėnesių. Nagrinėjamu atveju tiek Institucija 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu skirdama A. G. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tiek apylinkės teismas skundžiama nutartimi palikdamas galioti minėtą Institucijos nutarimą, įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse, t. y. teismas atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes (padarytas vienas tyčinis administracinis nusižengimas), į kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę: analogiškų pažeidimų nėra padaręs, paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 6), yra dirbantis, darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu, teigiamai charakterizuojamas, 2020 m. gruodžio 4 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) visuomenės sveikatos organizuojamuose 4 val. alkoholizmo prevencijos kursuose (b. l. 5). Įvertinus visas aplinkybes, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. G. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių terminui. Apygardos teismas konstatuoja, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą A. G. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl dar labiau trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi to neleidžia padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

7.3. Apelianto prašymas pakeisti Institucijos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių ir šį terminą sutrumpinti, iš esmės grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir skunde apylinkės teismui (nepatogumais, kuriuos patiria neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šios teisės reikalingumas darbinėms funkcijoms atlikti, savanoriškai atliktas neblaivumo pasitikrinimas medicinos įstaigoje), į kuriuos apylinkės teismas išsamiai atsakė ir kurių turinys apeliantui žinomas, apylinkės teismo motyvams visiškai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, apeliantas skunde jokių naujų aplinkybių nenurodė, todėl aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu, iš naujo išsamiau dėl tų pačių apelianto argumentų nepasisakys.

Žemesnės instancijos teismas

7.4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės (tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitiems asmenims) nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą arba šios poveikio priemonės apskritai neskirti. Būtina atkreipti dėmesį, kad A. G. dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti neigiamus tokio neteisėto veikimo padarinius. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos bei apeliacinio skundo argumentų, poreikis vairuoti transporto priemones dėl darbo atsirado ne po nusižengimo padarymo, minėtos aplinkybės egzistavo dar iki nusižengimo padarymo, tačiau net ir poreikis dėl darbo funkcijų atlikimo turėti teisę vairuoti transporto priemones niekaip nesutrukdė apeliantui padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Pastebėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neatima apeliantui galimybės apskritai dirbti, todėl ir tai rodo, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga apelianto padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė. Taigi, apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios rodytų, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo elgesio esmę ir jo nebekartos. Atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad paskirtos baudos sumokėjimas taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytus teisės pažeidimus paskirtas baudas asmuo privalo sumokėti, nepriklausomai nuo jo noro ar pasirinkimo.

7.5. Be kita ko, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalį asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui. Taigi, A. G. bet kokiu atveju būtų turėjęs dalyvauti alkoholizmo prevencijos kursuose, norėdamas atgauti prarastą teisę vairuoti. Vien tai, kad A. G. jau yra sudalyvavęs alkoholizmo prevencijos kursuose, nelaikytina aplinkybe, lemiančia švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimą.

7.6. Apygardos teismas sutinka su apelianto teiginiais, jog ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra numatyta veikų, už kurių padarymą galima taikyti minėto straipsnio nuostatas. Vis dėlto, apeliantas neteisus manydamas, kad minėtų nuostatų taikymas nėra susijęs su daug mažesniu pažeidimą padariusio asmens ir/ar jo padarytos veikos pavojingumu, t. y. iš esmės su tam tikru bylos aplinkybių išskirtinumu. Pastebėtina, jog tiek nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė yra skiriama pagal bendrąsias ANK 34 straipsnio 1–3 dalių nuostatas ir tik tuo atveju, kai asmeniui skiriant nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę yra nustatoma, kad skiriant pagal minėtas bendrąsias nuostatas asmeniui nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę būtų pažeisti teisingumo, protingumo, proporcingumo principai ir būtų pasiektas tik vienintelis nubaudimo tikslas, galima vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis pažeidėjui skiriant švelnesnę nuobaudą ar poveikio priemonę nei numatyta atitinkamo straipsnio sankcijoje arba apskritai jų neskiriant. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį padaryto nusižengimo ar paties pažeidėjo asmenybės pavojingumą, dėl ko reiktų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, priešingai, apeliantas prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, bet savo teisei priešingą elgesį bando pateisinti, teigdamas, jog alkoholį vartojo tik iš vakaro, nors tai, kada buvo vartotas alkoholis, sprendžiant dėl asmens atsakomybės, kai jam patikrinimo metu buvo nustatytas 0,71 promilių neblaivumo laipsnis, reikšmės neturi. Be to, priešingai nei mano apeliantas, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo 2020 m. liepos 3 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu bei 2020 m. liepos 10 d. specialisto išvada dėl A. G. kraujyje nustatytos etilo alkoholio koncentracijos (0,49 prom.) (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 7–8, 9), kaip mažinančiais asmens ir jo veikos pavojingumą, kadangi A. G. medicininė apžiūra pradėta atlikti ir jo kraujas tyrimui buvo paimtas daugiau nei po 1,5 valandos po to, kai pareigūnai A. G. nustatė 0,71 promilių neblaivumo laipsnį (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 4, 5). Pritartina apylinkės teismo argumentams, jog šiuo atveju teisiškai reikšmingas (į kurį atsižvelgiama skiriant administracinio poveikio priemonę) A. G. neblaivumo laipsnis yra tas, kuris buvo jam vairuojant – 0,71 prom., o ne tas, kuris nustatytas A. G. savanoriškos medicininės apžiūros metu praėjus daugiau nei 1,5 val. po to, kai pareigūnai A. G. patikrino neblaivumą. Kartu apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantui nustatytas neblaivumo laipsnis iš tiesų beveik dvigubai viršija leistiną normą, kuri yra 0,4 prom., tai vėlgi niekaip nemažina apelianto veikos pavojingumo.

7.7. Apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nukrypo nuo teismų praktikos taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pateikia gausų teismų bylų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto skunde nurodytos teismo nutartys, nagrinėjamu atveju neturi precedento galios ir apygardos teismas pateiktomis nutartimis nesivadovauja.

7.7.1. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Nr. 26/07 nurodė, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu.

7.7.2. Atsižvelgiant į nurodytą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, apygardos teismas nėra saistomas žemesnės instancijos teismo priimtų sprendimų, kaip turinčių precedento galią. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja skunde nurodomais apylinkių teismų sprendimais, kaip turinčiais precedento galią. Kitomis apelianto nurodytomis apygardos teismų nutartimis taip pat nėra pagrindo vadovautis, kadangi skiriasi minėtų bylų faktinės aplinkybės, nuo šios bylos metu nustatytų: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis byloje Nr. AN2-301-626/2020 (teisė vairuoti pažeidėjai buvo reikalinga ne tik dėl darbo, bet ir rūpinantis tėvu, kaimynu, vaiku); Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. AN2-268-397/2020 (pažeidėjui, įvertinus alkotesterio paklaidą, nustatytas 0,59 prom. neblaivumas, teisė vairuoti reikalinga buvo ne tik dėl darbo, bet ir išlaikant, rūpinantis mažamete dukra); Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. AN2-74-300/2020 (pažeidėjui nustatytas 0,67 prom. neblaivumas, neblaivumo laipsnio pažeidėjas neginčijo, dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones prarado darbą).

7.8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas visapusiškai ir itin detaliai įvertino aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

7.9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Apygardos teismas konstatuoja, jog A. G. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog, sutrumpinus paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, tikėtina, kad A. G. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.

7.10. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas administracinio poveikio priemonės skyrimui (ANK 567 straipsnis), tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė